darbdaviai

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Privalomas nuolatinis darbuotojų testavimas dėl koronaviruso yra nepatogumas, turintis didelį pliusą – skatina žmones skiepytis, sako maitinimo sektoriaus atstovai.  Transporto sektoriaus, kur yra mažiausiai pasiskiepijusių žmonių – apie 30 proc., atstovas sako, kad tokia padėtis susiklostė, nes vasarį valdžia nesutiko vairuotojų įtraukti į prioritetiškai skiepijamų žmonių sąrašą.

Tyrėjų teigimu, keturių dienų darbo savaitės bandymai Islandijoje buvo sėkmingi. Dabar dauguma šalies darbuotojų dirbs trumpiau. Kaip praneša BBC, nuo 2015 m. iki 2019 m. vykusių bandymų metu darbuotojams buvo mokamas toks pat mėnesinis atlyginimas tik už trumpesnes darbo valandas. Daugumoje darboviečių produktyvumas arba nepasikeitė, arba padidėjo, tikino tyrėjai.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Karantino metu daugelis darbuotojų įprato dirbti iš namų. Ribojimams laisvėjant gyventojai pasinaudojo proga ir išvyko gyventi ir dirbti svetur. Jie džiaugiasi turėdami darbostogas. Tačiau kai kurie specialistai naują darbo pobūdį vertina atsargiai – ilgainiui gali iš vis nebelikti tikrų atostogų. O darbdavių atstovas įspėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai bus griežčiau kontroliuojami.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ svarsto atidaryti atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sako įstaigos laikinasis vadovas Gediminas Koryzna.   „Plėstis į JAV ir įsteigti trijų žmonių atstovybę labai svarbus prioritetas. Tai yra šalis didžiausia investicijų donorė, kur daugiausia kompanijų ir daugiausia potencialo prisitraukti naujo verslo“, – Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę teigė G. Koryzna.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

„Google“ antradienį pristatė platformą, kuri leis jos darbuotojams apskaičiuoti atlyginimus ir išmokas už nuotolinį darbą ir bei kaip šie mokėjimai kistų, jei darbuotojai persikeltų į pigesnį ar brangesnį miestą. Susiformavus naujam hibridiniam įmonės darbo modeliui, „daugiau darbuotojų svarsto, kur gyvens ir kaip dirbs“, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą teigė „Google“ atstovas spaudai.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

„Amazon“ darbuotojai, užimantys administracines ir technines pareigas, galės dirbti nuotoliniu būdu iki dviejų dienų per savaitę, kai bus panaikinti dėl koronaviruso įvesti apribojimai, rašoma oficialiame mažmenininkes tinklaraštyje. Be to, keturias savaites per metus šie darbuotojai galės dirbti tik iš namų. „Amazon“ peržiūrėjo savo darbo tvarkos politiką, kai susidūrė su kai kurių darbuotojų reakcija dėl galimo grįžimo į darbą panaikinus COVID-19 pandemijos metu nustatytus apribojimus.

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2,2 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų nepateikė Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų (FR0478) už 2020 m., rašoma pranešime spaudai. Paramos gavėjams išsiuntėme priminimus, jog siekdami pratęsti paramos gavėjo statusą, ataskaitas pateikti jie turi dar du mėnesius laiko.  „Iki gegužės 17 d. šią pareigą laiku atliko 6,5 tūkst. paramos gavėjų ir meno kūrėjų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Per pandemiją daug žmonių Lietuvoje pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nemaža jų dalis į įprastą nuolatinį darbą biuruose bent kurį laiką negrįš – žinomos Lietuvos įmonės sako to kol kas neplanuojančios. Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė siūlymui atnaujinti poprastovinių subsidijų mokėjimą.  Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.      Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Valstybės valdomų  „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė „Saugos paslaugos“ numato atleisti beveik visus darbuotojus.  „Saugos paslaugos“ Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi  315 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 342 darbuotojai.

Vežėjų įmonės, išnaudojusios beveik 85 proc. šiems metams nustatytos užsieniečių įdarbinimo kvotos, ragina valstybines institucijas ją didinti ir leisti įdarbinti papildomai bent 15 tūkst. tarptautinio transporto vairuotojų iš užsienio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, jeigu bus taikomos ribojimo priemonės įdarbinti vairuotojus užsieniečius, tarptautinių krovinių logistikos grandinė gali susidurti su rimtomis krovinių tiekimo problemomis.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

​​​​​​Negalią turintys žmonės neretai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje – darbdaviai jų nenori, nes bijo dėl darbo rezultatų ar nori išvengti papildomų atsakomybių įrengiant specialiai jiems pritaikytą darbo vietą. Kasmet iš subsidijų skirtų įrengti darbo vietas neįgaliesiems ne maža dalis lieka nepanaudota ir neįgaliųjų įdarbinimo problema išlieka aktuali. Užimtumo tarnybos duomenis,  balandžio 1 d. registruota 18 tūkst. ieškančių darbo negalią turinčių žmonių.

