euobserver

Vokietija ir Prancūzija parengė planus dėl glaudesnio Europos Sąjungos bendradarbiavimo gynybos srityje ir, be kita ko, siūlo steigti naują karinį štabą bei sparčiau dislokuoti pajėgas misijoms užsienyje, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Šie pasiūlymai, išdėstyti šalių gynybos ministrų Ursulos von der Leyen ir Jeano-Yves'o Le Driano parengtame šešių puslapių dokumente, sekmadienį buvo išsiųsti Europos išorės veiksmų tarnybai.

Nepaisydama Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių prieštaravimų, Europos Komisija neatsisako siūlomų naujų taisyklių, pagal kurias darbuotojams, dirbantiems kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, turi būti mokamas toks pat darbo užmokestis, kaip ir tos šalies vietos darbo rinkoje. Iki šiol darbdavys komandiruotiems darbuotojams turėjo užtikrinti tik minimalų tos šalies, į kurią jie siunčiami, darbo užmokestį.

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, pradėjusi darbą trečiadienį, tikriausiai nebus lengvai sukalbama partnerė derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Kalbėdamasi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Airijos premjeru Enda Kenny, ji sakė, kad Jungtinei Karalystei „reikia laiko pasiruošti“ deryboms dėl vadinamojo „Brexit“. Prem...

Briuselio pareigūnai kaskart pamini žodį „kieta“, kalbėdami apie savo patirtį bendraujant su Theresa May – Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretore, kuri trečiadienį taps ministre pirmininke ir vadovaus deryboms dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Diplomatai ir pareigūnai ES sostinėje turėjo progų susipažinti su ta gerai pasiruošusia derybininke, dalyvaudavusia posėdžiuose Briuselyje pastaruosius šešerius metus.

Theresos May , britų vidaus reikalų sekretorės, kuri trečiadienį turi tapti naująja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke, asmenyje Europos Sąjunga (ES) gaus pragmatišką, skrupulingą ir griežtą derybininką, kuris tikriausiai nepuls strimgalviais į derybas dėl „Brexit“, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. 59 metų T.May šia vasara tikriausiai pasinaudos tam, kad suformuotų derybinę Didžiosios Britanijos poziciją dėl išstojimo iš ES.

  Lenkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino įstatymą, turintį nutraukti šalies aukščiausiosios teismo institucijos paralyžių, švelnindamas ankstesnius pakeitimus, sukritikuotus tarptautinės bendruomenės.   Naujasis teisės aktas buvo priimtas 238 deputatų balsais prieš 173. Vyriausybė spaudė pataisyti Konstitucinio Tribunolo veiklos taisykles prieš JAV prezidentui Barackui Obamai atvykstant į penktadienį Varšuvoje prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą.

Praėjus trims dienoms po Jungtinės Karalystės referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, likusių 27-ių Bendrijos narių lyderiai pripažino, kad šalį ištiko „labai rimta krizė“ ir jie nespaus Britanijos premjero nedelsiant pradėti išstojimo procedūrą, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. „Nesitikime, kad (premjeras Davidas) Cameronas inicijuos 50-ąjį straipsnį.

Debatams dėl galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos suintensyvėjus praeitą savaitgalį, kitose Bendrijos šalyse taip pat keliama idėja surengti referendumus dėl jų ryšių su ES ateities, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pirmadienį savo kalboje ketina pasakyti, kad Europoje padidės karo grėsmė, jeigu britai rinkėjai birželio 23 dieną nubalsuos už savo šalies pasitraukimą iš ES.

Europos Komisija pageidauja sukurti kompiuterinę programą, kuri apskaičiuotų, kiek atskiros Europos Sąjungos narės turėtų priimti prieglobsčio ieškančių asmenų pagal tų valstybių gyventojų skaičių ir ekonominius rodiklius, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Tokiu būdu planuojama depolitizuoti šį įnirtingus ginčus kurstantį procesą, priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, kai įstrigo ES lygio pastangos perskirstyti prieglobsčio ieškotojus tarp Bendrijos šalių.

Lenkijos vyriausybė, sulaukusi Europos Sąjungos institucijų priekaištų dėl jos konstitucinio teismo reformos, taip pat gali patekti į Bendrijos nemalonę dėl ketvirtadienį priimto įstatymo, varžančio žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Kaip rašo Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“, naujos taisyklės, reguliuojančios žemės pirkimą ir pardavimą, buvo priimtos, nes išlygos šioje srityje, kurias Lenkija išsiderėjo stodama į Europos Sąjungą 2004 metais, nustos galiojusios gegužės 1 dieną.

