darbdaviai

Šiuo metu stebime įprastą pavasarinį reiškinį – darbo rinkos suaktyvėjimą. Darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų, iš kurių nemaža dalis yra sezoniniams darbams. Kovo ir balandžio mėnesiais labiausiai darbo rankų reikia žemės ūkio, statybos sektoriuose, vėliau, nuo gegužės mėnesio, sezoninius darbus pradeda siūlyti įvairios paslaugų sektoriaus, prekybos įmonės, viešbučiai, restoranai, maitinimo įstaigos.

Darbdaviai gali nepritarti minimalios algos (MMA) didinimui nuo liepos, jei jis nebus paremtas ekonomine logika. Darbdavių konfederacija tokiam sprendimui pritarti žada tik su tokia išlyga. „Labai aiškiai pasakome - jei bus protokolinis sprendimas (antradienį - BNS), kad MMA paskutinį kartą didiname remdamiesi gera valia, tuomet didinimui pritarsime. Priešingu atveju MMA didinimo klausimui konfederacija paskelbs moratoriumą“, - BNS sakė Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Jau kuris laikas darbdaviai atkreipia dėmesį, jog tam tikrose sektoriuose jiems trūksta tinkamai kvalifikuotų darbuotojų. Prisidėdama prie šio problemos sprendimo, Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Projekto metu ketinama parengti 14 tūkst. kvalifikuotų specialistų. Šiuo metu 39 proc. Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių – neturintys kvalifikacijos bei profesinio pasirengimo asmenys.

Kaip ir kasmet, šiandien, vasario 24 d., Kaune vyksta didžiausia Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugė – Kauno technologijos universiteto (KTU) karjeros dienos. Vienas didžiausių darbdavių šalyje – prekybos tinklas „IKI“, dalyvaujantis karjeros dienų renginyje, atskleidė, kodėl studentai turi didelius šansus įsidarbinti – jie turi tokių savybių, kurios labai naudingos karjeros pradžioje.

 Pernai darbo rinka buvo aktyvi: darbdaviai kūrė naujų darbo vietų, ieškojo įvairių darbuotojų, patys darbuotojai jautėsi saugesni, taigi drąsiau žvalgėsi naujų iššūkių ir perspektyvų – svarstė darbo keitimo galimybę. Pernai tam tikros darbo sritys darbo ieškančiuosius traukė labiau nei anksčiau, pastebėta ir išaugusi tam tikrų darbuotojų paklausa, o tam tikrų – sumažėjęs poreikis.

Prognozuojama, kad šiemet darbdaviai įregistruos 220–240 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, o darbuotojų paklausa bus panaši kaip ir pernai. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai paskelbus 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometrą. Manoma, kad daugiausiai laisvų darbo vietų atsiras paslaugų sektoriuje. Pasiūlymai dirbti šiame sektoriuje turėtų sudaryti net 60 proc. visų darbo pasiūlymų.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Dalis Lietuvos darbdavių yra pasiryžę ugdyti savo darbuotojus ir išmokyti darbui reikalingų kompetencijų, jei tik šie mokės dvi ir daugiau užsienio kalbų. Pasak vienos didžiausių globalių kompanijų Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ personalo direktorės Živilės Valeišienės, labiausiai vertinami darbuotojai, mokantys anglų ir dar vieną užsienio kalbą, kaip pavyzdžiui, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Jei nepavyksta ilgai rasti darbo, gali būti, kad kaltos ne asmeninės savybės ar patirties trūkumas, o netinkama, rinkoje nepaklausi profesija. Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras siekia padėti spręsti būtent šią problemą – suteikti galimybes ilgalaikiams bedarbiams įgyti naują, paklausią kvalifikaciją ir rasti įmones, kurioms žmonių su tokiais įgūdžiais trūksta. Plačiau apie tai „Kryptis karjerai“ kalbina mokymo centro direktorių Mindaugą Černių.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu. Pasak analitikų, šiemet Lietuvoje užimtų darbo vietų padaugėjo 3,5 procento, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dešimtadaliu. Pramonininkai siūlo keisti Darbo kodeksą, supaprastinti įdarbinimo procedūras, taip pat suteikti daugiau galimybių dirbti užsieniečiams. Čiužinius ir lovas Juodelių kaime greta Širvintų gaminanti įmonė visą savo produkciją eksportuoja.

