energetinė nepriklausomybė

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

„Po Krymo“ Lietuva, Latvija ir Estija gali pasitraukti iš energetikos sistemos, sinchronizuotos su Rusijos tinklais. Dėl to Rusijai, kad išvengtų energetinės Kaliningrado srities izoliacijos tektų ieškoti papildomų lėšų, rašo Forbes.ru. Kad toks Rusijos nerimas pagrįstas, įrodymų toli ieškoti nereikia.

Tikimasi, kad jau artimiausiu metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs apie savo ketinimus, ar sieks antros kadencijos šalies vadovo poste.Belaukdami prisiminkime, ką ji kalbėjo prieš 5-eris metus apie vieną iš daugiausiai diskusijų Lietuvoje per šį laiką kėlusių sričių – energetiką ir energetinę nepriklausomybę.

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“ (http://www.notre-europe.eu/media/balticstateseu-grigaskasekampmaslauskaitezorgenfreija-ne-jdi-july13.pdf?pdf=ok), kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę.

JAV prieš keletą metų rimtai buvo svarstyta idėja kurą pasigaminti iš šiukšlių, tai yra iš jų išgauti dujas. Tačiau nuo tokių sprendimų sulaikė rimti šios idėjos trūkumai: toks šiuklių deginimas teršia aplinką,  tokių gamyklų statyboms reikalingos kapitalo išlaidos yra milžiniškos. Bet Mike‘as Hartas teigia išsprendęs šiuos trūkumus, rašo nytimes.com.

Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę atgavusi sovietų respublika, tačiau net ir praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, šios Europos Sąjungos (ES) narės energetikos pramonė yra priklausoma nuo Maskvos energetikos imperijos.

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje teigiama, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė iki šiol nėra užtikrinta ir energijos vartotojai vis dar neturi galimybių pirkti energiją už konkurencingą, laisvos rinkos principais vadovaujantis nustatomą kainą.

Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje diskutuojama apie bendros Europos Sąjungos (ES) energijos vidaus rinkos sukūrimą, politologas Ramūnas Vilpišauskas pareiškė, kad įgyvendinti energetinius projektus Lietuvoje trukdo politikos cikliškumas, o visoje ES – kiekvienos šalies noras įpiršti kitiems savo modelį.

Ketverius metus valdžiusios koalicijos branduolį sudariusi ir rinkimus pralaimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su Rusija kovojo nesėkmingai. Rusijos sulaikymo strategiją, kurios viešai nebedrįsta nė prisiminti, turinti ir kelerius metus dėl rusų energetinės grėsmės raudanti TS-LKD vadovybė įsigudrino nepastebėti, kad tie energetiniai rusai iš Lietuvos nė nebuvo išėję.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Rusų invazija“. Ketverius metus valdžiusios koalicijos branduolį sudariusi ir rinkimus pralaimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Rusija kovojo nesėkmingai.

„Bank of America“ subūrė komandą, kurios tikslas – ištirti ateities investavimo strategiją lemsiančius veiksnius, rašo „Business Insider“. Šiame pranešime banko ekspertai išskyrė 10 veiksnių, kurie ilgus metus darys poveikį investiciniams sprendimams. Prognozėje numatyta, esą investuotojų pasirinkimą lems ir tokios aplinkybėms kaip pasaulinis nutukimas, pragyvenimo lygis besivystačiose rinkose bei JAV energetinė nepriklausomybė.

Po Seimo rinkimų dauguma Lietuvos gyventojų nenorėtų drastiškų permainų energetikoje, tai parodė naujausia rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Gyventojų įsitikinimu, naujoji valdžia privalo tęsti strateginius energetikos projektus ir nenukrypti nuo energetinės nepriklausomybės kurso. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) po Seimo rinkimų pirmojo turo apklaustų gyventojų neigiamai įvertintų naujosios valdžios pastangas atsisakyti energetinės nepriklausomybės politikos.

Pats save iškėlęs ir vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimus laimėjęs Linas Balsys portalui Balsas.lt sakė kalbėsiąs su visais naujojo Seimo nariais ir dirbsiąs su tais, kurie pritars jo siekiams. „Reikia palaukti, kol paaiškės galutinė Seimo sudėtis.  Mano prioritetai ir uždaviniai nesikeičia.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį vakare patvirtino sekmadienį Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos galutinius rezultatus. Galutiniais VRK duomenimis, gautais iš visų 2017 rinkimų apylinkių, referendumas įvyko, jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc. Referendumui teikta nuostata yra nepriimta, ją palaikė tik 34,09 proc. rinkėjų. Galutiniais duomenimis, 62,68 proc.

