darbo rinka

Graikijos valdančioji koalicija ir toliau nesutaria dėl tarptautinių kreditorių reikalaujamos darbo rinkos reformos. Po konsultacijų su ministru pirmininku Antonis'u  Samaras'u ir Demokratinės kairės partija, ir socialdemokratinė „Pasok“ antradienį liko prie savo pozicijos nepritarti reformai. Ši numato algų mažinimą, mažesnes kompensacijas bei automatišką algos didinimo panaikinimą.

Darbo kodekso liberalizavimo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė Seimui nesutarusi su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kol kas atgulė į stalčius. Tačiau parlamente svarstomos Seimo narių grupės pateiktos Darbo kodekso pataisos, kurioms tada Trišalė taryba yra pritarusi, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Seimas svarsto darbo kodekso pataisas, kurių iki šiol šiame įstatyme nebuvo.

„Tamro Baltics“, viena didžiausių farmacijos produktų platintojų Baltijos šalyse, centralizuoja finansų funkcijas Lietuvoje. Visos Latvijos, Estijos ir Lietuvos finansinės operacijos bus atliekamos Kaune. „Tamro Baltics“ finansų direktoriaus Arūno Leonavičiaus teigimu, ši centralizacija yra puikus mūsų atliekamų finansinių paslaugų kokybės įvertinimas. Planuojama sukurti iki dešimties papildomų darbo vietų naujosioms funkcijoms atlikti.

Darbo biržos duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje įregistruota 200,7 tūkst. bedarbių - 10 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Rugsėjo 28 - spalio 4 dienomis teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 8,3 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, 3,2 tūkst. pasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausia iš jų - 44,9 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus, 32,4 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,6 proc.

Bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta prasčiausiai verslo vertintose srityse – finansų ir darbo rinkose. Pagal bendrą palankumą verslui Lietuva yra tarp 36% pirmaujančių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgiant į Baltijos jūros regioną Lietuvai būtina pasitempti ir tęsti reformas.

Svajojate dirbti „Google“? Būkite pasiruošę įveikti itin keistų klausimų maratoną. Kiek reikia tualetinio popieriaus ritinėlių padengti JAV valstijos Teksaso teritoriją? Kiek dulkių siurblių pasaulyje yra pagaminama per metus? Sugebėtumėte greičiau plaukti vandenyje ar sirupe? Kokį metodą naudotumėte, jeigu jums reikėtų pasverti savo galvą? Tokius ir panašius klausimus, kaip rašo abcnews.com, dažniausiai yra parengusios garsiausios pasaulio kompanijos, ieškančios sau naujų darbuotojų.

Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas iki 1500 Lt, SEB banko analitikų skaičiavimais, apie du kartus išaugintų nedarbo lygį šalyje. Jis nuo dabartinių 13,3 proc. išaugtų iki 26 proc. „Sutikime, kad nemaža dalis žmonių dirba už gerokai mažesnį nei 1500 Lt atlyginimą, todėl turi įvykti kažkas ypatingo, kad staiga atsirastų galimybė tą algą padvigubinti ar padidinti keliasdešimt procentų.

Naujos technologijos kasdien pamažu keičia mūsų darbo vietas ir darbo įpročius. Tai padarė internetas, „Skype“, išmanieji telefonai. Per ateinančius dešimtį metų galime išvysti dramatiškesnių pokyčių savo darbovietėse, kurių pačių gal net nebebus. Pasak ekspertų, iki 2025 m. bus įmanoma į biurus, atsirasiančius kaip holograma ore, patekti vienu akies mirksniu. Iki kitų metų daugiau nei 800 mln. namų bus 1,2 mlrd. susietų elektroninių prietaisų, teigia IBM.

Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali.

Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus. Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.

Antradienį priimtos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, 2011 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) padėjo rasti kitą darbą daugiau nei 21 000 darbuotojų, atleistų iš darbo dėl ekonomikos krizės ir globalizacijos padarinių.

