darbo rinka

Jei ieškote darbo, nenustebkite iš darbdavio išgirdę pastabą dėl savo rašto kultūros. Kaip parodė Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, net 4 iš 10 prašymų priimti į darbą „išmetami į šiukšlių dėžę“, nes juose daugybė rašybos klaidų. Lietuvoje kalbinti darbo paieškų ir kalbos specialistai sako, kad tokių problemų kyla ir lietuviams, todėl pataria įdėmiau peržiūrėti savo CV.

Ieškantieji darbo dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, dairydamiesi naujo žmogaus, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokius mokslus ir kur krimto kandidatai, kokią specialybę baigė ir kokius įgūdžius turi. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas ir patirtis nėra patys svarbiausi dalykai? Iš pokalbių su įmonės vadovais paaiškėja, kad renkantis kandidatą daugiausia lemia asmeninės žmogaus savybės bei gebėjimas bendrauti ir tik tada įgyta patirtis ir išsilavinimas.

Nesustabdžius emigracijos teks įsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių arba likti ekonominės stagnacijos valstybe be jokių augimo vilčių. Šią savaitę ekonomikos ekspertai paskelbė nerimą keliančias prognozes apie nemažėjantį emigracijos iš Lietuvos srautą. Kokia išeitis? Jeigu emigracijos sustabdyti nepavyks, teliks atverti duris imigrantams. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų dirbančiųjų.

Bedarbystė tarp žmonių su negalia Lietuvoje yra 6 kartus didesnė nei bendras šalies nedarbo lygis. 2009 m. duomenimis, darbo neturėjo 3 iš 4 darbingo amžiaus šalies neįgaliųjų (74,6 proc.). „Tai didžiulė socialinė problema – Lietuvoje 2009 m. buvo beveik 270 tūkstančių neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 173 tūkstančiai – darbingo amžiaus, tačiau tik kiek daugiau nei 40 tūkstančių turėjo darbą“, - sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktorius Gediminas Bartkus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, pastaruoju metu viešajame informaciniame lauke neišvengta tam tikros netikslios informacijos apie situaciją darbo rinkoje bei valstybės mokamas „pašalpas", kurios esą sukuria ydingą sistemą, neskatinančią bedarbių ieškotis darbo. Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, dažnai žmonės - net kai kurie ekspertai - painioja socialines pašalpas su draudimo išmokomis.

Darbo ieškantieji kol kas nesiryžta girti darbo rinkos situacijos, o darbo paieškas vertina kaip atsakingą ir daug pastangų reikalaujančią veiklą. Tačiau paskutiniu metu atsiranda vis daugiau asmenų, kurie į darbo ieškojimą žiūri pozityviau nei prieš pusmetį ir mato daugiau perspektyvų. Vidutiniškai trys iš keturių darbo ieškančiųjų teigia, kad darbo rinkos situacija neblogėja arba netgi gerėja, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt apklausa. Pasak daugumos (apie 75 proc.

Europa vis labiau atveria savo darbo rinką Baltijos šalims, tad lietuviai, kaip bendrosios rinkos gyventojai, turi vis daugiau galimybių laisvai judėti, gyventi ar dirbti pasirinktoje Europos Sąjungos šalyje. Yra daugybė puikių Europos bendrosios rinkos privalumų pavyzdžių, tačiau ne visada viskas klostosi sklandžiai. Interneto svetainėje www.tellusyourstory.

Užsienio investuotojams nepatinka ilgos lietuvių atostogos, nelankstūs darbo santykiai ir nenoras įsileisti specialistų iš kitų šalių. Su kompanijos „Strategic Staffing Solutions“, ieškojusios specialistų Lietuvoje įsikūrusioms bendrovėms „Barclays“ ir „Western Union“, prezidente ir vykdomąja direktore Cynthia J. Pasky kalbėjomės apie problemas šalies darbo rinkoje, emigraciją bei darbo kultūrą. Kokių problemų matote Lietuvos darbo rinkoje? Labai sunku atleisti žmogų, kai jis blogai dirba.

SEB banko atlikta Lietuvos didmiesčių statistinių duomenų apžvalga parodė, kad kauniečiai praėjusių metų antrąjį pusmetį nuosekliai kopė iš krizės: darbuotojų skaičius nors ir pamažu, bet vis dėlto sparčiau negu kituose miestuose, didėjo, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitais miestais, labiausiai priartėjo prie buvusio pačioje krizės pradžioje – 2009 pirmą ketvirtį.

Lietuvos darbo biržos registre - 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugėja laisvų darbo vietų Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė teigė, kad darbo rinkoje ryškėja teigiamos tendencijos – aštuonias savaites iš eilės įdarbintų asmenų yra daugiau nei naujai įregistruotų bedarbių.