Nors dauguma balsavusiųjų sekmadienį referendume dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės pasisakė prieš naująją jėgainę, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad savą atominę Lietuva privalo turėti. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad tai buvo tik patariamasis referendumas ir referendume dalyvavo tik pusė Lietuvos žmonių, iš kurių 60 proc. pasisakė prieš planuojamą atominę.

Turkija pasiūlė Ukrainai drauge statyti suskystintų dujų terminalą. Apie tai interviu Ukrainos laikraščiui „Den“ pareiškė pirmasis vicepremjeras Valerijus Choroškovskis. Pasak jo, suskystintų dujų terminalą planuojama statyti Turkijoje, o Ukrainos partneriai būtų valstybinė bendrovė „Botas“ ir privati „Egagas“. Kada bus pastatytas terminalas ir kiek lėšų prireiks jo statybai, neskelbiama. V. Choroškovskis pastebėjo, kad ir Turkija galėtų dalyvauti panašiuose projektuose Ukrainos teritorijoje.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos žmonių galvose kirba, politikų lūpose skamba,  o biurokratų stalčiuose – dulka koncepcijos, kaip padaryti Lietuvą turtingą, lietuvius (pastaba: ir lietuvių, ir kitų tautybių lietuvius) – laimingus ir sočius. Pabandykime pamąstyti atvirkščiai – ko reiktų, kad Lietuvai nepasisektų. Gal žvelgiant tokiu kampu būtų paprasčiau suprasti, ko daryti nereikėtų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, apsilankiusi antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje žurnalistams tvirtino, esą užsienio lietuviai net geriau suvokia Lietuvoje vyskatnčius procesus. Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Reginos Narušienės teigimu, užsienio lietuviai neretai linkę laikytis šiek tiek nuošalyje. „Jie ženkliai geriau kartais suvokia, negu mes čia gyvendami, kad strateginių tikslų įgyvendinimas šiandien Lietuvai yra reikalingas kaip oras.

Antradienį Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje nustatomi pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 m. ir įtvirtinamos energetikos sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 m. Už šios strategijos patvirtinimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2012-06-19 Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę! Šiuo metu Seime yra svarstoma Lietuvos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.

Š. m. birželio 8 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Euratomo sutartimi, pateikė savo nuomonę dėl Visagino atominės elektrinės projekto (Visagino projektas). Remdamasi atliktu Visagino projekto vertinimu, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Visagino projektas atitinka Euratomo sutarties tikslus. Europos Komisija konstatuoja, kad Visagino projektu prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką.

JAV bendrovė „Clean Wind Energy“ Arizonos valstijoje ketina statyti aukščiausią pasaulyje bokštą, kuriame veiks 2,5 GW galios dirbtinio vėjo elektrinė. Kai kalbame apie energetinę nepriklausomybę, paprastai turime mintyje diversifikuotus energijos gamybos ir tiekimo šaltinius: skirtingiems tiekėjams priklausančius naftotiekius ir dujotiekius, nacionalinius didelės galios generuojančius pajėgumus, tarptautines elektros tinklų jungtis.

Atominės elektrinės statybai pritarčiau tuo atveju, jeigu, pastačius AE,  Lietuva realiai taptų energetiškai nepriklausoma ir  mūsų energetinės sistemos sinchroniškai galėtų įsijungti į Europos tinklus. Taip pat pritarčiau, jei atominės elektrinės statyba būtų ekonomiškai pelningas projektas, be kita ko užtikrinant ir branduolinę saugą, kuri rūpi mums visiems.

Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų. Batalijos dėl naujos branduolinės jėgainės ir kitų brangių energetinių svajonių Seimą pasiekė Garliavos siaubo filmo kontekste ir buvo nustumtos į antrą planą. Vis dėlto jos nėra nevertos dėmesio vien todėl, kad susikaupusi ir savo didybę nutarusi parodyti sistema parodė, jog moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senius ir moteris.

Pradėjus kelti klausimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ekonominio pagrįstumo bei reikalingumo Lietuvai, pastaruoju metu viešojoje erdvėje sustiprėjo opozicija diskusijoms šiais klausimais bei padaugėjo Vyriausybės atstovų pranešimų su įvairiais VAE ir alternatyvių šaltinių generuojamos elektros energijos savikainos palyginimais. Šių palyginimų ypač padaugėjo po viešojoje erdvėje pasigirdusių iniciatyvų surengti referendumą dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė vadinamajam energetinių projektų dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos koncesijos sutarties su „Hitachi“, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymų projektams.

