ekonomika

Kinijos eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, netikėtai išaugo 14,8 proc. ir pasiekė didžiausią vertę per pastaruosius aštuonis mėnesius – 315,6 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Trading Economics“, remdamasi Kinijos oficialiąja statistika. Pažymima, jog antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos eksportas kovą smarkiai atsigavo po nuosmukio 6,8 proc. sausį-vasarį kartu sudėjus ir gerokai pranoko ekonomistų lūkesčius, kurie pranašavo nuosmukį 7 procentais.

Pramonės smukimas Lietuvoje vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 6,9 proc., visoje ES ji augo 2,1 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,2 proc., o Estijoje – 7,4 procento.  Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – pramonė Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 2,8 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 1,4 procento.

Ukrainos ekonomika 2022 metais susitraukė 29,1 proc., pranešė valstybinė karo niokojamos šalies statistikos agentūra. Palyginimui, 2021-aisiais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,4 proc., prieš 2022 metų vasarį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius pradėti puolimą. Maskvos puolimas nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų buvo priverst bėgti iš šalies. Visa tai turėjo griaunamąjį poveikį ir Ukrainos ekonomikai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį šiek tiek sumažino savo pasaulinės ekonomikos augimo prognozę, kartu numatydamas, jog dauguma šalių šiemet išvengs nuosmukio, nepaisant ekonominių problemų ir geopolitinės įtampos. Atnaujinant prognozes, atsižvelgta į tokius veiksnius kaip aukšta infliacija, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir grėsmės finansiniam stabilumui, tuo metu karas Ukrainoje poveikis ir toliau stabdo augimą ir didina vartotojų kainas daugelyje šalių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,3 proc. Tai, anot TVF, lems nepalankios pirmojo pusmečio tendencijos. TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos BVP 2023 metais augs 1,1 procento.  Tačiau kitų metų šalies BVP prognozę TVF pagerino iki 2,7 proc.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Besitęsiantis beveik visų išsivysčiusių pasaulio ekonomikų lėtėjimas šiemet neleis pasauliniam augimui perlipti 3 proc. ribą, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė. „Didėjant geopolitinei įtampai ir tebesant vis dar aukštai infliacijai, tvirtas atsigavimas nelabai tikėtinas“, – pareiškė Kristalina Georgieva savo pastabose, parengtose artėjant TVF ir Pasaulio banko pavasariams susitikimams kitą savaitę.

Aviacijos sektorius pandemijos laikotarpiu patyrė beprecedentį sulėtėjimą. Jis privertė daugybę specialistų išeiti į pensiją ar persikvalifikuoti. Dabar, kai gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, o skrydžių apimtys beveik pasiekė priešpandeminį lygį, atsirado milžiniškas kvalifikuotų aviacijos sektoriaus darbuotojų, galinčių prižiūrėti ir remontuoti lėktuvus, stygius.

Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes siekė 53,7 proc., į euro zonos šalis – 43,6, į JAV – 40,4 proc. visų Lietuvos TI užsienyje, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos bankas. Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (49,4 proc., arba 5,2 mlrd. eurų) įmonėms.

Rusijos federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“) pranešė vasarį užfiksavusi nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais šalyje neregėtą nedarbo lygį – 3,5 proc., 0,1 procentinio punkto mažesnį nei ankstesnį mėnesį. Naujasis rodiklis atitiko Rusijos centrinio banko vertinimus, jog mobilizacija karui Ukrainoje padidino darbo jėgos trūkumą, nors ir sumažino ekonomikos pajėgumus, pažymi „Trading Economics“. „Rosstat“ duomenimis, bedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 99 tūkst. iki 2,635 milijono.

Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės skola išaugo iki rekordinio lygio – 2022-ųjų  pabaigoje federalinio, federalinių žemių ir savivaldybių biudžetų bei socialinės draudimo fondo įsiskolinimų suma pasiekė 237 mlrd. eurų, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba „Destatis“. Per metus Vokietijos valstybės skola padidėjo 2 procentais.

