darbo rinka

Apklausa rodo, jog sulaukus 40-ies metų ar peržengus šią amžiaus ribą darbą surasti tampa sudėtinga net ir išsilavinusiems bei patyrusiems specialistams.   Daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė tokiam teiginiui, antra pagal gausumą respondentų grupė (31 proc.) nurodė, jog viskas priklauso nuo ieškomam darbui keliamų lūkesčių. Ir tik 18 proc. apklausos dalyvių buvo įsitikinę, kad amžius nebūtų kliūtis, trukdanti susirasti naują darbo vietą.

Praėjusią savaitę absolventams prasidėjo diplomų įteikimų ceremonijos. Linksmi studentai, paėmę į rankas ilgai lauktus diplomus, lengviau atsikvėpė. Kai kurių ateities planuose tolimesnės studijos, kiti galvoja apie emigraciją, o didžioji dalis studentų ketina ieškoti darbo. Pernai visos Lietuvos darbo biržose po mokslų baigimo užsiregistravo 11 tūkst. absolventų.

Žinių radijas Psichologas Jonas Henrikas Rapalis būsimiems studentams, kurie dar nėra apsisprendę, kur nori stoti, pataria tartis su specialistais, o ne mėgėjiškai galvoti, kas jiems patinka, o kas ne. „Jeigu jie nori tiksliai pasirinkti, reikia kreiptis į žmones, kurie tuo užsiima profesionaliai: analizuoja situaciją darbo rinkoje, visuomenės vystymosi tendencijas, kas bus reikalinga po 5-ių, 10-ies, 15-likos metų. Aišku, jeigu tu nori būti paklausus.

Artėjanti vasara – apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę? Doc.

Daugelio romantizuojama, kartais pašiepiama ir atrodytų šiai dienai jau nebepritaikoma profesija – filosofas. Tarsi dar vienas priekaištingas akmenėlis į humanitarinių mokslų daržą. Be reikalo. Su filosofijos daktaru, dėstytoju, naujienų portalo generalinio direktoriaus pavaduotoju Donatu Večerskiu kalbamės apie praktinę filosofijos pusę. Apie jos naudą kuriant save kaip ypač darbo rinkai patrauklią asmenybę.

Žinių radijas Iš trečiųjų šalių įsivežami darbuotojai pavojaus Lietuvos darbo rinkai nepadarytų: nors mūsų šalyje bedarbystė siekia 10 proc., tačiau ir darbuotojų trūksta, teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė. Pasak jos, žmonės net ir nekvalifikuotam darbui kelia didelius atlyginimo reikalavimus. „Nedarbo lygis ne tik nekinta, jis išaugo. Iki krizės nedarbas buvo 4 proc., dabar jis yra 10 proc.

Lietuvos darbo rinkai trūkstant informacinių technologijų specialistų, Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į darbdavių pageidavimus, planuoja įvesti naujas profesinio mokymo programas ir profesinėse pradėti rengti šios srities darbuotojus. Birželio 17 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje ministras Dainius Pavalkis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su asociacijos „Infobalt“ vykdančiuoju direktoriumi Edmundu Žvirbliu.

Lietuvos universitetai ir kolegijos pakankamai neatsižvelgia į darbo rinkos poreikį ruošiant specialistus, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Pastebėjome, kad Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos vis dėlto neatsižvelgia į darbo rinkos poreikį ruošiant specialistus“, - interviu LRT radijui sakė premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie praėjusią savaitę Ukmergėje vykusį susirinkimą su profesinių įstaigų ir darbdavių atstovais.

Į raštingumo sąvoką šiandien jau neužtenka įtraukti žmonių gebėjimo skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Prasidėjus kompiuterinių technologijų erai, tarp būtiniausių sąlygų savarankiškai išgyventi prisidėjo ir skaitmeninis raštingumas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka teigia nesutinkantis su savaitraščio „Veidas“ užsakymu parengto Lietuvos universitetų reitingo duomenimis, kuriais remiantis VDU įvardijamas kaip paruošiantis daugiausiai bedarbių. Universiteto rektorius pastebi, kad šie pateiktieji duomenys neatspindi realios situacijos darbo rinkoje.

