darbuotojai

Verslui trūkstant darbuotojų, jo atstovai premjerės prašo leisti daugiau darbuotojų įsivežti trečiųjų šalių. Tai Lietuvos verslo taryba antradienį aptarė su Ingrida Šimonyte. Pasak tarybos nario, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, daugiausiai diskusijų susitikime kilo dėl migracijos ir darbuotojų trūkumo. „Daugiausiai diskusijų – dėl darbuotojų trūkumo, dėl 54 tūkst. laisvų darbo vietų ir paradoksinės situacijos, kai turime 112 tūkst.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktas tyrimas parodė, kad tikėtina žmonių darbo trukmė per gyvenimą yra trumpesnė nei ankstesniuose tyrimuose. Vidutinė tikėtina darbo trukmė, kaip parodė tyrimas, yra kiek daugiau nei 35 metai. „Eurostat“ duomenimis, tai – pirmieji metai po 2000-ųjų, kai tikėtina penkiolikmečių darbo trukmė yra trumpesnė nei ankstesniais metais. Specialistai tokius rezultatus sieja su pandemija.

Nusprendęs mažinti Lietuvos ambasados Minske darbuotojų skaičių, Baltarusijos režimas toliau saviizoliuojasi ir rūpinasi tik savo išlikimu, trečiadienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai rodo tiktai Baltarusijos režimo norą saviizoliuotis ir tapti dar labiau priklausomu nuo didžiosios kaimynės“, – žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tokios pastangos saviizoliuotis, atsiriboti nuo išorinio pasaulio dažniausiai baigiasi liūdnai, blogai pačiai šaliai ir jos žmonėms“, – pridūrė jis.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai darbdaviai apgaudinėja lietuvius ir jais naudojasi kaip pigia darbo jėga. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad žmonės yra išnaudojami sezoniniams darbams, kai staiga pasako, kad paskirtą kambarį teks užleisti poilsiautojams ir penkiese miegoti ant vienos sofos. Lietuvių įmonės įdarbina ir išveža tautiečius dirbti į užsienį, tačiau nesulaukę atlygio, pasibaisėję gyvenimo sąlygomis jiems nelieka nieko kito – tik sprukti.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Karantino metu daugelis darbuotojų įprato dirbti iš namų. Ribojimams laisvėjant gyventojai pasinaudojo proga ir išvyko gyventi ir dirbti svetur. Jie džiaugiasi turėdami darbostogas. Tačiau kai kurie specialistai naują darbo pobūdį vertina atsargiai – ilgainiui gali iš vis nebelikti tikrų atostogų. O darbdavių atstovas įspėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai bus griežčiau kontroliuojami.

Prekybos tinklai vasaros metu vis dar ieško sezoninių darbuotojų. Didžiausias jų poreikis jaučiamas pajūryje, tad prekybos tinklų atstovai žada, kad darbuotojai ras laiko ne tik darbui, bet ir pramogoms prie jūros. Taip pat vilioja būsimus darbuotojus ir kitokiais darbo privalumais – nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ar transportu. Tiesa, prekybos tinklų parduotuvėse naujiems darbuotojams siūlomi atlyginimai nėra patys didžiausi.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ svarsto atidaryti atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sako įstaigos laikinasis vadovas Gediminas Koryzna.   „Plėstis į JAV ir įsteigti trijų žmonių atstovybę labai svarbus prioritetas. Tai yra šalis didžiausia investicijų donorė, kur daugiausia kompanijų ir daugiausia potencialo prisitraukti naujo verslo“, – Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę teigė G. Koryzna.

Apdraustų darbuotojų skaičius balandį grįžo į 2019 metų pavasario lygį, tačiau kol kas neaišku, kaip situacija keisis, kai baigsis subsidijos už prastovas. Pasak „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės, situacija turėtų būti suvaldoma.  Balandį Lietuvoje buvo 1,278 mln. apdraustų darbuotojų – šis skaičius grįžo į ikipandeminį lygį ir buvo didesnis negu bet kada 2020 metais.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

„Google“ antradienį pristatė platformą, kuri leis jos darbuotojams apskaičiuoti atlyginimus ir išmokas už nuotolinį darbą ir bei kaip šie mokėjimai kistų, jei darbuotojai persikeltų į pigesnį ar brangesnį miestą. Susiformavus naujam hibridiniam įmonės darbo modeliui, „daugiau darbuotojų svarsto, kur gyvens ir kaip dirbs“, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą teigė „Google“ atstovas spaudai.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Prasidėjus sezoniniams darbams, pajūrio ar kurortų verslininkai bei ūkininkai neberanda dirbti norinčių lietuvių, nors siūlo ir algas didesnes nei pernai, ir didesnį darbų asortimentą.  Ūkininkai žmonių neprisivilioja nei 1000 eurų atlyginimu, o maitinimo įstaigoms tenka samdytis darbuotojus iš Ukrainos. „Lietuvoje man patinka labiau nei Ukrainoje. Santykiai geresni, virtuvė geresnė. Iš esmės viskas geriau, viskas tenkina“, – teigia ukrainietis Behral.

„Amazon“ darbuotojai, užimantys administracines ir technines pareigas, galės dirbti nuotoliniu būdu iki dviejų dienų per savaitę, kai bus panaikinti dėl koronaviruso įvesti apribojimai, rašoma oficialiame mažmenininkes tinklaraštyje. Be to, keturias savaites per metus šie darbuotojai galės dirbti tik iš namų. „Amazon“ peržiūrėjo savo darbo tvarkos politiką, kai susidūrė su kai kurių darbuotojų reakcija dėl galimo grįžimo į darbą panaikinus COVID-19 pandemijos metu nustatytus apribojimus.