Estijos centrinio banko atnaujintomis prognozėmis, sąlygos ekonomikos augimui atsinaujinti gerėja, visgi šių metų bendrasis vidaus produktas (BVP) veikiausiai bus 0,6 proc. kuklesnis nei 2022-ųjų. Bankas pažymi, jog ateinančiais metais ekonomikos augimas sieks apie 3 proc., o jį lems užsienio rinkų atsigavimas, pigesnė energija, sumažėjusi infliacija, padidėjusi vartotojų perkamoji galia, išaugęs verslo bei namų ūkių pasitikėjimas.

Europos Sąjunga (ES) turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti autoritarinių režimų ekonominį spaudimą, antradienį paskelbus apie pasiektą politinį susitarimą dėl ES ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos (EU Anti-coercion instrument – angl.) sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Kinijos ekonomikos sulėtėjimas, tikėtina, sulėtins pasaulinės ekonomikos augimą iki žemiausio lygio šiame amžiuje, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas, pasiūlydamas priemonių užkirsti kelią „prarastam augimo dešimtmečiui“. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad potencialus pasaulinės ekonomikos augimas – maksimalus ilgalaikis augimo tempas, nesukeliantis infliacijos – šį dešimtmetį sulėtės iki vidutinio metinio vos 2,2 proc. rodiklio.

Tradicinių angliškų pusryčių kaina vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 22 proc. ir pirmą kartą viršijo 35 svarus sterlingų (35,1 svaro, arba beveik 40 eurų), skelbia „Bloomberg“. Tai apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinis jų kainų prieaugis viršija 20 proc.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

Šiemet sausį-vasarį visa pramonės produkcija Lietuvoje siekė 6 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 7,2 proc.). Vien vasarį pramonės produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 6,9 proc. mažiau nei pernai vasarį (nepašalinus – 7 proc.), bet 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį (nepašalinus – sumažėjo 5,1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) turi „sustiprinti bankų priežiūrą ir reguliavimą“, trečiadienį po centrinio banko posėdžio įvykusioje spaudos konferencijoje pareiškė FRS vadovas Jerome'as Powellas, atsižvelgdamas į netikėtą JAV regioninio banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimą ir vėliau kilusią nerimo bangą rinkose. Banko vadovybė „nesugebėjo įvykdyti savo pareigų“, sakė J. Powellas žurnalistams trečiadienį.

Krovos Klaipėdos uoste rezultatus šių metų pradžioje gerino konteinerių krova, tačiau dalis jų buvo tušti, o tai signalizuoja apie prastėjančią Lietuvos verslo padėtį, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Anot jo, mažėjantis eksportas iš Lietuvos yra viena priežasčių, dėl kurios šiemet krova uoste krito penktadaliu.

Lietuva išlieka patraukli finansų technologijų verslo steigimuisi, todėl šaliai svarbu išlaikyti  lyderės pozicijas, sako organizacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas Vytautas Kašėta.   „Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuvių finansinės sveikatos rodiklis siekia vos penketą, o trečdalis gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, tačiau, nepaisant to, žmonių lūkesčiai – itin optimistiški.  Kur veda toks išlaidavimas ir kodėl augančios palūkanos nemažina infliacijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistė Jūratė Cvilikienė. Finansinė sveikata yra pakankamas pajamų turėjimas kasdieniams poreikiams ir gebėjimas įgyvendinti ilgalaikius planus.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nariai renkasi į posėdį ketvirtadienį, o nuogąstavimai dėl didėjančios bankų krizės greičiausiai išbandys jų pasiryžimą vėl padidinti palūkanų normas reikšmingu puse procentinio punkto. Investuotojų manymu, ECB turėtų persvarstyti savo planus, atsižvelgdamas į bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą – didžiausią šio sektoriaus nesėkmę nuo 2008 metų finansų krizės.

