ekonomika

Euro zonos ekonomika 2023 metais augs daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, nes energijos krizė sušvelnėjo, o bendros valiutos zonai, regis, pavyko išvengti nuosmukio šią žiemą, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK. Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Europos Komisija (EK) mažina Lietuvos ekonomikos augimo šiemet prognozę iki 0,3 proc., pirmadienį skelbia naujausi ES numatomi rodikliai.  Rudenį EK prognozavo 0,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą 2023-aisiais.  Dabar teigiama, kad ekonomikos augimą lėtins blogėjanti verslo finansinė padėtis ir sumažėjęs vartojimas, taip pat neapibrėžta padėtis pasaulyje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur aptars Bendrijos makroekonomines perspektyvas karo Ukrainoje akivaizdoje ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrą. ECOFIN posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant taisyklių įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams, pranešė ministerija.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 0,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija padidėjo nuo 20,8 proc. gruodį iki 21,5 proc. sausį, o vidutinė metų infliacija pakilo nuo 17,3 proc. iki 18,5 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,3 proc.), neklasifikuojamos prekės ir paslaugos (3 proc.), sveikatos apsaugos paslaugos (1,8 proc.

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 44 ir buvo žemiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, kai jo vidurkis siekė 55. Indekso reikšmė, palyginti su trečiuoju 2022-ųjų ketvirčiu, smuko 7 punktais, o su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu – 6 punktais.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey ketvirtadienį išreiškė nerimą dėl vis dar aukštos infliacijos, nepaisant to, jog kainų kilimo tempai rodo lėtėjimo ženklus. Analitikai pažymėjo, kad centrinio banko valdytojo komentarai daugiapartiniam parlamentarų komitetui sustiprino svaro kursą, nes išaugo lūkesčiai, kad Didžiosios Britanijos palūkanų normos toliau didės.

Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai mano, kad tikimybė, jog JAV ekonomika šiemet pateks į recesiją, dabar siekia 90 proc., skelbia „Deutsche Welle“. Pasak jų, nepaisant ženklų, rodančių, kad infliacija JAV buvo pasiekusi aukščiausią tašką ir pradėjo lėtėti, ji tebėra gerokai aukščiau JAV centrinio banko nustatytos tikslinės ribos, todėl bazinių palūkanų tolesnio didinimo tikimybė išlieka. „Deutsche Bank“ analitikai pažymi, kad istoriškai infliacijai pakilus virš 8 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,4 proc., rodo nauja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ prognozė. Pernai spalį ji prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,1 proc. „Coface“ ekonomistas Gžegožas Sielevičius sako, kad Lietuvos ekonomiką neigiamai veikia vartotojų perkamosios galios ir investicijų smukimas, jas toliau neigiamai veiks augančios palūkanų normos.

