ekonomika

JAV antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,4 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – jų prognozių vidurkis siekė 1,8 procento. Taigi, JAV ekonomikos plėtra per metus paspartėjo nuo 2 proc. siekusios pirmąjį metų ketvirtį.

Siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei apsaugoti valstybės finansinius ir ekonominius interesus Vyriausybė trečiadienį sudarė Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisiją. Jai pirmininkaus ministrės pirmininkės patarėjas, o pavaduotoju bus finansų viceministras. Komisijoje dirbs du premjerės patarėjai, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų, žemės ūkio viceministrai.

Aukščiausio rango Kinijos lyderiai pirmadienį vykusiame 24 asmenų Politinio biuro posėdyje pareiškė, kad šalies ekonomika susiduria su naujais sunkumais ir iššūkiais, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai mano, kad antrasis šių metų pusmetis turėtų būti ramus bei stabilus, o dalis jų į antrąją 2023 metų pusę žvelgia su atsargiu optimizmu, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko užsakymu atlikta apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių vadovų mano, kad liepą-gruodį jų pajamos liks to paties lygio, kaip ir pirmąjį metų pusmetį, 40 proc. verslų tikėjosi, kad ir pelno pavyks uždirbti tiek pat. Daugiau kaip trečdalis, arba 35 proc.

Nors iš verslo ir ekonomistų vis girdime negerų žinių ir skaičių, liudijančių, kad šįmet išgyvename nemenkas ekonomines problemas, kai kas skuba mus nudžiuginti. Yra teigiančių, kad padėtis visai nebloga ir tuoj dar gerės, o lietuviai esą aptekę pinigais, džiaugiasi turintys darbus ir galintys mėgautis pingančia energetika. Apie tai, ar šis džiugus vaizdas atitinka tikrovę, kalbamės su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Latvija anksčiau šį mėnesį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Valstybės iždas. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas – 3,91 proc., kupono norma – 3,875 procento. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa pasiekė 2,7 mlrd. eurų, tai yra 3,6 karto pranoko pasiūlą, o jais susidomėjo daugiau kaip 80 investuotojų.  Obligacijos buvo paskirstytos investuotojams iš Europos šalių. 24 proc. emisijos nupirko Jungtinės Karalystės, 17 proc.

Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, per 3 metus tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo net 8 kartus. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę tokie skaičiai stebina, mat praėję metai turėjo rekordinį naujų projektų skaičių. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje patvirtino regioninius gynybos planus. Mūsų verslas, pramonė sako, kad galėtų prisidėti prie valstybės poreikių.

Lietuvoje mažėja vidutinės prekių kainos. Pavyzdžiui, per mėnesį maisto produktai vidutiniškai atpigo beveik procentu. Tačiau toks nežymus kainų susitraukimas gyventojų neguodžia: jie arba iš viso kainų mažėjimo nepastebi, arba pastebėję aiškina, kad produktai pinga per lėtai. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad birželį vidutinės prekių ir paslaugų kainos ne kilo, o per mėnesį vidutiniškai nusileido viena dešimtąja procento.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) birželį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,1 proc., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti negalutiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) šis kainų indeksas didėjo taip pat vos 0,1 procento. Tai mažiausias metinis prieaugis nuo 2020-ųjų, jai dėl kritusios paklausos COVID-19 pandemijos sąlygomis gamintojai buvo priversti piginti produkciją. Volstrito analitikai prognozavo pirmąjį rodiklį 0,2 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija siekė 8,2 proc., o mėnesio – 0,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 9 proc., o mėnesio – 0,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos.     „Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – BNS sakė ekonomistas.

Lietuvoje birželio mėnesį defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji fiksuota 2021 metų lapkritį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.

Metų infliacija Danijoje birželį sumenko iki 2,5 proc. nuo 2,9 proc. gegužę, išlikdama mažiausia nuo 2021-ųjų rugsėjo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, infliacijos lėtėjimą lėmė toliau menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 8,8 proc.), kainų kritimo per metus pagilėjimas transporto prekių ir paslaugų (iki 3,1 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 1,9 proc.). Birželį užfiksuota 0,3 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, jog antra šių metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė ir didesnio jos nuosmukio šiemet bus išvengta.  VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.  „Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas.

