emmanuelio macrono

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį papriekaištavo Vokietijos ir Prancūzijos ambasadoriams dėl nepavykusio bandymo atnaujinti Europos Sąjungos (ES) susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija. Vis dėlto aiškinimosi dėl žodžių reikšmių poveikis yra ribotas. Iš tikrųjų svarbios būna tiesioginės patirtys, suvokiamos mūsų penkiais jutimais.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė antradienį sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono sprendimą paskirti specialiųjį pasiuntinį, atsakingą už Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių aktyvinimą. „Sakyčiau, tai turbūt Prancūzijos pasiuntinys santykiams su Rusija, o ne visos ES, nes tam, kad būtų paskirtas ES pasiuntinys, reikia visų ES vadovų pritarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Prieš artėjantį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą Paryžiuje gruodžio 9-ąją dieną, abi konfliktuojančios šalys demostruoja vis daugiau draugiškų gestų. Rusija Ukrainai grąžino prieš metus užgrobtus karo laivus, neseniai atvertas ir tiltas tarp Ukrainos kontroliuojamų ir Rusijos remiamų separatistų teritorijų, o Vladimiras Putinas ėmė girti Volodymyrą Zelenskį.

Kremlius nesiima spręsti, ar NATO yra „gyva, ar mirusi“, penktadienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Gyva NATO, ar mirusi ir kokios šio aljanso kūno dalys yra komos būsenos – ne mums spręsti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino atnaujinti Ankaros puolimą Sirijos šiaurėje ir tęsti jį „net ryžtingiau“, nebent iš to regiono pasitrauktų kurdų pajėgos, kaip numato tarpininkaujant JAV pasiektas susitarimas. „Jei nebus ištesėti mūsų šaliai Jungtinių Valstijų duoti pažadai, net ryžtingiau tęsime mūsų operaciją“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas prieš išvykdamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prancūzijoje pirmadienį bus paskelbtas gedulas mirus eksprezidentui Jacques'ui Chiracui, o Paryžiaus Sen Siulpiso bažnyčioje bus surengtos gedulingos mišios, ketvirtadienį informavo prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarija. Žmonės taip pat galės pareikšti užuojautą Eliziejaus rūmuose nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku iki sekmadienio, pranešė prezidentūra.

Pasibaigus prezidento Gitano Nausėdos inauguracijai Seime šalies politikai, užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti garbūs visuomenės nariai pabiro į Seimo rūmų menes, išėjo į iškilmingas mišias ar Vilniaus gatves stebėti penktadienio renginių. Šventės dalyviai stoviniavo, šnekučiavosi ir dalijosi mintimis, ko laukia iš naujojo prezidento Gitano Nausėdos.

Pirkėjai visame pasaulyje netrukus parduotuvių lentynose gali pasigesti mėgstamo skanėsto , nes didžiausios pasaulyje šį produktą gaminančios gamyklos darbas praktiškai sustojo jos darbuotojams bandant susiderėti dėl didesnio darbo užmokesčio. Streikas kilo Villers-Ecalles vietovėje Normandijos regione veikiančioje gamykloje, kur profsąjungos „Darbuotojų galia“ aktyvistai jau savaitę neleidžia sunkvežimiams patekti į ar išvažiuoti į gamyklos teritoriją.

Šeštadienį įvykusioje dvidešimt penktojoje „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijoje visoje šalyje, Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, dalyvavo 18,9 tūkst. žmonių – mažiausiai nuo 2018 metų lapkričio, kai buvo pradėta rengti šiuos protestus. Balandžio 27-ąją įvykusioje protesto akcijoje dalyvavo 23,6 tūkst. „geltonųjų liemenių“. Paryžiuje trijose skirtingose manifestacijose, per kurias buvo išvengta neramumų, dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Naujausių kandidatų į prezidentus reitingų, kurių lydere tapo, Ingrida Šimonytė nesureikšmina ir teigia, kad tikruosius „reitingus“ pamatysime būtent rinkimų dieną. Vis tik kandidatė neigimai vertina politikus, kurie „bando būti viskuo vienu metu“ ir taip, jos teigimu, tik užsiima populizmu. Portalas tv3.lt pristato kandidatės į prezidentes Seimo narės Šimonytės interviu su Vladimiru Laučiumi TV3 žinioms. Tapote prezidento rinkimų reitingų lydere šį savaitgalį.

Prancūzijos vyriausybės vadovas Edouard'as Philippe'as pirmadienį paskelbė apie planus uždrausti dalyvavimą valdžios nesankcionuotose protesto akcijose. Šį žingsnį ketinama žengti vyriausybei nesėkmingai ieškant būdų nutraukti jau daug savaičių vykstančius vadinamojo geltonųjų liemenių judėjimo protestus. Prieš septynias savaites prasidėjusių antivyriausybinių protestų metu Paryžiuje ir kituose šalies miestuose neišvengta kruvinų demonstrantų susirėmimų su policija.