„Tai, kaip Vyriausybė mato situaciją, kartais neįmanoma patikėti savo akimis“, – Balsas.lt pareiškė LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė. Vyriausybė su uždaviniais nesusidorojo „Pavyzdžiui, Vyriausybė teigia, kad palengvino mokesčių ir administracinę naštą.

Vyriausybė apsvarstė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kad pateiktų ją Seimui. Tokia strategija – būtinas dalykas, ir nieko keisto, kad ji kuriama. Keista yra veiksmų seka. Strategija bus pateikta Seimui kartu su keliais energetikos plėtrai svarbiais įstatymais.

Prieš dešimtmetį šalies politikai neatsakingai uždarė virš 10 milijardų litų vertės Ignalinos atominę elektrinę, kurios europinio saugumo programoms jau buvo išleistos milžiniškos lėšos. Tačiau dar didesne avantiūra kvepia dabartiniai valdančiųjų planai už 17 milijardų litų pastatyti „valdišką“ Visagino atominę elektrinę, kuri pabrangintų šalies gyventojams elektros energiją.

„Europos Komisija pasiūlė, kad dėl regioninio terminalo būtų atlikta studija, Europos komisija savo lėšomis tokią studiją užsakė. Visos trys Baltijos šalys sutiko, kad tokia studija butų padaryta ir jos rekomendacijomis Baltijos šalys vadovausis.

Saulėtą balandžio pirmąją Lietuvoje minėta ne tik pokštų ir juokų diena, bet sostinėje vyko ypatinga šventė – paminėtos 15-osios Užupio Respublikos Energetinės Nepriklausomybės metinės.

Daugumos apklaustų gyventojų nuomone, sėkmingai pabaigus šiuo metu vykdomus strateginius projektus, t.y. sujungus  elektros tinklus su Vakarų Europa ir pastačius dujų terminalą, Lietuva ženkliai padidintų energetinę nepriklausomybę. „Spinter tyrimai“ atliktos  visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad  78 proc. apklaustųjų neatmeta galimybės, kad Rusija gali riboti arba nutraukti gamtinių energijos resursų tiekimą Lietuvai ir tik 13 proc.

Visagino atominės elektrinės kaina tilps į 3–5 mlrd. eurų, Vilniuje prasidėjusios metinės Lietuvos energetikos konferencijos metu dar kartą patvirtino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. „Esame minėję ne kartą, visos mūsų atliktos planavimo studijos įvertinant kainą, kiek galėtų kainuoti vienokia ar kitokia technologija, buvo sakoma, kad ji turėtų būti 3–5 mlrd. eurų. Galiu patvirtinti, kad mes neišeiname iš šitos ribos, telpame į 5 mlrd.

Sekmadienį netikėtai miręs verslininkas Nepriklausomybės Akto signataru, buvęs Ministras Pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys neabejotinai buvo viena įtakingiausių Lietuvos verslo ir politikos asmenybių. Ekonomika.lt siūlo per pastaruosius metus savaitraščiui „Ekonomika.lt“ išsakytas įdomiausias verslininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Achema group“ prezidento Bronislovo Lubio mintis.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti Birutė Vėsaitė kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos vyriausybės patvirtinto biudžeto skaičius. „Detaliai susipažinsiu kitą savaitę, tačiau sielvartą kelia užsispyrimas dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo tik 50 litų, kas realiai nesieks net infliacijos tempų. Investicijų mažinimas, kurį Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė, suduos smūgį verslui ir biudžetas vėl kai ko negaus“, - sakė B. Vėsaitė.

Niujorke antradienį surengtoje tarptautinės iniciatyvos „Atviros valdžios partnerystė“ inauguracijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo JAV prezidentui Barackui Obamai už jo šalies paramą Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantiems projektams. JAV vadovas patikino, kad ši parama bus nekintama ir tęstinė. Iniciatyvos „Atviros valdžios partnerystė“ inauguraciją surengė JAV ir Brazilijos prezidentai B. Obama ir Dilma Rousseff.

Trečdaliui šalies gyventojų svarbu, kad būtų užtikrinta kuo pigesnė energija, nors tai ir reikštų, kad Lietuva taptų visiškai priklausoma nuo Rusijos atominės energijos. Beveik pusė šalies gyventojų - 45 proc. - palaiko Lietuvos verslo siekį dalyvauti Kaliningrado atominės elektrinės statybose, 6 proc. mano, kad tai ne Lietuvos reikalas. Beveik 29 proc. šalies gyventojų netiki energetine nepriklausomybe ir mano, kad energetinė nepriklausomybė - tai mitas, sukurtas politikų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešoje diskusijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: po 7 narystės metų – Europos vairo link“ Vilniuje liepos 19 dieną įvardino pagrindinius Lietuvos narystės ES iššūkius: energetinė nepriklausomybė, konkurencingumo didinimas ir pasirengimas pirmininkavimui ES Tarybai. Valdovų rūmuose vykusioje diskusijoje susirinko apie 150 žmonių.