Jaunimo nedarbas Britanijoje pasiekė dar nematyt lygmenį. Viena to priežasčių – jaunų žmonių nenorėjimas dirbti srityje, kurioje negalėtų naudoti socialinių gabumų, praneša Daily Mail. Beveik pusė iš 1000 apklaustų 16-24 metų asmenų teigė, jog jų nežavi darbas virtuvėse, viešbučiuose ar baruose. Pasak jų toks darbas būtų per daug nuobodus ir monotoniškas. Taip pat britai sakė, jog pradėję ieškoti darbo, į patarnavimo sektoriaus skelbimus nekreipia dėmesio.

Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans. – Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.

Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.

„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę. Mitas apie aukštųjų absolventus, besišypsančius prekybos centrų kasose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesistebi – juk baigėsi mokslo metai.

Sveikieji be darbo, o jūs norite. Tokiais žodžiais po sunkmečio neretai pasitinkami neįgalieji, bandantys įsitvirtinti darbo rinkoje. Įsidarbinti turint negalią lengviausia įmonėje, turinčioje specifinį statusą – neįgaliųjų socialinį. Arba tada, jei negalia nematoma plika akimi ir darbdaviui nerodomas neįgalumo pažymėjimas.

Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Švedijos ekonomika išlieka atspari nuosmukiui euro zonoje. Stipri viešųjų finansų būklė, atsparus eksporto sektorius ir palyginti sveika darbo rinka apsaugojo Švediją nuo didelio neigiamo Europos problemų poveikio, nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo.

Vieniems darbo praradimas prilygsta sunkiai depresijai ir pasitikėjimo savimi praradimu, o kiti ieško visų įmanomų pasiteisinimų, kad tik negrįžtų į darbo rinką. Ir vieniems, ir antriems stengiasi padėti psichologas, dirbantis Panevėžio darbo biržoje. Deja, konservatyvūs panevėžiečiai vis dar skeptiškai žiūri į tokio specialisto teikiamą pagalbą.

Vokietijoje gimstamumo procentas smuko iki žemiausio lygio šalies istorijoje. Gyventojų skaičius nesumažėjo tik dėl daugiau nei vidutiniškai išaugusios imigracijos, rodo pirmadienį paskelbta statistika. Praėjusiais metais Vokietijoje gimė 663 000 gyvų kūdikių. Tai yra 15 000 arba 2,2 proc. mažiau nei 2010-aisiais ir perpus mažiaus nei 1964 metais. Tada Vokietijoje pasaulio šviesą išvydo 1,4 mln. kūdikių. Tais metais gimė daugiausiai kūdikių nuo 1946-ųjų.

Vienas didžiausių iššūkių po Europos Sąjungos (ES) politinės sistemos stabilizavimo išlieka užtikrinti jos valstybių narių ekonominį saugumą. Šis kriterijus svarbus ir regioniniu (regionas šiame straipsnyje suvokiamas kaip panašaus lygmens valstybių ar vietovių vienetas), ir tarptautiniu lygmenimis. Deja, susiduriama su rimta problema – su migracija ne tik regiono viduje, bet ir už jo ribų.

„Bank of America Merrill Lynch“ analitikų komanda, kuriai vadovauja Vladimiras Osakovskis, pristatė savo prognozes, kaip Rusija atrodys 2020 metais. Ekspertai aprašė pagrindines grėsmes Rusijos ekonomikai ir netgi nuspėjo, kas po aštuonerių metų bus Rusijos prezidentas, rašo Newsru.com. Truks darbo jėgos Viena didžiausių Rusijos problemų – prasta demografija. Darbo jėgos deficitas neigiamai veiks algų augimą, kompanijų išteklius ir modernizaciją.

Statistika rodo, kad sunkiausiai darbą susiranda nekvalifikuoti asmenys ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu, bet turintys nepaklausias, rinkai nereikalingas specialybas. Lengviausiai – kvalifikuoti paklausių specialybių darbininkai. Šiuo metu paklausiausia specialybė – tolimųjų reisų vilkiko vairuotojai. Juos darbdaviai graibsto ir siūlo profesoriaus kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.