Jei šį tekstą skaitote savo išmaniojo telefono ekrane ir bent sykį siuntėtės į šį įrenginį abejotiną programėlę, stipriai rizikuojate, perspėja bendrovės „Synergy Consulting“ atstovai. Incidentų sparčiai daugėja Pasak jų, dar sudėtingiau, jei tai yra telefonas, kuriuo naudojatės darbo tikslais, tvarkote svarbius organizacijos reikalus, jungiatės prie įmonės banko sąskaitos.

Pirmasis darbas, ypač jei jis susijęs su pasirinkta specialybe ar trokštama profesija, yra labai svarbus karjerai. Visų pirma dėl to, kad daugelis darbdavių labiau nei išsilavinimą vertina praktinę darbinę patirtį. Portalo CVbankas.lt 2012 m. atlikta darbdavių apklausa parodė, kad 35 proc. darbdavių didžiausią dėmesį atkreipia į kandidato patirtį, o išsilavinimas ir kandidato prisistatymas pokalbio metu svarbiausi 23 proc. darbdavių.

Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Kaip nėra vienodų pirštų atspaudų, taip nėra ir vienodų gyvenimo aprašymų, todėl, ieškodami darbo, užuot kreipęsi į specialistą, CV turėtumėte parašyti patys. Taip pataria darbdavio įvaizdžio ekspertė Inesa Daugintaitė. Tačiau, anot specialistės, CV nereikėtų siųsti vos tik pamačius skelbimą – prieš tai pasidomėkite darbdaviu ir paskambinkite nurodytu kontaktiniu telefonu.

Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, vis dar aukštas. Tai reiškia, kad mokslus baigusiam jaunam žmogui darbą susirasti gali būti nelengva, o šis procesas neretai užtrunka ne vieną mėnesį. Ką daryti, jei atsidūrėte būtent tokioje situacijoje? Ko imtis, jei išsiuntus net keliasdešimt gyvenimo aprašymo niekas neatsiliepia? Pagalbą ir patarimus jauniems darbo ieškantiems žmonėms teikia visoje Lietuvoje įsteigti Jaunimo darbo centrai.

Žinių radijas Nesurandantys programuotojų verslininkai tikina „gaudantys“ net pirmųjų kursų studentus. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ patvirtino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto dekanas profesorius Aleksandras Targamadzė: „Pradedam rekomenduoti studentus, kurie mokosi antrame kurse. Jie su darbdaviais bendrauja, rašo kartu baigiamuosius, firmoms atlieka tam tikrus darbus.

Jolanta Grubliauskaitė Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje profesinės sąjungos vienijo 98,8 tūkst. narių, arba 8,3 procento samdomųjų darbuotojų. Paaiškėjo, kad per metus narių skaičius sumažėjo 6,4 procento. Tuo metu Šiaulių profsąjungų atstovai tvirtina, kad mūsų mieste profsąjungos nebyra.

Žinių radijas Maži atlyginimai yra Lietuvos problema ne vienerius metus, profsąjungų lyderis Artūras Černiauskas šios problemos šaknis labai aiškiai įvardino „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. „Viena iš tokių priežasčių yra turbūt darbdavių nenoras mokėti didelio darbo užmokesčio ir būtent mokant mažą algą norima pasiekti maksimalų rezultatą.

Giedrė Sankauskaitė  Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis. Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

 Rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures” investavo į dar vieną lietuvių vystomą idėją – socialinę darbuotojų paieškos sistemą „Sharecruit”. Startuolis suteikia galimybę įmonėms patogiau supažindinti kandidatus su konkrečia darbo vieta ir kolegomis bei įgalina darbuotojus dalintis netradiciniu skelbimu socialiniuose tinkluose.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Nors visi gerai žinome, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, dažnai šią amžinąją tiesą prisimename tik tada, kai sveikata staiga sušlubuoja. Neretai pasireiškia tokie sveikatos sutrikimai, kurie susiję su mūsų darbu. Juk darbe mes praleidžiame didelę laiko dalį ir tos sąlygos, kuriomis dirbame daro didelę įtaką mūsų būklei. O neturėtume laukti ligos, reikėtų tikrintis profilaktiškai.