Atlaisvėjus karantinui, restoranų ir kavinių darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu. Restoranų vadovai tikina, kad dalis žmonių per karantiną paprasčiausiai atprato dirbti. Kiti pakeitė profesiją ir į restoranus grįžti nebenori. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad restoranuose nenori dirbti, nes ten mažas atlyginimas. Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo.

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Keletas Lietuvos įmonių valstybės paramą išleido automobiliams, o ne išdalijo savo darbuotojams. Darbdaviai ir įprastomis sąlygomis nėra linkę dalytis pelnu, teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Kodėl taip yra, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Frazės „senelis iki bažnyčios sekmadieniais važiuodavo“ arba „tais metais gamykliškai taip ėjo“ – Lietuvos automobilių rinkos klasika. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šalyje automobilius vairuoja tik senyvo amžiaus žmonės, kurie savo transporto priemones naudoja itin retai. Gali pasirodyti, kad skelbimuose parduodamų automobilių būklė nepriekaištinga, tačiau realybė – visai kitokia.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Per pandemiją daug žmonių Lietuvoje pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nemaža jų dalis į įprastą nuolatinį darbą biuruose bent kurį laiką negrįš – žinomos Lietuvos įmonės sako to kol kas neplanuojančios. Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė siūlymui atnaujinti poprastovinių subsidijų mokėjimą.  Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.      Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.

Netrukus darbo rinką užplūs tūkstančiai naujų šiais metais mokslus baigusių jaunuolių. Šiais metais situacija jiems ne itin dėkinga: dėl karantino ribojimų daugeliui nepavyko atlikti privalomų praktikų, kai kuriems – įgauti darbo patirties dirbant aptarnavimo, maitinimo sektoriuose, rašoma pranešime spaudai. Pirmąjį darbą susirasti bus lengviau, jei atsižvelgsite į pagrindines 5 taisykles.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos konkursą laimėjusi bendrovė „Ekskomisarų biuras“ siūlys įdarbinti atleidžiamus „Lietuvos geležinkelių“ grupės apsaugos įmonės „Saugos paslaugos“ darbuotojus.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Valstybės valdomų  „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė „Saugos paslaugos“ numato atleisti beveik visus darbuotojus.  „Saugos paslaugos“ Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi  315 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 342 darbuotojai.

Vežėjų įmonės, išnaudojusios beveik 85 proc. šiems metams nustatytos užsieniečių įdarbinimo kvotos, ragina valstybines institucijas ją didinti ir leisti įdarbinti papildomai bent 15 tūkst. tarptautinio transporto vairuotojų iš užsienio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, jeigu bus taikomos ribojimo priemonės įdarbinti vairuotojus užsieniečius, tarptautinių krovinių logistikos grandinė gali susidurti su rimtomis krovinių tiekimo problemomis.

Lietuvoje jau daugiau nei 15 metų veikianti daniško kapitalo minkštų baldų gamybos bendrovė „Theca Furniture“ ieško darbuotojų, praneša portalas alytausgidas.lt.  2021 metais įmonė ketina įdarbinti 300 skirtingų profesijų specialistų.  „Tęsiame įmonės plėtrą ir aktyviai ieškome siuvėjų darbui Kauno ir Alytaus padaliniuose“, – sako  „Theca Furniture“ generalinė direktorė Jurgita Mišeniovienė. Įmonės padaliniuose Kaune ir Alytuje dabar dirba apie 750 žmonių.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros – seniai girdėtas didžiulis triukšmas. Šimto automobilių su įjungtais garsiniais signalais kolona iš Druskininkų atvažiavę sanatorijos „Belarus“ darbuotojai reikalavo darbo ir algų. Lukašenkos administracijos valdybai priklausančią sanatoriją paralyžiavo režimui paskelbtos sankcijos, tačiau nukentėjo ne diktatorius, o lietuviai darbuotojai.

Seimas ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis būtų apibrėžta mobingo sąvoka, o darbdaviams grėstų baudos, jei darbuotojai pasiskųstų patiriantys užgauliojimus, engimą, diskriminaciją… arba įrodytų, kad jiems skiriamos nepagrįstai sunkios užduotys ar kritika, nuolat nepatogiu laiku skiriami laisvadieniai ar atostogos.

„Amazon“ nusprendė padidinti valandinį darbo užmokestį nuo 50 centų iki 3 JAV dolerių daugiau nei pusei milijono darbuotojų, dirbančių užsakymų vykdymo, pristatymo ir rūšiavimo skyriuose, trečiadienį paskelbė JAV prekybos milžinė.

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skeptiškai žiūri į galimybę įteisinti keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje. Ji pritaria, kad pandemijos metu daug įmonių persvarstė darbo klausimus, suprato, kad nebūtina visą dieną praleisti biure. Vis dėlto, pasak premjerės, tikėtina, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas bus diskutuojamas dešimtmečius. Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ketvirtadienį paklausė I. Šimonytės nuomonės apie keturių dienų darbo savaitę.

Nemokamas apgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pajūryje, skatinamosios premijos, draudimas nuo COVID-19 ligos bei tolimesnės karjeros galimybės. Tai tik dalis privalumų, kuriuos, ieškantiems darbo vasarą, siūlo prekybos tinklas „Maxima“, rašoma pranešime spaudai. Didžiausias šalies darbdavys vasaros sezono metu savo komandą stiprina ne tik parduotuvėse, bet ir logistikos padaliniuose bei maisto gamybos cechuose.