„Amazon“ nusprendė padidinti valandinį darbo užmokestį nuo 50 centų iki 3 JAV dolerių daugiau nei pusei milijono darbuotojų, dirbančių užsakymų vykdymo, pristatymo ir rūšiavimo skyriuose, trečiadienį paskelbė JAV prekybos milžinė.

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Nemokamas apgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pajūryje, skatinamosios premijos, draudimas nuo COVID-19 ligos bei tolimesnės karjeros galimybės. Tai tik dalis privalumų, kuriuos, ieškantiems darbo vasarą, siūlo prekybos tinklas „Maxima“, rašoma pranešime spaudai. Didžiausias šalies darbdavys vasaros sezono metu savo komandą stiprina ne tik parduotuvėse, bet ir logistikos padaliniuose bei maisto gamybos cechuose.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, pratęsus mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminus, į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, taip pat nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinio koncerno „Wavin“ valdoma plastiko vamzdžių gamintoja Lietuvoje „Wavin Baltic“ numato atleisti 35 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Sodros“ duomenimis, vasarį bendrovėje dirbo 77 darbuotojai.  „Wavin Baltic“ pajamos 2019 metais siekė 20,747 mln. eurų – 2,7 proc. daugiau nei 2018 metais (20,194 mln. eurų), grynasis pelnas augo beveik 22 kartus iki 534,4 tūkst. (24,7 tūkst.), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2019 metų ataskaitoje.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies“ traukiasi iš Lietuvos. Apie gamyklos uždarymą pirmadienį BNS patvirtino pati įmonė. Anot „Yazaki“, procesą Lietuvoje tikimasi užbaigti iki birželio.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė numatanti atleisti 42 žmones.  Klaipėdos apygardos teismas įmonei restruktūrizavimo bylą iškėlė dar 2016 metais, tačiau šiemet sausio pabaigoje ją nutraukė, o vasarį iškėlė bankroto bylą. „Baltic TS Group“ Apeliaciniam teismui skundė šį sprendimą, tačiau šis kovo pabaigoje jį atmetė.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Pernai pavasarį Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją gavusi bendrovė „Nikulipe“ per dvejus metus šalyje ketina samdyti apie 50 darbuotojų, praneša vz.lt.  Lietuvoje bus įkurta pagrindinė bendrovės būstinė, iš kurios ji ketina plėstis į kitas šalis. Vietinius mokėjimo būdus – sprendimus, kurie perkant internetu leidžia atsiskaityti nenaudojant mokėjimo kortelių, kurianti „Nikulipe“ Lietuvoje įregistruota 2019 metais, tačiau iki šiol beveik veiklos nevykdė.

Darbuotojų atstovai pastebi, kad karantino metu daugeliui žmonių pasikeitė darbo grafikas, daugelis ėmė dirbti ilgiau nei biure, dažniau jaučiasi pavargę. Anot jų, dabar puikus metas trumpinti darbo dieną, vietoje 8 val. imti dirbti 6 val. Tačiau darbdaviai tikina, kad žengti tokį žingsnį dar anksti. O ekonomistas siūlo spręsti svarbesnes darbuotojų problemas, pavyzdžiui, suteikti pavežėjams visas socialines garantijas.

Alytaus minkštų baldų gamintoja „Jakobsen Home Co“ Marijampolėje atidarys siuvimo padalinį, kur planuoja įdarbinti 30-35 žmones, o dar 70-75 darbuotojus ketinama priimti ir Alytaus gamykloje. Į cechą Marijampolėje įmonės investuos 200 tūkst. eurų, didžioji lėšų dalis skirta naujoms skaitmeninėms siuvimo mašinoms, pranešė bendrovė.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas reikalavimas grįžtantiems į darbą darytis koronaviruso testus sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau darbuotojų atstovė pažymėjo, kad žmonėms visada reikėjo dėl darbo tikrintis sveikatą, testavimas nėra kažkuo išskirtinis. O juo rūpintis ir apmokėti privalo darbdaviai, kitu atveju jiems gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Apklausos rodo, kad maždaug pusė lietuvių dėl karantino jaučia nerimą, liūdesį ir net fizinį skausmą. Blogėjanti žmonių psichologinė būsena daro blogą įtaką ir produktyvumui bei darbo našumui, tad vis daugiau įmonių užsako ir apmoka psichologų konsultacijas savo darbuotojams. Vyriausiąja kasininke viename prekybos centre dirbanti Sigita sako, kad parduotuvių darbuotojai per karantiną – kaip lakmuso popierėliai – sugeria negatyvias žmonių emocijas.