darbuotojai

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Nuo spalio mėnesio prekybos tinklas „Iki“ didina darbuotojų atlyginimus. Edita Jakučionytė-Lukšė, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „Palink“ personalo departamento direktorė, sako, kad padidintas algas nuo kito mėnesio gaus daugiau kaip 5000 prekybos tinklo darbuotojų, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojai ir jų darbo sąlygų gerinimas yra mūsų įmonės prioritetas. Pastarieji metai prekybos sektoriaus darbuotojams buvo itin sudėtingi.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Seimo narys Petras Gražulis ne kartą lankėsi šaldyto maisto gamybos įmonėje „Judex“, dalyvaudavo su ja susijusiuose pasitarimuose, skolinosi iš įmonės darbuotojų pinigų ir dalijo jiems patarimų. Tai paaiškėjo pirmadienį Vilniaus apygardos teisme liudijus „Judex“ technologei, buvusiai generalinio direktoriaus pavaduotojai Rasai Tušienei.

Seime registruotos Darbo kodekso pataisos, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, sulaukė kritikos. Joms nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ekonomistai ir darbdaviai. Anot jų, nesąžininga tėvus remti darbdavių sąskaita. Tačiau darbdavių atstovai skaičiuoja darbuotojų viršvalandžius ir ragina trumpinti visų darbuotojų darbo savaitę. Kitu atveju, anot jų, daugelis darbuotojų praras sveikatą ir bus priversti išeiti iš darbo nesulaukę pensijos.

Kai kuriems darbuotojams metų metus tenka kovoti net dėl menkiausio atlyginimo padidinimo. Tačiau, pasirodo, ir Lietuvoje kartais yra tokių darbų, kuriuose specialistams siūloma gerokai didesnė alga vien dėl to, kad jie ateitų dirbti. Reputacijos agentūra „Winning“, kuriai vadovauja žinomas komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas, savo socialinėje paskyroje paskelbė darbuotojų paiešką.

Vyriausybei svarstant atsisakyti privalomų COVID-19 testų kompensavimo, darbdaviai teigia, kad už tai turėtų susimokėti darbuotojai. Tačiau pastarieji sako, kad tai būtų pavojingas precedentas, nes saugią darbo aplinką turi užtikrinti darbdavys. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, svarstoma, jog už darbuotojų testus dėl COVID-19 galėtų mokėti darbdaviai.

Darbdaviams teks taikytis prie skirtingų darbuotojų darbo stilių ir norų – išryškėjo hibridinio darbo paradoksas, kad darbuotojai nori dirbti nuotoliniu būdu, bet taip pat ilgisi ir gyvo kontakto su kolegomis, rodo naujausias bendrovės „Microsoft“ tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Jo rezultatai rodo, kad hibridinis darbas pasiteisina – darbuotojų įsitraukimo ir palaikymo iš vadovų rodikliai aukščiausi, o produktyvumas išlieka tame pačiame lygyje kaip ir prieš karantiną.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centras Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ iki 2024 metų planuoja pasamdyti 400 naujų darbuotojų.  Taip visas Švedijos grupės darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugs iki 1,3 tūkst., teigiama „Telia“ pranešime.

Vasaros pabaigoje pradėjus vėl daugėti susirgimų COVID-19 infekcija, rugpjūtį išduota kur kas daugiau nedarbingumo pažymėjimų nei prieš metus, sako „Sodros“ vadovė. Julitos Varanauskienės teigimu, jų per mėnesį išduota beveik 12,8 tūkst. – triskart daugiau nei tuo metu pernai, kai jų buvo 4,16 tūkst.  „Šiltėjant orams nuo balandžio su kiekvienu mėnesiu išduodamų nedarbingumo pažymėjimų dėlpatvirtintos, įtariamos COVID-19 ligos, slaugos, vaikų priežiūros ir izoliacijos vis mažėjo.

Žemės ūkio ministerija atsisako tarnybinių automobilių ir vairuotojų. Darbuotojams bus sudarytos sąlygos rinktis alternatyvų transportą – pavėžėjus, automobilių dalinimosi paslaugas, paspirtukus ar automobilių nuomą, rašoma pranešime spaudai. Iki šiol Žemės ūkio ministerija turėjo aštuonis automobilius ir keturis vairuotojus. Ministerijoje lieka vienas vairuotojas ir vienas automobilis, skirtas ministrui.

Seime registruotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, darbuotojų ir darbdavių atstovai vertina atsargiai. Anot jų, reikia įvertinti, kiek tai kainuos ir kas turės padengti išlaidas už tą laikotarpį, kai darbuotojas nedirbs.  Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen kartu su frakcijos kolegomis siūlo įvesti 4 darbo dienų savaitę tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2020 metais – šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 0,6 punkto.

