e. macrono

Vilniaus universitete patvirtinti dar du nauji koronaviruso atvejai. Šįkart nauji užsikrėtimai užfiksuoti Gyvybės mokslų centre ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Užsikrėtė dar du studentai. Trečiadienio rytą Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos skyrius naujienų portalui tv3.lt patvirtino žinią apie du naujus užsikrėtimus koronavirusu.

Pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte. Po oficialių susitikimų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė pakvietė E. Macroną ir jo žmoną šventinės vakarienės į Valdovų rūmus, kurios nepraleido ir kiti garbūs svečiai. Iš viso vakarienėje dalyvavo 150 kviestinių svečių, tarp kurių – ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, kuri tv3.lt atpasakojo savo įspūdžius.

Šeštadienį įvykusioje dvidešimt penktojoje „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijoje visoje šalyje, Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, dalyvavo 18,9 tūkst. žmonių – mažiausiai nuo 2018 metų lapkričio, kai buvo pradėta rengti šiuos protestus. Balandžio 27-ąją įvykusioje protesto akcijoje dalyvavo 23,6 tūkst. „geltonųjų liemenių“. Paryžiuje trijose skirtingose manifestacijose, per kurias buvo išvengta neramumų, dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Pirmadienio gaisras, nuniokojęs garsiąją Paryžiaus katedrą, sukrėtė visą Prancūziją. Sudegė šventovės – labiausiai turistų lankomo Prancūzijos objekto – stogas, nugriuvo jos smailė, buvo prarasta vertybių ir meno kūrinių, apgadinti kone 8 tūkst. vamzdžių turintys vargonai. Nors kai kurie ekspertai sakė, kad atstatymas užtruks dešimtmečius, E. Macronas kreipdamasis į šalies gyventojus paskelbė trumpą terminą ir gyrė Prancūzijos sugebėjimą mobilizuotis bei susivienyti nelaimės akivaizdoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbs priemones kovai su pastaruoju metu šalyje suaktyvėjusiu antisemitizmu. Šias priemones jis pristatys per vakarienę su žydų bendruomenės lyderiais, rengiamą kitą dieną po demonstracijos Paryžiuje, per kurią tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasmerkti neapykantos nusikaltimų.

Vienas pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono patarėjų pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tęsiantis Prancūzijos lyderio komandos branduolio pertvarkymui siekiant susigrąžinti prarastą populiarumą. 31 metų komunikacijos specialistas Ismaelis Emelienas, kuris buvo E. Macrono prezidentinės kampanijos architektas, vėlai pirmadienį paskelbė, kad traukiasi rašyti knygos apie centro kairės politiką.

Paryžiuje trečiadienį vėlai vakare buvo sulaikytas vienas iš antivyriausybinio „geltonųjų liemenių“ judėjimo lyderių. Ericas Drouet buvo sulaikytas už nesankcionuoto protesto organizavimą, o tai liudija, kad valdžia griežtina savo poziciją „geltonųjų liemenių“ atžvilgiu.

Po jau šeštą savaitgalį vykusių antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino laikytis „tvarkos“. Šį savaitgalį protestuose dalyvavo mažiau žmonių nei anksčiau, tačiau Paryžiuje buvo užpulti policijos pareigūnai. Kalbėdamas Vidurio Afrikos valstybėje Čade, kur lankė antiteroristinėse pajėgose tarnaujančius prancūzų karius, E. Macronas pareiškė: „Dabar turi būti tvarka, ramybė ir santarvė. Mūsų šaliai to reikia.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kreipsis į tautą dėl keturias savaites trunkančių „geltonųjų liemenių“ protestų ir susitiks su profesinių sąjungų bei verslo lyderiais, ieškodamas galimybių užbaigti šalį supurčiusias demonstracijas. Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas į prancūzus kreipsis 21 valandą Lietuvos laiku.

  Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as antradienį paskelbė naujų nuolaidų „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimui ir nurodė, kad planuotas kuro akcizo padidinimas bus įšaldytas šešiems mėnesiams.   „Jokie mokesčiai neverti to, kad būtų sukeltas pavojus tautos vienybei“, – E. Philippe'as sakė kreipdamasis per televiziją.

