ekonomika

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika gegužę smarkiai krito, parodė antradienį paskelbti tyrimo rezultatai, padidinę nerimą dėl Europos didžiausios ekonomikos nuosmukio. Tyrimų instituto ZEW ekonominių lūkesčių indeksas mažėjo trečią mėnesį iš eilės ir nukrito 14,8 punkto iki minus 10,7 punkto. Rodmenys buvo prastesni, nei tikėjosi analitikai, ir rodo, kad indeksas pirmą kartą nuo 2022 metų gruodžio grįžo į neigiamą zoną.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Slovakijoje balandį sumažėjo iki 13,8 proc. nuo 14,8 proc. kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų liepos. Statistika skelbia, jog infliaciją balandį stipriausiai lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų kainų metiniai prieaugiai, taip pat transporto prekių ir paslaugų kainų nuosmukis – nedidelis, bet pirmas per daugiau nei dvejus metus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje balandį sumenko iki 4,6 proc. nuo 6,0 proc. kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,4 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, balandį sudarė 0,3 procento.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Šveicarijos banko UBS vadovas pažadėjo „360 laipsnių tyrimą“ varžovo „Credit Suisse“ atžvilgiu prieš įvykstant dviejų didžiausių šalies bankų susijungimui, apie kurį buvo paskelbta kovo mėnesį. „Credit Suisse“ perėmimas už 3,25 mlrd. JAV dolerių, dėl kurio susitarta tarpininkaujant Šveicarijos vyriausybei įvyks po to, kai kovą žlugo trys JAV regioniniai bankai, o netrukus kilo susirūpinimas ir dėl paties „Credit Suisse“ finansinės būklės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje balandį sumažėjo iki 14,7 proc. nuo 16,1 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų gegužės. GUS duomenimis, metų infliaciją balandį stipriausiai lėtino menkę maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvenimo kainų metiniai prieaugiai.

Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę. Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“. Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.

Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 16,6 proc., labiau ji smuko tik Airijoje – 26,1 proc., o visoje ES – 1,3 procento. Tuo metu Latvijoje ji smuko 6,3 proc., o Estijoje – 12,6 procento.  Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – pramonė Lietuvoje augo 0,9 proc., Latvijoje – smuko 1 proc., o Estijoje – 0,9 procento.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 procento. Vasarį EK prognozavo, kad šalies ekonomika augs 0,3 procento.  2024 metų šalies BVP augimo prognozė taip pat pagerinta 0,2 proc. punkto iki 2,7 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Europos ekonomika išlaiko augimą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ir šiandien paskelbta Europos Komisijos ekonomikos prognozė Lietuvai šiais metais numato 0,5 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka galėtų nepaveikti, arba turėti teigiamos įtakos šalies ekonomikai, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 3 proc. nuosmukį.

Statistikams paskelbus, kad mėnesio infliacija po 15-kos mėnesių pertraukos balandį buvo artima nuliui, ekonomistas Rytis Krušinskas sako, jog vis dar teigiamas mėnesio rodiklis nebestebina, o artėjant vasarai defliacijos lūkestis vis labiau tolsta.   Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog balandį sumažėjusi elektros kaina lems dar mažesnę infliaciją gegužę, o mėnesio defliaciją jis prognozuoja birželį–liepą.

Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Paskutinį kartą nulinė infliacija Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gruodį. Statistikų teigimu, mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu paslaugų, drabužių, atostogų išvykų, daržovių, farmacijos gaminių, restoranų, kavinių, mėsos ir jos produktų, avalynės, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos kainų sumažėjimas.

Vyrai ir moterys skirtingai vertina investicijų rizikos toleranciją. Vyrai dažniau renkasi didžiausios rizikos investicijų priemones, o moterys labiau pirmenybę teikia mažos rizikos investicijoms. Tai rodo SEB banko privačių klientų pasirinkimai investuojant naudojantis investicijų robotu, rašoma banko pranešime. „Šiandien investuotojai yra atsidūrę sparčiai kintančioje ir neapibrėžtoje rinkoje, kai renkantis riziką reikia itin gerai pasvarstyti.

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Per kelerius metus Lietuva turi pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   „Per ilgus metus viso labo tik 4 proc. žiedinės ekonomikos sudaro ekonomikos struktūroje. Turime viziją per keletą metų pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine“, – penktadienį Seime vykstančiame socialinio verslo ir inovacijų forume apie socialinio verslo plėtrą sakė A. Armonaitė.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. Gediminas Šimkus sako, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Ryškėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui, socialdemokratai ragina ruoštis sunkmečiui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tie, kurių optimistinės prognozės skandalingai neišsipildė, dabar vėl žada šviesų rytojų“, – įspėja Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. „2023 m. šalies ekonomika sumenko 3,6 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.

