ekspedicija

Legendomis apipinto sniego žmogaus egzistavimas – įrodytas. Bent jau taip tvirtina vienos Rusijos srities valdžia, praneša agentūra AFP. Atitinkamos ekspedicijos metu kalnuose rasti sniego žmogaus kojų atspaudai ir galbūt netgi plaukų liekanos, pareiškė Kemerovo srities administracija. Į ekspediciją buvo pakviesti dalyviai iš JAV, Kanados ir kitų šalių.

Mato Groso regionas Brazilijoje išsiskiria ypatinga faunos įvairove. Neseniai jame esančiuose miškuose atrasta naujo tipo titi beždžionėlė. Naujasis gyvūnėlis yra titi beždžionės tipas – beždžionių, kurios dažniausiai pasižymi pritrenkiančiu snukio plaukuotumu, rašo guardian.co.uk.

Daugkartiniai pastarųjų metų Lietuvos ir Baltijos šalių alpinizmo čempionatų laureatai šį rugsėjį pradės septynių mėnesių ekspediciją po sudėtingiausias Šiaurės ir Pietų Amerikos uolų sienas. Tai bus pirmasis tokio sudėtingumo ir tokios trukmės alpinizmo projektas Lietuvoje. Trys 23 metų šią vasarą sulauksiantys alpinistai rugsėjo mėnesį iškeliauja į vieną įdomiausių laipiojimo uolomis-alpinizmo kelionę Lietuvos istorijoje.

Trys jauni ir perspektyvūs Lietuvs alpinistai šių metų rugsėjį iškeliauja į ilgiausią ir sudėtingiausią laipiojimo uolomis – alpinizmo ekspediciją Lietuvos istorijoje. Trys universitetus šįmet baigę jaunuoliai – gamtosaugininkė Saulė Žukauskaitė, fizikas Gedeminas Simutis ir psichologas Arūnas Kamandulis – kelionę pradės Šiaurės Amerikoje ir baigs Pietų Amerikoje. Visa ekspedicija truks septynis mėnesius, o jos dalyviai įveiks daugiau kaip 10 tūkst. km. „Jie įgyvendins mano svajonę.

Vos prieš keletą dienų į Lietuvą sugrįžo dvi projekto „Misija Sibiras“ ekspedicijos – iš Tomsko srities Rusijos Ferderacijoje ir Tadžikistano respublikos. Į Rusijos federaciją Tomsko sritį vyko 16 jaunuolių, šiai ekspedicijai vadovavo patyręs keliautojas Gintautas Alekna, o jam talkino Arnoldas Fokas. Komanda Tomsko srityje, ieškodama lietuvių kapinių, ekspedicijos metu pėsčiomis įveikė beveik 100 kilometrų.

Dangų remiantys kalnai ir nesibaigiančios stepės – taip daugelis įsivaizduoja egzotiškąjį Tadžikistaną. Į šią šalį neplūsta turistų srautai iš Lietuvos, o ir dažno pavienio keliautojo planuose ši šalis taip ir lieka dar vienu svajonių sąrašo punktu. Iš tiesų Lietuva turi kur kas daugiau sąsajų su šia šalimi nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: Tadžkistane yra ir lietuviškosios kultūros dalis, mat po 1940-1945 metais vykdytų trėmimų šis tolimas kraštas tapo beveik tūkstančio lietuvių namais.

(Papildyta 16:26 val.) Prieš ekspedicijos dalyviams sulipant į traukinį, stotyje vyko jau tradicine tapusi spaudos konferencija. Jos metu Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas Šarūnas Frolenko, kreipdamasis į projekto dalyvius, sakė: „Kaskart išlydint ekspediciją džiaugiuosi, kad ji vyksta. Atranka į projektą niekada nebuvo lengva. Jūs gavote loterijos bilietą, bet tuo pačiu turite ir tam tikrą skolą, kurią grąžinsite savo darbais.

