darbuotojai

Tarptautinio koncerno „Wavin“ valdoma plastiko vamzdžių gamintoja Lietuvoje „Wavin Baltic“ numato atleisti 35 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Sodros“ duomenimis, vasarį bendrovėje dirbo 77 darbuotojai.  „Wavin Baltic“ pajamos 2019 metais siekė 20,747 mln. eurų – 2,7 proc. daugiau nei 2018 metais (20,194 mln. eurų), grynasis pelnas augo beveik 22 kartus iki 534,4 tūkst. (24,7 tūkst.), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2019 metų ataskaitoje.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies“ traukiasi iš Lietuvos. Apie gamyklos uždarymą pirmadienį BNS patvirtino pati įmonė. Anot „Yazaki“, procesą Lietuvoje tikimasi užbaigti iki birželio.

Išplaukusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, susijaukusi darbotvarkė ir nuolatinis stresas gali pastūmėti kiekvieną žmogų perdegimo link. Kaip dirbant iš namų išmokti treniruoti savo emocinę būseną? Ką turėtų padaryti vadovas, kad laiku pastebėtų pokyčius darbuotojo elgesyje? Įžvalgomis apie tai, kaip padėti darbuotojui išvengti perdegimo sindromo dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad darbingo amžiaus ilginimas, kurį Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija, yra komplikuotas klausimas. Premjerės manymu, pirmiausiai Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į gyventojų sveikatos gerinimą. Norint užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, bet ne per dideles įmokas jaunajai kartai, Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 metų prailginti darbingą amžių iki 72-ejų.

Seimas ketvirtadienį ketina aptarti daug Darbo kodekso pakeitimų. Tarp jų – siūlymai susieti minimalų ir vidutinius uždarbius, bent vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti papildomą poilsio dieną ir užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai po darbo galėtų būti nepasiekiami. Ketvirtadienį Seimo posėdyje darbietis Seimo narys Valentinas Bukauskas pristatys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo uždarbiu (VDU) šalyje.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Kanadoje Nacionalinių išteklių ministerijos darbuotojai atrado labai didelį urvą. Šis urvas yra toks didelis, kad vien jo landa yra 100 m ilgio ir 60 m pločio. Tačiau nuostabiausia yra tai, kad nepaisant jo milžiniško dydžio, ekspertai tiki, kad tai yra pirmasis kartas, kai šį urvą mato žmonės. Urvas buvo aptiktas vykdant įprastines šiaurinių elnių skaičiavimo pratybas. Komanda pastebėjo šį keistą objektą skrisdami sraigtasparniu virš Wells Grey nacionalinio parko Britų Kolumbijoje.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo Melnragėje statomame name nugriuvę laiptai sužalojo ten dirbusius darbininkus. Portalas delfi.lt praneša, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo nelegalaus darbo statybų objekte. Ministras ketvirtadienį Seime teigė, jog darbuotojus samdė legaliai, o įvykis yra nelaimingas atsitikimas.

Apie numatomas atleisti darbuotojų grupes kovą Užimtumo tarnybai pranešė keturios įmonės, ketinančios atleisti 161 žmogų. Pernai tuo pat metu 11 įmonių pranešė apie būsimą 780 darbuotojų atleidimą.  Pranešimai gauti iš paslaugų įmonių – po du iš privataus ir ir viešojo sektorių. Dvi įmonės informavo apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl bankroto ir reorganizavimo.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė numatanti atleisti 42 žmones.  Klaipėdos apygardos teismas įmonei restruktūrizavimo bylą iškėlė dar 2016 metais, tačiau šiemet sausio pabaigoje ją nutraukė, o vasarį iškėlė bankroto bylą. „Baltic TS Group“ Apeliaciniam teismui skundė šį sprendimą, tačiau šis kovo pabaigoje jį atmetė.

