darbo rinka

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Iš naujo žmogaus įdarbinimo turi išlošti abi pusės – ir darbuotojas, ir darbdavys. Patys darbuotojai teigia, kad darbo ieškančiajam lengviausia įsidarbinti per pažįstamus asmenis, tačiau pripažįsta, kad toks įdarbinimo būdas nebūtinai geriausias darbdaviui. Bene pusė darbo paieškos portalo CVbankas.

Kasmet Lietuvoje nusikalstamų veikų padarymu apkaltinama apie 25 000 asmenų, iš jų maždaug 15 000 paskiriamos bausmės, o apie 30 proc. – realus laisvės atėmimas. Teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro beveik 6 metus. 2012 m. pradžioje Lietuvoje 100 000 gyventojų teko daugiau kaip 300 kalinių – 3 kartus daugiau už ES vidurkį, nors registruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje yra mažiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

Per pastarąją savaitę šalies teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 1,4 tūkst. mažiau nei ankstesnę. Gerokai sumažėjo ir besiregistruojančio jaunimo iki 25 metų amžiaus. Daugiausia tarp naujųjų bedarbių yra įregistruoti pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 65,2 proc., neturintys profesinio pasirengimo – 45 proc., turintys didesnę nei dviejų metų pertrauką - 30 proc.

Neseniai į Lietuvą atvyko už užimtumą, socialinę politiką, regioninius fondus ir švietimą atsakingi Europos Komisijos (EK) ekspertai, kurie drauge su mūsų šalies specialistais svarstė būdus, kaip sumažinti didžiulį nedarbą ir optimaliai panaudoti Lietuvai skiriamas Europos struktūrinių fondų lėšas, paskatinti daugiausia darbo vietų galintį sukurti mažų bei vidutinių įmonių sektorių ir kt.

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Pernai gruodį Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurta 243 tūkstančiai darbo vietų, tai yra maždaug 100 tūkst. daugiau nei tikėtasi. Naujų darbo vietų skaičius didėjo septynis mėnesius iš eilės, o nedarbo lygis gruodį nukrito iki 8,3 proc. ir buvo mažiausias per beveik trejus metus, praneša BBC. „FTN Financial“ investicinio banko ekonomistė Lindsey Piegza pripažino, kad gruodžio rezultatai netikėti, tačiau pastebėjo, kad kas mėnesį turi būti sukurta bent 250 tūkst.

Kompanijų ir jų darbuotojų santykiai vis labiau keičiasi. Šį pokytį galima pavadinti itin reikšmingu. Anot „Wall Street Journal“ tinklaraštininkės Lyndos Gratton, visame pasaulyje pastebima tendencija, jog darbo organizavimo srityje kompanijos nuo „tėvų – vaikų“ santykių pobūdžio vis labiau pereina prie labiau subalansuoto dviejų suaugusių žmonių bendradarbiavimo braižo. Be abejo, darbuotojams tokie pokyčiai yra naudingi.

Britanija teiks prioritetą „šviesiausiems ir geriausiems“ imigrantams, įgyvendinant naujuosius planus sumažinti šalyje įsikuriančių užsieniečių skaičių, pareiškė imigracijos ministras. Damianas Greenas šią savaitę turėtų atskleisti vyriausybės parengtos „atrankinės“ imigracijos politikos principus. Manoma, kad ji suteiks geresnes galimybes atvykti investuotojams, verslininkams, mokslininkams bei pasaulinio lygio artistams – šokėjams, muzikantams.

Pasaulinės darbo rinkos perspektyva, palyginti su pernai metais, pablogėjo, sako Tarptautinė darbo organizacija. Ji situaciją vadina iššūkiu, reikalaujančiu neatidėliotinų veiksmų, ir sako, kad vyriausybės turi sukurti 600 mln. darbo vietų per ateinantį dešimtmetį, praneša BBC. Organizacija sako, kad yra pesimistiškiau nusiteikusi dėl silpnesnės pasaulio ekonomikos.