Europą krečianti migrantų krizė gali vesti į Europos Sąjungos subyrėjimą ar netgi karą, ilgiausiai diplomatijos vadovo poste dirbantis Bendrijos užsienio reikalų ministras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Jeanas Asselbornas, vadovaujantis Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai nuo 2004 metų, sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA, kad iškilo pavojus vienam svarbiausių ES elementų – laisvam judėjimui Šengeno zonoje, kuri bu...

Daugiau negu pusė vokiečių, italų ir prancūzų yra nusistatę prieš karinės jėgos naudojimą, jeigu kuri nors NATO sąjungininkė įsitrauktų į konfliktą su Rusija, trečiadienį paskelbtus JAV viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatus cituoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Vokietijoje 58 proc.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

Šioje šalyje nėra mokesčių, prekyba praktiškai nevaržoma, nėra oficialios valiutos, o reguliavimo priemonės – minimalios. Valstybė atlieka tik pačias svarbiausias funkcijas, o privati nuosavybė – šventa ir neliečiama. Kaip rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „Euobserver“, nors vieniems tokie principai gali atrodyti kaip kraštutinė libertarinė fantazija, kiti juos laiko naujausios Europos šalies – Liberlando Laisvosios Respublikos – steigiamuoju pagrindu.

Briuselio žiniasklaidai pranešus, kad Europos komisarui Vyteniui Andriukaičiui pavaldus departamentas nusiuntė laišką Rusijai, siūlantį jai pačiai spręsti, iš kokių šalių leisti eksportuoti maisto produktus į Rusiją, Prezidentė Vytenio Andriukaičio veiklą pavadino apgailėtina ir paragino už tai prisiimti atsakomybę. Apie šią padėtį – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Europos komisaru Vyteniu Andriukaičiu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

 Dauguma europiečių mano, kad Ukraina turėtų būti pakviesta prisijungti prie Europos Sąjungos, ir nori griežtesnių sankcijų Rusijai, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo tyrimas, kuris buvo atliekamas birželį ir kurio rezultatai paskelbti trečiadienį, rodo, kad 52 proc. europiečių pasisako už Ukrainos narystę ES.

Lenkija patvirtino, kad Rytų Europoje nebus jokių naujų NATO bazių, kurios padėtų atgrasyti Rusijos agresiją, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė „EUobsever“. Aljansas kuria naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarytų apie 4 000 karių ir kurios turėtų tapti „ieties smaigaliu“ Rusijos agresijos prie Aljanso rytinių sienų atveju.

(13.20) ES svarsto galimybę uždrausti pirkti Rusijos bankų akcijas ir obligacijas Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai ketvirtadienį aptars Europos Komisijos pasiūlymą uždrausti pirkti Bendrijoje Rusijos bankų išleistas naujas akcijas arba obligacijas - tai būtų dalis griežtesnių sankcijų, kurios gali būti įvestos Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, pranešė vienas diplomatas.

  Vokietijos kancelerė Angela Merkel pasiūlė Prancūzijai nutraukti „Mistral“ lėktuvnešių eksportą į Rusiją, praneša gazeta.ru su nuoroda į „Euobserver“. Šį pareiškimą A. Merkel išsakė po Malaizijos „Boeing-777“ tragedijos Ukrainoje, kai dėl teroristų išpuolio žuvo 298 žmonės. A. Merkel taip pat pareiškė, kad Vokietija stabdo šaudyklos statybas Rusijoje.   Dviejų 1,2 mlrd. eurų vertės lėktuvnešių sandoris buvo pasirašytas 2011-ais metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį valstybės kontroliuojamam gamtinių dujų koncernui „Gazprom“ nurodė kol kas nereikalauti iš Ukrainos avansu mokėti už tiekiamas gamtines dujas. Prezidentas paragino kol kas nesiimti priemonių, numatytų su Ukraina pasirašytoje gamtinių dujų tiekimo sutartyje.

Belgijos sostinė Briuselis virto vienu didžiausių pasaulyje šnipinėjimo centrų, teigia šios šalies Valstybės saugumo tarnybos generalinis direktorius Alenas Vinantsas (Alain Winants) interviu, kurį pirmadienį paskelbė Europos Sąjungai artimas interneto leidinys „EUobserver". „Mes kalbame ne apie dešimtis, o apie šimtus užsienio žvalgybų darbuotojų ir agentų Briuselyje", - pareiškė A. Vinantsas.