Lietuvos prekių eksportas 2022 metais siekė 44,2 mlrd. eurų –  28,1 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52,4 mlrd. eurų arba 39 proc. daugiau. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,2 proc., importas – 20 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai augo 26,7 proc. iki 27,2 mlrd. eurų, be mineralinių produktų augimas siekė 17,6 procento. Užsienio prekybos deficitas siekė 8,2 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad pagal fondo pajamas ir išlaidas galima daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, o dabar ima lėtėti ir tam fondas yra pasirengęs.  „Tai, kad pajamos yra didesnės nei išlaidos rodo, kad mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu ir tuo metu sugebėjome turėti teigiamą balansą.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį sumenko iki 9,4 proc. nuo 10,4 proc. lapkritį. Šis infliacijos rodiklis gruodį - mažiausias nuo praėjusių metų balandžio, antradienį skelbia organizacija. Infliacijos sumažėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį užfikstuotas 25-iose iš 38-ų EBPO valstybių narių. Dviženklė metų infliacija išliko 15-oje šalių, o didžiausia buvo Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Optimistiškai nusiteikęs JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį savo metinėje kalboje stengsis įkvėpti šalį, pastaruoju metu dažnai prarandančią entuziazmą, ir akcentuos savo pastangas atkurti JAV ekonomiką. Po dvejų darbo prezidento poste metų, kai vadovavo sugrįžimui į normalų gyvenimą po COVID-19 pandemijos, chaotiškam JAV karių išvedimui iš Afganistano, Vakarų atsakui į Rusijos invaziją Ukrainoje ir bandė suvaldyti didelę politinę įtampą namuose, J. Bidenas mano turįs kuo pasidžiaugti.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje susitiks su Sakartvelo  vicepremjeru ir ekonomikos ir darnios plėtros ministru Levanu Davitašvili bei aptars spartesnę šios šalies integraciją į Europos Sąjungą bei dvišalių santykių plėtrą.    L. Davitašvili vadovaujama delegacija penktadienį dalyvaus trečiajame Lietuvos ir Sakartvelo tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje, pranešė ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rengia susitikimą su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir analitikais dėl Lietuvos ekonomikos padėties ir investicijų. „Susitikime bus aptartos naujos ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonės, būtinos įgyvendinti artimiausiu metu“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Solidarumo principui, kuriuo grindžiamas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo po Covid–19 pandemijos planas „NextGenerationEU“, pritaria 72 proc. Lietuvos gyventojų, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  66 proc. respondentų Lietuvoje ir ES mano, kad planas turės teigiamą poveikį ateities kartoms, o 64 proc. sutinka, kad jis  paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

2022 metai Lietuvai buvo gana neblogi, rodo pagrindiniai statistikos duomenys. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ir pirmasis  šių metų pusmetis nusimato itin pozityvus, o štai jau vasarą tikėtinos ir ne tokios geros naujienos.  A. Izgorodinas teigia, kad šių metų ekonomika skils pusiau: pirmasis naujų metų pusmetis nusimato gana sėkmingas ir optimistiškas, tačiau likę puse metų, ypač vasaros metu, gali būti sunkesni.

Euro zonos ekonomika išvengs nuosmukio šią žiemą, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį fiksavusi silpną, bet vis tiek 0,1 proc. siekusį augimą, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Skaičius yra mažesnis nei 0,3 proc. augimas, užfiksuotas 2022 metų trečiąjį ketvirtį, bet geresnis nei skelbta ekonomistų prognozėse, kuriose kalbėta apie nuosmukį.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti didesnis nei tikėtasi anksčiau, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), padidindamas savo prognozę duomenų apie stebėtinai didelį vartojimą ir investicijas pagrindu bei atsižvelgdama į tai, kad Kinijos sprendimas atšaukti griežtus pandeminius apribojimus greičiausiai taps dar vienu postūmiu pasaulio ekonomikai vystytis.

Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra labai normalus reiškinys, kad ekonomika persiorientuotų ir atgautų konkurencingumą. Vis dėlto didelio sukrėtimo šiemet analitikai nesitiki, nepaisanti tikimybės, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei tikimasi dabar.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS apklaustų ekonomistų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Latvija per praėjusius metu sukūrė 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis solidesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnybos, paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – apytikriai tokios pat vertės kaip ir prieš metus.

Lenkija 2022 metais sukūrė palyginamosiomis kainomis 4,9 proc. didesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Pramonė gamybą padidino 7,0 proc., statybų sektorius augo 4,5 procento. Bendras vartojimas padidėjo 2,1 proc., individualus vartojimas – 3 procentais. Vietos investicijos apimtys augo 4,6 procento. 2021-aisiais Lenkijos BVP didėjo 6,8 procento.

Ukrainos ekonomikos ministerija patvirtino savąją šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) raidos 2022 metais prognozę – augimas 3,2 procento. „Prognozuojame 3,2 proc. augimą 2023-aisiais, kol kas prognozės nekoreguojame“, – sakė ekonomikos viceministras Denisas Kudinas per metinę konferenciją „Ukraine Economic Outlook“, transliuotą per „YouTube“. Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas praėjusią savaitę apkarpė BVP didėjimo šiais metais prognozę nuo 4 proc.