Lietuvos darbdaviai į jaunąją kartą dažnai linkę žiūrėti neigiamai. Jaunuosius – po 1990 metų gimusius – darbuotojus jie neretai laiko tinginiais bei save įsimylėjusiais svajotojais, kurie impulsyviai trokšta greitų rezultatų, tačiau jų siekdami dirbti nenori. Laikas šių stereotipų atsisakyti – tai pats geriausias būdas atskleisti vadinamosios Z kartos potencialą ir sukurti tvirtą ryšį su jaunais darbuotojais, kurie pasaulį mato visiškai kitaip nei prieš tai buvusios kartos.

Albinas Čaplikas Gerumo niekada nebus per daug, meilės niekada nebus per daug, dėmesio niekada nebus per daug, juoko niekada nebus per daug, vyrams – automobilių ir meškerių, o moterims – suknelių ir papuošalų, ir apskritai, daug ko niekada nebus per daug. Bet pabandykite geroje kompanijoje pasakyti, kad darbo niekada nebus per daug, ir jus nutildys, liksite nesuprastas, mintyse išjuoktas, geriausiu atveju būsite palaikytas darbomanu.

Šiandien pristatyta dvejų metų trukmės kampanija, skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Naujausi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimai atskleidė, kad su stresu darbe susiduria 51 % darbuotojų, o keturi iš dešimties teigia, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai valdomas. Dėl to lietuviai ir graikai yra vieni nelaimingiausių darbuotojų ES. Savo darbu nepatenkinti net 29 proc.

Situacija paradoksali: kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas registruotas darbo biržoje, bet darbdaviai vis garsiau dejuoja negalintys rasti darbuotojų, norinčių užimti vos 27 tūkstančius laisvų darbo vietų. Iš reemigrantų darbininkų nebus? „Mūsų reikalavimai pardavėjoms tikrai nėra labai dideli – reikia išmokti dirbti su kasos aparatu ir sugebėti šiek tiek papasakoti atėjusiam pirkėjui apie prekes.

Darbo ieškojusi lietuvė Anglijoje pateko į nemalonią situaciją – bankas užblokavo jos sąskaitą ir pasakė, kad naujojo darbdavio įmonė – fiktyvi. Tik per plauką netapusi galimai „pinigų mulu“, tautietė nori įspėti visus Anglija.lt skaitytojus, kad būtų atsargūs ieškodami darbo. Darbo pasiūlymas - „emailu“ Į Anglija.lt kreipėsi Anglijoje gyvenanti Mažena, kuri nusvilo patikėjusi, kad gaus gerai apmokamą nuolatinį darbą.

Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje jonaviškis Rolandas Žeimys (29 m.) kaltinamas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną skrandyje gabenęs labai didelį kiekį kokaino kapsulių. Prarijo kokainą Pernai rugpjūčio 28-ąją apie 7 valandą ryto Jonavos gatvėmis įjungtais švyturėliais lėkė greitosios pagalbos automobilis. Medikai skubėjo pas Rolandą Žeimį, kuris raitėsi iš skausmo.

 Pernai darbo rinka buvo aktyvi: darbdaviai dar labiau ieškojo tinkamų kandidatų, o darbuotojai teikė pirmenybę tam tikrų sričių darbo pasiūlymams. CVbankas.lt statistika rodo, kad 2013 metais darbo pasiūlymų skaičius išaugo vidutiniškai du su puse karto, o tam tikrų sričių – dar daugiau.