Birželio 6 d. startavusio tarptautinio viešosios diplomatijos projekto „Gold of Lithuania“ įgula žada iškelti milžinišką 40 kv. metrų Lietuvos vėliavą 30-yje Europos uostų.

„Šį vakarą mes esame čia, nes mums rūpi tie, kurie amžiams pasiliko Sibiro žemėse, tačiau yra gyvi mūsų širdyse“, – šeštadienio vakarą paramos akcijos–koncerto „Misija Sibiras'11“ metu į tiesioginės transliacijos žiūrovus kreipėsi renginio vedėjai Vytautas Juozapaitis ir Neringa Skrudupaitė. Porą valandų trukusio koncerto metu būsimoms projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijoms Lietuvos televizijos žiūrovai paaukojo per 60 000 litų.

Vilniaus universiteto žygeiviai antrus metus iš eilės įrodė nebijantys nuožmių iššūkių. Šiemet jie įgyvendino dar vieną ambicingą siekį - spaudžiant iki -45 laipsnių arktiniams šalčiams, slidėmis perčiuožė Grenlandijos salą. Žygis į Grenlandiją prasidėjo balandžio 19 dieną, o jau netrukus, gegužės 20-ąją Vilniaus universiteto žygeivių klubo trijų keliautojų komanda turėtų grįžti į Lietuvą.

„Lietuva – 15 800 km“, – tai užrašas ant nuorodų stulpo Antarktidoje, Vernadskio mokslinėje stotyje. Pirmajai oficialiai lietuvių ekspedicijai į atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą praėjus sėkmingai, jau renkamos naujos norinčiųjų plaukti grupės. Tačiau svarstoma, ar lankyti Antarktidą keliautojams ir turistams nereikėtų uždrausti. Paliko nuorodą į Lietuvą Nors pavieniai lietuviai šiame žemyne jau yra buvę, tačiau oficiali tokia ekspedicija – pirmoji.

Projektas „Misija Sibiras“ kasmet, nuo 2006-ųjų, suburia saujelę patriotiškų jaunų žmonių, porai vasaros savaičių išvykstančių į tolimąjį Sibirą tvarkyti paliktus ir apleistus tautiečių kapus. Čia jie susitinka su vis dar ten gyvenančiais lietuviais, pasidalina savo patirtimis, istorijomis, išgyvenimais.

Oksfordo universiteto mokslininkų komanda išsiųsta į atokų Indonezijos kampelį tam, kad išgelbėtų kalbą, kurią bemoka tik trys žmonės. Šis trio yra paskutieji, šnekantys Dusnerio kalba – tai kalba, kuria kalbama atokiame Dusnerio žvejų kaimelyje, esančiame Papua provincijos džiunglėse, praneša telegraph.co.uk.

Filipinų nebuvo nei mano gyvenimo planuose, nei svajonėse. Jie išdygo tarsi iš niekur arba, galima sakyti, nukrito iš dangaus. Dabar be tų dvidešimties dienų, praleistų tolimajame archipelage, gyvenimas atrodytų žymiai blankesnis ir tuštesnis. Sakoma, kad kelionės ilgina gyvenimą, nes keliaujant laikas tarytum sustoja, o kiekviena diena dovanoja tiek minčių, įspūdžių ir išgyvenimų, kad kasdienybėje tam prireiktų kelis ar net keliolika kartų daugiau laiko ir pastangų.

Du mokslininkai teigia, kad raudonosios planetos kolonizacija būtų spartesnė ir pigesnė, jei ten keliaujantys astronautai nesitikėtų grįžti atgal. „Svarbiausia, kad Marso tyrimai tęstųsi“, – teigia Vašingtono universiteto profesorius Dirkas Schulze-Makuchas. Jis su kolega siūlo į misijas siųsti iš dviejų į šeštą dešimtį įkopusių astronautų sudarytas komandas. Jos į Marsą skris tų atskirais erdvėlaiviais, kurie vėliau būtų naudojami kaip būstas.