Prancūzijos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį pasieks nedidelį augimą, tuo metu infliacija artimiausiais mėnesiais užkops į piką, trečiadienį prognozavo nacionalinė statistikos agentūra INSEE. Prancūzijos ekonomika, antra pagal dydį euro zonoje, išvengs nuosmukio ir pasieks 0,1 proc. augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį bei 0,2 proc. plėtrą – antrąjį ketvirtį, teigiama naujausiose INSEE prognozėse.

Per JAV bankų sektorių po „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimo nuvilniję neramumai greičiausiai turės tik ribotą poveikį Europos bankams, kurių veiklos organizavimas skiriasi nuo amerikietiškųjų kolegų, pareiškė tarptautinės reitingų agentūros „Moody's“ ir „S&P Global“. Šią savaitę rinkas sukrėtė dviejų JAV regioninių skolintojų – SVB ir „Signature Bank“ – žlugimas, privertęs institucijas imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią išplisti griūties užkratui po visą bankų sektorių.

Kinijoje baigiantis savaitę trukusiems parlamento, automatiškai tvirtinančio šalies vadovybės sprendimus, posėdžiams, naujasis premjeras pirmadienį įspėjo, kad 2023 metams užsibrėžtą penkių procentų ekonomikos augimo tikslą bus nelengva pasiekti. Šį mėnesį vyriausybė nustatė „maždaug penkių procentų“ ekonomikos augimo tikslą – vieną mažiausių per pastaruosius dešimtmečius, atšaukusi itin griežtas ir neigiamai BVP paveikusias kovos su COVID-19 taisykles.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Kai Vakarų Ukrainoje vėl nutrūksta elektros tiekimas, Maksimo Ivanovo įmonėje pasigirsta prieš jo biurą Ivano Frankivsko mieste stovinčio dyzelinio generatoriaus riaumojimas. Milžiniškas įrenginys iš Turkijos pavadinimu „Teksan Jeneratör“ pagamina apie 80 kilovatų elektros – pakankamai, kad 350 darbuotojų turinti įmonė galėtų tęsti savo veiklą. Jos užtenka ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino planams sužlugdyti.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.

Ukrainos praėjusio mėnesio bendrasis vidaus produktas – apytikriai 26 proc. kuklesnis nei pernai vasario, kurio pabaigoje Rusija pradėjo invaziją, skelbia Ukrainos ekonomikos ministerija, remdamasi išankstiniais vertinimais. Jos skaičiavimais, sausį ekonomikos metinis kritimas siekė 32 procentus.

Latvijos pramonės gamyba pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, palyginamosiomis kainomis sunyko 9,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 6,1 proc., gavybos – 20,8 proc., elektros ir dujų tiekimo –  taip pat 20,8 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) visa šalies pramonė, įvertinus sezoniškumą, susitraukė 3,3 proc.

Rusija jau kitais metais gali likti be pinigų, pareiškė rusų oligarchas Olegas Deripaska, rašo CNN. Anot jo, Rusijai reikia užsienio investicijų. „Jau kitais metais nebus pinigų, mums reikia užsienio investuotojų“, – Sibire vykusioje konferencijoje kalbėjo jis. O. Deripaska yra vienas iš nedaugelio rusų oligarchų, sukritikavusių režimo karą prieš Ukrainą. Pernai Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangių viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui O. Deripaskai.