Praėjusią savaitę prasidėjus diskusijoms apie drastišką būklę darbo rinkoje, „Ekonomika.lt“ kalbina vyriausiąjį valstybinio darbo inspektorių Vilių Mačiulaitį. Kaip vertinate Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo kalbas, neva vos 200–250 tūkst.

Į perkvalifikavimo kursus bedarbius vilioja ne noras išmokti amato, o gera stipendija. Kai gatvėje sutiktas vaikystės draugas Viktoras pasigyrė grįžtąs iš mokesčių inspekcijos su nauju verslo liudijimu ir paprašė pavaišinti alumi, nori nenori teko jam prikišti, kad juk verslininkas turėtų vaišinti seną draugą – eilinį samdinį, o ne atvirkščiai. „Verslininkas? Tai keičiam tą šiukšlę į bokalą alaus, – pamojavęs man prieš nosį dokumentu pasiūlė Viktoras.

Vyriausybei svarstant, kaip pažaboti nelegalų darbą ir kas turėtų būti labiau už tai atsakingas – darbdavys ar darbuotojas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė, kad nelegalaus darbo mastas – itin didelis, todėl situacija darbo rinkoje – labai pavojinga.

Tęsiant sistemos pertvarką, numatoma nemažai naujovių, kurios turėtų padėti Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga.

Paskelbtos tyrimo išvados atskleidė, kad per penkerius metus iš ES nepriklausančių valstybių atvykę imigrantai pavertė bedarbiais 160 tūkstančių britų, skelbia „London Evening Standard“. Šį tyrimą atliko vyriausybės migracijos patariamasis komitetas, teigiantis, kad kas ketvirtas atvykėlis atėmė darbo vietą iš vietinio šalies gyventojo. Tyrėjai taip pat paneigė imigracijos šalininkų argumentus, teigiančius, jog užsienio darbininkai reikalingi ekonomikos augimui.

Pirmąją šių metų savaitę įsidarbino 2,8 tūkst. bedarbių, dar 2 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, naudojantis bedarbiams teikiamomis lengvatomis nuo 2012 metų verslo liudijimus galima įsigyti pigiau. Dėl šios priežasties esą sausio pradžioje ir padaugėjo besiregistruojančių darbo biržoje – pirmosiomis metų dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Į pernai atsivėrusią Vokietijos darbo rinką panevėžiečiai nebeskuba, bet užsienis nesiliauja traukęs. Prieš metus Vokietija nustojo taikyti apribojimus sezoniniams darbuotojams, o nuo gegužės nebeliko jokių apribojimų ir kitiems, norintiems dirbti šioje šalyje. Naujai atsivėrusios galimybės sudomino nemažai tautiečių. Panevėžio darbo biržoje dirbanti EURES tarnybos EURES konsultantė Jurgita Klingaitė patvirtino, kad tuo laiku Vokietija buvo itin populiari tarp ieškančiųjų darbo užsienyje.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Internetinis tinklalapis „Entrepreneur.com“ išskiria aktualiausias ateinančių metų tendencijas, į kurias savo dėmesį turėtų atkreipti novatoriški verslininkai. Pirmąją straipsnio dalį galite perskaityti čia. Tendencija Nr.

Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Idėjų, kurios gali išjudinti ir netgi pakeisti rinkų veikimo principus. Nuosavo verslo kūrimas daugeliui jaunų ir novatoriškų žmonių tampa vienu iš nedaugelio šansų rasti savo nišą sudėtingoje darbo rinkos aplinkoje. Ir panašu, kad žmonės stengiasi išnaudoti šią galimybę – vien 2010 metais JAV buvo įgyvendinta 565 tūkst. naujų verslo iniciatyvų.

Jungtinės Karalystės darbo rinkai gresia „lėtas skausmingas susitraukimas“, nes darbdaviai ketina lėtinti naujų darbuotojų priėmimą, skelbiama ekspertų parengtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros instituto (The Chartered Institute of Personnel and Development) specialistai prognozuoja, kad padėtis Britanijos darbo rinkoje vidutinės trukmės perspektyvoje blogės dėl pasaulinės ekonominės krizės.

