darbdaviai

Socialiai atsakingas verslas tas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai žiūrėdamas tiek į aplinką, tiek į įmonės vidų. Kitaip tariant, svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai bei vadovų pagarbos darbuotojams santykis. Toks verslas Lietuvoje - realybė ar tik graži rožinė svajonė? Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), kuri dirba su socialiai atsakingu verslu, duomenimis, Lietuvoje Nacionaliniame atsakingo verslo tinkle veikia per 70 bendrovių.

Instituto „Great Place to Work“ paskelbtame geriausių tarptautinių darboviečių kategorijoje aukščiausią vietą užėmė bendrovė „Microsoft“. Šiemet vykusiame tyrime iš viso dalyvavo 1380 įmonių, kuriose dirba per 1,5 mln. darbuotojų. Šešiolikoje Europos šalių vykdytoje apklausoje savo vertinimus pateikė ir daugiau nei 12 tūkst. „Microsoft“ darbuotojų, dvylikoje šalių „Microsoft“ pateko į geriausių darboviečių penketukus.

Darbo ieškantieji dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, priimdami naują žmogų į darbą, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokio mokslo diplomą kandidatai turi, kokia jų specialybė, kokius mokslus tie kandidatai krimtę. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas nėra esminis dalykas? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Nelegaliai dirbantys asmenys ar jų darbdaviai gali būti baudžiami nuo 1000 iki 3000 litų piniginėmis baudomis. Vyriausybėje svarstoma numatyti administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ne tik darbdaviams, bet ir savanoriškai nelegaliai dirbantiems asmenims.Tokios nelegalaus darbo mažinimo priemonės svarstomos Vyriausybėje. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, artimiausiu metu tai reglamentuojantis įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ teigia, kad mūsų Darbo kodeksas nėra lankstus, lankstūs yra žmonės. „Darbdavys ir darbuotojas abu savanoriškai, sutartinai ir paslapčia nuo valdžios nesilaiko to Darbo kodekso ir tik dėl to ir išgyveno“, – aiškino R. Vainienė. Pasak jos, jeigu būtų buvę laikomasi visų reikalavimų dėl išeitinių kompensacijų, pašalpų ir kitų mokėjimų, būtume žymiai blogesnėje padėtyje negu esame dabar.

Paaiškėjus, kad vengdami mokesčių kai kurie darbdaviai įsigudrino dalį algos pervesti į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmonės suskubo gelbėti savo reputacijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pildyti teisės aktų, rašo „Kauno diena“. Naujoji mokesčių vengimo schema paprasta.

Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 53 proc. Europos jaunuolių norėtų dirbti kitoje Europos šalyje, tačiau lėšų stoka daugeliui iš jų neleidžia žengti pirmojo žingsnio – dalį studijų praleisti užsienyje. Tyrimas atliktas įgyvendinant Komisijos strategiją „Judus jaunimas“ ir paskelbtas 2011 m. Europos jaunimo savaitės išvakarėse. Tyrimai rodo, kad svetur dalį studijų praleidusių ar kursus baigusių studentų įsidarbinimo galimybes yra didesnės.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai. Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų - šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Po keletą kartų per mėnesį Panevėžio darbo birža kviečia į darbo muges. Jose darbdaviai iš didelio būrio bedarbių renkasi sau pačius tinkamiausius darbuotojus. Tokia mugė šios savaitės pradžioje šurmuliavo ir Krekenavoje. Į seniūnijoje įsikūrusį Panevėžio darbo biržos poskyrį antradienį susiėjo net 15 bedarbių. Kiekvienas su viltimi, jog tai jis pateks tarp darbdavio išrinktųjų ir bent kelis mėnesius galės džiaugtis storesne pinigine.

