eugenijus maldeikis

Dėl abejotinais būdais apmokėtos kelionės į Kazachstaną atsistatydinusi ūkio ministrė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė Birutė Vėsaitė primena ir senesnes istorijas. Lietuvos ministrai netekdavo postų dėl įvairių priežasčių. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir prezidentų nuotaikų vingiai – dažniausios priežastys. Kartais „aukotasi“ dėl pavaldinių nuodėmių.

Diskusija dėl euro įvedimo arba neįvedimo Lietuvoje ir terminų yra paremta formaliais kriterijais ir neveda prie esmės, – mano ekonomistas, buvęs Europos parlamento narys Eugenijus Maldeikis. – Buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius tikėjosi, kad Lietuva litą euru galės pakeisti 2014 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad realūs terminai yra 2015–2016 metai. Sakoma, kad tai būtina ir viskas bus gerai.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis interviu „Šiaulių kraštui“ akcentavo, jog Lietuvoje liko tik du valdymo lygiai: savivaldybės ir nacionalinis. Neliko regioninės politikos. „Be regionų šalis silpsta“, – sako ekonomistas. Europoje krizės sąlygomis stiprėja būtent regionai: Bavarijos – Vokietijoje, Katalonijos – Ispanijoje. Lietuvoje jie žlunga.

Europos Sąjunga (ES) nesiekia sunaikinti mūsų nacionalinės tapatybės, o baimė, jog ji virs monolitiniu bloku, yra tiesiog fantastinis mitas, mano filosofė Nida Vasiliauskaitė. „Fobija, kad ES pavirs į kažkokį monolitą, kad dings žmonių vietinis identitetas, kad visi dabar išmoks kalbėti viena kalba ir kitas pamirš, kad visi remsis tuo pačiu gyvenimo būdu, yra iš fantastikos srities. Čia mitas: taip niekada nebuvo ir nebus Europoje. To niekas ir nesiekia.

„Pasirašytas valstybės bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“ susitarimas dėl dujų pirkimo iš suskystintųjų dujų terminalo, kuris dar nepradėtas statyti, yra daugiau viešųjų ryšių akcija, nors kartu gal ir rodo ryžtą užbaigti projektą“, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis. Dalinamas neužmuštas lokys? „Šiuo metu dar tik vyksta konkursas laivui-saugyklai pirkti, kuriame dalyvauja trys įmonės. Rezultatai dar nėra aiškūs.

Prie didžiausio ir greičiausio Lietuvos ūkio nuosmukio prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, spėja „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekonomistai. Per 2009 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), oficialiaisiais duomenimis, smuko 15 proc. Klausiame: kiek jų – dėl valdžios kaltės? Nei padėjo, nei pribaigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Atlaikėme didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1993-iųjų.

Lietuvoje apie energetiką kalbama labai vienpusiškai, visai nepaisant Europos Sąjungoje aptariamų temų bei siūlomų receptų, konstatuoja ekonomistas, buvęs Europos parlamentaras Eugenijus Maldeikis. Jis atkreipia dėmesį ir į pas mus dar neaptariamą energetinio skurdo sąvoką. Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje Pasak E. Maldeikio, Jungtinėje Karalystėje jau po kelių metų bus baigta įgyvendinti kovos su energetiniu skurdu programa.

Ekonomistas, buvęs ūkio ministras premjero Rolando Pakso Vyriausybėje Eugenijus Maldeikis mano, kad toliau kovoti su „Ivanu prie vamzdžio“ nėra jokios prasmės.

Ar dalyvaudami Europos Sąjungos (ES) veikloje ir globalizacijos procesuose sugebėsime išsaugoti savo tautinį identitetą ir nacionalines vertybes ir ką šioje srityje gali nuveikti Lietuvoje išrinkti europarlamentarai? Apie tai antradienį buvo kalbama naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje viešoje diskusijoje "Kieno interesus gina Lietuvos europarlamentarai?" Diskusijoje dalyvavo buvęs Seimo stebėtojas Europos Parlamente (EP) Arminas Lydeka, buvęs europarlamentaras Eugenijus Mald...