Prancūzijos vyriausybė, spaudžiama jau ne vieną savaitę besitęsiančių „geltonųjų liemenių“ audringų protestų dėl brangstančio pragyvenimo, trečiadienį paskelbė atsisakanti visų planuotų degalų mokesčių didinimų 2019 metais ir paragino visuomenę elgtis ramiai. Nuo sausio 1-osios planuotas degalų akcizo padidinimas buvo visiškai „atšauktas 2019 metams“, per televiziją BFM sakė aplinkos ministras Francois de Rugy. Ši žinia rodo, kad vyriausybės pozicija radikaliai pasikeitė.

Prancūzijoje jau keletą savaičių tęsiasi protestai prieš aukštas degalų kainas. Tai sutrikdė kasdienį prancūzų gyvenimą, tačiau įtakos tai gali turėti ir Lietuvai. Protestuotojams blokuojant kelius, gali vėluoti siuntos ir laiškai siųsti į Lietuvą arba iš jos į Prancūziją. Protestai Prancūzijoje prasidėjo prieš keletą savaičių, kai žmonės, vilkėdami geltonosiomis liemenėmis, išėjo į gatves. Prancūzai pasipiktino aukštomis degalų kainomis ir planais dar kelti akcizą kurui.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Paryžiaus policija pirmadienį pradėjo evakuoti maždaug 1 tūkst. migrantų iš dar dvejų improvizuotų stovyklų. Stovykloje prie Sen Marteno kanalo į šiaurės rytus nuo miesto centro, kurioje gyveno maždaug 550 migrantų, daugiausia afganų, operacija prasidėjo pirmadienį auštant, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Tarptautinė darbo diena Europoje ir pasaulyje pažyma protestais ir demonstracijomis. Kai kurios iš jų baigėsi ir susirėmimais su policijos pareigūnais. Maskvoje, Gegužės pirmosios parade į gatves išėjo daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Šis valdžios kruopščiai surežisuotas renginys jau ne pirmus metus tapęs įrankiu valdžios pareigūnams pademonstruoti žmonių lojalumą šaliai.

Europos šalių politikai svarsto galimybes diplomatinėmis priemonėmis įtikinti D. Trumpo administraciją sušvelninti sankcijas Rusijai, skelbiama „Financial Times“. „Po to kai sankcijos Rusijos metalurgijos bendrovėms nulėmė aliuminio kainos šoktelėjimą, Paryžius mobilizuoja pajėgas ir kviečia sąjungininkus, įskaitant Berlyną, Londoną ir Romą, kartu pateikti savo šalių interesus Vašingtone“, – aiškinama leidinyje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įdėją dėl Europos Sąjungos (ES) greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. „Turime atvirą interesą investuoti į Europos saugumo užtikrinimą, šalia jau kuriamo karinio bendradarbiavimo kurti dar papildomas greitojo reagavimo pajėgas, kas mums labai aktualu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Prancūzijos vadovu pirmadienį Paryžiuje sakė D. Grybauskaitė.

Lietuva ir dar septynios šiaurės Europos šalys antradienį perspėjo neskubėti su ambicinga euro zonos integracija tose srityse, kuriose kol kas nėra vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicijos. Baltijos šalių, Danijos, Švedijos, Suomijos, Airijos ir Nyderlandų finansų ministrai bendrame laiške paragino sutelkti dėmesį Bankų sąjungos užbaigimui, griežtesnio biudžeto taisyklių laikymosi užtikrinimui ir Europos valiutos fondo sukūrimui, o kitas idėjas nukelti vėlesnei diskusijai.

Rusija penktadienį sukritikavo JT rezoliucijos projektą dėl 30 dienų paliaubų Sirijoje ir pareikalavo „garantijų“, kad sukilėlių kovotojai laikysis susitarimo. „Niekas negali atsakyti į klausimą, o kur garantijos, kad kovotojai laikysis šių humanitarinių paliaubų, kur garantijos, kad jie liausis apšaudę Damasko gyvenamuosius rajonus“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Siūloma rezoliucija, dėl kurios bus balsuojama 17 val. Grinvičo (19 val.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pranešė, kad perkelia žurnalistus iš pagrindinių Eliziejaus rūmų ir į kitas tame pačiame komplekse esančias patalpas; tai rodo prezidento Emmanuelio Macrono norą laikytis saugiu atstumu nuo žiniasklaidos. Pastaruosius keturis dešimtmečius žurnalistai galėjo dirbti Eliziejaus rūmuose spaudos atstovams skirtose patalpose, kur jie apžvelgdavo spaudos konferencijas, užsienio lyderių vizitus ir kitus renginius.