Šiuolaikinės jaunos karjeros specialistės greičiausiai neturėtų tapatinti savęs su savo bendraamžiais, įnirtingai protestuojančiais „Okupuokime Niujorką“ judėjimuose. Juk tokios ambicingos moterys užima perspektyvias gydytojų, teisininkių, inžinierių ar reklamos vadybininkių pozicijas, uždirba gerus atlyginimus, turi visas socialines garantijas, tad atrodytų neturėtų kuo skųstis.

Penkiasdešimt savo veiklos metų skaičiuojančios Šiaulių profesinės mokyklos dėl ateities ramios. Esą norinčiųjų mokytis nemažėja. Vis daugiau kvalifikuotų specialistų pageidauja ir verslininkai, praneša LTV „Šiandien“. Šiauliuose amatų mokyta įkurta dar prieškariu, tačiau karas profesinį mokymą sustabdė. Kvalifikuotų specialistų vėl prireikė pokario metais, kai ėmė atsigauti pramonė, steigtis naujos gamyklos.

Nors dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis ma­žė­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dė­jęs dip­lo­mus į stal­čius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si į ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus į už­sie­nį. Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­tė – dar­bo bir­žos klien­tė 23 me­tų rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta per­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bę.

JAV atliktos visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad beveik visi bedarbiai jaučiasi panašiai. Pasak analitikų, darbo neturintys žmonės labai dažnai puola į depresiją. Daugiau nei pusė dalyvavusių respondentų teigė, kad neturėdami darbo jie jaučia fizinį ir psichologinį diskomfortą. Jie jaučiasi sutrikę, jaučia gėdą, netgi puola į depresiją. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, nedarbo lygis JAV yra labai didelis, turint omenyje šios šalies bedarbystės istoriją.

Emigracija nuslūgs, tačiau imigracija šiek tiek ūgtelės. Kasmet neteksime 19,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, sako Vaida Šečkutė, „Swedbank“ vyr. ekonomistė. „Sumažėjusi emigracija neužkirs kelio darbo jėgos mažėjimui. Darbo jėga ne tik mažės, bet ir pradės sparčiai senti. Daugiausiai neteksime 15- 24 metų amžiaus gyventojų. Darbo jėga taps labiau patyrusi ir išsilavinusi“, - spaudos konferencijoje pastebėjo V. Šečkutė.

Visos ES šalys turėtų atverti savo darbo rinką bulgarams ir rumunams iki šių metų pabaigos, sakoma antradienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje.

Spalio 20 d. šalyje buvo registruota 212,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,28 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotų bedarbių sumažėjo 2,2 tūkst. Spalio 14-20 dienomis bedarbio statusas suteiktas 5,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų - 23,5 proc. sudaro jaunimas iki 25 metų amžiaus. Tarp naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, bet nedirbusių iki dvejų metų - 50,8 proc., ilgiau kaip dvejus metus nedirbo 20,2 proc., iš viso niekur nedirbo 24,1 proc.

JK verslo ministerijos sekretorius Vince'as Cable'as pažėrė kritikos šalies darbuotojams, pasisakydamas apie jų nepakankamą kvalifikaciją, skelbia „London Evening Standard“. Liberaldemokratų partijai atstovaujantis politikas pasmerkė valstybės nesugebėjimą šimtų tūkstančių jaunuolių paruošti darbo rinkai. „Šiuo metu neturime tarptautiniu lygiu konkurencingos žinių bazės“, – pareiškė jis konfecencijoje „ExCel“ centre Londone.