Šalies gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais.Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.Kad premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kovoti su energetikų monopolijomis tėra žodžiai, liudija padidėję pradelsti gyventojų įsiskolinimai energetikos bendrovėms.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys mano, kad užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko skrydžiai užsienio valstybių pareigūnų lėktuvais gali pakenkti Lietuvos tarptautiniam prestižui ir susilpninti Lietuvos diplomatijos pozicijas. "Mokesčių mokėtojų pinigų taupymas yra sveikintinas, bet taupyti reikia protingai ir išmintingai.

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius Europos Parlamento (EP) rinkimus vadina demokratijos laidotuvėmis ir teigia, kad valdančiųjų lyderiams džiūgauti dėl jų rezultatų nereikėtų. "Viena naujiena džiugi mūsų partijai, kad mes žymiai geriau pasirodėme nei Tautos prisikėlimo partija, kuri yra valdančioji ir jos pirmininkas vadovauja Seimui", - ironizavo EP slenksčio neperžengusios partijos vadovas.

Iš mūsų premjero Andriaus Kubiliaus nuskambėjo žinia, jog Lietuvoje veikia progresinių mokesčių sistema. Nieko nereikia reformuoti ir keisti. Tereikia kai ką patikslinti. Kategoriškai su tuo nesutinku. Visi, tiek vyriausybė, tiek kiekvienas iš mūsų, turime pripažinti, kad šiandien galiojantis mokesčių sistema priėjo liepto galą. Mūsų valstybės mokesčių sistemos modelis nebefunkcionuoja ir nebegali užtikrinti pakankamo mokesčių surinkimo.

Jei daugiau nei 10 procentų savo šeimos pajamų išleidžiate mokesčiams už energetikos paslaugas, tuomet Jūs gyvenate energetiniame skurde ir Jums valstybė turėtų pasiūlyti socialinę paramos programą. Taip energetinis skurdas apibrėžiamas Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, ten jis vadinamas kuro skurdu. Niekas nesiginčys, kad energetika jau seniai laikoma būtinu, kasdieniu žmogaus poreikiu, rečiau - preke.

Ilgai ėję tiesiu keliu, šiandien stovime kryžkelėje ir turime apsispręsti bei garsiai pasakyti, kur link suksime. Ar eisime Europos pramintu keliu ir taikysime europietišką socialinės ekonomikos modelį, ar vis dėlto rinksimės amerikietiškąjį rinkos fundamentalizmo, turbo kapitalizmo, Rytų ir Centrinės Europos kelią? Niekas Lietuvoje apie tai nekalbėjo, nekalba, bet tikiuosi, kad artimiausiu metu prabils.

Ilgai lauktas susitarimas dėl elektros kabelio su Švedija maršruto Lietuvoje įžiebė naujų vilčių. Europos Parlamente (EP) pasigendama konkretumo dėl šio projekto įgyvendinimo. Dabar, kai jau susitarta dėl elektros tilto su Švedija maršruto, tikimasi, kad pasikeis Lietuvos kaip energetinės salos padėtis, ji net galėtų tapti elektros tranzito šalimi, kitos valstybės rimčiau nei anksčiau mąstytų apie investavimą į energetiką mūsų krašte, o gyventojams tokiu atveju atsirastų naujų darbo vietų.

Dalia Grybauskaitė nemelavo sakydama, kad elektra Lietuvoje brangesnė nei Belgijoje. Šios valstybės gyventojai gali rinktis elektros tiekėją, o tuo pačiu ir pigesnius tarifus. Lietuviai tokio pasirinkimo neturi. Briuselyje elektra pigesnė nei Lietuvoje. Tai kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė pasakė per paskaitą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentams.

Per besibaigiančią penkerių metų kadenciją dažniausiai Europos Parlamento aktyvumo statistikoje minima Darbo partijos atstovė Danutė Budreikaitė. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai priklausanti D.Budreikaitė per kadenciją pateikė 18 siūlymų dėl rezoliucijos, uždavė 40 klausimų, skaitė 2 pranešimus, 10 kartų pareiškė nuomonę, iš viso per plenarinius posėdžius pasisakė 176 kartus.

ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys. Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus.

ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys. Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus.