Lietuva yra geras pavyzdys, iš kurio turėtų ko pasimokyti ir kai kurios didelės pasaulio valstybės, teigia JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Pažiūrėkite, ko Lietuva pasiekė per 20 pastarųjų metų. Ne tik jūsų nepriklausomybė, bet ir klestinti demokratija, ekonomikos pažanga (...). Kai kurios didelės šalys turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvą ir pasimokyti demokratijos, žmogaus teisių bei klestinčios visuomenės kūrimo“, – išskirtiniame interviu Lietuvos televizijai sakė ji.

JAV valstybės sekretorės specialusis įgaliotinis energetikai ambasadorius Richardas Morningstaras mano, kad Lietuva yra teisingame kelyje energetinės nepriklausomybės link.

Lietuvos ir Vokietijos požiūris dėl Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos sutampa, deklaravo Berlyne susitikę dviejų valstybių vadovai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitiko su Vokietijos Prezidentu Christianu Wulfu. Tai pirmasis D. Grybauskaitės dvišalis susitikimas su pernai vasarą išrinktu naujuoju Vokietijos vadovu, informuoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Apklausos rezultatai parodė, kad Seimo narių nuomonė Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu gerokai skiriasi nuo juos išrinkusių gyventojų  nuomonės. Manančių, jog Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.

(Papildyta 17:51 val.) Slovakija palaiko Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pirmadienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Respublikos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi, buvo patikintas, kad Slovakija pritaria Lietuvos siekiams atsikratyti energetinės priklausomybės ir pasisako už saugios branduolinės energetikos plėtojimą.

Pirmadienį 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje Jaunimo sąjūdžio atstovai grandinėmis prisirakino prie radiatorių. Tokiu protestu jie pradėjo parašų rinkimo akciją po peticija už Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Atsinešę raudona spalva nudažytus radiatorius su užrašu „Red gas go home“ (angl. Raudonos dujos – grįžkite namo) ir svarmenis, prie jų grandinėmis prisirakino keturi jaunuoliai. Taip jie simboliškai pavaizdavo Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Netylant diskusijoms ir planams dėl naujos atominės elektrinės (AE) Visagine statybos ir iš pirmo žvilgsnio pajudėjusių energetikos projektų, neišvengiamai kyla klausimas: kiek reali Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir kokios priemonės ar veiksmai garantuotų Lietuvos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, išlikimą? 2009 m. gruodžio 31 d. nustojo veikusi pagrindinė šalį elektra aprūpinusi Ignalinos atominė elektrinė.

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo siekiai reformuotis tėra propaganda bandant išlaikyti kleptokratiją, interviu ,,Ekonomika.lt" teigė žinomas Rusijos politologas, publicistas Andrejus Piontkovskis. A. Piontkovskis sako esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas grįš į Rusijos prezidento postą, o D. Medvedevas jame buvo tik todėl, kad palaikytų jam vietą.

Dar iki praėjusios savaitės Ignalinos atominei elektrinei vadovęs Osvaldas Čiukšys, už „pavojingas darbo sąlygas" pamalonintas neįtikėtino dydžio atlyginimu, netikėtai užleido vadovo vietą kitam branduolinės energetikos naujokui. Viena iš pasitraukimo priežasčių gali būti bandymas nuslėpti pavojingą avariją, įvykusią I bloko reaktorių aušinančiame vamzdyne. Laimė, tuomet reaktorius jau buvo sustabdytas.

Jungtinės Valstijos (JAV) remia bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos Visagino atominės elektrinės projektą, teigiama JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton laiške Lietuvos užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui. „Man malonu, kad dėl šio svarbaus projekto vyksta rimtos diskusijos su JAV pramone“, – teigiama H. Clinton laiške, kurio fragmentai cituojami Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Pastaruoju metu Lietuvoje atominės aistros vis labiau kaista. Tam įtaką daro ne tik įtempta padėtis Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, bet ir kalbos apie planuojamas statyti atomines jėgaines Kaliningrade, Baltarusijoje, Lietuvos energetikos ministro nuolatiniai tvirtinimai dėl naujos Visagino AE statybos. Pagaliau aistras pakaitina ir dalies suinteresuotų struktūrų bei asmenų nuolatiniai padejavimai apie neva neatsakingai sužlugdytą nacionalinį investuotoją – Leo Lt.