ekonomika

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Mokėti savo vaikui už namuose atliekamus buities darbus ar ne? Čia visuomet susiduria dvi gana priešiškos stovyklos: vieni tvirtina, kad mokėti atžaloms už buities darbus namuose šiukštu negalima, nes tai bendras šeimos reikalas, o kiti įsitikinę, kad piniginis paskatinimas moko vaiką atsakomybės, baigti darbą laiku, o tada mes, tėvai, galime reikalauti ir darbų kokybės.

Ispanijos pramonės gamyba rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 3,4 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE. Tai buvo penktas iš eilės metinio nuosmukio mėnuo, o gamybos kritimas gerokai viršijo „Tranding Economics“ nurodytą analitikų prognozių vidurkį, kuris sudarė 2,1 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) pramonės produkcijos apimtys, įvertinus sezoniškumą, sumenko 0,8 procento.

Lenkijos nacionalinis bankas per antrąjį iš eilės pinigų politikos tarybos posėdį sumažino bazinę palūkanų normą – šįkart ketvirčiu procentinio punkto iki 5,75 procento. Sprendimas atitiko pagrindinių šalies ekonomistų lūkesčius. Prieš mėnesį bazinės palūkanos buvo apkarpytos triskart stipriau – iškart 75 baziniais punktais, o pinigų politika buvo sušvelninta po beveik metus trukusio laukimo ir ekonomikos raidos bei infliacijos duomenų stebėjimo laikotarpio.

Italija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,4 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Galutinis įvertis sutapo su rugsėjo pradžioje skelbtu patikslintu tarpiniu, kuris rodė ekonomikos susitraukimą 0,1 procentinio punkto stipriau nei preliminariai buvo susiskaičiuota liepos pabaigoje.

Siekiant kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, skatinti darbo našumą ir tiesiogines užsienio investicijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo plėsti pelno mokesčio lengvatą didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms. Dėl to Vyriausybė spręs trečiadienį. Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln.

Rusijos nacionalinė valiuta antradienį vėl gerokai nusilpo dėl ženklų, rodančių, kad šalies ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija spartėja, tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą. Rublio kursas Maskvos biržoje perkopė psichologinį 100 rublių už JAV dolerį barjerą, pakartodamas trumplaikę „sėkmę“ rugpjūtį, taip dar labiau sustiprindamas eilinių rusų perkamosios galios tolesnio kritimo perspektyvas.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį spartėjo iki 6,4 proc. nuo 5,9 proc. liepą, antradienį skelbia organizacija. Vartojimo kainų augimo spartėjimas fiksuojamas antrą mėnesį iš eilės. Pranešime pažymima, jog infliacijos vidurkio didėjimą labiausiai lėmė kainų šuolis Turkijoje, tačiau infliacija spartėjo 14 iš 38 EBPO šalių, o devyniose augimas viršijo pusę procentinio punkto.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paskelbė prognozę, kurioje mini, kad mūsų ekonomikoje skrydis, kuriam ruošėmės, yra ne atšauktas, o atidėtas. Plačiau apie tai, kokia žiema ir kokie ateinantys metai mūsų laukia „Dienos komentare“ atsakė G. Šimkus.

Daugiau kaip pusė (60 proc.) ukrainiečių pajuto, kad per pastarąjį pusmetį jų ekonominė padėtis pablogėjo, 35 proc. mano, kad ji nepasikeitė, ir tik 5 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos rezultatais. Ukrainos ekonominės padėties vertinimai apskritai yra prastesni: 73 proc. apklaustųjų pajuto, kad ji blogėja, 13 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, 9 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

 Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infliacija. „Rugsėjo mėnesio infliacija nėra netikėtas reiškinys, kiekvienais metais rugsėjo mėnesį stebimas šiek tiek spartesnis kainų augimas, daugiausiai dėl pabrangusių drabužių, avalynės. Sezoninis reiškinys, o taip pat ir dėl sezoniškai brangesnių kai kurių maisto produktų.

Rugsėjį išankstinis metinės (2023 m. rugsėjį, palyginti su 2022 m. rugsėju) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, rugsėjį sudaro 13,3 proc. Pasak agentūros, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,7 proc.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Rusijos karas prieš Ukrainą sumažino ekonomikos augimą ir gerokai padidino infliaciją visoje Europoje, o blogiausios pasekmės dar laukia. „Ukrinform“ duomenimis, Šveicarijos nacionalinis bankas padrė tokias išvadas savo tyrime, pranešė „Reuters“. Nuo Rusijos invazijos 2022 m. Europoje smarkiai išaugo energijos kainos, buvo sukrėstos finansų rinkos, o Rusijos ir Ukrainos ekonomikos smarkiai smuko.

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.

Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiks su Pietų Korėjos įmonės „Lotte Biologics“, priklausančios vienai didžiausių farmacijos grupių „Lotte Group“, generaliniu direktoriumi Richardu Lee, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Neabejoju, kad turime potencialo plėtoti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos biotechnologijų srityje.

