darbuotojai

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

„Google“ antradienį pristatė platformą, kuri leis jos darbuotojams apskaičiuoti atlyginimus ir išmokas už nuotolinį darbą ir bei kaip šie mokėjimai kistų, jei darbuotojai persikeltų į pigesnį ar brangesnį miestą. Susiformavus naujam hibridiniam įmonės darbo modeliui, „daugiau darbuotojų svarsto, kur gyvens ir kaip dirbs“, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą teigė „Google“ atstovas spaudai.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Prasidėjus sezoniniams darbams, pajūrio ar kurortų verslininkai bei ūkininkai neberanda dirbti norinčių lietuvių, nors siūlo ir algas didesnes nei pernai, ir didesnį darbų asortimentą.  Ūkininkai žmonių neprisivilioja nei 1000 eurų atlyginimu, o maitinimo įstaigoms tenka samdytis darbuotojus iš Ukrainos. „Lietuvoje man patinka labiau nei Ukrainoje. Santykiai geresni, virtuvė geresnė. Iš esmės viskas geriau, viskas tenkina“, – teigia ukrainietis Behral.

„Amazon“ darbuotojai, užimantys administracines ir technines pareigas, galės dirbti nuotoliniu būdu iki dviejų dienų per savaitę, kai bus panaikinti dėl koronaviruso įvesti apribojimai, rašoma oficialiame mažmenininkes tinklaraštyje. Be to, keturias savaites per metus šie darbuotojai galės dirbti tik iš namų. „Amazon“ peržiūrėjo savo darbo tvarkos politiką, kai susidūrė su kai kurių darbuotojų reakcija dėl galimo grįžimo į darbą panaikinus COVID-19 pandemijos metu nustatytus apribojimus.

Atlaisvėjus karantinui, restoranų ir kavinių darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu. Restoranų vadovai tikina, kad dalis žmonių per karantiną paprasčiausiai atprato dirbti. Kiti pakeitė profesiją ir į restoranus grįžti nebenori. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad restoranuose nenori dirbti, nes ten mažas atlyginimas. Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo.

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Keletas Lietuvos įmonių valstybės paramą išleido automobiliams, o ne išdalijo savo darbuotojams. Darbdaviai ir įprastomis sąlygomis nėra linkę dalytis pelnu, teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Kodėl taip yra, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Frazės „senelis iki bažnyčios sekmadieniais važiuodavo“ arba „tais metais gamykliškai taip ėjo“ – Lietuvos automobilių rinkos klasika. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šalyje automobilius vairuoja tik senyvo amžiaus žmonės, kurie savo transporto priemones naudoja itin retai. Gali pasirodyti, kad skelbimuose parduodamų automobilių būklė nepriekaištinga, tačiau realybė – visai kitokia.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Per pandemiją daug žmonių Lietuvoje pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nemaža jų dalis į įprastą nuolatinį darbą biuruose bent kurį laiką negrįš – žinomos Lietuvos įmonės sako to kol kas neplanuojančios. Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė siūlymui atnaujinti poprastovinių subsidijų mokėjimą.  Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.      Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.

Netrukus darbo rinką užplūs tūkstančiai naujų šiais metais mokslus baigusių jaunuolių. Šiais metais situacija jiems ne itin dėkinga: dėl karantino ribojimų daugeliui nepavyko atlikti privalomų praktikų, kai kuriems – įgauti darbo patirties dirbant aptarnavimo, maitinimo sektoriuose, rašoma pranešime spaudai. Pirmąjį darbą susirasti bus lengviau, jei atsižvelgsite į pagrindines 5 taisykles.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos konkursą laimėjusi bendrovė „Ekskomisarų biuras“ siūlys įdarbinti atleidžiamus „Lietuvos geležinkelių“ grupės apsaugos įmonės „Saugos paslaugos“ darbuotojus.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Valstybės valdomų  „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė „Saugos paslaugos“ numato atleisti beveik visus darbuotojus.  „Saugos paslaugos“ Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi  315 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 342 darbuotojai.

Vežėjų įmonės, išnaudojusios beveik 85 proc. šiems metams nustatytos užsieniečių įdarbinimo kvotos, ragina valstybines institucijas ją didinti ir leisti įdarbinti papildomai bent 15 tūkst. tarptautinio transporto vairuotojų iš užsienio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, jeigu bus taikomos ribojimo priemonės įdarbinti vairuotojus užsieniečius, tarptautinių krovinių logistikos grandinė gali susidurti su rimtomis krovinių tiekimo problemomis.

Lietuvoje jau daugiau nei 15 metų veikianti daniško kapitalo minkštų baldų gamybos bendrovė „Theca Furniture“ ieško darbuotojų, praneša portalas alytausgidas.lt.  2021 metais įmonė ketina įdarbinti 300 skirtingų profesijų specialistų.  „Tęsiame įmonės plėtrą ir aktyviai ieškome siuvėjų darbui Kauno ir Alytaus padaliniuose“, – sako  „Theca Furniture“ generalinė direktorė Jurgita Mišeniovienė. Įmonės padaliniuose Kaune ir Alytuje dabar dirba apie 750 žmonių.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros – seniai girdėtas didžiulis triukšmas. Šimto automobilių su įjungtais garsiniais signalais kolona iš Druskininkų atvažiavę sanatorijos „Belarus“ darbuotojai reikalavo darbo ir algų. Lukašenkos administracijos valdybai priklausančią sanatoriją paralyžiavo režimui paskelbtos sankcijos, tačiau nukentėjo ne diktatorius, o lietuviai darbuotojai.