Šiaulių savivaldybės Priimamajame prie 14 kabineto nėra dienos, kad nesibūriuotų žmonės, norintys deklaruoti išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį. Vien šiemet per penkis mėnesius tai deklaravo 1017 šiauliečių. Ar šis skaičius rodo tikrąjį emigracijos mastą? Vokietija neatsiveria lengvai Nuo gegužės 1 dienos Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms buvo prognozuojama, kad Lietuva dėl emigracijos dar labiau nukraujuos.

Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2,0 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Galima konstatuoti, jog darbo užmokesčio didėjimas vis dažnesnis paukštis šalies ekonominėje padangėje. Atlyginimai didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus viešbučių ir restoranų, aptarnavimo ir administracinę veiklas, išgaunamąją pramonę ir vandens tiekimą.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai Vokietija atvėrė savo darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos (ES) narėms, didelio darbo jėgos antplūdžio iš Rytų Europos nesulaukta.„Įdarbinimų būta, tačiau mastai kol kas saikingi“, - laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų darbo rinkos ekspertas Stefanas Hardege. Pirmaisiais duomenimis, reikšmingesnio darbuotojų srauto neužfiksuota nei pasienio regionuose, nei ten, kur sutelkta pramonė.

Gegužę atsivėrusi Vokietijos darbo rinka, ekspertų teigimu, suteiks naujų verslo galimybių ir lietuviškoms įmonėms. Pasak įmonės „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, Vokietijos darbo rinka gali tapti naujų lietuviškų įmonių steigimosi ar plėtros stimulu, tačiau atėjimas gali pareikalauti specialaus pasirengimo ir atitinkamų žinių. Aukštas kokybės standartas „Vokietijos rinka - milžiniška, tačiau turinti savo griežtas taisykles ir reikalavimus.

Gegužės pradžioje Lietuvoje nedarbas siekė 12,5 proc. ir buvo 1,1 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį, skelbia Lietuvos darbo birža. Gegužės 1 dienos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 269,3 tūkst. bedarbių – 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 17,1 proc. mažiau nei 2010 metais.Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje: labiausiai – Tauragės (1,7 proc. punkto) ir Alytaus (1,6 proc. punkto) teritorinėse darbo biržose.

Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje. Lietuvoje gegužės 1-ąją registruota 269,3 tūkst. bedarbių - 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 61 proc. mažiau nei 2010 metais, rodo naujausi Darbo biržos pateikti duomenys. Bedarbiai sudaro 12,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų - 1,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį. Šalies teritorinių darbo biržų klientais per mėnesį tapo 17,8 tūkst. žmonių - 12,5 proc. mažiau negu kovą.

Atsivėrusi Vokietijos darbo rinka sudaro geresnių galimybių Lietuvos verslui, tačiau norintiems ten įsitvirtinti reikia kantrybės ir ištvermės, teigia Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas. Naujienų agentūros ELTA korespondentė su L. Labanausku kalbėjosi apie tai, kokias galimybes verslui suteikia panaikinti apribojimai darbo jėgos judėjimui ir kokie iššūkiai laukia į Vokietijos rinką dar tik besirengiančio žengti verslo, kokią naudą iš to gaus Lietuva.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Po septynerių metų, praėjusių nuo Europos Sąjungos pasipildymo naujomis valstybėmis, Vokietija atveria savo darbo rinką. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas norintis lengvai susiras darbą. Vokietijai atvėrus darbo rinką šių metų gegužės 1 dieną, į šalį plūstelės daugiau specialistų iš Rytų Europos šalių – ES narių, mano Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen. Šalinamos kliūtys „Mums labai reikia darbuotojų. Darbo pas mus netrūksta, trūksta darbo jėgos.

Vokietijai nuo gegužės 1-osios atveriant savo darbo rinką 8 šalims, jos statybų pramonė sunerimusi dėl konkurencijos, atlyginimų dempingo. Tuo metu jaunų, energingų darbuotojų iš naujųjų ES narių laukia rytinės Vokietijos žemės ar rūpybos sektorius visoje šalyje. Nuo gegužės pirmosios trijų Baltijos valstybių, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos piliečiams Vokietijos, taip pat ir Austrijos darbo rinka atsiveria oficialiai.

Darbo rinkos barometras negailestingas kadaise paklausių profesijų atstovams. Tarp mažas įsidarbinimo galimybes turinčiųjų šiemet ne tik mokytojai, bet ir ekonomistai, teisininkai, inžinieriai. Darbo biržoje prie tarpininkų kabinetų durų mindžikuojantiems bedarbiams geriau nepasakoti apie naujausias aktyvėjančios darbo rinkos tendencijas – mažėjantį nedarbo procentą, didėjančias galimybes įsidarbinti.