Naujas tyrimas atskleidė, kad ilgus metus trukusi nelygybė baigėsi – dabar jaunos išsilavinusios Britanijos moterys uždirba daugiau nei vyrai, skelbia „The Independent“. Tiesa, uždarbio skirtumas kol kas yra labai nedidelis, o moterys lenkia vyrus tik 22-29 metų amžiaus grupėje. Šiuos duomenis paskelbusi mokslininkė Mary Curnock Cook teigia, kad vidutiniškas valandinis jaunų moterų atlygis yra kiek didesnis už 10 svarų. Vyrų – kiek mažesnis nei 10 svarų.

Jungtinių Valstijų Fderalinis atsargų bankas (FED) pranešė apie planus supirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių ir įspėjo apie grėsmes šalies ekonomikai, informuoja BBC. Pesimistiškos JAV centrinio banko prognozės sudavė skaudų smūgį akcijų rinkai, „S&P 500“ indeksas smuko net 3 proc. „Naujausi duomenys rodo, kad padėtis darbo rinkoje tebėra silpna, o nedarbo lygis išlieka aukštas.

Naujausios tendencijos darbo rinkoje: Lietuvoje padaugėjo darbo vietų, sumažėjo bedarbių vyrų procentas, darbdaviai laukia antrosios krizės bangos ir neskuba, kaip žadėjo pavasarį, didinti atlyginimų. Tuo tarpu užsienyje žmones įdarbinančios agentūros konstatuoja: visi darbingi, gerieji žmonės jau išvažiavo.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Seniai praėjo laikai, kai abiturientai turėjo galimybę rinktis tik vieną studijų programą tik vienoje aukštojoje mokykloje. Dabar vykstantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas leidžia pateikti visą pageidavimų sąrašą iš visų šalies universitetų, akademijų, kolegijų pasiūlytų meniu: pirmąją sąraše įrašant, bent taip manoma, išsvajotąją profesiją, o visas kitas – kaip atsargines.

Rugsėjo 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 223 tūkst. bedarbių, arba 10,78 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis bedarbio statusas suteiktas 2 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų jaunimas iki 25 m. amžiaus sudarė 30,5 proc. Tarp naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, bet nedirbusių iki dvejų metų - 55,4 proc., ilgiau kaip dvejus metus nedirbo - 22 proc., iš viso niekur nedirbę sudaro - 15,5 proc.

Bedarbių mokytojų yra 15 proc. mažiau nei pernai, tačiau ne visi įsidarbinusieji ir toliau kremta pedagogo duoną. Tokius duomenis artėjant rusėjo 1-ajai surinko Lietuvos darbo biržos specialistai. „Atsižvelgdama į sumažėjusią pedagogų paklausą darbo rinkoje, Lietuvos darbo birža bedarbiams mokytojams su aukštuoju išsilavinimu skyrė didelį dėmesį, jiems pasiūlydama įgyti naujų kompetencijų.

Nuo liepos 1-osios dėl motinystės (tėvystės) pašalpos besikreipiantys tėvai turi galimybę pasirinkti, ar gauti didesnę pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai, ar mažesnę, bet dvejus metus. Pirmasis naujosios mokėjimo tvarkos galiojimo mėnuo parodė, kad tėveliai dažniau renkasi pašalpą gauti dvejus metus.

Savo naujojoje ataskaitoje „Fitch Ratings“ nagrinėja paraleles tarp Baltijos šalių patirties kelyje į ekonominį atsigavimą ir dabartinės situacijos euro zonos periferinėse šalyse.

Auganti baimė dėl naujos recesijos ketvirtadienį prislėgė JAV akcijų rinką. Rinka neigiamai reagavo į sustiprėjusį nerimą dėl galimai prastos Europos bankų būklės, taip pat į nuviliančius duomenis apie JAV gamybos pramonę ir darbo rinką. „Dow Jones“ indeksas penktadienį sumažėjo 3,68 proc., iki 10990,58 punkto, „S&P 500“ sumažėjo 4,46 proc. ir sudarė 1140,65 punkto, o „Nasdaq Composite“ smuko 5,22 proc., iki 2380,43 punkto.