Kai kurie lietuviai, ieškodami darbo, neatmeta ir darbo užsienyje pasiūlymų. Pasitaiko ir tokių darbo ieškančiųjų, kuriuos domina darbas tik užsienio šalyse. Kokių darbo pasiūlymų pateikia darbdaviai užsieniečiai, kad suvilioja išvykti dirbti į svetimą šalį? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt skelbimuose apie užsienyje siūlomus darbus matyti, kad darbdaviai pirmiausia nori įtikinti, kad siūlomas darbas – rimtas pasiūlymas.

Dažnas politikas, ekonomistas ar verslininkas drąsiai rėžia, kad iš minimalios algos, siekiančios 800 litų neatskaičius mokesčių, išgyventi neįmanoma. O brangstant maistui, degalams ir elektrai, su kiekviena diena išgyventi darosi vis mažiau realu. Tačiau lietuviai gyvi. „Ar maitintis kruopomis ir kaulais – jau žemiau orumo ribos? Viena, orumas – vidinės žmogaus savijautos klausimas.

Kaip sunkmečiu užsidirbti moksleiviui? Jaunimo įdarbinimo specialistai pripažįsta tematantys dvi išeitis: vasaros atostogas iškeisti į braškių plantacijas, pavyzdžiui, Danijoje, arba bandyti laimę ne tik poilsiautojų, bet ir vasarą ieškančiųjų laikino darbo sostinėje – Lietuvos pajūryje. Pasiūlymų nėra Darbo biržai jau porą metų nebesubsidijuojant moksleivių įdarbinimo, Panevėžio krašto darbdavių durys neturintiesiems 18-os veriasi sunkiai.

Lietuvos valdžia  pamiršo, kad šalies ekonomines problemas efektyviai galima išspręsti tik tada, kai pašalinama problemą sukėlusi priežastis. Pastarojo meto sprendimai ir naujos iniciatyvos rodo, kad valdžia pametė kelią dėl takelio ir net pasuko klystkeliais. Valdžia nori išnaikinti nelegalų darbą, vokelius, ieško, kaip kovoti su kontrabanda ir kitu šešėliu. Tačiau visos jos numatomos priemonės prasideda ir baigiasi didesniu reguliavimu, apmokestinimu ir bausmėmis.

46 proc. europiečių beveik ketvirtadalį darbo laiko praleidžia kūną varginančioje arba skausmingoje padėtyje ir dėl to jiems kyla ilgalaikių sveikatos sutrikimų pavojus, rodo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ atlikto tyrimo duomenys.

Šiandien vienas iš penkių jaunų europiečių negali susirasti darbo. Šis skaičius išreiškia didžiulį žmonių talento ir potencialo švaistymą, ateityje galintį kelti pavojų Europos Sąjungos konkurencingumui. Kaip dalinį atsaką į šią problemą Europos Komisija šiandien pradeda vykdyti pažangią priemonę „Youth@Work“, kuri padėtų sukurti aukštos kokybės ir tvarių darbo vietų Europos jaunimui.

Vyriausybėje svarstoma numatyti administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ne tik darbdaviams, bet ir savanoriškai nelegaliai dirbantiems asmenims. Siūloma numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse pirmą kartą sugautiems nelegaliai dirbantiems asmenims baudą nuo 500 iki 1000 litų, pakartotinai - nuo 1000 iki 3000 litų.

Nors politikai vis drąsiau prabyla apie tai, kad Lietuvoje krizė pasibaigė ir situacija darbo rinkoje gerėja, praėję pora metų pateikė nemažai nemalonių gyvenimo pamokų jauniems tėvams. Suprantama, kad investavęs į darbuotojo kvalifikaciją darbdavys tikisi, kad ši investicija atsipirks ir dažnai naujieną apie šeimos pagausėjimą sutinka ne su šypsena, o rūgščiu veidu.

Daug paprasčiau uiti, žeminti ir įžeidinėti kolegą, pavaldinį, kai to nedraudžia šalies įstatymai. Nuolatinį žeminimą Lietuvoje patiria ne tik dirbantys privačiuose, bet ir valstybiniuose sektoriuose. Tačiau užkirsti kelią valstybinėje įstaigoje kaip savo namuose besielgiančiam viršesniam valdininkui – tiesioginių teisinių priemonių nėra. Apie mobingą, kitai psichologinį ar net fizinė terorą kalbamės su docente dr. Jolita Vveinhard.