Prancūzijos pareigūnai sako, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko konsultuotis su NATO dėl Vašingtono planų trauktis iš ginklų kontrolės sutarties su Rusija. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjai sako, kad toks sprendimas buvo priimtas per D. Trumpo ir E. Macrono susitikimą Paryžiuje šeštadienį. Baltieji rūmai tokio pranešimo kol kas nekomentuoja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atvykęs į Paryžių dalyvauti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimo renginiuose, pareiškė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimai kurti bendras Europos pajėgas, turinčias padėti apsiginti nuo pasaulio galybių, įskaitant Jungtines Valstijas, yra „labai įžeidžiami“. Vos atskridęs į Prancūzijos sostinę JAV lyderis paskelbė „Twitter“ žinutę, kritikuojančią renginių, kuriuose D. Trumpas dalyvaus, šeimininką už jo pasiūlymus Eu...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino kurti „realią Europos kariuomenę“, turinčią užtikrinti galimybių apsisaugoti nuo Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų E. Macronas, nuo pat savo atėjimo į valdžią raginantis kurti bendras Europos Sąjungos pajėgas, sako, kad Europai reikia mažinti priklausomybę nuo Amerikos karinės galios.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo tėvynainius mažiau dejuoti ir sakė, kad šaliai būtų geriau, jei jie imtų pavyzdį iš karo metų lyderio Charles'io de Gaulle'io. E. Macronas tai pareiškė lankydamasis šalies šiaurės rytuose esančiame Kolombe le De Eglizo kaime, kur gyveno ir buvo palaidotas šis buvęs Prancūzijos prezidentas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerard'as Collomb'as antradienį leido suprasti, kad netrukus atsistatydins nepaisydamas prezidento Emmanuelio Macrono pageidavimų, taip suduodamas dar vieną smūgį Eliziejaus rūmams. G. Collomb'as – politikos veteranas ir iki šiol vienas ištikimiausių E. Macrono sąjungininkų, prieš dvi savaites paskelbė, kad planuoja atsistatydinti ir vėl siekti Liono miesto mero posto.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Danija galėtų atlikti Europoje didesnį vaidmenį, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas , paraginęs Europos Sąjungą siekti glaudesnės integracijos ir labiau rūpintis kontinento saugumu. Savo santykiuose su ES Danija gynybos srityje naudojasi vadinamąja atsisakymo išlyga – tai reiškia, kad šalis nedalyvauja bloko kariniuose reikaluose.

Prancūzų moksleiviai nuo rugsėjį prasidėsiančių naujų mokslo metų turės palikti savo išmaniuosius telefonus namie arba laikyti juos išjungtus, nes pirmadienį šalies parlamentas uždraudė mokyklose naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų įrenginių draudimas galios mokiniams iki 14-15 metų amžiaus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko savo pirmo oficialaus vizito į Vatikaną, kur dalyvavo neįprastai ilgai užtrukusiame susitikime su popiežiumi Pranciškumi. Už uždarų durų vykęs iš Argentinos kilusio pontifiko ir E. Macrono susitikimas puošnioje Vatikano bibliotekoje truko 57 minutes. Tai buvo ilgiausias Pranciškaus susitikimas su valstybės vadovu. Anksčiau popiežiaus pokalbiai su prezidentais netrukdavo ilgiau 50 minučių.

Šios nuotraukos, kuri išsyk tamo istorijos metraščio dalimi tą pačią akimirką, kai tik buvo paviešinta, autoriui pavyko genialiai perteikti tą atmosferą, kuri tvyravo pasaulio galingųjų susitikime Kvebeke. Daugelio esminių klausimų susirinkusiesiems taip ir nepavyko išspręsti. Fotografiją savo socialinio tinklo paskyroje paviešino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, palikusi prierašą, kad nuotraukoje pavaizduotas „spontaniškas susitikimas tarp sesijų G7 derybų metu“, rašoma BBC.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas praeitą savaitę Baltųjų rūmų pievelėje kartu pasodino ąžuoliuką, tačiau po kelių dienų medelis mįslingai dingo. Praeitą pirmadienį, E. Macrono vizito Vašingtone pradžioje, buvo paskelbta nuotraukų, kuriose matyti, kaip abiejų šalių vadovai Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje kastuvais pila žemes ant ąžuoliuko šaknų, stebinti JAV ir Prancūzijos pirmosioms ponioms.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, svarstantis galimybę pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, antradienį pareiškė, kad jei šiitiška respublika atnaujins savo branduolinę programą, susidurs su tokiomis problemomis, kokių dar nėra turėjusi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Baltuosius rūmus atgabens neįprastą „ekologišką“ dovaną, kai ateinančią savaitę susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Tai bus liaunas ąžuoliukas, turintis istorinę reikšmę, nes jis išaugo Pirmojo pasaulinio karo kovos lauke, susijusiame su JAV pėstininkų legenda. E. Macrono biuras sekmadienį pranešė besitikįs, kad šis medelis bus pasodintas prie Baltųjų rūmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Sirijai suduoti aviacijos smūgiai „nieko neišspręs“, tačiau Paryžius, Londonas ir Vašingtonas buvo priversti žengti šį žingsnį ir apginti tarptautinės bendruomenės „garbę“. JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos praėjusį savaitgalį Sirijai suduoti smūgiai buvo reakcija į numanomą chloro ir zarino dujų ataką, balandžio 7-ąją surengtą Dumoje ir nusinešusią 40 gyvybių.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įdėją dėl Europos Sąjungos (ES) greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. „Turime atvirą interesą investuoti į Europos saugumo užtikrinimą, šalia jau kuriamo karinio bendradarbiavimo kurti dar papildomas greitojo reagavimo pajėgas, kas mums labai aktualu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Prancūzijos vadovu pirmadienį Paryžiuje sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį išvyksta darbo vizito į Paryžių, kur Eliziejaus rūmuose susitiks dvišalio pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovė taip pat dalyvaus visų trijų Baltijos šalių vadovų ir Prancūzijos prezidento susitikime, o vakare kartu atidarys Baltijos šalių simbolizmui skirtą parodą garsiajame Orsė muziejuje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino paskelbti paliaubas Sirijos Rytų Gutos regione ir pradėti civilių gyventojų evakuaciją iš sukilėlių kontroliuojamo ir režimo pajėgų bombarduojamo anklavo.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pranešė, kad perkelia žurnalistus iš pagrindinių Eliziejaus rūmų ir į kitas tame pačiame komplekse esančias patalpas; tai rodo prezidento Emmanuelio Macrono norą laikytis saugiu atstumu nuo žiniasklaidos. Pastaruosius keturis dešimtmečius žurnalistai galėjo dirbti Eliziejaus rūmuose spaudos atstovams skirtose patalpose, kur jie apžvelgdavo spaudos konferencijas, užsienio lyderių vizitus ir kitus renginius.

