ekosistema

Mokslininkai netoli Ekvadoro Galapagų salų rado iki šiol niekam nežinomą koralinį rifą. Koraliniai rifai nyksta visame pasaulyje, tad mokslininkai džiaugiasi ne tik atradimu, bet ir tuo, kad rife – pilna gyvybės. Išskirtinė galimybė išvysti tik dabar atrastą gyvą koralinį rifą, gausų jūros flora ir fauna. Ją mokslinės ekspedicijos metu narai atrado šalia Ekvadoro Galapagų salų. Tai – itin džiugi naujiena, mat pasaulyje koraliniai rifai sparčiai nyksta. O rife net pusė koralų yra gyvi.

Jungtinių Tautų susitikime dėl biologinės įvairovės dalyvaujančios šalys anksti pirmadienį priėmė istorinį susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti dešimtmečius trunkantį aplinkos niokojimą, keliantį grėsmę pasaulio rūšims ir ekosistemoms. „Paketas priimtas“, – vėlai vakare Monrealyje vykusioje plenarinėje sesijoje pareiškė aukščiausiojo lygio susitikimo gamtos klausimais (COP15) pirmininkas, Kinijos aplinkos ministras Huang Runqiu. Jam trenkus plaktuku kilo garsūs delegatų plojimai.

Šią savaitę pradėjus ardyti betoninę Salantų užtvanką Kretingos rajone,  žuvims atsivers 46 kilometrai Salanto upės ir jos intakų, skelbia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad upes sustabdžiusių užtvankų ardymas yra „skolos vandens gyvybei, bioįvairovei, žuvų populiacijoms grąžinimas“. „Kartu tai – simbolinis visuomenės gestas, atsikratant sovietinio paveldo likučių.

Lietuvos startuolių ekosistemoje jau kuris laikas netyla kalbos ir spėliojimai, kada šalyje atsiras pirmasis vienaragis su didesne nei 1 mlrd. JAV dolerių verte. Ir nors pretendentų Lietuvos inovatyvaus verslo padangėje yra ne vienas, tačiau sėkmingo startuolio pavyzdys nėra vien vienaragio etiketė, atkreipia dėmesį vienas iš renginio „Startup Fair“ pranešėjų, investuotojas iš Švedijos ir technologijų startuolio „DynaByte“ įkūrėjas Anders Lentell.

Vos 23 metų atlikėja Greta Jančytė, geriausiai žinoma, kaip GJan, sugebėjo pavergti europiečių širdis. Profesionaliai dainuoti niekada nesimokiusi mergina scenoje bei vaizdo klipuose parodo itin ryškią pusę, kuriai beveik neįmanoma atsispirti. Tokio staigaus populiarumo sulaukusi Greta su žiniasklaida atvirauja retai. Ji nori būti išgirsta per savo darbus bei kūrybą. Visgi naujienų portalui tv3.lt Greta išdrįso papasakoti apie savo gyvenimą ir leisti gerbėjams ją pažinti šiek tiek daugiau.

Daugelis tikriausiai gali pamanyti, kad jei ir bus uždaromi visi paplūdimiai, tai tik tolimoje ateityje ir tik, kai pakils jūrų lygis. Deja, tai jau vyksta. Žemės poliai be ledo, vandenynai be deguonies ir žmonėms neįmanomos gyventi vietovės. Tai tik keletas sparčiai besikeičiančio klimato padarinių. Į šį sąrašą reikia pridėti ir dar vieną punktą: pakrantės be paplūdimių. Šis procesas įsibėgėja ir klimato kaita fiziškai atima paplūdimius iš žmonių.

Internete paplitus moters, rankoje laikančios milžinišką, atrodytų, triušio ausis turinčią, sraigę, socialinės žiniasklaidos vartotojai sunerimo dėl šio didžiulio moliusko. Didžioji achatina gali užaugti iki 20 cm ilgio. O didžiausias egzempliorius pasiekė net 39 cm ilgį, matuojant nuo snukio iki uodegos ir svėrė 0,9 kg. Ši sraigė maitinasi net 500 skirtingų augalų rūšių, taip pat ėda gipsą ir tinką, kurie plačiai naudojami statant namus.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad kovojant su abiejuose Amerikos žemynuose plintančiu Zikos virusu gali tekti panaudoti prieštaringai vertinamas priemones, tokias kaip genetiškai modifikuoti uodai. Šis virusas yra siejamas su staigiu kūdikių mikrocefalijos, pasireiškiančios nenormaliai sulėtėjusiu galvos ir smegenų vystymusi, atvejų pagausėjimu Brazilijoje ir Prancūzijos Polinezijoje.