Albanijos ekonomikos metinis augimas pirmąjį metų ketvirtį sulėtėjo iki 2,7 proc. nuo 4,4 proc. ankstesnį laikotarpį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Kita vertus duomenys rodo, kad tai buvo dešimtasis iš eilės ekonomikos augimo metų ketvirtis. Namų ūkių vartojimo metinis prieaugis sausį-kovą siekė 3,1 proc., viešojo sektoriaus išlaidų – 4,3 proc., investicijų į ilgalaikį turtą – 6,7 procento. Šalies eksportas didėjo 8,3 proc., importas – 7,2 procento.

Vienas iš dažniausiai keliamų klausimų yra susijęs su atlyginimu ir finansinėmis kompetencijomis. Ypač domina tai, kiek uždirba tie, kurie valdo valstybės milijonus ir priima svarbius sprendimus ekonomikos srityje. Tai yra dinamiška sritis, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, tačiau tuo pat metu suteikia platų profesinio augimo potencialą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 15 mln. eurų Vilniaus regiono startuoliams ir jaunoms inovacijų įmonėms, kuriančioms dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų bei robotikos procesų sprendimus ir produktus. Ministerija pranešė paskelbusi kvietimą paramai, didžiausia galima finansavimo suma – 102 tūkst. eurų.

Kinijos premjeras Li Qiangas antradienį šalies šiaurėje pradėdamas „vasaros Davosu“ vadinamą susitikimą pasmerkė pastangas Vakaruose mažinti riziką pasaulio ekonomikai ir pavadino jas neteisingu pasiūlymu. „Vakaruose kai kurie žmonės triukšmingai reklamuoja tai, kas vadinama „priklausomybės ir rizikos mažinimu“, – delegatams sakė Li Qiangas. „Šios dvi sąvokos.

Lietuvos bankas blogina Lietuvos ekonomikos prognozę – pripažįsta, kad šiemet šalis patirs ekonominį nuosmukį. O prie to labiausiai prisidės šiuo metu krizę išgyvenanti Lietuvos pramonė. Pramonininkai jau atleidinėja darbuotojus, uždaro įmones, nes nesulaukia pakankamai užsakymų iš užsienio. Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai Seime penktadienį registravo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų kainas, apvalinant pirkinių krepšelio galutinę sumą.

Lietuvos ekonomikai panirus į recesiją, pirmieji nerimo ženklai tiek įmonėse, tiek ir gyventojų kišenėse. Daugelis pramonės įmonių dėl susitraukusios paklausos ir eksporto, priverstos mažinti gamybos apimtis ir atleidžia tūkstančius darbuotojų. Kai, pavyzdžiui, prekybininkai ir paslaugų sektoriai demonstruoja gerus rezultatus, o kai kurie netgi kraunasi viršpelnius.

Tarptautinis valiutos fondas (TFV) ragina vyriausybę suvaldyti infliaciją, kuri Lietuvoje tapo didžiausia eurozonos šalyse. Pirkėjai skundžiasi, kad produktų kainos kyla toliau, nepaisant prekybininkų skelbiamų nuolaidų ir akcijų. Tačiau vyriausybė vartotojams pagalbos nežada, tik planuoja Seimui pateikti naujų mokesčių projektus. Lietuvos parduotuvėse per metus svogūnai pabrango beveik trigubai. Pernai kainavę 50 ct už kilogramą, dabar kainuoja beveik pusantro euro.

Metų infliacija Norvegijoje gegužę pakilo iki 6,7 proc. nuo 6,4 proc. balandį, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, infliacija didėjo pirmiausia dėl paspartėjusio metinio kainų augimo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 12,7 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 5 proc.), drabužių ir avalynės (iki 3,4 proc.). Ją stabdė sulėtėjęs kainų augimas transporto prekių ir paslaugų grupėje (iki 7,5 proc.), namų apyvokos prekių (iki 7,1 proc.

Statistikams skelbiant, kad Lietuvos eksportas per metus smuko 5 proc., o per mėnesį – beveik 10 proc., tai rodo besitęsiančias tendencijas ir atspindi natūralų ekonomikos ciklą, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Natūralus yra produkto ciklas, rinka dabar yra užsipildžiusi, žmonės savo buitį yra atsinaujinę, Vakarų Europoje rečiau keičia būstą.

Euro zonos ekonomika metų pradžioje pateko į techninę recesiją, antrą ketvirtį iš eilės susitraukdama 0,1 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos agentūros duomenys. Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją. Blogesni nei tikėtasi duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Lietuvoje gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio. Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų. Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per praėjusį mėnesį padidėjo dar 1,358 mlrd. JAV dolerių, arba 4 proc., iki 37,311 mlrd. dolerių, pagerindamos 2011-ųjų viduryje fiksuotą vertės rekordą, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Jo pranešime pažymima, jog oficialiosios atsargos gegužę toliau augo dėka tarptautinių partnerių paramos bei mažėjusios tvirtos valiutos paklausos vidaus rinkoje, valstybei vykdant įsipareigojimus kreditoriams.