Linas Jocius Taisyti gyvenimo būdą bei visuomenės sveikatą iniciatyvos turėtų imtis ir darbdaviai? Tokios nuomonės laikosi specialistai, primenantys, jog ilgas sėdimas darbas, nesveika mityba, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas ir sutrikęs gyvenimo ritmas anksčiau ar vėliau lemia ligas, kurios gali turėti įtakos visam likusiam gyvenimui ar netgi lemti ankstyvą mirtį. Žmonija pavojuje, taigi mes irgi Mes, žmonės, iš esmės tingūs padarai: jeigu ko nors nebūtina daryti dabar, ir nedarysime.

Emigrantai, keičiantys gyvenamąją vietą, susiduria su gausybe iššūkių. Tai ne tik kultūriniai skirtumai, adaptacija prie naujos aplinkos, bet ir naujo darbo susiradimas, rašo BBC. Daryti karjerą už jūrų marių tikrai jaudinanti patirtis, tačiau yra didelė tikimybė daryti nemažai klaidų, vien dėl nesusipažinimo su tos šalies kultūra ir ypatumais. Skiriasi net tokios smulkenos, kaip reikalavimai kokybiškam gyvenimo aprašymui.

Dainius Paukštė Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“ R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

LRT.lt Daugiau nei pusė Lietuvos didžiųjų miestų teisininkų (64 proc.), komunikacijos (54 proc.) ir logistikos (52 proc.) specialistų pripažino po darbo visiškai nesimankštinantys ir neužsiimantys kitokia fiziškai aktyvia veikla. Tai paaiškėjo apklausus įvairių profesijų atstovus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nors dauguma, net 74 proc., apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų profesija yra fiziškai pasyvi, vis dėlto tiek pat jų nejaučia poreikio net fizinio aktyvumo pertraukėlėms darbe.

Vyriausybei svarstant planus kitais metais didinti minimalią mėnesio algą (MMA), darbdaviai kelia savo sąlygas. Darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje teigia, kad yra linkę ieškoti kompromiso ir iš dalies supranta darbdavių argumentus dėl būtinybės diferencijuoti MMA. "Mes pasiruošę derėtis, kalbėtis ir ieškoti kompromiso.

Leidinys „Fortune“ eilinį kartą sudarė prestižiškiausių JAV darbdavių sąrašą. Jau ne pirmą kartą reitingo viršūnėje atsidūrė interneto milžinė „Google“. Kokios priežastys nulėmė tokį „Fortune“ žurnalistų sprendimą? Viena jų – visi nauji paieškos bendrovės darbuotojai automatiškai tampa akcininkais, o šiuo metu „Google“ vertybiniai popieriai jau seniai perkopė 1000 JAV dol. už akciją ribą.

Kelerių metų atostogas sukaupusiems darbuotojams dar ne vėlu pagalvoti, kaip jas išnaudoti. Nuo 2015 m gruodžio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, kad išeinantis iš darbo darbuotojas galės gauti kompensaciją tik už trejų metų nepanaudotas atostogas. Valstybinės Darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad darbdavys neprivalo per metus darbuotojui suteikti ilgesnes atostogas nei numatyta Darbo kodekse - tai esą tik šalių susitarimo reikalas.

Jeigu kiekvienas jūsų įmonės darbuotojas turėtų susikūręs savo paskyrą socialiniame tinkle „LinkedIn“ – tai galėtų tapti jūsų stipriąja puse, rašo „Forbes“. Vis dėlto tarp darbdavių yra paplitęs neigiamas požiūris į šį socialinį tinklalapį profesionalams. Vadovai baiminasi, kad priklausydami jam darbuotojai ieškosis naujo darbo. Remiantis statistiniais duomenimis, net 10 proc. Amerikos darbuotojų socialinis tinklas yra užblokuotas.

Nuo kalėdinio vakarėlio iki bendravimo su pavaldiniais socialiniuose tinkluose – portalas inc.com pateikia kelias senas ir naujas taisykles, kurių neturėtų užmiršti vadovas. 1. Nesėdėkite prie stalo visą laiką Per kasdienius pokalbius galite ir nepakilti iš savo vietos, bet atsitikus bet kam, kas nėra jūsų rutinos dalis – susitikęs su klientu, prieš interviu – būtinai atsistokite. Jei pasitiksite žmogų ir paspausite jam ranką stovėdamas, pradėsite galios žaidimą.

