darbuotojai

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ tęsiantis neterminuotam streikui, bendrovės darbuotojų profesinė sąjunga darbdaviui siūlo mediaciją. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.  „Mes patvirtiname, kad sutinkame, o kita pusė irgi tusi vienokį ar kitokį apsisprendimą išreikšti“, – BNS sakė „Achemos“ profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ jau savaitę tęsiantis neterminuotam streikui bendrovė antradienį pranešė svarstanti galimybę laikinai stabdyti streikuojančių darbuotojų darbo sutartis, nemokėti atlyginimo, o į jų vietas priimti naujus žmones. Tuo metu profsąjungos vadovė sako, jog toks žingsnis yra neteisėtas.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ dėl sustojusių baltarusiškų trąšų tranzito atleis mažiau darbuotojų negu planuota, sako laikinoji įmonės vadovė.  Pasak Eglės Šimės, bus atleista 40 žmonių.  „LTG Cargo“ dalyje numatytas darbuotojų mažėjimas 40 žmonių. Tie 40 darbuotojų susiję su trąšų krovinių praradimu“, – antradienį Seimo Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ji.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Penktadienį prie Jonavos azoto trąšų gamyklos planuojama surengti mitingą streikuojantiems „Achemos“ darbuotojams palaikyti. Renginyje laukiama iki dviejų šimtų dalyvių. Mitingą „Žmonės svarbiau už pelną!“ planuojama pradėti 11 valandą, leidimo jam rengti prašė „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga. Renginyje laukiama įvairių organizacijų atstovų, streikuojančiųjų artimųjų. Jonavos rajono savivaldybė išdavė leidimą rengti mitingą, kuriame gali dalyvauti iki 200 žmonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė tebekartoja, kad šalyje veikiantys užsienio investuotojai savo planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu, nekeičia. Tačiau Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad kalbos apie investuotojų išėjimus kenkia įmonėms rasti darbuotojų.  „Niekas niekur neišeina.

Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.

Antrąją neterminuoto „Achemos“ darbuotojų streiko dieną darbo vietas paliko 124 darbuotojai, pranešė įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas. Tuo metu profesinės sąjungos duomenimis, „Achemoje“ trečiadienį nedirbo apie 150 darbuotojų. Pastarieji streiko atšaukti kol kas neketina. Nepaisant tebesitęsiančio protesto, įmonės vadovybė toliau tvirtina neketinanti pasirašyti kolektyvinės darbo sutarties.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Situacijai darbo rinkoje kaistant ir trūkstant darbuotojų, Lietuvos verslas prašo valdžios imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri sėkmingai vilioja darbuotojus iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina ar Baltarusija. Esą mūsų kaimynai norinčiųjų dirbti dokumentus sutvarko per kelias dienas, o Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams eilėse esą tenka stovėti ištisus mėnesius. Valdžia žada padėti verslui, tačiau akcentuoja, kad pigi darbo jėga Lietuvoje yra nelaukiama.

Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ vadovybė teigia, jog dėl kitą savaitę  planuojamo dalies darbuotojų streiko gali tekti stabdyti bendrovės veiklą, o tai gali sukelti pavojų žmonėms ir aplinkai. „Bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams.

Bankrutuojanti Kauno baldų gamintoja „Efektualus“ atleidžia visus 24 darbuotojus.  Apie tai ji praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.  Kauno apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė 2021 metų pabaigoje. Registrų centro duomenimis, 2020 metais „Efektualus“ pajamos augo 3,2 karto iki 877,6 tūkst. eurų, o nuostoliai išaugo 4,8 karto iki 246,7 tūkst. eurų.

Baudą dėl greitųjų COVID-19 testų gavusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) svarsto skųsti sprendimą ir nemano, kad sudėtingomis pandemijos sąlygomis veikę darbuotojai padarė pažeidimų. „Aišku, teismo sprendimas yra toks, koks yra, jis tikrai nedžiugina, tačiau laboratorija pirmiausiai turėtų detaliai susipažinti su teismo sprendimu – tam turime 30 dienų.

Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijas nemokamai gavę ir jas jau pardavę įmonės darbuotojai turėtų grąžinti įmonei po 34,3 cento už kiekvieną akciją. Tokia akcijos vertė nurodoma patikslintame Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinyje. Jį trečiadienį priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. „Vienos akcijos vertė – 0,343 euro“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Vyriausybei planuojant atsisakyti nuolatinio darbuotojų testavimo, vieni verslo atstovai sako, kad ši priemonė jau prarado prasmę, tuo metu kiti teigia, kad atsisakant galimybių paso toks testavimas galėtų išlikti.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina tokius Vyriausybės planus. Anot jo, periodinis darbuotojų testavimas, kaip ir galimybių pasas – praėjusio etapo pandemijos valdymo priemonės.

Vyriausybei planuojant atsisakyti galimybių paso, darbuotojų atstovai ir darbdaviai siūlo naikinti ir privalomą darbuotojų testavimą. Anot jų, už testus moka patys darbuotojai arba jų darbdaviai, tačiau testai jau nebeatlieka savo funkcijos, susirgimų skaičius vis tiek auga. Tuo metu ekonomistai ribojimų siūlo atsisakyti ne iš karto, o tam tikrais etapais.