Europos Sąjungos (ES) diplomatai artimiausiu metu apsvarstys, ar grąžinti ES valstybių ambasadorius į Minską, iš kurio jie išvyko vasario pabaigoje. Penktadienį ES įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovė paneigė ankstesnius pranešimus, kad ambasadoriai grįš iki kovo 23 dienos.

Jeigu referendumas dėl prisijungimo prie naujosios Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutarties vyktų rytoj, dauguma airių pasirinktų atsakymą „taip“, skelbia „EUobserver“. Sekmadienį publikuoti laikraščio „Sunday Business Post“ apklausos rezultatai atskleidė, kad už prisijungimą prie sutarties referendume balsuotų 44 proc. airių, 29 proc. pasisakytų prieš, o 25 proc. kol kas nėra apsisprendę.

Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas antradienį vakare kreipsis į Graikijos parlamentą. Tai bus pirmasis aukšto Europos Sąjungos (ES) pareigūno vizitas Graikijoje per beveik metus, informuoja „EUobserver“. M. Schulzas yra pirmasis ES lyderis, kuris Atėnuose lankysis nuo praėjusių metų balandžio, kai su oficialiu vizitu šalyje viešėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.

Slovėnija siekia, kad prezidentui Aleksandrui Lukašenkai artimas verslininkas Jurijus Čižas nebūtų įtrauktas į Baltarusijos asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą. Tai penktadienį pranešė Belgijos leidinys „EUobserver“, remdamasis savo šaltiniais. „Liubliana iškėlė raudoną vėliavą prieš pirmadienį įvyksiantį ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kurio dalyviai turi patvirtinti sprendimą (išplėsti sankcijas Baltarusijai)“, - rašo leidinys.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį sudėjo antspaudus ant 2010-ųjų m. bloko ataskaitų, tačiau Didžioji Britanija, Švedija ir Nyderlandai atsisakė jas pasirašyti ir pažymėjo, kad auditoriai septynioliktus metus iš eilės rado pernelyg daug klaidų, rašo „EUobserver“. „Šiais sunkiais laikais valstybės narės ES biudžetui turėtų taikyti tokius pačius aukštus standartus, kokius taikytų nacionaliniams biudžetams.

Naujos apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma vokiečių yra patenkinti kanclerės Angelos Merkel darbu, informuoja „EUobserver“. Nacionalinės transliuotojos ARD apklausos duomenimis, maždaug 63 proc. vokiečių palankiai vertina A. Merkel veiklą. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2009-ųjų, kuris gali būti traktuojamas kaip šalies gyventojų pritarimas jos griežtai pozicijai sprendžiant euro zonos skolų krizę.

Dauguma Prancūzijos gyventojų prieštarauja Europos lyderių planams sudaryti naują fiskalinę sutartį, informuoja „EUobserver“. Tyrimų instituto BVA atliktos apklausos metu 52 proc. prancūzų teigė, kad nepritaria naujajai Europos Sąjungos (ES) fiskalinei sutarčiai, o 45 proc. pasisakė už ją. Pagal naująją ES sutartį, valstybėms būtų taikomos naujos fiskalinės taisyklės ir skiriamos griežtos bausmės už jų nesilaikymą.

Dalis investuotojų nusprendė nelaukti, kol euro zonos vadovai išspręs euro problemas, ir patys ima jautį už ragų. Pastaruoju metu rinkos stebi, kad europiečiai savo santaupas eurais perkelia į, jų nuomone, saugesnius aktyvus. Praėjusios savaitės pradžioje anonimu norėjęs išlikti bankininkas iš vienos tarptautinės grupės ir dirbantis su privačiais klientais, kurių turtas yra vertas bent 5 mln. JAV dolerių (12,871 mln.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Euro zonos lyderiai viešu dokumentu ir žodžiu pavedė Europos Komisijai prižiūrėti, kad Italija laikytųsi savo pažadų ir įgyvendintų ekonomikos reformas, rašo „EUobserver“. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso po Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo vykusios spaudos konferencijos metu perskaitė pagrindinius Italijos pažadus, tokius kaip biudžeto subalansavimas iki 2013–ųjų metų, ir pažymėjo, kad Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis už uždarų durų taip pat asmeniš...