Kadenciją šiemet baigiantys Lietuvoje išrinkti europarlamentarai nebuvo vienodai aktyvūs rengdami dokumentus ir pasisakydami plenarinių sesijų metu - dažniausiai Briuselyje ir Strasbūre skambėjo Danutės Budreikaitės balsas, kuri pasisakė net 172 kartus, o rečiausiai savo nuomonę reiškę Europos Parlamento nariai kalbėjo mažiau nei 10 kartų. Tuo tarpu svarbius dokumentus dažniausiai iš lietuvių rengti būdavo patikima Onai Juknevičienei.

Šią savaitę Europos Parlamente daugiausiai buvo diskutuojama apie dujų tiekimo krizę, vyko susitikimai su Ukrainos ir Rusijos parlamentarais. Savo kalbose diskusijų metu Europos Parlamento narys dr. Eugenijus Maldeikis, priklausantis Pramonės, tyrimų ir energetikos komitetui, pabrėžė, kad „dujų krizė yra ne komercinė, o politinė problema“. „Kompanijos „Gazprom“ ir „Naftogaz“ konflikto metu atlieka tik techninę funkciją. Taip stengiamasi pagrįsti dujų tiekimo atnaujinimo negalimumą ES šalims.

Briuselyje ir Strasbūre dirbantys, Europos kontekste Lietuvos problemas matantys europarlamentarai Eugenijus Maldeikis, Ona Juknevičienė ir Justas Paleckis turi savo nuomonę apie mūsų šalį ištikusią ekonominę krizę, kuri neišvengiamai artėjo, neatsižvelgiant į pasaulinę finansų krizę.

Ar vertėjo sutikti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę? Kas ir kaip gynė Lietuvos pozicijas derybose šiuo klausimu? Ar galima buvo numatyti, kad sprendimas uždaryti jėgainę sukels tiek problemų? Buvo kokių nors alternatyvų? Apie tai „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėjo Petro Auštrevičiaus, kuris pats derino derybinius punktus su Europos Komisija ir matė procesą iš vidaus. - Patariamasis referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo žlugo.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 7 dieną. Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo nustatė rinkimų į EP datą. Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. Europarlamentarai renkami 5 metų kadencijai.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininką Algimantą Matulevičių. - Esate maža ir neįtakinga partija. Kodėl rinkėjai išvis turėtų kreipti į jus dėmesį? Juk galite neperkopti 5 proc.

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius teigia iki šiol esąs įsitikinęs, kad 1999-aisiais priimtas įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) buvo veikimas prieš Lietuvą.

Po beveik prieš mėnesį Sibire, Chanty Mansijsko mieste įvykusio Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio vadovų susitikimo ledai pajudėjo – Briuselyje prasidėjo naujos Europos Sąjungos derybos su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties. Derybas viliamasi baigti per vienerius metus. Nors, mano nuomone, tai labai optimistiškas ir mažai realus terminas. Dėl šių derybų svarbos abiems pusėms niekas nesiginčija.

Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą. Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.

Lietuvos europarlamentarai nėra vieningos nuomonės, ar Europos Parlamente (EP) reikia inicijuoti rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbo pratęsimo. Lietuvos atstovų EP nuomonės išsiskyrė penktadienį Seime diskutuojant su Užsienio reikalų komiteto nariais. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė Laima Andrikienė sako, kad Lietuvos atstovai EP galėtų susitarti ir visi kartu rinkti parašus savose frakcijose.

Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai. Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.

Kol Lietuvoje politikai rodo pirštais vieni į kitus, šalies vadovai nuolat keičia nuomonę dėl galimybės išsiderėti Ignalinos atominės jėgainės uždarymo atidėjimą,  Bulgarija pradėjo derybas. Tiesa, derėtis ne dėl darbo pratęsimo, o dėl piniginės kompensacijos dydžių. Minėta šalis siekia padvigubinti kompensacijos apimtis uždarant trečiąjį ir ketvirtąjį Kozloduy jėgainės reaktorius. Vietoj planuojamų iki 550 mln. eurų bulgarai norėtų gauti 1 mlrd.