Seimas ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis būtų apibrėžta mobingo sąvoka, o darbdaviams grėstų baudos, jei darbuotojai pasiskųstų patiriantys užgauliojimus, engimą, diskriminaciją… arba įrodytų, kad jiems skiriamos nepagrįstai sunkios užduotys ar kritika, nuolat nepatogiu laiku skiriami laisvadieniai ar atostogos.

„Amazon“ nusprendė padidinti valandinį darbo užmokestį nuo 50 centų iki 3 JAV dolerių daugiau nei pusei milijono darbuotojų, dirbančių užsakymų vykdymo, pristatymo ir rūšiavimo skyriuose, trečiadienį paskelbė JAV prekybos milžinė.

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skeptiškai žiūri į galimybę įteisinti keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje. Ji pritaria, kad pandemijos metu daug įmonių persvarstė darbo klausimus, suprato, kad nebūtina visą dieną praleisti biure. Vis dėlto, pasak premjerės, tikėtina, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas bus diskutuojamas dešimtmečius. Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ketvirtadienį paklausė I. Šimonytės nuomonės apie keturių dienų darbo savaitę.

Nemokamas apgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pajūryje, skatinamosios premijos, draudimas nuo COVID-19 ligos bei tolimesnės karjeros galimybės. Tai tik dalis privalumų, kuriuos, ieškantiems darbo vasarą, siūlo prekybos tinklas „Maxima“, rašoma pranešime spaudai. Didžiausias šalies darbdavys vasaros sezono metu savo komandą stiprina ne tik parduotuvėse, bet ir logistikos padaliniuose bei maisto gamybos cechuose.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, pratęsus mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminus, į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, taip pat nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinio koncerno „Wavin“ valdoma plastiko vamzdžių gamintoja Lietuvoje „Wavin Baltic“ numato atleisti 35 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Sodros“ duomenimis, vasarį bendrovėje dirbo 77 darbuotojai.  „Wavin Baltic“ pajamos 2019 metais siekė 20,747 mln. eurų – 2,7 proc. daugiau nei 2018 metais (20,194 mln. eurų), grynasis pelnas augo beveik 22 kartus iki 534,4 tūkst. (24,7 tūkst.), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2019 metų ataskaitoje.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies“ traukiasi iš Lietuvos. Apie gamyklos uždarymą pirmadienį BNS patvirtino pati įmonė. Anot „Yazaki“, procesą Lietuvoje tikimasi užbaigti iki birželio.

Išplaukusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, susijaukusi darbotvarkė ir nuolatinis stresas gali pastūmėti kiekvieną žmogų perdegimo link. Kaip dirbant iš namų išmokti treniruoti savo emocinę būseną? Ką turėtų padaryti vadovas, kad laiku pastebėtų pokyčius darbuotojo elgesyje? Įžvalgomis apie tai, kaip padėti darbuotojui išvengti perdegimo sindromo dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad darbingo amžiaus ilginimas, kurį Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija, yra komplikuotas klausimas. Premjerės manymu, pirmiausiai Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į gyventojų sveikatos gerinimą. Norint užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, bet ne per dideles įmokas jaunajai kartai, Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 metų prailginti darbingą amžių iki 72-ejų.

Seimas ketvirtadienį ketina aptarti daug Darbo kodekso pakeitimų. Tarp jų – siūlymai susieti minimalų ir vidutinius uždarbius, bent vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti papildomą poilsio dieną ir užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai po darbo galėtų būti nepasiekiami. Ketvirtadienį Seimo posėdyje darbietis Seimo narys Valentinas Bukauskas pristatys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo uždarbiu (VDU) šalyje.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Kanadoje Nacionalinių išteklių ministerijos darbuotojai atrado labai didelį urvą. Šis urvas yra toks didelis, kad vien jo landa yra 100 m ilgio ir 60 m pločio. Tačiau nuostabiausia yra tai, kad nepaisant jo milžiniško dydžio, ekspertai tiki, kad tai yra pirmasis kartas, kai šį urvą mato žmonės. Urvas buvo aptiktas vykdant įprastines šiaurinių elnių skaičiavimo pratybas. Komanda pastebėjo šį keistą objektą skrisdami sraigtasparniu virš Wells Grey nacionalinio parko Britų Kolumbijoje.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo Melnragėje statomame name nugriuvę laiptai sužalojo ten dirbusius darbininkus. Portalas delfi.lt praneša, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo nelegalaus darbo statybų objekte. Ministras ketvirtadienį Seime teigė, jog darbuotojus samdė legaliai, o įvykis yra nelaimingas atsitikimas.

Apie numatomas atleisti darbuotojų grupes kovą Užimtumo tarnybai pranešė keturios įmonės, ketinančios atleisti 161 žmogų. Pernai tuo pat metu 11 įmonių pranešė apie būsimą 780 darbuotojų atleidimą.  Pranešimai gauti iš paslaugų įmonių – po du iš privataus ir ir viešojo sektorių. Dvi įmonės informavo apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl bankroto ir reorganizavimo.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.