Nors pastaruoju metu šalyje pastebimos nedarbo mažėjimo tendencijos, yra tų, kas šį faktą priskiria bedarbių emigrantų srautams į Vakarų valstybes. Kita vertus, šis skaičius nemažai priklauso ir nuo sėkmingo Darbo biržos bendradarbiavimo su darbdaviais. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjos Janinos Šiaulienės, šiuo metu aptarnaujama 70,5 proc. realiai veikiančios darbdavių rinkos.

Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 4,5 tūkst. bedarbių, dar 4 tūkst. dalyvaus laikino užimtumo rėmimo priemonėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai įregistravo 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų.

Ispanijos bedarbių skaičius gegužę sumažėjo antrą mėnesį iš eilės, iki 4,71 mln., praneša BBC. Remiantis šalies Darbo ministerijos duomenimis, prašymus gauti bedarbio pašalpą padavusių asmenų skaičius gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 30 tūkst. 133 asmenimis, arba 0,63 proc. Kovą bedarbių skaičius pasiekė rekordiškai aukštą lygį - 4,75 mln. Nedarbo lygis Ispanijoje yra aukščiausias euro zonoje ir siekia 24,3 proc.

Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.

Kaune nebeliko profesionalių siuvėjų – tuo įsitikino drabužius taisančių siuvyklų tinklą įsteigusi Ina Brastavičienė. Verslininkė jau antrą mėnesį savo įmonei ieško, bet negali surasti nė vieno darbuotojo, rašo „Kauno diena“. „Galiu įdarbinti žmones – nuolat informuoju apie tai skelbimuose, prašau Darbo biržos pagalbos, tačiau visos darbo vietos – tuščios. Tai kažkas klaikaus ir nesuvokiamo“, – stebėjosi I. Brastavičienė.

Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą. Ketvirtadalis (26 proc.

Trečiadienį Briuselyje prasidėjusiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Lietuvai daugiausiai pastabų teks dėl jaunimo nedarbo, užimto skatinimo, prieš susitikimą sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos vertinimu, Lietuvos darbo rinka dar yra nepakankamai lanksti ir tai trukdo reformoms bei nepakankamam europinių struktūrinių lėšų įsisavinimui.

Tarp Baltijos šalių daugiausia darbo ieškančių asmenų yra Latvijoje. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų dalis sudaro 14,5 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų, Estijoje - 11,5 proc. Latvijoje darbo ieškančių asmenų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 166 tūkst. 700, arba 16,3 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų. Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įdarbintų asmenų skaičius Latvijoje padidėjo 2,6 proc.

Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą. „Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 14,5 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 230,9 tūkst. bedarbių, t. y. 8,8 tūkst. (4 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 16,5, moterų – 12,4 procento.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

„Kaip rodo visi tyrimai – ir mūsų pačių, ir Europos Komisijos – darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių  verslui kurti daugiau darbo vietų.

Gilėjant recesijai ir sparčiai augant nedarbui Italijoje vis daugiau jaunų žmonių renkasi piemens profesiją, rašo laikraštis „The Telepgraph“. Šią savaitę paskelbta, kad nedarbas Italijoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per 12 metų – kovą, palyginti su vasariu, jis padidėjo nuo 9,6 iki 9,8 procento. Nors ši profesija tradiciškai laikoma vyresniojo amžiaus vyrų prerogatyva, pastaruoju metu apie tris tūkstančius jaunų italų nusprendė įsidarbinti piemenimis.

Užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti bendrovė „RT Tax“ pastebi, kad vis daugiau lietuvių išvyksta dirbti į Olandiją. Anot įmonės vadovės, Olandija labiau traukia savo sezoniniais darbais, bet tikėtina, kad dalis žmonių ten dirbs ir ilgiau.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) perspėja, kad situacija pasaulio darbo rinkoje verčia nerimauti ir neleidžia tikėtis, jog padėtis artimiausiu metu pagerės, informuoja BBC. TDO teigimu, įvestos taupymo priemonės, ypač pažengusiose ekonomikose, neigiamai atsiliepė darbo vietų kūrimo procesui. Organizacijos prognozėmis, situacija artimiausiu metu greičiausiai tik blogės, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui ir vis daugiau žmonių įsiliejant į bedarbių gretas.