Leidinys „Computerworld“, remdamasis kompanijos „Augure“ atliktos apklausos rezultatais, praneša, kad iš šimto didžiausių kompanijų, esančių NASDAQ sąraše, generalinių direktorių tik 30% dalyvauja socialiniuose tinkluose. Tai susiję ne tik su laisvo laiko trūkumu arba konservatyviu mąstymu, teigia tyrimą atlikę ekspertai. Dauguma kompanijų vadovų paprasčiausiai negali daryti viešų pareiškimų, prieš tai visko nesuderinę su viešųjų ryšių ar rinkodaros skyriais.

Bedarbių skaičius sumažėjo Šiaulių miesto ir Kelmės rajono savivaldybėse. Lapkričio 1 dienos duomenimis, Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruota 18250 bedarbių - 1214 mažiau nei 2012 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Agnė Kairiūnaitė, LRT „Klasikos“ laida „Manasis aš“, LRT.lt Aukštas emocingumas šiek tiek blogiau nei žemas, sako psichologė psichoterapeutė Rūta Butkutė. Anot jos, aukšto emocingumo žmonių blogiausius bruožus greitai pamato kiti, jie dažniau perdega, patiria daug streso ir trumpiau gyvena. Kita vertus, šie žmonės charizmatiški, turi daugiau žavesio ir yra labai tinkami darbdaviams.

Ar šiuo metu Lietuvoje įmonių darbuotojų atstovai gali dalyvauti administracijos rengiamuose susirinkimuose ir spręsti įmonės valdymo reikalus? Tokią galimybę mūsų darbo teisė numato. Bet bėda ta, jog tradicijų, kokios yra Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse, kai priimant įmonės valdymo sprendimus ar gaunant informaciją dalyvauja ir darbuotojų atstovai, pas mus nėra. O viena iš pasekmių ta, jog informacijos stokojantys eiliniai darbuotojai yra mažiau motyvuoti siekti įmonėms svarbių tikslų.

Visi žinome, ką sako geri vadovai. Jeigu susidursi su problemomis, duok žinią ir aš tau padėsiu susidoroti. Tu toks nusiplūkęs, kodėl gi nepasiėmus laisvadienio. Blogi vadovai taip tikrai nekalba. Skatinančios, drąsinančios ar padedančios frazės ir žodžiai ne jų sritis, rašo businessweek.com. Prasti viršininkai kalba visiškai priešingai. Pateikiame dešimt pačių niekšiškiausių frazių, kurias galite išgirsti iš savo vadovo.

Siekiant nustatyti specialistų poreikį, jų perspektyvas darbo rinkoje ir išsiaiškinti, kurias studijų ir mokymo programas baigę asmenys yra reikalingiausi, nuo š. m. lapkričio 1 d. pradedami kaupti duomenys apie darbuotojų profesijas. Nuo šių metų lapkričio 1 d. darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, turės pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) duomenis apie darbuotojų profesijas.

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos.

Darbo rinkoje nuolat kartojasi situacija, kad darbdaviai labiausiai ieško tokių specialistų, kurių visuomet trūksta. Šių metų darbo pasiūlos ir paklausos statistika rodo, kokių darbuotojų trūksta, kokius surasti lengviausia ir kokiomis sritimis labiausiai domisi vyrai ir moterys.

Lietuvos darbo rinkoje vis dar paklausiausi IT specialistai, tačiau ieškomų darbuotojų gretas papildo ir eksportuojančių įmonių poreikius atitinkančių profesijų atstovai. Darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis, nors ir lėtai, tačiau mažėja. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje buvo registruota 11,9 proc. bedarbių. Nors skaičius nemažas, Europos Sąjungos (ES) vidurkis šiuo metu – 11 proc., tad galime save laikyti Senojo žemyno vidutiniokais.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.