ekonomika

Pasaulio bankas gerokai pagerino Rusijos ekonomikos prognozę šiems metams dėl didesnių nei tikėtasi pajamų iš energijos eksporto į užsienio šalis, įskaitant Indiją ir Kiniją.  Dabar prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2023 metais smuks tik nežymiai, teigiama antradienį paskelbtoje pusmetinėje pasaulio ekonomikos ataskaitoje, o tai žymi staigų pokytį, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, numačiusiomis ryškesnį ekonomikos nuosmukį.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos audito rūmų pirmininku Tony Murphy ir rūmų nare Laima Liucija Andrikiene ir aptarė auditus bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) įgyvendinimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. „Europos audito rūmų prižiūrimos finansinė atskaitomybė ir skaidrumas yra vienos savybių, skiriančių demokratijas nuo autoritarinių režimų, ir jas užtikrindami mes esame stipresni“, – sakė premjerė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį pradeda darbo vizitą JAV, kur dalyvaus Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forume, susitiks su potencialiais investuotojais ir pristatys Lietuvos potencialą biotechnologijų srityje. Čikagoje ministrė atidarys Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forumą, jame pristatys Lietuvos ekonomikos pasiekimus ir Lietuvą, kaip platformą JAV investicijoms, pranešė ministerija.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai per artimiausias beveik dvi savaites analizuos Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas. Dėmesys bus skiriamas šalies verslo ir darbo rinkos aplinkai, konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje, progresui įgyvendinant žaliąją transformaciją ir kitiems klausimams, pranešė Finansų ministerija.  „Rusijos karo prieš Ukrainą neigiami padariniai slopina Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos aktyvumą.

Ispanijoje metų infliacija gegužę sulėtėjo daugiausia dėl mažesnių degalų sąnaudų, antradienį parodė preliminarūs duomenys, nudžiuginę vyriausybę prieš liepos mėnesį įvyksiančius pirmalaikius visuotinius rinkimus. Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, gegužę infliacija siekė 3,2 proc., palyginti analogišku mėnesiu prieš metus, 4,1 proc. balandį ir 3,3 proc. kovą. Sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės degalų kainos ir nuosaikesnis maisto kainų kilimas, rašoma INE pranešime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Belgijoje gegužę sumažėjo iki 5,2 proc. nuo 5,6 proc. balandį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot tarnybos, infliaciją šį mėnesį lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, alkoholinių gėrimų ir tabako produkcijos, namų apyvokos daiktų, transporto prekių ir paslaugų kainų, išlaidų būstui metiniai prieaugiai.

JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) ekonomistai vis dar tikėjosi „švelnios recesijos“ pastarojo posėdžio metu kiek anksčiau šį mėnesį, teigiama paskelbtame susitikimo protokole. FRS nariai balsavo už bazinių palūkanų normų padidinimą dešimtą kartą iš eilės, siekdami kovoti su aukšta infliacija, kuri vis dar atkakliai viršija centrinio banko nustatytą ilgalaikį 2 proc. tikslą.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti. Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti patikslinti, bet negalutiniai duomenys. Anksčiau skelbta, kad JAV ekonomika sausio-kovo mėnesiais per metus augo 1,1 procento. Prognozių rengėjai šio įverčio koregavimo nesitikėjo. Nepaisant tokios korekcijos, JAV ekonomikos augimas buvo silpniausias nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio.

Šį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lenkijos vartotojų nuotaikos tiek dėl dabartinės ekonominės padėties, tiek ir dėl netolimos ateities perspektyvų, pagerėjo, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi reguliariai atliekamų sociologinių apklausų naujausiais duomenimis. Dabartinis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, sintetiškai apibūdinantis dabartines individualaus vartojimo tendencijas, per mėnesį pakilo nuo minus 32,2 iki minus 29,9 punkto.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį paskelbus naujas rekomendacijas Lietuvai, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad šalies ekonomikos sulėtėjimas yra proga atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus.   „Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika įeina į tokią pavojaus zoną, todėl būtent dabar labai svarbu sukaupti visas jėgas pokyčiui ir yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusius Lietuvos paradoksus.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Balandžio mėnesio Kinijos ekonominiai duomenys neatitiko praėjusio mėnesio lūkesčių, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, nes maža paklausa ir didelis jaunimo nedarbas lėmė nevienodą atsigavimą po griežtų COVID-19 apribojimų panaikinimo. Nacionalinio statistikos biuro (NSB) paskelbti duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba – pagrindinis šalies vartotojų aktyvumo rodiklis – išaugo 18,4 procento. Šis rodiklis buvo mažesnis už 21,9 proc.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika gegužę smarkiai krito, parodė antradienį paskelbti tyrimo rezultatai, padidinę nerimą dėl Europos didžiausios ekonomikos nuosmukio. Tyrimų instituto ZEW ekonominių lūkesčių indeksas mažėjo trečią mėnesį iš eilės ir nukrito 14,8 punkto iki minus 10,7 punkto. Rodmenys buvo prastesni, nei tikėjosi analitikai, ir rodo, kad indeksas pirmą kartą nuo 2022 metų gruodžio grįžo į neigiamą zoną.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Slovakijoje balandį sumažėjo iki 13,8 proc. nuo 14,8 proc. kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų liepos. Statistika skelbia, jog infliaciją balandį stipriausiai lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų kainų metiniai prieaugiai, taip pat transporto prekių ir paslaugų kainų nuosmukis – nedidelis, bet pirmas per daugiau nei dvejus metus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje balandį sumenko iki 4,6 proc. nuo 6,0 proc. kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,4 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, balandį sudarė 0,3 procento.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Šveicarijos banko UBS vadovas pažadėjo „360 laipsnių tyrimą“ varžovo „Credit Suisse“ atžvilgiu prieš įvykstant dviejų didžiausių šalies bankų susijungimui, apie kurį buvo paskelbta kovo mėnesį. „Credit Suisse“ perėmimas už 3,25 mlrd. JAV dolerių, dėl kurio susitarta tarpininkaujant Šveicarijos vyriausybei įvyks po to, kai kovą žlugo trys JAV regioniniai bankai, o netrukus kilo susirūpinimas ir dėl paties „Credit Suisse“ finansinės būklės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje balandį sumažėjo iki 14,7 proc. nuo 16,1 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų gegužės. GUS duomenimis, metų infliaciją balandį stipriausiai lėtino menkę maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvenimo kainų metiniai prieaugiai.

Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę. Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“. Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.

Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 16,6 proc., labiau ji smuko tik Airijoje – 26,1 proc., o visoje ES – 1,3 procento. Tuo metu Latvijoje ji smuko 6,3 proc., o Estijoje – 12,6 procento.  Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – pramonė Lietuvoje augo 0,9 proc., Latvijoje – smuko 1 proc., o Estijoje – 0,9 procento.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 procento. Vasarį EK prognozavo, kad šalies ekonomika augs 0,3 procento.  2024 metų šalies BVP augimo prognozė taip pat pagerinta 0,2 proc. punkto iki 2,7 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Europos ekonomika išlaiko augimą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ir šiandien paskelbta Europos Komisijos ekonomikos prognozė Lietuvai šiais metais numato 0,5 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka galėtų nepaveikti, arba turėti teigiamos įtakos šalies ekonomikai, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 3 proc. nuosmukį.

Statistikams paskelbus, kad mėnesio infliacija po 15-kos mėnesių pertraukos balandį buvo artima nuliui, ekonomistas Rytis Krušinskas sako, jog vis dar teigiamas mėnesio rodiklis nebestebina, o artėjant vasarai defliacijos lūkestis vis labiau tolsta.   Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog balandį sumažėjusi elektros kaina lems dar mažesnę infliaciją gegužę, o mėnesio defliaciją jis prognozuoja birželį–liepą.

Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Paskutinį kartą nulinė infliacija Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gruodį. Statistikų teigimu, mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu paslaugų, drabužių, atostogų išvykų, daržovių, farmacijos gaminių, restoranų, kavinių, mėsos ir jos produktų, avalynės, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos kainų sumažėjimas.

Vyrai ir moterys skirtingai vertina investicijų rizikos toleranciją. Vyrai dažniau renkasi didžiausios rizikos investicijų priemones, o moterys labiau pirmenybę teikia mažos rizikos investicijoms. Tai rodo SEB banko privačių klientų pasirinkimai investuojant naudojantis investicijų robotu, rašoma banko pranešime. „Šiandien investuotojai yra atsidūrę sparčiai kintančioje ir neapibrėžtoje rinkoje, kai renkantis riziką reikia itin gerai pasvarstyti.

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Per kelerius metus Lietuva turi pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   „Per ilgus metus viso labo tik 4 proc. žiedinės ekonomikos sudaro ekonomikos struktūroje. Turime viziją per keletą metų pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine“, – penktadienį Seime vykstančiame socialinio verslo ir inovacijų forume apie socialinio verslo plėtrą sakė A. Armonaitė.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. Gediminas Šimkus sako, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Ryškėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui, socialdemokratai ragina ruoštis sunkmečiui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tie, kurių optimistinės prognozės skandalingai neišsipildė, dabar vėl žada šviesų rytojų“, – įspėja Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. „2023 m. šalies ekonomika sumenko 3,6 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.

Recesiją Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina niūriausiu scenarijumi, kuriam nėra pagrindo, bet mano, kad  Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, todėl sugebės su „šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“.  „Nėra pagrindo kalbėti apie, na, tokius jau niūriausius scenarijus. (...) Nėra pagrindo gąsdinti vieni kitų, turėtume žiūrėti į ateitį pakankamai ramiai“, – lrt radijui penktadienį sakė V Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos ekonomikai patiriant techninę recesiją finansų viceministras teigia, kad metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis šiemet turėtų būti teigiamas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

„Luminor“ bankas pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jo pelnas buvo 15 mln. eurų.