Dvylikos Lietuvos kolegijų ir regioninių profesinių mokyklų studentai rengė projektus ir juose siūlė būdus, kaip padėti Afrikos valstybei Liberijai. Po centą už kiekvieną prekę, pagamintą Utenoje, ir siekis apsaugoti Afrikos miškus - tai idėjos, pelniusios didžiausias komisijos simpatijas. Jau rugsėjį penki studentai ir dėstytojai pakuosis daiktus ir savaitei išskris į Liberiją savomis akimis pamatyti, kokia yra ši šalis ir kaip joje įgyvendinti jų siūlomas pagalbos idėjas.

Seime ketvirtadienį buvo apdovanoti geriausią idėją pusiaujo Afrikos valstybės Liberijos vystymuisi sumanę kolegijų ir regioninių profesinių mokyklų studentai. Dvi komandos - Utenos kolegijos komanda „Centas“, sukūrusi tokio pat pavadinimo projektą, bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos komanda „Flora“, pateikusi konkursui projektą „Apsaugokime pasaulio plaučius“, laimėjo pagrindinį prizą - savaitės keliones į Liberiją.

Iš Briuselio į Vilnių oro linijų kompanijos „AirBaltic“ lėktuvu turėjusiems skristi ir kelias valandas laukusiems keleiviams buvo pranešta, kad skrydis atšaukiamas. Žmonėmis niekas nepasirūpino - nepasiūlė nei maisto, nei nakvynės viešbutyje. Jie miegojo oro uoste ant kėdžių ir palangių. „Lietuvos žinios“ rašo, jog praėjusį penktadienį 18.40 val. iš Briuselio oro uosto turėjo pakilti lėktuvas į Vilnių.

Europarlamentaras Eugenijus Maldeikis mano, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimas yra politinė, o ne teisinė problema.  Dėl jos veiklos pratęsimo lemiama bus trijų asmenų: Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Europos Komisijos prezidento José Manuelio Barroso nuomonė. Videointerviu su Eugenijumi Maldeikiu pateikiamas straipsnio apačioje.

Europarlamentarė Ona Juknevičienė prašo Europos Komisijos ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas ir priimtos pataisos neprieštarauja ES teisei. O. Juknevičienės pranešime rašoma, kad minėtos pataisos, įteisinančios „Leo LT“ steigimą, šitaip sukuria vienos bendrovės kapitalo koncentraciją energetikos sistemoje. Europarlamentarė siekia išsiaiškinti, ar nacionalinį investuotoją steigiančios šalys prieš tai kreipėsi į Europos Komisiją dėl reikiamų ir ar privalėjo kreiptis.

Nepaisant spartaus Pietų Kaukazo šalių ekonominio augimo, jose vis dar trūksta stabilumo, neišspręsti teritoriniai konfliktai, dažni žmogaus teisių ir laisvių ribojimo atvejai, praneša Europos Parlamentas (EP). Ketvirtadienį patvirtintoje ataskaitoje (567 balsai už, 25 prieš, 23 susilaikė) europarlamentarai ragina vykdyti veiksmingesnę ES politiką Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano atžvilgiu.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Atėjus lemiamam „Leo LT“ projekto etapui, viešojoje erdvėje pasigirsta daug abejonių ir neaiškumų dėl šio milijardinio energetinio projekto pasekmių.

Lietuvos europarlamentarai įspėja, kad nacionalinio investuotojo bendrovė gali būti Briuselio „išbrokuota“. Septyni iš aštuonių antradienį Strasbūre su Lietuvos žurnalistais susitikusių europarlamentarų prognozavo, kad Europos Komisija labai kritiškai įvertins Lietuvoje išaugintą „trigalvį slibiną“, rašoma dienraštyje „Vilniaus diena“.Ypač kritikuotas sprendimas į vieną bendrovę sujungti elektros energijos gamybos, tiekimo, skirstymo rinkas, nors dar prieš kelerius metus Lietuva, vykdydama ES re...

Amerikiečių politikas Judžinas Makartis yra sakęs, kad rinkiminės kampanijos metu pavojinga kalbėti apie tai, ką rinkėjai gali prisiminti. Lietuvos politikoje, atrodo, veikia priešingi dėsniai. Rinkėjams net specialiai primenama jiems padaryta žala ir iš to neteisingus veiksmus padarę politikai pasirodo net gauna politinių dividendų, tai yra balsų. Ir net pakankamai daug.