Recesiją Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina niūriausiu scenarijumi, kuriam nėra pagrindo, bet mano, kad  Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, todėl sugebės su „šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“.  „Nėra pagrindo kalbėti apie, na, tokius jau niūriausius scenarijus. (...) Nėra pagrindo gąsdinti vieni kitų, turėtume žiūrėti į ateitį pakankamai ramiai“, – lrt radijui penktadienį sakė V Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos ekonomikai patiriant techninę recesiją finansų viceministras teigia, kad metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis šiemet turėtų būti teigiamas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

„Luminor“ bankas pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jo pelnas buvo 15 mln. eurų.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – vartotojų kainų indeksas (Personal consumption expenditure, PCE) – kovo mėnesį gerokai sulėtėjo, suteikdamas palengvėjimo pojūtį JAV centriniam bankui, planuojančiam dar vieną palūkanų normų didinimą šią savaitę, skirtą stabdyti kainų kilimą. Remiantis Ekonominės analizės biuro penktadienį paskelbtais duomenimis, metinis vartotojų kainų indeksas  kovo mėnesį sumažėjo iki 4,2 proc.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,4 proc., antradienį pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“), remdamasi negalutiniais duomenimis. „Trading Economics“ kalbinti analitikai prognozavo augimą vidutiniškai 0,4 procento. Patikslintais duomenimis, vasarį mažmeninė prekyba didžioje Europos ekonomikoje susitraukė 0,3 proc., o ne 1,3 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

JAV finansų institucijos pirmadienį perėmė su sunkumais susidūrusio Kalifornijos banko „First Republic Bank“ valdymą ir pardavė banką varžovui „JPMorgan Chase“, tikėdamosi užbaigti du mėnesius trunkančią bankų krizę, sukėlusią nerimo dėl finansų sistemos būklės.  Pagal susitarimą „JPMorgan Chase“, didžiausias JAV bankas, perims visus „First Republic Bank“ indėlius, taip pat „beveik“ visą jo turtą, teigiama Federalinės indėlių draudimo korporacijos (FDIC) pranešime.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Praėjus savaitei po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas krykštavo: „Rublio vertė smuko, Rusijos akcijų rinka užsidarė, nes išaugo kapitalo nutekėjimo baimė, palūkanų normos išaugo daugiau nei dvigubai, Rusijos kredito reitingas sumažėjo iki šiukšlių lygio“. JAV valdžia aiškiai tikėjosi, kad „didžiulės, precedento neturinčios pasekmės“, kurias jie ir jų sąjungininkai sukėlė Rusijai, įskaitant ir „dideles ir ilgalaikes ek...

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Valdžiai ketinant įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kuris mažėtų bankams mažinant grynąsias palūkanų pajamas, visi bankai skubiai ėmėsi veiksmų ir padėjo kelti indėlių kainą. Tačiau piginti paskolų neskubama.  Bene pirmasis „ledus“ teigia pralaužęs nedidelis Medicinos bankas, pranešęs, kad šiemet naujoms būsto paskoloms 12 mėnesių netaikys savo maržos. Kiti bankai tokiu pavyzdžiu kol kas neseka ir teigia stebintys situaciją.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Mažmenini prekybai jau kurį laiką mažėjant panikuoti dėl to nereikėtų – žmonės šiuo metu taupo dėl išaugusių išlaidų būsto paskoloms ir energetikos ištekliams, tačiau vartojimo nestabdo Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai, sako ekonomistai. Kai kurie prognozuoja, kad prekyba į augimo kelią grįš pavasario pabaigoje arba vasarą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą, nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje. Nuo praėjusių metų liepos ECB pakėlė palūkanų normas 3,5 procentinio punkto, vykdydamas precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, skirtą suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas.

Prezidentūroje aptartos gynybos pramonės galimybės ir perspektyvos. Politikai ir verslo atstovai sutarė, kad skubiai reikia šalinti kliūtis šiai pramonei klestėti ir skinti kelią į didžiąsias rinkas. Pasak jų, pats laikas nustoti stigmatizuoti šią pramonės šaką.

Eksportas vasarį iš Baltijos šalių šiemet augo tik Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos eksportas vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 6 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, Latvijos – 10 proc. iki 3,5 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 6 proc. iki 7,3 mlrd. eurų, Latvijos – 11 proc. iki 4 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3,4 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos vasarį deficitas siekė 0,9 mlrd.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su Lietuvos verslo delegacija lankosi Lenkijoje, kur daug dėmesio bus skirta bendradarbiavimui gyvybės mokslų srityje stiprinti, skaitmeninimo ir kibernetinio saugumo klausimams. Anot ministerijos pranešimo, Lenkijoje ministrė lankosi su Lietuvos biotechnologijų įmonių, asociacijų, tyrimų centrų atstovais.

Baltieji rūmai pirmadienį apkaltino Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną Keviną McCarthy, pavertus Jungtinių Valstijų ekonomiką įkaite, po to, kai jis nustatė sąlygas bet kokiam šalies skolos viršutinės ribos pratęsimui. „Pirmininkas McCarthy nesilaiko dvipartinės normos.

Jungtinėse Valstijose mažmeninės prekybos apimtys kovo mėnesį sumenko daugiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. JAV centrinis bankas nuo praėjusių metų pradžios ėmė staigiai didinti bazines  palūkanų normas, siekdamas sumažinti paklausą ir suvaldyti aukštą infliaciją, taigi esama ženklų, kad ši politika pradeda duoti vaisių. Prekybos departamentas nurodė, kad mažmeninės prekybos pardavimai kovo mėnesį sumažėjo 1 proc., palyginti su vasariu, iki 691,7 mlrd.

Euro zonos ekonomikos augimas šiais metais „staigiai sulėtės“, bet dauguma šalių išvengs nuosmukio, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento direktorius Alfredas Kammeris. Kiek anksčiau šią savaitę paskelbtose TVF prognozėse vertinama, kad šiemet euro zona augs 0,8 proc., nors kartu prognozuojama, kad Vokietija panirs į negilią recesiją.