Turkija ketvirtadienį pasakė Prancūzijai nepamokslauti jai dėl kampanijos Sirijoje, kur Ankara vykdo įnirtingą puolimą prieš kurdų kovotojus. Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu (Mevliuto Čavušohlu) perspėjimas buvo pareikštas kitą dieną po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) žodžių Ankarai, kad jei jos intervencija virstų visapusiška invazija, tai būtų „tikra problema“. „Prancūzija negali mums pamokslauti šiuo klausimu“, – žurnalistams sakė M. Cavusogl...

Prancūzijoje rugpjūtį gimusio pirmo pandų jauniklio „krikštamotė“ – pirmoji šalies ponia Brigitte Macron (Brižit Makron) – pirmadienį aplankė mažylį zoologijos sode, ir tai buvo vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių jos pasirodymų po Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pergalės rinkimuose. Mažylio motina į Prancūziją atkeliavo 2012 metais, kai „pandų diplomatiją“ vykdanti Kiniją paskolino ją Prancūzijai.

Prancūzų parlamentarai vėlai antradienį pritarė, kad išlaidos gynybai 2018 metais būtų padidintos beveik 2 mlrd. eurų ir kad būtų panaikinti 2017 metų biudžeto apkarpymai, išprovokavę didelį ginčą tarp prezidento Emmanuelio Macrono ir ginkluotųjų pajėgų vado. Nacionalinė Asamblėja pritarė pasiūlymui papildomai skirti 1,8 mlrd. eurų, tad gynybos biudžetas didėja iki 32,4 mlrd. eurų – 1,82 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo vardas neįtrauktas į apytiksliai 100 valstybių ir vyriausybių vadovų sąrašą, kurie kitą mėnesį kviečiami į klimato kaitos susitikimą Paryžiuje, antradienį sakė Prancūzijos prezidentūros padėjėjas. „Šiuo metu prezidentas Donaldas Trumpas nepakviestas“ , – sakė jis ir pabrėžė, kad susitikime dalyvaus JAV vyriausybės atstovai.

Garsios prancūzų kino režisierės, rašytojos ir kitos moterys paprašė šalies prezidento Emmanuelio Macrono parengti „atakos planą“ kovai su seksualine prievarta, į viešumą iškilus virtinės įtakingų vyrų nederamiems veiksmams. Maždaug šimtas moterų sekmadienį leidinyje „Le Journal du Dimanche“ paskelbė atvirą laišką E. Macronui ir internetinę peticiją, smerkdamos „netoleruotiną kolektyvinį neigimą“. „Pone prezidente, susiduriame su labai rimta krize. Ar esate mūsų pusėje?“ – klausė moterys.

Baltijos ir Šiaurės šalių vadovai pirmą kartą pakvietė kolegas iš Airijos ir Olandijos prisijungti prie tradicinio pasitarimo Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. Vadinamasis NB6 formatas, apimantis Lietuvą, Latviją, Estiją, Daniją, Suomiją ir Švediją, buvo sukurtas po Baltijos šalių įstojimo į ES. Šeši vadovai prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą susitinka derinti savo pozicijų.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) naujoji centristinė politinė jėga patyrė savo pirmąją rinkimų nesėkmę sekmadienį vykusiuose Senato rinkimuose, kuriuose dešiniojo sparno Respublikonų partija sutvirtino savo dominavimą aukštuosiuose parlamento rūmuose. Sekmadienį buvo kovojama dėl 171 vietos 348 narius turinčiame Senate. Balsavimo rezultatai rodo, kad prezidento partijai „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) Senate atstovaus 20–30 senatorių.

Prancūzijoje dešimtys tūkstančių demonstrantų šeštadienį atsiliepė į kovingo kairiųjų pažiūrų politiko Jeano-Luco Melenchono raginimą prisidėti prie protesto Paryžiuje prieš prezidento Emmanuelio Macrono pasirašytas plačias darbo kodekso reformas.

Eidamas 87-uosius metus mirė prancūzų mados magnatas Pierre'as Berge, kuris buvo ilgametis velionio dizainerio Yves'o Saint Laurent'o gyvenimo ir verslo partneris, penktadienį pranešė jo fondas. P.Berge mirė anksti penktadienį, miegodamas, savo užmiesčio namuose Provanso Sen Remi Pietų Prancūzijoje, nurodė fondas. Aistringas bibliofilas ir meno kolekcininkas P.Berge taip pat buvo aktyvus gėjų teisių gynėjas ir didelę savo turto dalį skyrė AIDS tyrimams.