Anksčiau baimintasi, kad staklių atsiradimas atims iš mūsų darbą, tačiau šį kartą darbo pasaulis pasikeis amžiams, sako Andrew McAfee, Masačusetso Technologijos instituto (JAV) Skaitmeninio verslo centro vadovas ir mokslininkas. Ar robotai iš tikrųjų atims iš mūsų darbą? Žinoma, tačiau darbo vietų nykimas dėl automatizacijos ir technologijų pažangos vyksta jau seniai. Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad dėl tų pačių priežasčių vyksta ir naujų darbo vietų kūrimas.

Žinių radijas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvoje nėra tokio didelio potencialo nedarbui mažėti, kaip buvo ankstesniais metais. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, argumentuodamas, kodėl mūsų rinkoje darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos, kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė švietimo sistemos ydas. „Rengiami specialistai, kurie ūkiui nėra labai reikalingi. Tuo metu nerengiami tie, kurių labai reikia ir būtent dabar.

Beveik pusė Vokietijos įmonių Lietuvoje teigia 2014 metais ketinančios daugiau investuoti ir įdarbinti daugiau darbuotojų nei pernai, o 9 iš 10 Vokietijos investuotojų ir vėl pasirinktų Lietuvą – rodo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) atlikta Baltijos šalyse įsikūrusių Vokietijos verslininkų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Situacija paradoksali: kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas registruotas darbo biržoje, bet darbdaviai vis garsiau dejuoja negalintys rasti darbuotojų, norinčių užimti vos 27 tūkstančius laisvų darbo vietų. Iš reemigrantų darbininkų nebus? „Mūsų reikalavimai pardavėjoms tikrai nėra labai dideli – reikia išmokti dirbti su kasos aparatu ir sugebėti šiek tiek papasakoti atėjusiam pirkėjui apie prekes.

Nesistebėkite, jeigu jūsų atlyginimas netenkina. Uždarbio dydis priklauso nuo to, kiek jūs esate pajėgus sukurti pridėtinės vertės per laiko vienetą. Ir tai galioja bet kuriai įmonei. Tuo įsitikinęs interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ direktorius Darius Bagdžiūnas. „Login 2014“ konferencijoje jis savo pranešimo metu dalijosi mintimis apie ateities tendencijas darbo rinkoje. „Pinigai yra reliatyvu.

Jungtinėse Amerikos Valstijose programinės įrangos kūrėjo profesija per metus iš septintos vietos pakilo iki pirmos ir šiemet įvardijama kaip patraukliausia profesija – iki 2022 m. jai planuojamas beveik 23 proc. augimas. Kaimyninėje Estijoje septynmečiai jau nuo pirmos klasės mokomi programavimo pagrindų. Lietuvoje, kuri pasaulyje garsėja IT sektoriaus plėtra, vis dar populiariausios socialinių mokslų studijos, nors specialistų IT rinkoje itin trūksta.

Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kartu su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi lankosi Alytuje, kur pirmiausia aplankė Alytaus teritorinę darbo biržą bei Jaunimo darbo centrą. Lankydamasi darbo biržoje, kur daug dėmesio skirta ilgalaikių jaunų bedarbių motyvacijos ir integracijos į darbo rinką klausimams, ministrė Algimanta Pabedinskienė akcentavo jog jaunimo užimtumą regionuose skatinti padės nauja „Jaunimo garantijų“ iniciatyva.

Daiva Savickienė Atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, šiemet planuojama daugiau dėmesio skirti fiziniams ir technologijos mokslams, tačiau ar tai paskatins rinktis šias studijas – nežinia. Baigusiesiems aukštąsias mokyklas neretai tenka kreiptis į darbo biržą, nes tam tikrų sričių specialistų rinkai nereikia.