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Pernai pavasarį Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją gavusi bendrovė „Nikulipe“ per dvejus metus šalyje ketina samdyti apie 50 darbuotojų, praneša vz.lt.  Lietuvoje bus įkurta pagrindinė bendrovės būstinė, iš kurios ji ketina plėstis į kitas šalis. Vietinius mokėjimo būdus – sprendimus, kurie perkant internetu leidžia atsiskaityti nenaudojant mokėjimo kortelių, kurianti „Nikulipe“ Lietuvoje įregistruota 2019 metais, tačiau iki šiol beveik veiklos nevykdė.

Ministerijos besikeičianti žinia apie galimybę skiepyti didelių įmonių darbuotojus sukėlė sumaištį. Verslininkai puolė registruoti darbuotojus, o ministerija stabdyti – atsirado dar daugiau reikalavimų. Aiškėja, kad skiepytis nuo koronaviruso galės tik tos įmonės, kuriose fiksuojami koronaviruso židiniai. O kai kuriose savivaldybėse jau driekiasi norinčiųjų pasiskiepyti įmonių eilės – merai priversti aiškintis, kad vakcinos visiems neužtenka.

Jau ketvirtas mėnuo, kai Druskininkuose stovinčios ,,Belorus” sanatorijos darbuotojai negauna pajamų. Nuo to laiko, kai bankas, kaip sankciją Baltarusios režimui, įšaaldė sąskaitas. Žmonės teigia neturintys pinigų pragyvenimui ir laukia pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės. Užsienio reikalų ministras neatmeta, kad Lukašenkos valdžia kiršina žmones. Esą algos sanatorijos darbuotojams gali būti mokamos. Druskininkietė Svetlana su vyru jau ketvirtas mėnuo sėdi namuose.

Leidus „AstraZeneca“ vakcinos likučiais skiepyti įmones ir organizacijas, kuriose dirba per 100 darbuotojų, kai kurie merai sako pasigendantys didesnio vakcinos dozių kiekio.  „Klausimas yra tik vakcinų kiekyje. Vis tiek kalbame apie „AstraZeneca“ vakcinas, nes su kitomis senjorus skiepijame, tai klausimas, kiek mes tos „AstraZeneca“ vakcinos gausime“, – BNS ketvirtadienį sakė Marijampolės meras Povilas Isoda.

Darbuotojų atstovai pastebi, kad karantino metu daugeliui žmonių pasikeitė darbo grafikas, daugelis ėmė dirbti ilgiau nei biure, dažniau jaučiasi pavargę. Anot jų, dabar puikus metas trumpinti darbo dieną, vietoje 8 val. imti dirbti 6 val. Tačiau darbdaviai tikina, kad žengti tokį žingsnį dar anksti. O ekonomistas siūlo spręsti svarbesnes darbuotojų problemas, pavyzdžiui, suteikti pavežėjams visas socialines garantijas.