 Apie 7 tūkstančius pastatų Anglijoje ir Velse panirs po vandeniu iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. 3453 gyvenamųjų namų ir 3216 negyvenamųjų patalpų užtvindymo priežastimi gali tapti klimato kaitos sukeltas pasaulinio vandenyno vandens lygio kylimas. Galimus nuostolius mokslininkai vertina daugiau kaip 1 milijardą svarų sterlingų. Anglijos ir Velso pakrantės liniją reguliariai atakuoja audringos bangos, o dėl klimato kaitos kyla jūros vandens lygis ir intensyvėja audros.

Norfolko universiteto mokslų daktarė Nora Noffke ir jos kolegos surado mikroorganizmų ekosistemą, 3,48 milijardų amžiaus uolienose, Pilbaros (vakarų Australija ) regione. Kaip kad aiškino vakarų Australijos universiteto profesorius Davidas Wacey'us, žurnale „Astrobiologija“ paskelbto straipsnio bendraautorius, Pilbaros regionas vakarų Australijoje yra vienas rečiausių geologinių regionų visame pasaulyje, suteikiantis galimybę pažvelgti į ankstyvąją gyvybės evoliuciją Žemėje.

Mąstymas keičia fiziologiją. Žmogaus padalinimas į kūną ir sielą, psichologų teigimu, gali būti smarkiai perdėtas. Homo sapiens kognityvinės ir fizinės galimybės yra ribotos, tačiau tokio apribojimo laipsnis turėtų būti peržiūrėtas. Dažnu atveju vien mintis, kad mes nesame visagaliai, tampa mus ribojančiu faktoriumi. Kai tik mąstymas pasikeičia, įvyksta stebuklai. (Scientific American) Ekosistemos gali sirgti dešimtis tūkstančių metų.

Žmogaus gerovės lygis matuojamas vertinant turimas pajamas, pasiektą išsilavinimą, sveikatą. Darnus vystymasis kviečia atsižvelgti ir į žmogaus gerovės bei aplinkos kokybės sąsajas. Paprastai, kuo aukštesnis gyvenimo lygis, tuo daugiau sunaudojama gamtinių resursų ir tuo daugiau užteršiama. Darnaus vystymosi principus atitinkančios gyvensenos paieška – vienas pagrindinių šiandienos iššūkių.

Rusijos tyrėjai pirmadienį pranešė sėkmingai pragręžę 4 kilometrų storio ledą ir pasiekę poledyninio Antarktidos ežero paviršių. Vostoko ežeras yra didžiausias poledyninis ežeras Antarktidoje. Mokslininkai nori tyrinėti jo ekosistemą, kuri šimtus tūkstančių metų buvo izoliuota po ledu. Jie tikisi ten surasti iki šiol nežinomas mikrobiologinės gyvybės formas.

Estijoje vykusioje tarptautinėje PAN Parkų konferencijoje Dzūkijos nacionalinis parkas kartu su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu priimtas į elitinių parkų draugiją. PAN Parkų organizacijos pagrindinis tikslas –  išsaugoti vertingiausias Europos laukinės gamtos teritorijas, kartu vystant darnų turizmą. Pasaulinis gamtos fondas (WWF) sukūrė PAN Parkų fondo strategiją, kurio tikslas – suburti į vieną tinklą elitines saugomas Europos teritorijas.

Degantis Traksėdžių durpynas Šilutės rajone sunaikino vienos didžiausių ir seniausiai ištyrinėtos aukštapelkės Lietuvoje – Aukštumalos – ekosistemą. Traksėdžių durpynas dega nuo pirmadienio popietės. Šilutės rajone dėl gaisro paskelbta ekstremali padėtis, su ugnimi kovoti padeda kariai.

„Lietuva – 15 800 km“, – tai užrašas ant nuorodų stulpo Antarktidoje, Vernadskio mokslinėje stotyje. Pirmajai oficialiai lietuvių ekspedicijai į atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą praėjus sėkmingai, jau renkamos naujos norinčiųjų plaukti grupės. Tačiau svarstoma, ar lankyti Antarktidą keliautojams ir turistams nereikėtų uždrausti. Paliko nuorodą į Lietuvą Nors pavieniai lietuviai šiame žemyne jau yra buvę, tačiau oficiali tokia ekspedicija – pirmoji.

Ūkio ministerija skyrė finansavimą 66 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektams įgyvendinti. 5,86 mln. litai skirti iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Idėja LT“. Taip siekiama paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones kurti inovatyvius produktus ir technologijas.