emisijos

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln. eurų, sudaryti 4303 sandoriai. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų, pranešė Finansų ministerija. „Emisijos rezultatai rodo, kad žmonės pasitiki valstybe ir taupymo lakštus mato kaip alternatyvų, saugų investavimo būdą, įdarbinant sukauptas santaupas.

Naftos ir dujų įmonės nededa pakankamai pastangų, kad sumažintų metano emisijas, antradienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), net nepaisydamos to, jog dėl aukštų energijos kainų emisijų mažinimo priemonės dažniausiai greitai atsipirktų. Naujausioje metinėje „Global Methane Tracker“ ataskaitoje TEA pažymėjo, jog energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekis praėjusiais metais ūgtelėjo iki 135 mln. tonų, tik nedaug nusileisdamas 2019-aisiais užfiksuotam rekordiniam lygiui.

Pasauliui gresia neišvengiamos išlaidos projektams, skirtiems iš aplinkos surinkti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų neutralizavimui. Žmonija bus priversta vystyti naujas technologijas pramonėje, dėl brangstančių „gamtos teršimo mokesčių“, perspėja „Credit Suisse Group AG“ ir Tarptautinės energetikos agentūros analitikai.

  Lietuvos Vyriausybė penktadienį tarptautinėse rinkose pradėjo platinti dvi obligacijų emisijas - 10 ir 30 metų trukmės. Kokia bus emisijų apimtis, kol kas neaišku. 30 metų obligacijas Lietuva platina pirmą kartą. Finansų ministerija informacijos apie platinamas obligacijas kol kas nekomentuoja. DNB banko Įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovas Mindaugas Matulaitis BNS sakė, kad indikuojamas 10 metų obligacijų emisijos pajamingumas yra apie 1,1-1,15 proc., o 30 metų - 2,2 procento.

Klimato šiltėjimas didina vienų pavojingiausių „šiltnamio dujų“ metano išsiskyrimą į atmosferą, teigia JAV mokslininkai. Taip susidaro uždaras ratas, dar labiau komplikuojantis klimato kaitos problemą. Metanas laikomas vienu svarbiausių „šiltnamio dujų“ veiksnių, todėl mokslininkai nusprendė išsamiau ištirti jo emisijų poveikį klimato pokyčiams.

Kaip paskatinti bankus skolinti pinigus savo šalies vyriausybei, kai jie to daryti nenori? Šiandien dalis euro zonos išgyvena sudėtingą situaciją: valstybei reikia skolintis, tačiau rinkos ja nepasitiki, todėl jos leidžiamų skolos vertybinių popierių palūkanos šoka į rekordines aukštumas ir niekas jų nenori pirkti, o šalies bankai verčiau renkasi saugesnius užsienio valstybių skolos popierius. Nuo to šiandien kenčia periferinės euro zonos valstybės.

Per Jungtinių Tautų (JT) konferenciją dėl klimato kaitos „siekiant išgelbėti planetą“ buvo pasiektas naujas susitarimas, pagal kurį pirmą kartą didžiosios teršėjos JAV, Kinija ir Indija susitarė mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad šis sprendimas priimtas per vėlai norint sustabdyti klimato atšilimą, praneša „Telegraph.co.

Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. padidėjo iki rekordinio lygio, skelbia BBC. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad didžiausią įtaką klimato kaitai darančių anglies dioksido dujų koncentracija 2010 m. pasiekė 389 molekules milijone oro molekulių. Anglies dioksido dujų nuo 2009 m. iki 2010 m. padaugėjo 2,3 molekulių milijone oro dalelių.

Mėsa yra žalinga: ji kenksminga jums, kenksminga aplinkai. Bent jau taip paprastai tvirtinama, rašo NewScientist.com. Kiekvienais metais prie pastato, kuriame vyksta Jungtinių Tautų klimato derybos, šių metų lapkričio 28 dieną prasidėsiančios Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, suplūsta protestuotojai, nešini už vegetarizmą pasisakančiais plakatais. Tikrovė tokia, kad galvijų auginimas – 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis.

Ugnikalnių išsiveržimai galbūt prikausto dėmesnį, tačiau tyrimai rodo, kad jų aplinkosauginis poveikis nublanksta prieš žmogaus veiklą. Kaip rodo naujas tyrimas, žmonės per 3–5 dienas į aplinką išskiria tiek anglies dvideginio, kiek visi Žemės ugnikalniai – per vienerius metus, praneša LiveScience.com. „Antropogeninės anglies dvideginio emisijos užgožia pasaulines ugnikalnių anglies dvideginių emisijas“, – pranešime teigia tyrime dalyvavęs Terrance'as Gerlachas iš JAV geologijos tarnybos.

Nors buvo tikėtasi, kad pasaulio ekonomikos sąstingis sulėtins klimato šiltėjimą spartinančių dujų išmetimą, viltys neišsipildė: pasiektas naujas jų emisijos rekordas, stumiantis pasaulį prie pavojingos klimato permainų ribos. Naujausiais Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vertinimais, pernai į Žemės atmosferą dėl pramoninės ir transporto taršos buvo išmestos 30,6 gigatonos (109 t) anglies dvideginio.

Anglies dvideginio, pagrindinio klimato atšilimo sukėlėjo, emisijos pasaulyje nerodo jokių mažėjimo ženklų, o šiemet gali pasiekti rekordinį lygį. Kaip rodo britų mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo ir kitos pasaulinės organizacijos, nepaisant pernai pasaulį apėmusios didelės finansinės krizės, pasauliniai anglies dvideginio emisijos kiekiai iš deginamo iškastinio kuro 2009 metais buvo tik 1,3 proc. mažesni nei rekordiniais 2008 metais.