darbo rinka

Prieš 20 metų iš bendros starto pozicijos pajudėjusios Baltijos šalys siaučiant krizei netikėtai išsiskyrė - estai toli užnugaryje paliko ne tik Lietuvą, bet ir kai kurias senąsias Europos valstybes. Iš kur šis fenomenas? Ekspertai be nuostabos tvirtina: mažiausia valstybės skola, politinis nuovokumas, pagaliau - korupcijos netoleravimas nuvedė šalį į priekį. Tačiau mūsų premjeras Andrius Kubilius vis dar juokina Europą teigdamas, kad netrukus pralenksime sesutę Estiją.

Didžiausią bedarbių skaičių turinčiame Panevėžyje kartu su pavasariu jaučiamas ir darbo rinkos pagyvėjimas – ieškoma kvalifikuotų specialistų. Tačiau verslininkai sako, kad siųstieji iš darbo biržos dirbti nenori ir prašo rašyti, kad jie netinkami. Anot darbo biržos vadovų, bedarbių galbūt netenkina maži atlyginimai ir terminuotos darbo sutartys, praneša LTV „Panorama“. Bedarbių sostine vadinamame Panevėžyje darbo biržos koridoriai tuštėja.

Panevėžyje kartu su pavasariu šioks toks atšilimas atėjo ir į darbo rinką. Statybų, pramonės, viešojo maitinimo ir kai kurių kitų sektorių darbdaviai pradėjo gauti daugiau užsakymų, todėl suskubo ieškoti kvalifikuotų darbuotojų: plataus profilio statybininkų, apdailininkų, betonuotojų, automobilių šaltkalvių, vairuotojų, virėjų, barmenų, siuvėjų ir kt. Neranda bendros kalbos Tačiau kol kas didelio džiaugsmo bedarbiai nerodo.

Jaunus trenerius į darbą priimanti įmonė greitai gali tikėtis mokesčių lengvatų. Siūloma numatyti, kad patirties neturintys darbuotojai vienerius metus nemokėtų įmokų Sodrai. Taip esą siekiama skatinti darbdavius įdarbinti jaunimą. Taip pat siūloma paprastini darbo santykius: leisti darbuotoją atleisti darbdavio valia, įdarbinti su terminuota sutartimi, paprasčiau skirti viršvalandžius.

Nepaisant 2010 metams numatomo ekonomikos pagyvėjimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Tai pripažįsta Finansų ministerija, pateikusi šių metų ekonomikos augimo prognozę. Numatoma, kad nedarbo lygis 2010 metais išaugs iki 16,7 proc., o nuo 2011-ųjų pradės nuosekliai mažėti ir 2011–2013 metais sudarys atitinkamai 15,5 proc., 13,9 proc. ir 12,3 proc.

Po studijų Lietuvos universitetuose magistrai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, tą patį išsilavinimą turinčios moterys uždirba mažiau už vyrus, turtingų tėvų vaikams įsidarbinti sekasi geriau ir sėkmę darbo rinkoje lemia ne pažintys.

Nepaisant sudėtingos padėties šalies darbo rinkoje, aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai nepraranda optimizmo. Didesnioji dalis dirbančių asmenų yra užtikrinti, kad artimiausiu metu išsaugos savo darbo vietas. Tuo tarpu darbo ieškantys vadovai ir specialistai nelinkę griebtis bet kokių pasiūlymų, o ieško specialybę ir kvalifikaciją atitinkančio darbo, net jeigu tai pareikalaus papildomo laiko.

Naujoji studijų organizavimo sistema – palankesnė studento ir darbo rinkos poreikiams. Aukštosioms mokykloms sudarytos galimybės siūlyti įvairesnes studijų programas, o stojantiesiems –  tiksliau pasirinkti studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai bakalauro ir  vientisųjų studijų programoms, kurių aprašą patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pranešimą iš bendrovės „Alytaus kranai“ apie grupės darbuotojų atleidimą gavo Alytaus darbo birža. Bankrutuojanti įmonė nuo kovo 15 dienos planuoja atleisti 21 darbuotoją,  visus, kiek dabar yra  bendrovėje. Atsakydama į „Miesto laikraščio“ klausimą, ar tai didelis skaičius, biržos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė aiškina, kad praėjusiais metais jos atstovaujama įstaiga gavo trisdešimt pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus.

Statistikos departamento vertinimais, 2009 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 4,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst., arba 26,8 procento (2009 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jų buvo 5,7 tūkst.). Laisvų darbo vietų sumažėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, ypač pramonėje – 0,4 tūkst.

Išankstiniais Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 metais bedarbių buvo 224,9 tūkst., o tai 131 tūkst., arba 2,4 karto daugiau nei 2008 metais. Toks bedarbių skaičius buvo 2002 metais. Daugiausia bedarbių buvo 2001 metais – 284,0 tūkst., o mažiausiai – 2007 metais – 69 tūkst. Nedarbo lygis 2,4 karto didesnis nei prieš metus 2009 metais darbo neturėjo kas dvyliktas 15–74 metų amžiaus gyventojas, 140 tūkst. vyrų ir 85 tūkst.