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Ekonomistai gyventojus ramino – esą blogiausia praeityje, tačiau gyventojams taip neatrodo.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė 2022-ųjų pabaigoje, veikiama karo Ukrainoje pasekmių, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant to, jog stiprėja viltys dėl silpnėjančios energijos krizės. Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento. Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.

Prasidėjus 2023 metams, valstybės institucijos skelbia vis daugiau duomenų apie tai, kokia buvo 2022 metų pabaiga ir bendrai 2022 metai atskiriems Lietuvos ekonomikos sektoriams bei valstybės viešiesiems finansams. Ne išimtis ir alkoholio akcizų statistika – jau turime Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis apie alkoholio realizacijos ir alkoholio akcizų surinkimą 2022 gruodį ir per visus 2022 metus.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose, rašoma „Swedbank“ pranešime spaudai. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2021 metų gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 7,7 proc.) Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumenko 4 proc. (nepašalinus – 3,7 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc. (32,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc.

Šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai į naujas technologijas investuojančiam verslui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nulinis mokesčio tarifas turėtų būti taikomas visoms plėtrai skirtoms įmonių investicijoms.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ iki nuosmukio pablogino Latvijos ir Lietuvos ekonomikų raidos šiais metais prognozes, tuo tarpu prognozė Estijai liko nepakeista – nulinis ekonominis augimas. „Swedbank“ ekspertai, pernai spalį pranašavę, jog Lietuvos ekonomika 2023-aisiais neaugs, bet ir nesitrauks, dabar prognozuoja nuosmukį 0,3 procento. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio šiais metais pakeista iš nulinio į minus 0,9 procento.

SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.  „BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės.

Baltarusijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosios kainomis 4,7 proc. menkesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“). Galiojusiomis kainomis 2022 metų Baltarusijos BVP įvertintas 191,4 mlrd. rublių (beveik 67 mlrd. eurų pagal dabartinį šios šalies centrinio banko skelbiamą nacionalinės valiutos kursą). „Belstat“ duomenimis, 2021-aisiais šalis sukūrė 2,3 proc. solidesnį nei ankstesniais metais BVP.

JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai. Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką. Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.

„Google“ patronuojančioji įmonė „Alphabet“ penktadienį paskelbė apie 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje atleidimą, prisijungdama prie kitų JAV technologijų milžinių, anonsavusių didelio masto pertvarkas. Apie sprendimą pranešta praėjus dienai, kai kita technologijų milžinė –„Microsoft“ – paskelbė, jog per ateinančius mėnesius savo darbuotojų skaičių sumažins 10 tūkstančių.

Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiai rodo, kad bandymas reguliuoti maisto produktų kainas nėra veiksminga priemonė kovoje su infliacija, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs LB valdybos pirmininkas teigia, kad šios priemonės padeda tik nukelti problemą į ateitį, bet iš esmės jos nesprendžia.   „Pagrindinė maisto produktų kainų kilimo priežastis yra karas Ukrainoje. Prisiminkime, kur buvo viso to pradžia.

Euro zonos ekonomika šiais metais bus „daug tvirtesnė“, nei buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, augant viltims, kad šalys gali išvengti skausmingos recesijos.  Ekonominės „naujienos per pastarąsias kelias savaites buvo daug pozityvesnės“, pareiškė Ch. Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Airijos maisto technologijų bendrovei „ClonBio Group“ svarstant galimybę Akmenėje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo – augalinių baltymų – gamyklą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad tai būtų viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvoje. „Lietuva skiria ypatingą dėmesį tolesniam biotechnologijų sektoriaus augimui, todėl airių investicija mūsų šalyje yra laukiama.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.