Nors Panevėžio darbo birža kviečia darbdavius teikti paraiškas darbo vietoms neįgaliesiems steigti ir žada subsidijų, norinčiųjų kol kas nėra. Darbdavius stabdo nauji reikalavimai pateikti garantinius raštus. Kiekvienais metais Panevėžio mieste bei rajone atsirasdavo darbdavių, kurie, subsidijuojant Darbo biržai, steigdavo naujas darbo vietas neįgaliesiems. Darbo biržoje registruoti negalios žmonės bent tokiu būdu galėdavo tikėtis gauti darbo.

Pernai nedarbo lygis Lietuvoje buvo didesnis nei 2009 metais, tačiau metų pabaigoje ir prasidėjus 2010–iesiems pastebėta, kad išaugo darbdavių poreikis įdarbinti daugiau specialistų, pradėta kurti naujų darbo vietų. Taip pat išryškėjo tam tikros darbo sritys, kurių specialistų labiausiai trūksta ir kurių kaip tik pakanka. Statistikos departamento duomenimis, baigiantis 2010 metais buvo 6,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai ketvirtadaliu (25,6 proc.

Atlikta studentų apklausa rodo, kad ieškant darbo jaunimui svarbiausia galimybė dirbti įdomų darbą  ir tik po to, mokamas atlyginimas. Apklausa, kurią atliko „Aiesec Lietuva“ kartu su CV-Online ir karjeros renginiu „Tavo Kelias'11" parodė, kad įsidarbinimo galimybes didžioji dalis jaunimo vertina gana neigiamai. 56 proc. jaunų žmonių teigė, kad susirasti darbą šiuo metu yra sudėtinga. Pernai metais tokių pesimistiškai nusiteikusių žmonių buvo ženkliai daugiau – 75 proc. 11 proc.

Jungtinės profesinės sąjungos (JPS) Šiaulių krašto profesinių sąjungų konferencijoje pritarta organizuoti nacionalinį streiką, sudarytas streiko komitetas Šiaulių krašte. Konferencijoje dalyvavo socialiniai ir kultūros darbuotojai, geležinkeliečiai, bibliotekininkai, medikai. Steikas – per visą šalį Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas sakė, kad siekiama derybų su šalies valdžia dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose, rašo „Lietuvos rytas“. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga. Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti.

Darbdaviai ir darbuotojai dėl nenusisekusių darbo ar kandidatų paieškų yra neretai linkę kaltinti vieni kitus. Darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojai kandidatuoja, neįsigilinę į siūlomo darbo specifiką, o darbuotojai kaltina darbdavius negebėjimu apibrėžti reikalavimų darbuotojui. Tačiau situacija keičiasi – darbuotojai neieško bet kokio darbo, jie žino, ko tiksliai nori, ir kandidatuodami kelia tam tikrų reikalavimų. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Svečioje šalyje pabuvęs keletą mėnesių ir grįžęs atgal į Lietuvą jautiesi kažkaip ne taip. Atrodo, nieko ten nepalikai, bet traukia vėl išvažiuoti. Taip, anot šiauliečio Gintaro, blaškosi daugelis išvykusių tėvynainių. „Jautiesi lyg amžinai išeinantis ir niekur sau nerandantis vietos“, — sako Norvegijoje dirbantis dailės ir darbų mokytojas Gintaras. Tapo nereikalingas Namuose pas Gintarą (jo prašymu vardą pakeitėme) ant stalo guli „Norvegiškų — lietuviškų pasikalbėjimų“ knygelė.