Aukščiausi Lietuvos vadovai netrukus turėtų sulaukti europarlamentaro Eugenijaus Maldeikio laiško, kuriame jis išdėstys Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo būtinybę ir būdus, kaip galima to pasiekti, praneša „Verslo žinios“.   "Niekas nedraudžia Lietuvai su Europos Komisija kalbėti dėl Ignalinos atominės elektrinės II bloko veiklos pratęsimo. Nekalbu apie šūkius, raštų rašymą ar spaudimą, turi pagaliau prasidėti rimtas darbas, konsultacijos.

Kai kurie europarlamentarai dar puoselėja viltis, kad Lietuva turi šansų įrodyti, jog nereikia 2010 metais uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Štai Europos Parlamento (EP) narys Eugenijus Maldeikis mėgina į ES teisinę bazę įtraukti nuostatą, leidžiančią šalims pratęsti savo atominių elektrinių veiklą, taip pat nuostatą, kad Europos Komisija privalo šį klausimą svarstyti kuo skubiau ir pasitardama su EP, rašo "Lietuvos žinios". Dokumentą jau patvirtino EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir...

Lietuvai atstovaujantis europarlamentaras Eugenijus Maldeikis, ragina Europos Parlamentą pakoreguoti Euratomo sutartį ir "atnaujinti sprendimų priėmimo procedūras, kurios suteiktų Parlamentui galimybę aktyviai dalyvauti rengiant atominę energetiką reglamentuojančius teisės aktus".E.Maldeikio Euratomo ataskaita parengta Europos Sąjungai (ES) žymint 50-ąsias Euratomo sutarties, kuri sukūrė pamatus Europos bendradarbiavimui atominės energetikos srityje, metines, rašo Briuselio leidinys "The EU Obse...

Septyni iš dvylikos Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių trečiadienį pritarė ataskaitai, kurioje smerkiamas slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinių gabenimas, o Europos šalių vyriausybės ir slaptosios tarnybos kaltinamos tuo, kad taikstėsi su tokia praktika ir ją nuslėpė.Vašingtonas pripažįsta slaptą įtariamųjų teroristų perdavimą trečiosioms šalims, bet neigia, kad juos kankino ar perdavė toms šalims, kuriose jie buvo kankinami.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas diegia vis naujas politinės kultūros tradicijas Lietuvoje. Darbą Vyriausybėje jis pradėjo nuo pareiškimo, kad po dvejų metų ši Vyriausybė grius. Po mėnesio pradedamas jau beveik viešas konfliktas su premjeru ir kolega finansų ministru. Sausio 17 d.ministras teškia antausį Lietuvos verslininkams, nutraukdamas paraiškų priėmimą paramai iš ES struktūrinių fondų gauti. Kartu tai antausis ir laisvai konkurencijai tarp įmonių.

Europos Parlamento narys liberalcentristas Eugenijus Gentvilas stebisi ūkio ministro Viktoro Uspaskicho “besitęsiančia arogancija” ir pažymi, kad savo arogancijos pasekmes V. Uspaskichas bando švelninti eikvodamas valstybės biudžeto pinigus.

R. Paksą paliko jo bendražygė V. Vinickienė Liberalų demokratų partiją paliko viena ištikimiausių pašalinto prezidento Rolando Pakso bendražygių, buvusi jo patarėja Vitalė Vinickienė. Iš partijos pasitraukė ir jos vyras Pranciškus Vinickas, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybės vadovus pasiekė oficialus tarybos narės V.Vinickienės pareiškimas, kuriuo informuojama, jog ji traukiasi iš savivaldybės Liberalų demokratų partijos frakcijos.

Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl buvusių ministrų ir eksministrų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo, pasirašant sutartį dėl bendrovės "Mažeikių nafta" privatizavimo, antradienį parodymus davė ekspremjeras ir eksprezidentas Rolandas Paksas. 1999 m. birželį-spalį R. Paksas buvo dešiniosios vyriausybės vadovas.