Per du mėnesius, sausį ir vasarį, buvo pateikta 70 tūkst. darbo pasiūlymų, o 50 tūkst. pasiūlymų atsisakyta. Tokią statistiką kalbėdamas apie pokyčių socialinėje sistemoje svarbą pateikė Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Tai yra ar įgūdžių problema, ar kažkokios kitos struktūrinės priežastys lemia, kad žmonės atsisako šitų darbo pasiūlymų.

Statistikos departamento reguliari analizė ir toliau neguodžia darbo neturinčių žmonių. 2010 m. laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 0,6 procento, arba 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2009 m. Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams buvo vidutiniškai 6,7 tūkst., tai 14,3 procento daugiau nei 2009 m. (2009 m. jų buvo 5,8 tūkst.

Suvalkijos regiono verslininkai ieško būdų, kaip parengti savo įmonėms aukštos kvalifikacijos specialistų. Suvalkijos regiono verslininkai sako, kad nedarbas Lietuvoje – aukštas, o reikiamos kvalifikacijos specialistų neįmanoma rasti. Pačios darbuotojus sau rengiančios įmonės pastebi, kad pagal tai, ar kaime bei miestelyje yra tinkamų žmonių, renkamos ir vietos verslo plėtrai.

Nors šiuo metu daugiau manančiųjų, kad dabar lengviau įsidarbinti nei prieš pusmetį, vis dėlto darbo ieškantieji įžvelgia tam tikrų pagrindinių darbo rinkos problemų Lietuvoje. Kokios jos ir apie ką turėtų pagalvoti darbdaviai bei darbo ieškantieji, pateikiama, remiantis darbuotojų apklausos rezultatais. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentai akcentuoja keletą opių klausimų, kurie apsunkina darbo paieškas: 1. Neapibrėžti reikalavimai darbuotojui. Pasak CVbankas.

Neseniai Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. „Eurostat“ prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografinės padėties blogėjimas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio mėnesį darbdaviai teritorinėse darbo biržose įregistravo 14,4 tūkst. laisvų darbo vietų, tai per 17 proc. daugiau negu paskutinįjį praėjusių metų mėnesį ir net 72,6 proc. daugiau negu 2010 metų sausį. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.

Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.

Nors metų pradžioje Lietuvoje darbo neturėjo 311,3 tūkst. žmonių, darbdaviams tenka darbuotojų ieškoti užsienyje. Kaip pastebi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, klostosi neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Lietuva pagal jaunimo nedarbo statistiką yra viena „pirmaujančių“ valstybių Europoje. Vos gavę aukštųjų mokyklų diplomus didelė dalis jaunuolių beldžiasi ne į didelių korporacijų duris, o stoja į eilę prie darbo biržos.

Praėjusių metų gruodžio 30 dieną Lietuvoje buvo registruota 311,2 tūkst. bedarbių arba 14,39 proc. šalies darbingo ažmiaus gyventojų. Tai 6,3 tūkst. daugiau nei gruodžio 23 d., kada bedarbių skaičius siekė 304,9 tūkst. Anot Lietuvos darbo biržos, kaip ir kasmet tokiu laikotarpiu, jaučiamas sąstingis darbo rinkoje dėl sumažėjusių sezoninių, terminuotų ir viešųjų darbų. Tačiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nebuvo drastiško nedarbo augimo.

Nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje ateinančiais metais turėtų augti, nes šalies darbo rinkos padėtis vis dar bus prastoka dėl vyriausybės vykdomos biudžeto deficito mažinimo programos, teigia Britanijos personalo ir plėtros institutas (CIPD), kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Instituto ekspertai prognozuoja, kad darbo vietų skaičius Didžiojoje Britanijoje ateinančiais metais sumažės 200 tūkst. Valstybinio sektorius kompanijos sumažins 120 tūkst.

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai.

Jaunimui emigruojant, turėtų atsirasti darbo niša vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, anot kalbintų specialistų, jos dar nėra. Trūksta įgūdžių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovo Viktoro Majausko teigimu, vyresnio amžiaus žmonės sunkiai gali pakeisti jaunimą, nes daugumai trūksta kvalifikacijos, tam tikrų darbui reikalingų įgūdžių.

Šalies teritorinėse darbo biržose gruodžio 13–16 dienomis registruota 301,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,96 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Praėjusią savaitę darbdaviai registravo net 322 vietomis daugiau nei prieš savaitę – daugiau kaip 2 tūkst. laisvų darbo vietų.

2010 metų trečiojo ketvirčio ir užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos lūžis – prasidėjo kilimas. Anot Finansų ministerijos, tai gan neįprasta, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiems metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios. Beveridžo kreivė, rodanti darbo rinkos būklę, patikimo išankstinio rodiklio reputaciją įgijo, kai pirmoji pranešė apie artėjantį ūkio nuosmukį.