Rinkos tyrimų bendrovė „Dice“ pranešė ištyrusi IT specialistų darbo rinką Jungtinėse Valstijose ir konstatavo šiuo metu joje susiklosčiusią palankią situaciją: atlyginimai IT srities darbuotojams ir jiems taikomos lengvatos auga, naujos darbo vietos kuriamos greičiau, nei jas užima kandidatai, o nedarbo lygis išlieka labai žemas, praneša „ITWorld“. „Dice“ atliktos IT specialistų apklausos duomenimis, maždaug 54 proc. apklaustųjų yra patenkinti savo darbu. Šis skaičius 3 proc.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. pradžioje pradeda įgyvendinti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Išlik darbo rinkoje". Projektas įgyvendinimas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Projekto veiklose dalyvaus daugiau nei 14 tūkstančių darbo teritorinėse darbo biržose registruotų ilgalaikių ir vyresnių nei 50 m. amžiaus bedarbių.

Per 2013 m. metus darbdaviai pateikė rekordiškai daug laisvų darbo vietų pasiūlymų - apie 240 tūkst., t.y. penktadaliu daugiau nei 2012 m. Šių metų pradžioje nedarbo lygis užfiksuotas 3 proc. mažesnis nei 2013 m. sausio mėn.   Nors duomenys rodo teigiamas tendencijas dėl atsirandančių naujų darbo vietų, Darbo biržos Išteklių skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės nuomone, nereikia stebėtis, kad darbo pasiūlymų sparčiai daugėja, tačiau bedarbių skaičius mąžta tik po truputį.

Ankstesnėje šio pasakojimo serijoje rašiau, kaip mano kelionės į Norvegiją partneris paliko mane „ant ledo“. Gerokai vėliau su šiuo vyruku susitikti teko, tuomet pabendravome visai mandagiai, jis net sugebėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežastis.

 Gruodžio 6 dieną, penktadienį, mokyklas baigiantis Tauragės jaunimas susirinks į forumą „IT – tavo rytdienai“, kuriame Lietuvos verslo įmonių ekspertai, sėkmingi jaunieji verslininkai, Lietuvos darbo biržos atstovai papasakos, kokių žinių ir gebėjimų reikės moksleiviams, norintiems ateityje sėkmingai pasirinkti studijas ir gauti darbą. Forumas vyks Tauragės „Versmės“ gimnazijoje, J.Tumo-Vaižganto g. 10. Renginio pradžia – 11.45 val.

Ankstesnėje šio pasakojimų ciklo dalyje supažindinau jus su visiškai netikėtai mano švininių nevilties debesų padangę praskaidrinusiu spindulėliu – tai buvo Laimis, seniausiai nematytas vyrukas, kuris darbavosi Norvegijoje. Ir ne kokiame silkių fabrikėlyje, o pats sau.

Jei kompiuteris šachmatais galės įveikti geriausius iš geriausių, tai reikštų, kad kompiuteriai gali kurti geriausią muziką, rašyti geriausias knygas... Negaliu tuo patikėti. Garis Kasparovas, 1989 m. 16 metų praėjo nuo to laiko, kai 1,5 tonos sveriantis Deep Blue superkompiuteris lemiamą šeštą žaidimo turą laimėjo prieš Garį Kasparovą.

Bedarbių skaičius sumažėjo Šiaulių miesto ir Kelmės rajono savivaldybėse. Lapkričio 1 dienos duomenimis, Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruota 18250 bedarbių - 1214 mažiau nei 2012 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Devynis mėnesius darbo rinkoje vyravusį sąstingį nuo 2013 m. balandžio pakeitė atsargus 1,7 proc. augimas, prie kurio labiausiai prisidėjo stambios ir labai mažos įmonės. Tačiau optimistines nuotaikas vėl temdo lėtėjimas transporte bei problemos kai kuriose pramonės ir paslaugų srityse. Tokius išvadas padarė įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi viešus „Sodros“ duomenis apie darbuotojų skaičių.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I) patvirtino susitarimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), leisiantį Fondui pradėti veiksmus 2014 m. sausį. Fondas rems netekusius darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl globalizacijos arba finansinės ir ekonominės krizės.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas.