Policijos reforma vyksta toliau – Vilniuje bus naikinami trys policijos padaliniai ir jungiami į vieną – Reagavimo valdybą.  Policijos vadovybė sako, kad šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją, tuo pačiu – darbo užmokestį.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Konfliktas su Kinija neprisidėjo prie užsienio įmonių noro investuoti Lietuvoje – tai garsiai jau pripažino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. O būtent dabar Lietuvai verkiant reikia ne tik investicijų, bet ir darbo jėgos iš užsienio. Ekspertų teigimu, laikas pripažinti, kad vaikų mūsų šalyje gimsta per mažai ir niekaip neišsiversime be aukštos kvalifikacijos užsieniečių. O jie į Lietuvą važiuoti irgi nenori dėl biurokratinių kliūčių.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Lietuvoje sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, nedarbingumo pažymėjimų kasdien išrašoma vis daugiau, teigia „Sodra“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.   „Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Nusivylę, sunkiai darbuotojų randantys darbdaviai juos atsiveža ne tik iš jau visiems įprastų Baltarusijos ir Ukrainos, bet ir iš tolimos Indijos. Įsikūrusiems Lietuvoje indams didžiausias iššūkis – šalti orai, bet, kaip sako patys, prie to įprantama, o klimatą atperka puiki Lietuvos gamta ir žmonės. O Užimtumo tarnyba plečia trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams. Tai leis lengviau darbinti užsieniečius.

Nuolatinės patyčios, priverstiniai viršvalandžiai, net baimė eiti į darbą – tik keli dalykai, kuriais skundžiasi siuntų bendrovėje „Omniva“ dirbantys darbuotojai. Prieš keletą mėnesių pasikeitus Vilniaus terminalo vadovei įtampa darbe, anot jų, tapo nepakeliama, o į visus skundus įmonės administracija esą nekreipia dėmesio, todėl teigia į darbą einantys su baime. „Omniva“ atstovai šias kalbas neigia ir patikina, kad jokie neteisėti veiksmai ar prievartos formos nėra toleruojamos.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Baigiantis 2020-iesiems, BNS paklausė verslo ir darbuotojų atstovų, kuo išskirtiniai jiems buvo antrieji pandemijos pažymėti metai ir kokių lūkesčių jie turi 2022-iesiems. „Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys: Praėję metai buvo geriausi, tiesiog puikūs: pasiekėme dvigubą apyvartos augimą, komanda padidėjo nuo 1200 iki 2000 darbuotojų.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Nuo ateinančio pirmadienio Velse darbuotojams grės bauda, jeigu jie vyks į darbą, nors galėtų dirbti namuose. Kaip žinoma, iki šiol galiojo tik gairės, raginančios dirbti iš namų.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Nuo gruodžio 1 d. nesiskiepiję darbuotojai privalo patys mokėti už savo COVID-19 testus, jeigu nori dirbti tam tikrą darbą. Darbdaviai pastebi, kad šį reikalavimą dalis darbuotojų bando apeiti, pavyzdžiui, darbinasi ten, kur testuotis nereikia ar reikia tai daryti rečiau nei kas 7–10 dienų. Todėl siūloma, kad periodiškai testuotųsi visų sričių darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję.

„Rimi“ Estijoje nuo sausio 1 dienos padidins savo parduotuvių darbuotojų atlyginimus 7,5 proc., o darbo užmokesčio didinimui iš viso skirs 1,8 mln. eurų. Bendrovės teigimu, parduotuvių darbuotojų atlyginimai bus didinami siekiant neatsilikti nuo sparčiai kintančios darbo rinkos bei norint užtikrinti deramą darbo užmokesčio paketą darbuotojams.  Atlyginimai kils visose pareigybėse, o daugiausiai didės aptarnaujančiam personalui, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų.

Nepasiskiepijusiems darbuotojams nuo gruodžio privalant patiems susimokėti už testus ir daliai žmonių grasinus dėl to išeiti iš darbo, atleidimų statistika tokios tendencijos kol kas nerodo, sako „Sodros“ vadovė. Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį.

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Kitais metais daugelis darbdavių žada kelti atlyginimus savo darbuotojams. Didieji prekybos tinklai – ne išimtis. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prekybos tinkluose siekia nuo 958 eurų iki 1418 eurų. Prekybininkai algų didinimui kitais metais žada skirti iki 12 mln. eurų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šio metu didžiausias algas moka prekybos tinklas „Norfa“, vidutinis atlyginimas ant popieriaus čia siekia 1418,21 euro.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Kitų metų biudžete suplanuotas darbuotojų pajamų ir pensijų augimas turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti kylančias kainas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Lygindami tai, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija“, – Žinių radijui sakė Monika Navickienė.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Nepaisant dalies darbuotojų pasipiktinimo ir prezidento Gitano Nausėdos veto, nuo gruodžio 1-osios įsigalioja tvarka, kuomet nuo COVID-19 neskiepyti dalies profesijų darbuotojai už testavimą turės mokėti patys arba darbdavio lėšomis. Gruodžio pradžioje įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų. „Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.

Panevėžio pensijų pristatymo įmonė „Victum“ numato atleisti 53 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 59 žmonės. Pasak įmonės direktoriaus Vyganto Stradomskio, „Victum“ priversta tą daryti, nes nelaimėjo pensijų pristatymo konkurso.  „Darbuotojus atleidžiame, nes tokios veiklos, kuria užsiėmėme iki šiol nuo naujų metų nebevykdysime. Įvyko konkursas (pensijų pristatymo – BNS) ir jo nelaimėjome.