Sutikus Danijai, Šiaurės Europos dujotiekio „Nord Stream“ projektas bus pradėtas įgyvendinti kitąmet. „Nord Stream“ atstovai skelbia, kad po 4 metus užtrukusių aplinkosauginių studijų 1 tūkst. 200 km ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu bus statomas kitais metais. „Spalio 21 dieną gavome pirmąjį [Danijos] aplinkosauginį sutikimą, tad statybas planuojame pradėti jau kitąmet“, – „EUObserver“ teigė Sebastianas Sassas, „Nord Stream“ atstovas Europos Sąjungoje.

Neramumai Gruzijoje ir Moldovoje rodo, kad Europos Sąjunga (ES) turi aktyviau remti savo kaimynes Rytuose, teigia užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Tai V.Ušackas BNS sakė ketvirtadienį telefonu iš Prahos, kur oficialiai pradedama Rytų partnerystės iniciatyva. Šia programa tikimasi suaktyvinti ES ryšius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina bei paskatinti reformas šiose šalyse.

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vyriausybės savo bankams paremti jau skyrė 3 trln. eurų. Tokius duomenis paskelbė Europos Komisija (EK), praneša tinklalapis „EUobserver“. EK teigimu, maždaug 2,3 trln. eurų buvo skirta finansinių garantijų schemoms, apie 300 mlrd. eurų – rekapitalizavimo schemoms.

Šį ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks pavasarinė Europos Vadovų Taryba (EVT) į kurią suvažiuos Europos Sąjungos šalių prezidentai ir vyriausybių vadovai. Tad kokius klausimus jie spręs? Lietuvos interesai Be jokios abejonės Lietuvai bus aktualūs svarstymai dėl Europos Komisijos pasiūlymų energetikos projektams skirti 5 mlrd. eurų. Lietuva siekia, jog dalis šių lėšų - 175 mln. eurų (604 mln. litų) - būtų skirta elektros tilto iš Švedijos į Baltijos šalis projektui.

Europos Sąjunga turėtų dalyvauti sprendžiant Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo, nes tai padėtų užtikrinti visos ES energetinį saugumą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Tai, kaip ES yra aptariamas šis klausimas rodo, kad Bendrija yra į jį įsigilinusi“, - BNS antradienį sakė sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Europos Komisijos (EK) teigimu, kas penkta mirtis ligoninėse įvyksta dėl šalutinio vaistų poveikio. Tačiau iki šiol slaptus farmacininkų protokolus nacionalinės vyriausybės ir įvairios Europos Sąjungos (ES) agentūros buvo linkusios nuslėpti.   Protokolai, kuriuose minimi šalutiniai vaistų poveikiai, turi būti reguliariai teikiami vyriausybių įgaliotiniams ir Europos medicinos agentūrai Londone.

Pažadinta konflikto Gruzijoje Europos Sąjunga turėtų oficialiai pripažinti Ukrainos teisę tapti nare, solidarizuotis ir padėti išvengti kenkimo jos demokratiškai vyriausybei, teigia nepriklausoma organizacija Europos užsienio politikos taryba.

ES, sudėjus 27 jos narių laimėtus medalius, olimpinėse žaidynėse aplenkė ir JAV, ir Kiniją, rašo „EUobserver“. Visos Europos Sąjungos valstybės kartu laimėjo 87 aukso medalius, tuo tarpu Kinija - 51, JAV - 36. Jaunųjų Europos federalistų sugalvotas skaičiavimo būdas parodė, kad ES valstybės kartu aplenkė JAV bei Kiniją ir bendroje medalių įskaitoje, nes iš viso jų surinko 280. JAV laimėjo 110 medalių, Kinija - 100. Tiesa, idėjos autoriai pripažįsta, kad šis skaičiavimo būdas nėra visiškai są...

Naujausia nuomonių apklausa Airijoje parodė nelauktą daugelio airių ketinimą tarti „ne“ per kitą savaitę rengiamą referendumą ES Lisabonos sutarties klausimu, rašo nepriklausomas Briuselio leidinys „EUobserver“. Laikraščio „Irish Times“ užsakymu firmos „TNS/mrbi“ atlikta apklausa rodo, kad ketinančiųjų tarti „ne“ skaičius nuo ankstesnės apklausos (buvusios prieš tris savaites) padvigubėjo iki 35 proc. (prieš tris savaites jų buvo tik 17 proc.

Prieš menkas pieno supirkimo kainas protestuojantys ūkininkai Europoje ėmė juo laistyti laukus. Streiką šią savaitę pradėjo vokiečiai. Lietuvos ūkininkai birželį planuoja akciją. Jie žada prie prekybos centrų praeiviams nemokamai dalyti pieną, nes esą iš perdirbėjų už jį vis tiek sulaukia beveik nieko neverto užmokesčio.