Augantis nedarbas tarp jaunų žmonių kasdien tampa vis didesne problema. Tačiau yra vienas radikalus sprendimas, galintis padėti išspręsti šią problemą, mano „The Financial Times“ apžvalgininkė Lucy Kellaway. BBC skelbia, kad, L. Kellaway skaičiavimais, ateityje susidursime su labai rimta bedarbystės problema – po dešimties metų pasaulyje bus 1,2 mlrd. jaunų darbo ieškančių žmonių, o darbo vietų – tik 300 mln.

Jau metus laiko galiojantis laisvas darbo jėgos judėjimas piliečiams iš aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių į Vokietija priviliojo santykinai mažai imigrantų. Pernai į šalį dirbti atvyko 79 tūkst. žmonių iš tokių šalių, kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija, Niurnberge pranešė Vokietijos darbo agentūros darbo rinkos ir profesinio tyrimo institutas (IAB), kuriuo remiasi agentūra AFP. Tai yra 43 000 imigrantų daugiau ei 2010-aisiais.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

Per ateinančius 10 metų darbingų žmonių Latvijoje gali sumažėti maždaug 10 proc., Lietuvoje ir Estijoje – apie 8 proc. Taip prognozuojama trečiadienį paskelbtoje naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB analitikų, gyventojų skaičiaus mažėjimas (dėl mažo gimstamumo ir emigracijos) ir gyventojų senėjimas turės neigiamo poveikio pensijų sistemos stabilumui ir darbo rinkai.

Daugeliui jaunų britų darbuotojų trūksta užsispyrimo ir ryžto, kokį turi užsienio varžovai, nuolatos laimintys kovose dėl darbo vietos – vakar darbo ministro išsakytas mintis skelbia „Mail Online“. Chrisas Graylingas pareiškė, kad Britanijoje gimę jaunuoliai pralaimi imigrantams, plūstantiems į Britaniją, dėl to, kad neturi jų kozirio – darbo patirties.

Europos Komisija parengė planą, kuris turėtų padėti įveikti rekordinį nedarbą Europos Sąjungoje (ES). Šio plano tikslas yra „sukurti tikrą Europos darbo rinką“, kurioje darbuotojai be problemų galėtų keisti savo darbą visoje ES, sakė Komisijos atstovas. Vasarį nedarbas Bendrijos šalyse siekė 10,2 proc., praneša agentūra AFP. Europos Komisija užimtumo planą oficialiai ketina pristatyti trečiadienį.

Socialinių problemų paliestiems Lietuvos žmonėms atsiranda nauja galimybė sugrįžti į visuomenę ir darbo rinką. Jų likimus gali pakeisti mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ ir Vilniaus Arkivyskupijos „Carito“ nauja socialinė iniciatyva „Mes tikime žmogumi“. „Iki“ ir „Carito“ vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą projektui „Mes tikime žmogumi“, kuria įsipareigojo kurti socialinį verslą visuomenės užribyje atsidūrusiems žmonėms padėti.

Esu kadaise rašęs, apie vieną procesų su grįžtamuoju ryšiu rūšį – tąsyk nagrinėjau, kas yra mirties spiralė. Toji yra labai pavojinga, nes gali pasibaigti krachu. Užburtas ratas yra visiškai kitoks: jis stabilizuojasi tam tikroje būsenoje ir paskui nepajudinamai sukasi, darydamas visai ne tai, ką reikia. Taip, užburtas ratas – tai dar viena iš vadybos sąvokų.

Kovo pradžioje Amerikos imigracijos reformos federacija pradėjo reklaminę kampaniją, kuria siekiama vyriausybę imtis veiksmų, galinčių apriboti legalios imigracijos į Jungtines Amerikos Valstijas srautą. Pasak federacijos narių, esant dabartinei ekonominei situacijai, šaliai nereikia naujų gyventojų, besivaržančių su amerikiečiais dėl darbo vietų. Jų manymu, griežtesnė imigracijos kontrolė sumažintų nedarbo lygį Amerikoje.