„Sodra“ toliau vykdo planinius informacinės sistemos naujinimo darbus, susijusius su teritorinių skyrių reorganizacija. Dėl to šį savaitgalį laikinai neveiks elektroninės „Sodros“ paslaugos, rašoma pranešime spaudai.  Nuo rugsėjo 18 d. 08.00 val. iki rugsėjo 19 d. 21.00 val. laikinai neveiks asmeninės „Sodros” paskyros gyventojui ir draudėjui. Dėl to nebus galimybės prisijungti prie asmeninių paskyrų www.sodra.lt/gyventojui ir www.sodra.

Daugiau nei 9 tūkstančiai – tiek leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties užsieniečiams buvo išduota vien per šių metų liepą ir rugpjūtį, rašoma pranešime spaudai. Šis skaičius viršija viso pirmojo pusmečio rodiklius, kai galimybės dirbti Lietuvoje buvo sudarytos 8073 trečiųjų šalių piliečiams.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių iš Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 6,3 procento. Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 0,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5 proc., Estijoje – 5,1 procento.

Veiklą po gaisro stabdanti mėsos ir paukštienos produktų gamybos bendrovė „Jurbarkų mėsa“ atleidžia 42 darbuotojus. Įmonė Užimtumo tarnybą informavo atleidžianti grupę darbuotojų – ji dėl to įspėjo 42 žmones.  „Priežastis – stabdoma įmonės veikla dėl rugsėjo 4 dieną įvykusio gaisro“, – BNS pranešė tarnyba.  „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu likę tik trys darbuotojai.

Nuo pirmadienio, rugsėjo 13 d., įsigalios nauji saugumo nuo COVID-19 reikalavimai: įmonės iš klientų privalės prašyti galimybių paso, darbuotojai, neturintys imuniteto, turės periodiškai atlikti testus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pasikeitusi tvarka gali skaudžiai atsiliepti verslui ir darbuotojams.

Gyventojai, kuriems būtina apsilankyti „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose, ir toliau galės tai padaryti be galimybių pasų. Svarbu nepamiršti, kad prieš ateinant į padalinį būtina užsiregistruoti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo rugsėjo 13 d. įsigalios Vyriausybės nutarimas reglamentuojantis naujas pandemijos valdymo priemones – bus ribojamos veiklos ir paslaugos žmonėms be galimybių paso.

Nors specialybės pasirinkimas tikrai nebėra nuosprendis visam gyvenimui ir keisti karjeros kryptį tampa vis labiau įprasta praktika, pirmieji iššūkiai jaunuolių laukia dar net nepravėrus aukštosios ar profesinės mokyklos durų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, rinkdamiesi specialybę 77 proc. jaunuolių susiduria su neigiamais stereotipais ir aplinkos spaudimu, rašoma pranešime spaudai. Studijų krypties pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų jaunų žmonių gyvenime.

Vis daugiau darbuotojų skundžiasi, kad juos atleidžia iš darbo dėl to, kad jie nėra pasiskiepiję ir nesutinka testuotis. Tačiau atleidimo priežastis nurodo kitokias. Darbuotojų atstovai sako, kad darbdaviai darbuotojus dėl skiepų diskriminuoja. O tuo metu darbdaviai tikina, kad nepasiskiepiję darbuotojai yra pavojingi. Kaunietė Lina (vardas pakeistas, – aut. past.

Vyriausybė neatsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 730 eurų, nors tam nepritaria darbdavių organizacijos, teigia finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, nuo kitų metų ketinama keisti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad jo naudą labiau pajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. „Toks buvo Vyriausybės teikimas, atsižvelgiant į birželio mėnesio atnaujintas (ekonomikos – BNS) projekcijas, kaip atrodys kitais metais darbo užmokestis.

Nuo rugsėjo 13 dienos Lietuvoje atnaujinamos ekstremalios padėties sąlygos. Dauguma viešų susibūrimo vietų, taip pat ir kontaktinių veiklų teikimo vietų, iš lankytojų reikalaus galimybių paso. Tam tikrų darbuotojų  grupėms išlieka ir reikalavimas nuolat testuotis. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuolat testuotis nuo rugsėjo 13 dienos turės ir dar vieno sektoriaus darbuotojai.

Keičiantis galimybių paso politikai šalyje, šiuo metu jaučiamas žymus galimybių paso kontrolierių poreikio padidėjimas. „Ekskomisarų biuras“, siekdamas atliepti augantį poreikį, šiuo metu ieško naujų darbuotojų. Papildomas pasiruošimas būsimiems darbuotojams – nereikalingas, rašoma pranešime spaudai.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc., vien verslo įmonėse – taip pat 6,3 procento. Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį palyginti su sausio-kovo mėnesiais – darbo sąnaudos nepakito, tačiau tik verslo įmonėse ūgtelėjo 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

„Duok, darbe atspausdinsiu“ – frazė, kurią turbūt yra ištaręs ar girdėjęs ne vienas. Spausdinti, parsinešti tušinuką ar į krepšį įsimesti tualetinio popieriaus ritinėlį kai kurių darboviečių darbuotojams vis dar yra norma. Visgi darbdaviai tokį darbuotojų elgesį vadina tiesiog vagiliavimu. Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius.

Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. Kai kurie tyrimai rodo, kad tarp darbuotojų sustiprėjo lankstumo, papildomų laisvadienių ir grįžtamojo ryšio svarba, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis – net pakeitė savo kvalifikaciją.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad minimali alga galbūt bus didesnė nei 703 eurai. Darbuotojų atstovai tikina, kad minimumą galima būtų kelti iki 750 eurų. Tačiau darbdavius neramina, kad minimumo kėlimo klausimas vis vilkinimas. Bijoma, kad Vyriausybė pati nuspręs dėl minimalios algos neatsižvelgdama į darbdavių nuomonę.

Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.   Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję. Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ministrė žada, kad kitais metais MMA gali augti ir daugiau nei 703 eurai. Tačiau kol kas anot jos, darbdaviai ir profesinės sąjungos dėl to dar nesusitarė. Sprendimas bus priimtas spalį. M. Navickienė teigė, kad diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) vyksta, tačiau susitarimo Trišalėje taryboje dar nėra. „Šiuo metu Finansų ministerijoje vyksta diskusijos, kad MMA reiktų kelti net daugiau nei buvo pradžioje kalbėta apie 703 eurus.

Antradienį Trišalėje taryboje buvo diskutuojama dėl darbuotojų vakcinavimo, testavimo ir testų apmokėjimo. Darbuotojų atstovų ir darbdavių nuomonės dėl testų apmokėjimo tvarkos išsiskyrė. Už testus mokėti nei viena pusė nenori. O darbuotojų atstovai skundėsi ir nereikalingos įtampos kėlimu darbo vietoje.

Latvijos ministrų kabinetas antradienį aptars moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių skatinimo 2021–2023 metais planą, kurio vienas iš tikslų yra pasiekti, jog moterims ir vyrams mokamo darbo užmokesčio skirtumas neviršytų 14,1 procento. Planu bus siekiama užtikrinti integruotą, kryptingą ir veiksmingą politiką, skatinančią vyrų ir moterų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.

Artėjant rudeniui nemažai gyventojų planuoja atostogas šiltuose kraštuose. Vis tik darbdaviai prašo savo darbuotojų labai atidžiai sekti informaciją dėl saviizoliacijos. Specialistai įspėja, kad neatvykę į darbą darbuotojai gali būti atleisti už pravaikštas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad prieš vykdamas atostogauti į užsienį darbuotojas turi susitarti su darbdavių dėl galimos saviizoliacijos.

Įprasta manyti, kad regionuose sunku susirasti darbą, o algos ten kur kas mažesnės nei didmiesčiuose. Tačiau kai kurios žemės ūkio bendrovės rodo priešingą pavyzdį – vienoje jų atlyginimai perkopia ir 2 tūkst. eurų ribą. Specialistai pastebi, kad sezono metu darbuotojų žemės ūkyje reikia čia ir dabar, todėl juos bandoma prisivilioti įvairiais būdais – didele alga ar gyvenamuoju plotu.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl biologinių pavojų, leidžiantį darbdaviams prašyti darbuotojų pateikti įrodymų, kad jie yra pasveikę nuo COVID-19 ligos, arba pateikti neigiamo testo rezultato arba vakcinacijos įrodymą kaip papildomą prevencinę priemonę. Darbdaviai bus atsakingi nustatyti infekcijos riziką darbo vietoje atliekant rizikos vertinimą, kad būtų galima geriau apsaugoti tiek darbuotojų, tiek klientų sveikatą.

Jau po mėnesio turėtų įsigalioti griežtesni ribojimai tiems, kurie nėra persirgę koronavirusu arba nuo jo pasiskiepiję. Be to, Vyriausybė planuoja įvesti privalomus skiepus ir tam tikroms grupėms darbuotojų. Tačiau ką daryti, jeigu darbo metu vakcinai neišleidžia, o kitu metu jos neįmanoma gauti? Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Vyriausybė iš rezervo trečiadienį paskirstė dar 42,8 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skirta prastovose buvusiems darbuotojams ir kitoms su pandemija susijusioms išmokoms .  „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 42,4 mln. eurų, tai yra įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti“, – posėdyje sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Dar apie 392 tūkst.

Vyriausybė nusprendė, kad dar daugiau darbuotojų privalės testuotis dėl COVID-19. Į privalančių testuotis darbuotojų sąrašą įtraukiamas gamybos sektorius. Privalomas testavimas šio sektoriaus darbuotojams numatomas nuo rugsėjo 13 dienos. „Siūlome įtraukti gamybos įmonių darbuotojus. Pasiūlymas paremtas tuo, kad daugiausiai proveržių dabar fiksuojama gamybos įmonėse“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Privalomas nuolatinis darbuotojų testavimas dėl koronaviruso yra nepatogumas, turintis didelį pliusą – skatina žmones skiepytis, sako maitinimo sektoriaus atstovai.  Transporto sektoriaus, kur yra mažiausiai pasiskiepijusių žmonių – apie 30 proc., atstovas sako, kad tokia padėtis susiklostė, nes vasarį valdžia nesutiko vairuotojų įtraukti į prioritetiškai skiepijamų žmonių sąrašą.