Kosovas sulaukė ES patvirtinimo, kad naujoji šios valstybės konstitucija atitinka tarptautinius standartus, kuriems Priština automatiškai įsipareigojo paskelbdama nepriklausomybę nuo Serbijos, rašo „EUobserver“. „Kosovas turės modernią konstituciją, užtikrinančią individų ir bendruomenės teises, apimant ir serbų mažumą, todėl šalies vyriausybė gali tęsti multietninės visuomenės kūrimą“, - teigė Pieteris Feith, specialusis ES atstovas.

JAV prezidentas George‘as W. Bushas pirmadienį pripažino Kosovo nepriklausomybę teigdamas, kad „Kosovo žmonės nuo šiol yra nepriklausomi“, skelbia „International Herald Tribune“.Kosovo parlamentas apie atsiskyrimą nuo Serbijos pareiškė sekmadienį ir pirmadienį laukė JAV bei didesnės dalies Europos sąjungos valstybių pripažinimo. „Tai yra kažkas, ko aš su savo vyriausybę siekiau“ – komentuodamas Kosovo albanų sprendimą interviu NBC televizijai teigė JAV prezidentas.

Prancūzija pareiškė remsianti Europos sąjungos (ES) bloko papildymą naujomis valstybėmis iš Vakarų Balkanų regiono, rašo „Euobserver“. Apie tai kalbėjo Prancūzijos Europos reikalų ministras Jienas-Pierre‘as Jouyetas laikraščiui „Financial Times“. Pasak J. P. Jouyeto, Prancūzijos vyriausybė pakeitė savo pažiūras į ES plėtrą ir į pačią Europą po to, kai 2005 metais šalies piliečiai referendume atmetė ES Konstitucijos projektą.

Trečdalis Europos Sąjungoje suvartojamų dujų ir naftos importuojama iš Rusijos. Jei šioje šalyje padėtis nepasikeis, po kelių dešimtmečių ES susidurs su energijos šaltinių stygiumi. Tai, remdamasis Vokietijos ekonominių tyrimų institutu, praneša naujienų tinklapis „EUobserver“. Anot tyrimą atlikusių specialistų, jei Rusija neinvestuos į energetikos sektorių mėgindama efektyviau naudoti energiją šalies viduje, dėl to kylančias problemas prisieis spręsti Bendrijai priklausančioms šalims.

Centrinės ir Rytų Europos šalys gali nebepavyti ES senbuvių pragyvenimo lygio standartų, kadangi minėtų regionų ekonominį augimą gali pakirsti stiprus žmogiškųjų išteklių mažėjimas, rašo „EUobserver“, remiantis pirmadienį paskelbta ataskaita.Ataskaitoje „Europos žmogiškųjų išteklių indeksas“, parengtoje pagal Lisabonos tarybos „smegenų centro“ (think-tank) vykdytą tyrimą, vertinamas rytinių ES šalių bei ES kandidačių žmogiškojo kapitalo vystymas ir palaikymas.

Europos Komisija svarsto sugriežtinti taisykles, pagal kurias tikrinami į lėktuvus laipinami keleiviai. Manoma, kad taip sumažėtų teroristinių išpuolių tikimybė, praneša Europos Sąjungos naujienų portalas „EUobserver“.Jei griežtesnei asmens duomenų kontrolei būtų pritarta, toks modelis pirmiausia būtų taikomas į Europą skrendantiems trečiųjų šalių keleiviams. Tolesniame etape taip būtų tikrinami ir iš vienos Bendrijos šalies į kitą skrendantys piliečiai.

Europos Sąjungos Teisingumo ministrų susitikime Lenkijos atstovai vėl demonstravo savo nuožmumą - jie vieni vetavo Europos dienos prieš mirties bausmę steigimą, vietoje jos siūlydami minėti „teisės į gyvenimą“ dieną.

Europos Komisija (EK) svarsto siūlymą, pagal kurį stipriau aplinką teršiančių automobilių gamintojai turėtų mokėti mokesčius „žalesnių“ transporto priemonių įmonėms, rašo „EUobserver“. Teigiama, kad ateityje išmetamų dujų kiekis automobiliui turėtų būt apskaičiuojamas pagal jo masę. Gamintojai, kurie peržengtų taip nustatytus slenksčius turėtų mokėti mokesčius šiuos reikalavimus įvykdžiusioms įmonėms.