Metų infliacija euro zonoje rugpjūtį sulėtėjo iki 5,2 proc. nuo 5,3 proc. liepą, rodo Eurostato antradienį paskelbti galutiniai duomenys. Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Sąjungos statistikos agentūros skelbti duomenys rodė, kad šis infliacijos rodiklis euro zonoje per mėnesį nepakito. Patikslintais duomenimis, maisto produktai ir gėrimai praėjusį mėnesį buvo 9,7 proc. brangesni nei pernai rugpjūtį (ankstenis įvertis – 9,8 proc.). Metų infliacija visoje ES sumenko nuo 6,1 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį sulėtėjo iki 10,1 proc. nuo 10,8 proc. liepą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų vasario. GUS duomenimis, metų infliaciją rugpjūtį toliau lėtino visų pirma menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 12,7 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 12 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija rugpjūtį spartėjo iki 7,8 proc. nuo 7,3 proc. liepą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – didžiausias per pastaruosius tris mėnesius. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso augimą praėjusį mėnesį skatino teigiamu tapęs transporto prekių ir paslaugų kainų pokytis per metus, sparčiau brangusios poilsio ir pramogų organizavimo paslaugos.

JAV pramonės gamyba praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 0,4 proc., penktadienį skelbia Federalinė Rezervai (šalies centrinis bankas), remdamasis negalutiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo minimalų augimą – 0,1 proc., nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, liepą, palyginti su birželiu, JAV pramonės gamyba didėjo 0,7 proc., o ne 1 proc., kaip buvo skelbta anksčiau. Pramonės metinis nuosmukis sulėtėjo nuo 0,7 proc. liepą iki 0,6 proc. rugpjūtį.

 Kinijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė komercinių bankų privalomųjų atsargų mažinimą, kad „sutvirtintų pamatus“ spartesniam ekonomikos atsigavimui. Antra pagal dydį pasaulio ekonomika susiduria su sunkumais po to, kai praėjusių metų pabaigoje atsisakė savo vadinamosios nulinio COVID-19 toleravimo politikos, o mažėjanti išorinė paklausa bei kuklus vidaus vartojimas prisidėjo prie lėtos krizės itin svarbiame nekilnojamojo turto sektoriuje.

Penktadienį ir šeštadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Ispanijoje dalyvaus neformaliuose Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominėms perspektyvoms, fiskalinės ir pinigų politikos sąveikai bei siekiui stiprinti ES strateginę autonomiją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerijos rengiamame 2024 metų biudžeto projekte, be įstatymais numatyto išlaidų didinimo, erdvės liks tik Vyriausybės jau paskelbtiems pažadams įgyvendinti, sako ekonomistai. Anot jų, tik tokiu atveju viešųjų finansų iždas atitiktų kitąmet vėl pradedamas taikyti europines fiskalinės drausmės taisykles, numatančias, kad šalies biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.

Europos Komisija pirmadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2023 metais prognozę nuo 1,1 proc. iki 0,8 proc., daugiausia dėl prastų Vokietijos rezultatų. „Pastarieji duomenys patvirtina, kad ekonominis aktyvumas Europos Sąjungoje pirmąjį pusmetį buvo silpnas dėl rimtų sukrėtimų“, – nurodė ES vykdomosios valdžios institucija. Euro zonos infliacijos šiemet prognozė sumažinta nuo 5,8 proc. iki 5,6 proc.

Kinijos nacionalinės statistikos tarnybos šeštadienį paskelbti duomenys parodė šalies vartotojų kainų indekso metinį prieaugį 0,1 proc. – antroji pagal dydį pasaulio ekonomika išbrido iš defliacijos, nepaisant vangaus vidaus vartojimo, kuris apsunkina šalies ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Liepą, pirmąkart per daugiau kaip dvejus metus, buvo užfiksuota 0,3 proc. metų defliacija. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo spartesnę metų infliaciją rugpjūtį – 0,2 procento.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Seimui nepriėmus mokesčių reformos, Lietuva gali negauti iki 250 mln. eurų, numatytų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) fondo. Jis taip pat akcentavo, kad beveik visos šios lėšos jau yra išleistos ir už tai reikia susimokėti. „Yra daug Vyriausybės įsipareigojimų gyventojams, kelti pensijas, viešo sektoriaus atlyginimus, krašto apsaugos finansavimą, tam pinigų neturima.

Finansų ministerija gerina birželį skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 0,4 procento. Birželį manyta, kad ekonomika smuks 1 procentu. Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento. „Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei liepą,, pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Matome nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis mėnesius iš eilės“, – sako jis.