Kinijos mokslininkų grupė ruošia reliktinio hominido – vadinamojo „Sniego žmogaus“ arba ječio – paieškų ekspediciją. Ji bus vykdoma Hubėjaus provincijos draustinio kalnuose ir miškuose. Naujoji kiniško ječio, čia vadinamo „jerenu“, arba „laukiniu žmogumi“, paieškų ekspedicija ruošiama praėjus beveik 30 metų po ankstesnių Kinijos mokslininkų vykdytų legendinio „Sniego žmogaus“ kompleksinių paieškų, skelbia „Telegraph.co.

Krasnojarsko oro uoste mus pasitiko apšepusi ir šiukšlina Rusija. Autobuse pilna dulkių, gatvės šiukšlinos ir duobėtos. Žygiui reikalinga įranga pasirūpino Krasnojarsko turizmo agentūra. Gavome senas rusiškas baidares, palapines, miegmaišius, maisto visai savaitei – duonos, mėsos konservų, bulvių, makaronų. Kaip tarybiniais metais, kai traukdavome į žygius, prisikrovę kuprines „Turisto pusryčių“. Iki vietos, nuo kurios turėtume pradėti kelionę upe, dar reikia važiuoti 200 kilometrų.

Su ekspeditorių asociacijos „Lineka“ laikinuoju prezidentu Edmundu Daukantu kalbamės apie asociacijos veiklos kryptis, artimiausiu metu numatomus darbus, ekspeditorių situaciją Lietuvoje, problemas tarp vežėjų ir ekspeditorių. Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena ekspeditoriai? Ar jau pastebimi atsigavimo ženklai – Lietuvoje, Europoje, Rytuose? Ar krovinių srautai didėja – įdomus klausimas. Statistika rodo, kad jie gyvesni negu pernai.

Vilniaus universiteto Žygeivių klubo ekspedicijos, nutrūktgalviški jų nuotykiai jau seniai apipinti legendomis. Apie jų kopimą užšalusiomis kalnų upėmis, apie kalno, į kurį iki jų dar niekas nebuvo įkopęs, krikštynas, apie didelės ištvermės ir narsos reikalaujančias poliarines keliones slidėmis.

Ketvirtadienį geležinkelio stotyje netrūko bučinių, paslapčia braukiamų ašarų, apsikabinimų: į tolimą Sibirą ketvirtąkart buvo išlydėti „Misija Sibiras“ dalyviai. Dvi savaites iki pat liepos 16 dienos vaikinai ir merginos tempdami sunkias kuprines keliaus po Sverdlovsko sritį, kur tvarkys tremtyje mirusių lietuvių kapus, ieškos lietuvius pamenančių asmenų, gilinsis į tremties istoriją.

Ilgiausias pasaulyje vabzdys – tik viena iš maždaug 100 naujų gyvūnų rūšių, atrastų atokiose Borneo džiunglėse. Beveik 56 centimetrų ilgio vabzdys yra viena iš 123 „Borneo širdyje“, 2007 metais nustatytoje 220 tūkst. kvadratinių kilometrų saugomoje teritorijoje atrastų gyvūnų rūšių. Kaip teigiama Pasaulio gamtos fondo pateiktoje ataskaitoje, džiunglėse taip pat aptikta skraidanti varlė, galinti nusklęsti 14 metrų, šliužas, į savo partnerį šaudantis hormonais užtaisytas meilės strėles.

Antarktinėje trobelėje, kurią savo 1910-1912 m. pražūtingoje ekspedicijoje į poliarinį ratą naudojo britų tyrėjas Robertas Falkonas Skotas, buvo rasti du šimtamečiai pakeliai sviesto. Naujosios Zelandijos televizija pranešė, kad stebėtinai išsilaikęs sviestas buvo rastas R.Skoto trobelėje netoli Evanso iškyšulio Antarktidoje.