Vilniuje šiadien vykta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių jaunimo politikos srityje – ES Jaunimo konferencija ir generalinių direktorių jaunimo klausimams susitikimas. Konferencijos metu jauni asmenys su jaunimo politikos formuotojais diskutuos, kaip pagerinti jaunimo (ypač niekur nesimokančio ir nedirbančio, nedalyvaujančio mokymuose) socialinę integraciją tiek į darbo rinką, tiek į švietimo sistemą, tiek į visuomeninį gyvenimą.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) bus skirta 10 mln. litų priklausomybių turinčių žmonių integracijai į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį patvirtino naują Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę, pagal kurią bus finansuojama asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija, integracija į darbo rinką. Tam skiriama 10 mln. litų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Lietuvos darbo birža (LDB) pasirašė susitarimą, pagal kurį kartu ugdys registruotų bedarbių, tarp kurių nemaža dalis jaunimo, saugaus ir teisėto darbo įgūdžius. LDB teritoriniuose padaliniuose bus nuolat rengiami darbo inspektorių seminarai, susitikimai, konsultacijos darbo ieškantiems žmonėms suteikiant žinių, reikalingų sėkmingai ir tvariai integracijai į darbo rinką.

Šiaulių teritorinės darbo biržos specialistai pastebi, bedarbiai vis dažniau atsisako darbo pasiūlymų. Nuo metų pradžios už pažeidimus darbo paieška nutraukta daugiau kaip tūkstančiui vyrų, perpus rečiau dirbti atsisako moterys. Situacija darbo rinkoje mieste ir rajone gerėja. Ir vyrų, ir moterų darbo biržoje įregistruojama vis mažiau. Šio mėnesio pradžioje Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 7882 šiauliečiai ir rajono gyventojai.

Trečiadienį Briuselis paskelbs kol kas aiškiausią signalą, kad taupymo politika gali švelnėti. Tai leis penkioms didžiausioms ES šalims viršyti deficito lubas ir vykdyti ryžtingesnes reformas, praneša „The Financial Times“. Metiniame sprendime dėl 27 ES šalių biudžeto Prancūzijai, Ispanijai ir Olandijai bus leista viršyti 3 proc. deficito limitą. Briuselis taip pat atleis Italiją nuo fiskalinės stebėsenos, nepaisant naujojo premjero sprendimo atšaukti savo pirmtako mokesčių reformas.

Neretai darbo skelbimuose nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas?

Įvairūs statistikos šaltiniai rodo, kad situacija šalyje gerėja – atlyginimų rodikliai kyla, dėl to darbuotojai jaučiasi saugesni ir dirbdami ima atsižvelgti ne tik į finansinius dalykus. Tvirčiau jausdamiesi, dirbantys žmonės daugiau tikisi ir kelia didesnius reikalavimus – anksčiau sutikdavę dirbti už minimumą ar tūkstantį litų siekiantį atlygį, dabar tikisi gauti daugiau. Netgi 85 proc.

JAV vartotojai numoja ranka į didesnius mokesčius ir vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, jų išlaidos mažmeninės prekybos sektoriuje išaugo 1,1 proc., t. y. daugiausiai per 5 mėnesius, praneša BBC. Daugiausiai įtakos tokiam padidėjimui turėjo pakilusios benzino kainos, tačiau taip pat buvo daug išleista automobiliams, drabužiams, namų apyvokos daiktams ir baldams. Tokie duomenys nustebino ekonomistus, nes jie tikėjosi, kad sausį padidinti mokesčiai privers išleisti mažiau.