Didžioji Britanija ir Prancūzija ketvirtadienį pasirašė naują susitarimą sienų saugumui sustiprinti. Susitarimas pasirašytas to paprašius Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, nerimaujančiam dėl didžiulio migrantų skaičiaus Kalė uostamiestyje, iš kurio jie Lamanšo sąsiauriu mėgina pasiekti Britaniją.

Britų žurnalas „The Economist“ ketvirtadienį metų šalimi paskelbė Prancūziją, nes naujasis jos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sugebėjo iškovoti sensacingą pergalę atviros visuomenės ir reformų naudai.

Vokietija ir Prancūzija nori iki ateinančio kovo parengti bendrą pasiūlymą dėl euro zonos pertvarkos, penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Iki kovo norėtume susitarti dėl bendros pozicijos, kas yra labai svarbu“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Prancūzų parlamentarai vėlai antradienį pritarė, kad išlaidos gynybai 2018 metais būtų padidintos beveik 2 mlrd. eurų ir kad būtų panaikinti 2017 metų biudžeto apkarpymai, išprovokavę didelį ginčą tarp prezidento Emmanuelio Macrono ir ginkluotųjų pajėgų vado. Nacionalinė Asamblėja pritarė pasiūlymui papildomai skirti 1,8 mlrd. eurų, tad gynybos biudžetas didėja iki 32,4 mlrd. eurų – 1,82 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį gali patirti savo pirmąją rinkiminę nesėkmę per dalinius Senato rinkimus, nes smarkiai krito jaunojo šalies vadovo populiarumo reitingai. E.Macronas pasimėgavo tik labai trumpu „medaus mėnesiu“, gegužę patekęs į valdžią. Įvairios komunikacijos ir politikos klaidos jo reitingą buvo nusmukdžiusios iki maždaug 40 proc. Tačiau praėjusį mėnesį reitingas ūgtelėjo iki 45 proc., rodo sekmadienį paskelbtų dviejų apklausų rezultatai.

Kontrastas vargu ar galėtų būti labiau akivaizdus. Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May vadovauja „pakabintam“ parlamentui ir suskaldytai valstybei. JAV prezidentas Donaldas Trumpas valdo lygiai su Kongresu, kuris paralyžiuotas taip stipriai, kad daugiau nebepajėgia priiminėti įstatymų. Abiejose šalyse ultradešiniosios ir ultrakairiosios idėjos ir judėjimai ryžtingai įgauna populiarumą, politiniai debatai tapo kaip niekad aštrūs ir kupini neapykantos.

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Hillary Clinton dalį kaltės, kodėl ji patyrė pralaimėjimą, perkelia ant „rusų Wikileaks“, kuris „pasėjo abejonę“ jos potencialių šalininkų protuose ir „išgąsdino juos“. Tačiau tas pats ginklų arsenalas – internetiniai botai, „fake news“ ir programišių išpuoliai – buvo panaudoti ir prieš Emmanuelį Macroną, o jis vis tiek nugalėjo prezidento rinkimuose, surinkęs du trečdalius rinkėjų, rašoma „Bloomberg“. Balandžio pabaigoje atlikto Oksfordo universiteto ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė, kad „ž...

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasaulio bendruomenės dėmesį atkreipė ne tik dėl „gėrio ir blogio“ kovos su nacionalistinių pažiūrų oponente Marine Le Pen, tačiau ir į jo ilgametę jo gyvenimo palydovę – Brigitte Trogneux. Iš tiesų jų draugystės istorija prasideda pikantiškai: tuomet 15-metis E. Macronas pradėjo lankyti mokyklos dramos būrelį, kuriam vadovavo B. Trogneux, 24 metais už jį vyresnė mokytoja. B. Trogneux iš mokytojos tapo jo partnere, o vėliau ir žmona.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.