Šiemet liepą, skirtingai nei pernai tą patį mėnesį, išaugęs absolventų skaičius nelėmė spartesnio nedarbo augimo. Pernai per liepą nedarbas augo 0,3 proc., o šiemet - tik 0,1 proc. punktu. Per mėnesį teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 25,3 tūkst. asmenų, iš jų 11,2 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 25 metų. Tarp jaunųjų bedarbių buvo 7,8 tūkst. aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų, kurių daugumą - 56 proc. - sudaro merginos.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

„Hitachi“ korporacijos, kuri yra strateginis naujosios Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojas, atstovai darbinio vizito Lietuvoje metu lankėsi ir  VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Susitikimo metu p. Akira Shimizu, Hitachi Europe Ltd. generalinis direktorius išsamiai pristatė kompanijos veiklą, artimiausius plėtros planus, domėjosi  investicine Lietuvos aplinka.

Vis daugiau jaunų mmedikų vos baigę mokslus dirbti išvyksta į užsienį, o Lietuvoje likusių gydytojų amžiaus vidurkis nuolat auga. Jei situacija nesikeis, kokios perspektyvos laukia mūsų sveikatos apsaugos sistemos? Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko didžiausią ir išsamiausią žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą „Dienos fotografijos“ analizė“, kuris aiškiai parodė, kokie sveikatos apsaugos sistemos valdymo iššūkiai laukia ...

Darbo patirties šią vasarą įgyti pavyks ne visiems norintiems jaunuoliams. Darbdaviai stebisi klaidų gyvenimo aprašymuose gausa. Jie sako, esą net trūkstant darbuotojų, tokių priimti negalintys, praneša LTV „Šiandien“. Atostogų sulaukę moksleiviai ir studentai siekia įgyti patirties, uždirbti pinigų ar tiesiog turiningai praleisti vasarą – ieškosi darbų. Darbdaviai sako, jog galinčių dirbti trūksta, o vasaromis į vieną vietą pretenduoja apie keturis penkis jaunuolius.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 7 d. šalyje buvo registruota 230,9 tūkst. bedarbių, arba 11,45 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,2 tūkst. asmenų - penktadaliu daugiau nei praėjusią savaitę. Palyginti su praėjusia savaite, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota daugiau - 48,3 proc. (praėjusią savaitę jie sudarė 32,1 proc.). Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę iki 3 mėnesių - 30,6 proc.

Kiekvieną mėnesį darbo inspektoriai nustato apie 500 neteisėto darbo atvejų, tačiau neretai baudos problemų neišsprendžia. Naujasis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis yra įsitikinęs, kad keistis turi ir pati inspekcija – iš baudėjos tapti patarėja bei sutaikintoja. Tai įgyvendinti turėtų padėti ne tik kuriamos nuolatinės nelegalaus darbo kontrolės grupės, bet ir glaudesnis inspektoriaus bendradarbiavimas su įmonės vadovu, „popierizmo“ atsisakymas.

Nuo liepos 1-osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa.

Darbas ir dirbantis žmogus nuo seno gerbiamas labiau nei tinginystė ir dykinėtojas. Kiekviena tauta turi nuostabių patarlių apie darbą kaip visų gėrybių šaltinį. Darbas žmogų ir puošia, ir maitina. Jei neturėtume šios kultūrinės atminties, o būtume kokie ufonautai pirmą kartą nutūpę žemėje, tai paskaitę Darbo kodeksą susidarytume priešingą vaizdą. Lietuvos Darbo kodeksas nustato itin griežtus darbo laiko apribojimus. Įprasta darbo savaitė neturi būti ilgesnė nei 40 valandų.

Lietuvos demografinė padėtis šiuo metu kaip niekada palanki ekonomikos plėtrai – beveik du iš trijų šalies gyventojų yra darbingo amžiaus, jie sudaro 64 proc. visuomenės. Tokia situacija netrukus pradės drastiškai keistis ir po penkiolikos metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu yra darbo vietų, skaičiuoja „Nordea“ analitikai.