Alytaus minkštų baldų gamintoja „Jakobsen Home Co“ Marijampolėje atidarys siuvimo padalinį, kur planuoja įdarbinti 30-35 žmones, o dar 70-75 darbuotojus ketinama priimti ir Alytaus gamykloje. Į cechą Marijampolėje įmonės investuos 200 tūkst. eurų, didžioji lėšų dalis skirta naujoms skaitmeninėms siuvimo mašinoms, pranešė bendrovė.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės elektronikos įmonės jau dvejoja dėl spartesnės plėtros. Mat trūksta kvalifikuotų inžinerijos specialistų. Nors aukštosios mokyklos gali paruošti reikalingus inžinierius, deja, moksleiviai tokias specialybes renkasi labai nenoriai. Aukščiausi šalies vadovai prieš kelis metus atidarinėjo milžiniškas gamyklas Laisvojoje ekonominėje zonoje pakaunėje.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai sulaikė du Vilniaus pataisos namų darbuotojus. Įtariama, kad prižiūrėtojais dirbę pareigūnai galėjo talkinti nuteistiesiems į pataisos namų teritoriją įnešdami daiktus, draudžiamus įkalinimo įstaigose. „Šiuo atveju kaip ir ankstesnių pareigūnų sulaikymų atvejais primename, kad principingai ir griežtai vertiname galimas korupcijos apraiškas ir piktnaudžiavimą tarnyboje.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas reikalavimas grįžtantiems į darbą darytis koronaviruso testus sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau darbuotojų atstovė pažymėjo, kad žmonėms visada reikėjo dėl darbo tikrintis sveikatą, testavimas nėra kažkuo išskirtinis. O juo rūpintis ir apmokėti privalo darbdaviai, kitu atveju jiems gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo pirmadienio, š. m. kovo 29 dienos, jau priima verslo paraiškas dėl kompensacijų už darbuotojų testavimą. „Reguliarus testavimas gali padėti nutraukti užkrečiamumo grandinę. Tai reiškia ir kontroliuojamą situaciją, ir daugiau laisvės veikti. Kviečiame verslą pasinaudoti kompensacija už darbuotojų tyrimus, kad užtikrintume žmonių saugumą ir nenutrūkstamą savo veiklą“, –  sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Seimo nariai antradienį susipriešino dėl pataisų, kurios numato prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl Covid-19. Dalis Seimo narių pataisas laiko Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimu. Galutinai dėl prievolės testuotis parlamentarai apsispręs antradienį popiet.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams, rašoma pranešime spaudai.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Karantinui laisvėjant vis daugiau įmonių ruošiasi darbuotojų sugrįžimui į biurus. Tačiau beveik metus trunkantis darbo iš namų režimas nepraeis be pėdsakų – „Randstat Workmonitor“ apklausa rodo, kad net 35 proc. darbuotojų tikisi po pandemijos dirbti hibridiniu režimu, t.y. derinti darbą biure ir namuose, rašoma pranešime spaudai. „Tai labai svarbi žinia visiems, kurie tikisi, kad po pandemijos darbas grįš į įprastas vėžes.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

SBA koncernas koronaviruso pandemijos metu susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir daugelis verslų, darbuotojus, teko išleisti š prastovas ir stabdyti gamybą. Vėliau praėjus pirmajam šokui, teko ieškoti būdų, kaip padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Tad viena koncerno įmonė ėmė siūti daugkartines apsaugines kaukes, jas ir pardavinėjo, ir dalino gydytojams. Apie pokyčius, kurie koncerno įmonių grupėje liks ir pasibaigus pandemijai.

„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija siekia skatinti darbdavių atvirumą skelbiant darbuotojų atlyginimus, kad moterims būtų lengviau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.  Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį. „Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Dalis Europos valstybių ima keisti pavežėjų ir kitas paslaugas teikiančių dalijimosi platformų darbuotojų darbo santykius. Siūloma, kad šie darbuotojai būtų traktuojami ne kaip laisvai samdomi, bet būtų prilyginami dirbantiems su įprastomis darbo sutartimis. Specialistai pastebi, kad netrukus to imtis reikės ir Lietuvoje. Kitu atveju tokių platformų darbuotojai ateityje taps našta valstybei, gaus mažą pensiją.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.  Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Nedarbo lygis Baltijos valstybėse 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos krizės metais, aukščiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.

Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės pranešti apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius, skelbia Užimtumo tarnyba. Dabar tokia prievolė taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kovo tai galios ir darbuotojams iš Europos Sąjungos. „Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę.

Lietuvių minimalioji mėnesinė alga (MMA) Baltijos šalyse didžiausia. O tarp visų Europos sąjungos (ES) valstybių mūsų minimalus atlyginimas atsidūrė 12 vietoje. Vis tik specialistai pažymi, kad realybė yra kiek kitokia. Lietuvių minimalus atlyginimas ant popieriaus lenkia daugelį kitų šalių. Tačiau gaunamas į rankas nusileidžia ir estams.

Socialdemokratai išmoką dirbantiems savarankiškai siūlo didinti iki 390 eurų. Socialdemokratai savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriamą išmoką, kuri dabar siekia 260 eurų per mėnesį, Seimui siūlo didinti iki 390 eurų. Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.