Prancūzijos prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) žmonai Brigitte Macron (Brižit Macron) suteikiamos oficialios reprezentacinės pareigos, bet jai nebus mokamas atlyginimas, nebus skirta padėjėjų ir kokio nors lėšų krepšelio. Per anksčiau šiais metais vykusią rinkimų kampaniją E.Macronas siūlė įkurti naują oficialią pirmosios šalies ponios pareigybę, bet buvo priverstas atsisakyti šių planų, kilus visuomenės pasipriešinimui.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte Macron (Brižit Makron) sakė, kad imsis pirmosios ponios vaidmens, bet – tik neformalaus. Planai suteikti jai oficialų statusą sulaukė nepritarimo. Žurnalui „Elle“ duodama savo pirmąjį po vyro išrinkimo šių metų gegužę interviu, 64 metų buvusi mokytoja taip pat juokavo apie jaunojo prezidento amžių – 25 metais mažesnį nei jos – ir negailėjo liaupsių jųdviejų santuokai.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ nuo 2011-ųjų bando pradėti dujotekio „Nord Stream 2“ statybas Baltijos jūra, kad galėtų teikti gamtinius resursus Vokietijos ir Vakarų Europos rinkai. Pirmasis projektas – „Nord Stream 1“ – jau pilnai realizuotas, tačiau jo pajėgumų neužtenka, ypač žinant Rusijos tikslus nutraukti dujotekio per Ukrainą naudojimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas priėmė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimą apsilankyti Paryžiuje liepos 14 dieną, kai bus švenčiama Bastilijos paėmimo diena, pranešė trečiadienį Eliziejaus rūmai. Šventė prasidės didingu kariniu paradu Eliziejaus Laukuose; jame dalyvaus ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas E.Macronas. Ši nacionalinė prancūzų šventė siejama su Didžiąja prancūzų revoliucija ir Bastilijos tvirtovės Paryžiuje paėmimo diena.

Naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) centro partija „Respublika, pirmyn“ drauge su sąjungininke „MoDem“ užsitikrino 458-468 vietas Nacionalinėje asamblėjoje, rodo preliminarūs parlamento rinkimų antrojo rinkimų rato rezultatai. Belgijos leidinio „Le Libre Belgique“ duomenimis, dešiniųjų respublikonų partija gavo 68-74 mandatų.

Sekmadienį Prancūzijoje vyksta parlamento rinkimai, kuriuose, kaip prognozuojama, pergalę pasieks prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija. Toks rezultatas užbaigtų jo vykdomą įspūdingą šalies politikos perkrovimą. Naujos sudėties parlamente atsiras nauja politikų karta. Čia dirbs daugiau jaunesnių žmonių, bus daugiau moterų ir etniškai skirtingų žmonių.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centro partija tikriausiai užsitikrins triuškinamą daugumą parlamente, rodo sekmadienį vykusio pirmojo turo rezultatai, sukėlę sumaištį tarp tradicinių partijų. Kaip rodo galutiniai šio balsavimo rezultatai, E.Macrono judėjimas „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) ir jo sąjungininkė „MoDem“ gavo 32,32 proc. balsų. Antra liko dešinioji Respublikonų partija, surinkusi 21,56 proc.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) naujoji centro partija greičiausiai laimės triuškinamą parlamentinę daugumą, rodo prognozės, paskelbtos po sekmadienį įvykusio pirmojo parlamento rinkimų rato. Partija „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM) ir jos sąjungininkė, nedidelė centristų „MoDem“, surinkusios 32,2-32,9 proc. basų, turėtų gauti 390-445 vietas 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuoja pirmajame parlamento rinkimų ture ir prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) partija atrodo puikiai pasirengusi laimėti valdančiąją daugumą. Pirmąsias penkias savaites po pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) E.Marconas mėgavosi sklandžia pradžia – sudarė vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų ribų, ir padarė gerą įspūdį tarptautiniuose aukšto rango susitikimuose.

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Viena prancūzų socialistų parlamentarė, sakydama kalbą per prezidento rinkimų favorito Emmanuelio Macrono kampanijos mitingą, scenoje susmuko ir mirė, šeštadienį pranešė partijos pareigūnai. 50 metų Corinne Erhel per penktadienio mitingą Prancūzijos vakaruose kalbėjo paskutinė. Staiga ji pargriuvo ant žemės. Parlamentarė buvo skubiai nuvežta į ligoninę, kur buvo konstatuota jos mirtis.

  Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“. Centristo kandidato komanda pažymėjo, kad dokumentai buvo nutekinti „paskutinę oficialios kampanijos valandą“, ir tai „aiškiai yra demokratijos destabilizavimo klausimas, kaip nutiko ir per praėjusią prezidento (rinki...

Prancūzų pareigūnai šeštadienį, šalies prezidento rinkimų pirmo turo išvakarėse, aiškinasi ketvirtadienio vakarą Eliziejaus Laukų bulvare policininką nušovusio džihadisto biografijos faktus. Po šios atakos, kurią, „Islamo valstybės“ (IS) teigimu, surengė jos kovotojas, kandidatai į Prancūzijos prezidentus susirėmė svarstydami, kaip apsaugoti šalį.