Pasaulio bankas gerokai pagerino Rusijos ekonomikos prognozę šiems metams dėl didesnių nei tikėtasi pajamų iš energijos eksporto į užsienio šalis, įskaitant Indiją ir Kiniją.  Dabar prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2023 metais smuks tik nežymiai, teigiama antradienį paskelbtoje pusmetinėje pasaulio ekonomikos ataskaitoje, o tai žymi staigų pokytį, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, numačiusiomis ryškesnį ekonomikos nuosmukį.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos audito rūmų pirmininku Tony Murphy ir rūmų nare Laima Liucija Andrikiene ir aptarė auditus bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) įgyvendinimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. „Europos audito rūmų prižiūrimos finansinė atskaitomybė ir skaidrumas yra vienos savybių, skiriančių demokratijas nuo autoritarinių režimų, ir jas užtikrindami mes esame stipresni“, – sakė premjerė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį pradeda darbo vizitą JAV, kur dalyvaus Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forume, susitiks su potencialiais investuotojais ir pristatys Lietuvos potencialą biotechnologijų srityje. Čikagoje ministrė atidarys Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forumą, jame pristatys Lietuvos ekonomikos pasiekimus ir Lietuvą, kaip platformą JAV investicijoms, pranešė ministerija.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai per artimiausias beveik dvi savaites analizuos Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas. Dėmesys bus skiriamas šalies verslo ir darbo rinkos aplinkai, konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje, progresui įgyvendinant žaliąją transformaciją ir kitiems klausimams, pranešė Finansų ministerija.  „Rusijos karo prieš Ukrainą neigiami padariniai slopina Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos aktyvumą.

Ispanijoje metų infliacija gegužę sulėtėjo daugiausia dėl mažesnių degalų sąnaudų, antradienį parodė preliminarūs duomenys, nudžiuginę vyriausybę prieš liepos mėnesį įvyksiančius pirmalaikius visuotinius rinkimus. Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, gegužę infliacija siekė 3,2 proc., palyginti analogišku mėnesiu prieš metus, 4,1 proc. balandį ir 3,3 proc. kovą. Sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės degalų kainos ir nuosaikesnis maisto kainų kilimas, rašoma INE pranešime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Belgijoje gegužę sumažėjo iki 5,2 proc. nuo 5,6 proc. balandį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot tarnybos, infliaciją šį mėnesį lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, alkoholinių gėrimų ir tabako produkcijos, namų apyvokos daiktų, transporto prekių ir paslaugų kainų, išlaidų būstui metiniai prieaugiai.

JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) ekonomistai vis dar tikėjosi „švelnios recesijos“ pastarojo posėdžio metu kiek anksčiau šį mėnesį, teigiama paskelbtame susitikimo protokole. FRS nariai balsavo už bazinių palūkanų normų padidinimą dešimtą kartą iš eilės, siekdami kovoti su aukšta infliacija, kuri vis dar atkakliai viršija centrinio banko nustatytą ilgalaikį 2 proc. tikslą.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti. Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti patikslinti, bet negalutiniai duomenys. Anksčiau skelbta, kad JAV ekonomika sausio-kovo mėnesiais per metus augo 1,1 procento. Prognozių rengėjai šio įverčio koregavimo nesitikėjo. Nepaisant tokios korekcijos, JAV ekonomikos augimas buvo silpniausias nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio.

Šį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lenkijos vartotojų nuotaikos tiek dėl dabartinės ekonominės padėties, tiek ir dėl netolimos ateities perspektyvų, pagerėjo, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi reguliariai atliekamų sociologinių apklausų naujausiais duomenimis. Dabartinis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, sintetiškai apibūdinantis dabartines individualaus vartojimo tendencijas, per mėnesį pakilo nuo minus 32,2 iki minus 29,9 punkto.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį paskelbus naujas rekomendacijas Lietuvai, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad šalies ekonomikos sulėtėjimas yra proga atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus.   „Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika įeina į tokią pavojaus zoną, todėl būtent dabar labai svarbu sukaupti visas jėgas pokyčiui ir yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusius Lietuvos paradoksus.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.