Nors nedarbo lygis siekia rekordines aukštumas, yra šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų informacinių technologijų pramonėje, ir tam, kad jos būtų užpildytos, vyriausybės ir kompanijos turi bendromis pastangomis padėti, pirmadienį skelbia "EUbusiness" cituodamas Europos Komisijos pranešimą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad Lietuvoje rengiami ne tų profesijų specialistai, kurių ieško darbdaviai. Todėl vieni neranda darbo, o kiti – reikalingų darbuotojų. Ar pavyks kaip nors suskaičiuoti, kiek kokių specialistų reikės, tarkime po penkerių metų, abejojama, tačiau pripažįstama: vadinamąją „kiekybės problemą“ keičia „kokybės" problema. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų mėnesį jų įregistruota beveik 39 tūkst. bedarbių.

Prieš šventes išauganti darbuotojų paklausa sezoniniam darbui daliai bedarbių – tikras išsigelbėjimas. Didžiausias papildomų darbuotojų poreikis - aptarnavimo srityje, bet priimami ne visi. Kai kurie – atsisako patys.

2013-ieji, panašu, bus lėtėjančio augimo laikotarpis Rusijos ekonomikai. Pagrindinė to priežastis – neužtikrintumas ir nauja iššūkių banga pasaulio rinkose. Maža vilties, kad Rusijos ekonomikai nors kiek padės augančios kapitalo investicijos. Tačiau stabilios privataus vartojimo apimtys bei žemas nedarbo lygis ir toliau stiprins šią Rytų Europos valstybę. „Danske Bank Markets“ ekonomistai kitais metais nesitiki ryškaus naftos kainų kritimo ir palieka 2013 m. Rusijos BVP prognozę ties 3,5 proc.

Dovanų pakuotojas su aukštuoju išsilavinimu, saikingai alkoholį vartojanti valytoja ar vadybininkas, kuris turės dirbti vadovo darbą – su tokiais neįprastais reikalavimais susiduria ieškantieji darbo. Specialistai sako, kad vien darbo skelbimas apie bendrovę suteikia daug naudingos informacijos. Internetiniuose tinklalapiuose esančiuose darbuotojų paieškos skelbimuose neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomi kiek aukštesni ir neadekvatūs tam tikrai pozicijai reikalavimai.

Lietuvoje jaunimo nedarbas toliau nuosekliai mažėja. Lietuvoje jis mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) ir per metus susitraukė 7,7 procentinio punkto. Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje mažėjo 7,7 proc. punkto – nuo 32,5 iki 24,8 proc., lyginant šių metų liepos mėnesį ir 2011 m. tą patį laikotarpį.

Baltijos šalių darbo rinkos tyrimo duomenimis, 2013 metais personalo paklausa Baltijos šalyse išliks tokia pat didelė kaip ir šiemet. Optimistiškiausiai ir ambicingiausiai nusiteikę Lietuvos darbdaviai, konservatyviausiai - Estijos, tačiau visose trijose Baltijos šalyse tyrimo rodikliai yra panašūs ir labai artimi pernai atlikto tyrimo rezultatams. Įmonių apklausą atliko interneto karjeros portalas - CV-Online.

Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Theresa May patvirtino, kad Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai įgis nevaržomas teises gyventi ir dirbti Britanijoje nuo 2013 metų gruodžio, skelbia BBC. Laikini apribojimai gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje minėtų Rytų Europos šalių piliečiams buvo įvesti 2005 metais, norint apsaugoti britų darbo rinką nuo emigrantų antplūdžio iš naujųjų ES šalių.

Šalyje lapkričio 8-ąją buvo registruota 202,1 tūkst. bedarbių - 10,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio pradžioje bedarbių skaičiui įtakos turėjo sezono ypatumai, kai darbo biržos siųsti asmenys sugrįžta iš laikino užimtumo priemonių (pasibaigus viešųjų darbų, terminuotų darbų, verslo liudijimų ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms). Lietuvos darbo biržos duomenimis, per savaitę teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 5,8 tūkst.

Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.

Antri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis, rašo „Lietuvos žinios“. Paprastai dirbti Lietuvoje kviečiami kandidatai iš trečiųjų šalių noriai sutinka čia atvykti. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau jį galima pratęsti, rašoma dienraštyje.