Dėl senatvės pensijų dirbantiems pensininkams mažinimo iš darbo 2009 m. gruodį išėjo apie 5,1 tūkst. dirbančių senatvės pensininkų, per šių metų sausį – šiek tiek virš pusantro tūkstančio (taigi, iš viso apie 6,6 tūkst.). Skaičiuojama, kad per šiuos du mėnesius dirbančių senatvės pensininkų sumažėjo apie 10,5 proc. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo rinką paliko kur kas mažiau žmonių, nei prognozuota.

Per praėjusius metus vienuolikoje Lietuvos darbo rinkos mokymo centrų mokėsi beveik 17 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausiai - po 6 tūkst. - apmokytų asmenų buvo Darbo biržos ir savo lėšomis. Darbdavių lėšomis buvo apmokyta 5 tūkst. asmenų. „Pernai Lietuvos darbo rinkoje įvykę pokyčiai, kai sparčiai daugėjo bedarbių, išaugino ir darbo rinkos mokymo centruose norinčių mokytis asmenų skaičių.

Nedarbas šalyje dar ūgtelėjo ir palietė 13,3 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Darbo gavo „ pilnutėlė didžiausia arena“ Tačiau darbo rinkoje vyko ir pozityvių pokyčių, teigia Lietuvos darbo birža (LDB). „Pirmiausia pažymėtina, kad darbo biržų specialistams aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais, per pirmąjį šių metų mėnesį pavyko surasti nuolatinį darbą ketvirtadaliui daugiau žmonių nei gruodį.

Pastaruoju metu Lietuvos darbo biržos internetinėje duomenų bazėje daugiausia darbo pasiūlymų registruota tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotojams. Sudarydamos sąlygas ieškantiems darbo asmenims ir darbdaviams geriau susipažinti ir išsiaiškinti jų poreikius bei galimybes, teritorinės darbo biržos organizuoja darbo muges, teigia Lietuvos darbo birža. Deja, dažnai mugės metu išryškėja skirtingi abiejų pusių lūkesčiai, keliami sunkiai suderinami reikalavimai.

Ar Europos bendrovės pasirengusios priimti pasaulinės konkurencijos ir paskutinio ekonomikos nuosmukio mestus iššūkius? Kai kas paaiškėja iš 2009 metų Europos bendrovių tyrimo, rašoma Europos Komisijos pranešime. Dubline įsteigta Europos Sąjungos (ES) tyrimų agentūra „Eurofound“ atliko 27 tūkst. viešojo ir privačiojo sektoriaus įmonių 27 ES šalyse, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Kroatijoje ir Turkijoje tyrimą. Svarbiausi rezultatai bus paskelbti ne anksčiau kaip kovą.

Praėjus Kalėdoms ir Naujiesiems metams parduotuvės laukia nepatenkintų gautomis dovanomis giminaičių. Tų, kurie gavo šlykščios spalvos puodelių, jau skaitytų knygų ar netinkamo dydžio drabužių. Deja, dovanos, kai dovanotojui ji reikalinga labiau nei gavėjui, yra populiarios.

Valdžia per metus nieko nepadarė darbo rinkai gelbėti. Kasdien tebeaugantis nedarbas toliau mažina vartotojų perkamąją galią, o tai smogs įmonėms, orientuotoms į vidaus prekybą bei paslaugas. Priverstos spaustis įmonės šiemet suks tuo pačiu ratu - vėl mažins darbuotojų skaičių, kurių pašalpos tuštins skylėtą valstybės biudžetą. Dar daugiau žmonių emigruos.

Amerikiečiai tampa vis labiau nepatenkinti turimu darbu. Naujausioje tyrimų grupės „Conference Board“ apklausoje paaiškėjo, kad tik 45 proc. amerikiečių yra patenkinti savo darbu. Toks rezultatas yra žemiausias per 22 metus, nuo tada, kai pradėtas šis tyrimas. 2008 metais 49 proc. amerikiečių buvo patenkinti darbu.

Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad lėtėjant nedarbo augimo tempui, šiais metais vidutinis nedarbo lygis padidės tik 2-3 procentiniais punktais. Praėjusiais metais jis siekė maždaug 9 proc. Optimizmo ateinantiems metams, anot LDB, teikia naujausi statistiniai duomenys – pastarosios savaitės pasižymėjo tuo, kad nedarbo augimo tempai mažėjo. Pastarąjį pusmetį atleista mažiau darbuotojų ir sumažėjo darbo netekusių žmonių (per 27 proc.

„Bank of England „teigia, kad Jungtinės Karalystės darbo rinka „išgyveno" recesiją geriau nei buvo tikimasi, taip pat mažos palūkanų normos padeda vartotojams susitvarkyti su turimomis skolomis. „Darbo lygis nenukrito tiek, kiek mes baiminomės, kad gali nukristi", - teigia banko vyriausiasis ekonomistas Spencer Dale. Nepaisant sunkios recesijos, namų ūkių dalis, pranešančių apie sunkumus apmokant sąskaitas ir vykdant kreditinius įsipareigojimus, sumažėjo, skelbiama banko ataskaitoje.

Jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam laikotarpiui paliktų net 70 procentų lietuvių, rodo personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Rumunija, iš kurios emigruoti sutiktų 73,2 procento gyventojų, pirmauja tarp šešių tirtų Rytų Europos šalių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę būtų 65,6 vengrų, 64,3 slovakų, 61,9 lenkų ir 51,4 procento čekų.