  Pastarieji metai Rusijos ekonomikai buvo neįprasti, žinoma, blogąja prasme. Didelė dalis užsienio investuotojų paliko savo investicijas, statytus fabrikus, veikiančius restoranus ir greičiausiai į šią šalį niekada nebegrįš. Dešimtys sankcijų paketų bei prarasta didžiausia gamtinių dujų eksporto rinka – Europa. Demokratinėms šalims nusigręžus nuo režimo ir bandant įvairiomis priemonėmis paveikti karo finansavimo mašiną – Rusijos ekonomiką – rezultatas kol kas atrodo dvejopas.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Latvijos 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 2,0 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi patikslintas, tačiau negalutiniais duomenimis. Per praėjusius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 39,081 mlrd. eurų, o vien tik per paskutinį ketvirtį – 10,7 mlrd. eurų. Gamybos sektoriai pernai susitraukė 1,1 proc., paslaugų – augo 4,2 procento. Apdirbamoji pramonė produkcijos apimtis padidino 2,7 procento.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Vokietijos ekonomika paskutinį 2022 metų ketvirtį susitraukė daugiau, nei buvo manoma, rodo penktadienį paskelbti skaičiai, sustiprinsiantys nerimą, kad ES pramonės jėgainė artėja prie recesijos. Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais susitraukė 0,4 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, o ne 0,2 proc., kaip rodė pradinis įvertis. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino staigų energijos kainų kilimą Europoje, nes Maskva sumažino dujų tiekimą.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo viena didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. bei buvo penktoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (26,2 proc.), toliau rikiavosi Latvija (21,4 proc.), Čekija (19,1 proc.) ir Estija (18,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio vadovaujama Lietuvos delegacija Taivane stiprina bendradarbiavimą lazerių ir pramonės srityse, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lietuvos lazerių asociacija pasirašė susitarimą su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centro steigimo Taivane. Preliminariai planuojama, kad lazerių centras bus atidarytas šių metų rudenį.

Euro zonos ekonomikos augimas vasarį paspartėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per devynis mėnesius, rodo atidžiai stebimas „S&P Global“ sudaromas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI). Antradienį paskelbti tyrimo duomenys parodė, kad rodiklis pasiekė 52,3 punkto, palyginti su 50,8 punkto sausio mėnesį.  Daugiau nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos augimą.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Lenkijos pramonės produkcijos apimtys pirmąjį metų mėnesį buvo 2,6 proc. solidesnės, tačiau sumenko 0,3 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Pagal sezoniškumą pakoreguotus duomenis pramonė per mėnesį susitraukė 1,3 proc., o per metus paaugo 0,3 procento. Gamintojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 0,8 proc., per metus – 18,5 procento. „Metų pradžia neatnešė reikšmingų pokyčių.

Baltarusijos nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“) pranešė pirmąjį šių metų mėnesį užfiksavusi ekonomikos metinį nuosmukį 5 procentais. Galiojusiomis kainomis sausį šalies sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) įvertintas 15,9 mlrd. rublių (5,3 mlrd. eurų pagal dabartinį Baltarusijos nacionalinio banko nustatytą oficialų nacionalinės valiutos kursą). „Belstat“ duomenimis, vien tik pramonė gamybą palyginamuoju laikotarpiu sumažino 5,2 procento.

Rusijos valdžia jau kreipėsi į šalies verslo struktūras prašydama „pasidalinti“ ir papildyti biudžetą. Rekordinis biudžeto deficitas lemia, kad Kremliui teks rinktis – mažinti neregėto dydžio išlaidas, naudotis senkančiais rezervais arba atrasti iš kažkur papildomų pajamų. Rusiškas leidinys „The Bell“ išsiaiškino, kad iš didžiųjų šalies bendrovių pareikalauta susimokėti duoklę – apie 3 mlrd. eurų.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose sausį kiek sumažėjo, tačiau ji ir toliau gerokai viršija monetarinės politikos formuotojų nustatyti tikslinę ribą, o sparčiau jai kristi neleidžia aukštos nuomos ir energijos kainos, taip pat pastaruoju metu brangstantys degalai. Darbo departamento antradienį paskelbtais duomenimis, šios politikos poveikiui pasireiškus ekonomikoje, metų infliacija pirmąjį šių metų mėnesį siekė 6,4 proc. ir buvo tik 0,1 proc.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, iš 22 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) šalių, smuko Lietuvoje ir Švedijoje, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika. Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.