Lietuvoje – šimtai tūkstančių bedarbių, bet Lietuvos darbo birža darbdaviams dosniai dalija leidimus atsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių. Mat tautiečiai už minimalųjį atlygį vergauti nenori, o skurdžių šalių piliečius tenkina ir lietuviški grašiai. Perspektyvos bauginančios: lietuvių vietas greitai užims svetimšaliai. Lietuvoje vykdoma socialinė politika ginte gena lietuvius iš Tėvynės.

Kompensuoti už emigrantus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia idėja nereali. Ar tikrai? Nors teigiama, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judėjimas ir lygios konkurencinės sąlygos, tačiau kai kurios aplinkybės verčia tuo abejoti.

Iš nebūties prikelti „De Tomaso“ superautomobiliai pro gamyklos vartus turėtų riedėti jau 2011 metais. Italijos ekonomikos vystymo ministras Paolo Romani paskelbė, kad šie automobiliai bus gaminami Sicilijoje esančioje „Fiat“ gamykloje „Termini Imerese“. „Fiat“ vadovas Sergio Marchionne jau anksčiau buvo pareiškęs, kad 2011 metais bus uždaroma koncerno gamykla Sicilijoje, kurioje dabar gaminami kompaktiški “Lancia Ypsilon". Tačiau šiuos planus aršiai kritikavo regiono valdžia ir Italijos vyria...

Šių metų spalį bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 3700 – iki 1,47 mln. žmonių. 23 ekonomistai prognozavo, kad šis skaičius padidės vidutiniškai 6 tūkst., trečiadienį pranešė Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. O trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, nedarbo lygis šalyje smuktelėjo nuo 7,8 proc. iki 7,7 proc. Ekspertai teigia, kad tokie duomenys rodo, jog padėtis darbo rinkoje gerėja.

Šį antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos iniciatyva vykusioje diskusijoje teigiama, kad net 54 proc. oficialių bedarbių gauna kitų su įvairia darbo veikla susijusių pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Donatas Jankauskas pristatė Vyriausybės darbo grupėje aptartus pasiūlymus dėl piniginių socialinių pašalpų gavėjų mažinimo ir bedarbių integracijos į darbo rinką skatinimo.

„Man yra keista, kad pas mus komandiruoti užsieniečiai lyg niekur nieko Lietuvoje dirba metus, dvejus, trejus. Iš esmės jie atlieka nuolatinį darbą, bet nėra oficialūs darbuotojai mūsų valstybei.

Nuo kitų metų gegužės atveriama Vokietijos darbo rinka suteiks Lietuvos piliečiams naujų darbo paieškos galimybių. Tai gali sukelti naują emigracijos iš Lietuvos bangą, išviliosiančią dar daugiau darbingų kvalifikuotų žmonių. Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

Darbo birža, spėju yra antroji valstybinė institucija po Mokesčių inspekcijos pagal apsilankiusių žmonių skaičių. Pranešama, kad rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių mynė Darbo biržos slenksčius, laukė eilėse. Ko žmonės eina į darbo biržą ir ko ten ieško? Na, kadangi tai – Darbo birža – tikėtina, kad žmonės ten turėtų ieškoti darbo.

Užsienyje gimę Britanijos darbuotojai graibstyte išgraibsto laisvas darbo vietas, tuo tarpu britams lieka tik nedarbo pašalpos, rašo express.co.uk. Paskutiniųjų trijų mėnesių statistika rodo, kad beveik aštuonias iš dešimties laisvų darbo vietų Britanijoje užėmė ne Jungtinėje Karalystėje gimę darbuotojai. Per tris mėnesius iš 188 tūkstančių laisvų darbo vietų, 145 tūkst. arba 77 proc. atiteko gimusiems užsienyje. Kritikai teigia, kad britai pragyvenimui mieliau renkasi pašalpas nei darbą.

Nors Lietuvoje dirba daugiau moterų negu vyrų ir jos vis dar uždirba 15–20 proc. mažiau negu tą patį darbą atliekantys vyrai, moterys Lietuvoje tampa vis savarankiškesnės ekonomiškai ir šia prasme jau lenkia net feminizmu garsėjančios Skandinavijos moteris, rodo naujausi sociologiniai tyrimai.

Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktų tyrimų duomenų palyginimas rodo, kad šiuo metu darbo rinkos ir darbuotojų situacija esą yra daug geresnė nei praėjusiais metais. Šiemet darbuotojų skaičius įmonėse didėjo labiau nei pernai – iš CVbankas.lt tyrimo duomenų matyti, kad šių metų pirmaisiais ketvirčiais daugiau įmonių nei pernai ieškojo naujų darbuotojų ir juos įdarbino. Tai esą patvirtina ir skelbimų apie siūlomą darbą skaičius – jų portale CVbankas.lt nuo pernai metų padaugėjo 10 kartų.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje. Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.