Bulgarijos ekonomikos metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1,9 proc. nuo 2,2 proc. pirmąjį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Tai buvo jau dešimtas iš eilės metų ketvirtis, per kuriuos fiksuotas bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas per metus,  tačiau buvo kukliausio augimo per šį laikotarpį. Privatus vartojimas balandį-birželį per metus ūgtelėjo 6,6 proc., valdžios sektoriaus išlaidos sunyko 1,1 proc.

Estijos centrinio banko dabartiniais vertinimais, metų infliacija šalyje iki šių metų pabaigos išliks 4-5 proc. ribose. „Jei metų pradžioje infliacija dar buvo arti 20 proc., tai iki rugpjūčio sulėtėjo iki 4,6 procento. Tuo pat metu kainų pokyčiai įvairiuose ekonomikos sektoriuose praėjusį mėnesį labai išsiskyrė“, – sakė banko ekonomistas Sulevas Pertas, pabrėždamas energijos išteklių atpigimą per metus. Pasak jo, bendras infliacinis spaudimas kiek atlėgo, tačiau neišnyko.

Metų infliacija Airijoje rugpjūtį paaugo iki 6,3 proc. nuo 5,8 proc. liepą, tai yra nuo žemiausio lygio per pastaruosius metus, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. 12-os mėnesių infliacijos augimas užfiksuotas pirmąkart nuo vasario, o tai įrodo išliekanti infliacinį spaudimą euro zonos ekonomikose, pažymi „Trading Economics“. Anot statistikos tarnybos, infliaciją praėjusį mėnesį spartino didėję būsto, komunalinių paslaugų, elektros, dujų ir degalų kainų metiniai prieaugiai.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 2,9 proc., toliau rikiavosi Slovėnija (1,4 proc.) ir Graikija (1,3 proc.). Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 0,3 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 1 proc., Latvijoje – smuko 0,1 proc.

Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių. Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.

Pietų Afrikos Respublikos ekonomika, stipriausia Afrikos žemyne, antrąj šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, augo 0,6 proc., antradienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Plėtra spartėjo nuo 0,4 proc. pirmąjį metų ketvirtį ir gerokai viršijo ekonomistų prognozes, kurių vidurkis buvo augimas vos 0,1 proc.

Metų infliacijos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse augimas liepą užfiksuotas pirmąkart nuo praėjusių metų spalio – iki 5,9 proc. nuo 5,7 proc. birželį, antradienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, jog infliacijos vidurkio didėjimą labiausiai lėmė vartojimo kainų šuolis Turkijoje. Neskaitant šios valstybės, šis rodiklis per mėnesį beveik nepakito, o kainų augimas per metus sulėtėjo 26 iš 38 EBPO šalių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 1,4 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,9 proc., pranešė Lietuvos bankas.  TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia (Borchas Grasija) birželį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., tuo metu kitais metais BVP augimas turėtų siekti 2,5–3 proc. TVF dabar prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti nuo 6,4 proc.

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 10-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys rodo, kad per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 3,9 proc. didesnis nei prieš metus. Kita vertus, ekonomikos augimas sulėtėjo iki kukliausio nuo 2021-ųjų pirmojo ketvirčio. Namų ūkių vartojimas balandį-birželį per metus augo 5,9 proc., valstybės išlaidos menko 3,8 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Šiuo metu menkai žinomas ir mažai veiksnus BRICS blokas paskelbė apie neva istorinę plėtrą. Prie Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos kitais metais jungtis pakviestos dar šešios valstybės. Jos turėtų būti atsvara Amerikos ir Europos dominavimui pasaulyje, tačiau ambicingos plėtros tikslą slopina skirtingi dabartinių bloko šalių interesai. Šiaurės Amerikos ir Europos šalių dominavimui rimtą iššūkį meta besivystančios Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalys.

Lenkija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS ketvirtį paskelbti patikslinti, tačiau negalutiniai duomenys. Išankstinis įvertis skelbė ekonomikos metinį nuosmukį balandžio-birželio mėnesiais 0,5 procento. Per pirmąjį ketvirtį Lenkija sukūrė 0,3 proc. menkesnį ne per tą patį praėjusių metų laikotarpį BVP.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo šių metų ketvirčio antrasis įvertis nuo pirmojo skiriasi tik 0,1 procentinio punkto, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad reikšmingo pokyčio tarp jų ir neturėtų būti, kai remiamasi daugiau stabilesnių rodiklių.  „Per 0,1 procentinį punktą – tai yra mes turėjome 2,8 proc., o dabar BVP antrasis įvertis yra 2,9 proc.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. Pasak jų, rugpjūtį tikėtasi nulinės arba 0,2 proc. infliacijos, tačiau sezoniškumas ir pigęs maistas padarė didesnės įtakos kainoms. Tuo metu gerokai smukusi metinė infliacija rodo, kad pernykštis infliacinis šokas yra visiškai išsikvėpęs.

Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar Covid pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įvestų mokesčių lengvatų, be to, nuo kitų metų nebegalios išlyga, leidžianti nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį biudžeto deficitą.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.