Nors šiuo metu daugiau manančiųjų, kad dabar lengviau įsidarbinti nei prieš pusmetį, vis dėlto darbo ieškantieji įžvelgia tam tikrų pagrindinių darbo rinkos problemų Lietuvoje. Kokios jos ir apie ką turėtų pagalvoti darbdaviai bei darbo ieškantieji, pateikiama, remiantis darbuotojų apklausos rezultatais. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentai akcentuoja keletą opių klausimų, kurie apsunkina darbo paieškas: 1. Neapibrėžti reikalavimai darbuotojui. Pasak CVbankas.

Šiemet bedarbių skaičius neaugo tik Tauragės, Panevėžio ir Klaipėdos teritorinėse darbo biržose, tačiau uostamiestyje nedarbo lygis vis dar išlieka aukštas – per 13 proc., rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdos profsąjungų, darbdavių organizacijų atstovų bei Seimo narių susitikime aptarti nedarbo problemoms bei prevencijai nemažai priekaištų skriejo į darbdavių daržą.

Darbdaviams įstatymu uždėta prievolė mokėti už galimos profesinės rizikos sąlygomis dirbančių darbuotojų sveikatos tikrinimus. Pirkdami iš gydymo įstaigų šią paslaugą, jie iš tiesų perka katę maiše. Mat nėra jokios kontrolės, kaip medikai laikosi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos tikrinimų tvarkos. Vietoj patikrinimo – anketa Vilnietė Gitana į „Respubliką" atnešė anketą, kurias išdalino už darbų saugą atsakinga įmonės darbuotoja.

Šalies teritorinėse darbo biržose gruodžio 13–16 dienomis registruota 301,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,96 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Praėjusią savaitę darbdaviai registravo net 322 vietomis daugiau nei prieš savaitę – daugiau kaip 2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Pagausėjo apgautų siekiančių įsidarbinti panevėžiečių. Jie neteko ne tik sąskaitose buvusių pinigų, bet ir turės padengti greituosius kreditus, kurių net neėmė. Šių metų gegužę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus pasiekė pirmi panevėžiečių, ieškančių darbo, skundai.

Darbdaviai, verkšlenantys, kad šalyje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, nutyli norintys gauti gerą specialistą už apgailėtiną atlyginimą. Pastaruoju metu prie tokios nuomonės linksta personalo atrankos įmonės ir darbo biržos.„Situacija tokia, kad dauguma darbdavių, bent jau Panevėžyje, turintiesiems aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties siūlo 800–1000 litų mėnesinę algą, neatskaičius mokesčių.

Darbuotojai pripažįsta, kad nuo jų pačių pastangų ir elgesio labai priklauso jų savijauta darbe. Tačiau ir darbdavys, jo elgesio politika daug lemia, kaip įmonėje jaučiasi darbuotojai. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentai pateikia darbdaviui skirtų reikalavimų, kurie paskatintų darbuotojus būti labiau patenkintus savo darbu, sąrašą. Be abejonės, dauguma darbuotojų tikisi įdomaus darbo, sukurtų gerų sąlygų, motyvuojančio atlyginimo, tinkamos motyvacijos ir pan.

Kai tik moteris sužino apie nėštumą, ją užplūsta įvairios emocijos: laimė, džiaugsmas, svajonės apie nuostabią ateitį su vaiku, kuris nušvies jos gyvenimą po devynių mėnesių. Tačiau geras naujienas dažnai nustelbia realybė. Praktika yra tokia, kad nėščios arba planuojančios turėti vaikų moterys dažnai jaučia spaudimą iš darbdavių, kuris kartais išauga į diskriminaciją ar psichologinį smurtą.

Studentai pripažino, kad pats patraukliausias darbdavys – ,,Google“. Įmonė aplenkė tokius galiūnus kaip ,,Microsoft“ ir ,,IBM“. Tyrimų ir konsultacijų įmonė „Universum“ vertino 12 labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių žymiausias bendroves ir apklausė 130 tūkst. verslo ir technikos specialybių studentų visame pasaulyje.

Bendrovė „Google“ užėmė pirmąją vietą 2010 metų geidžiamiausių darbdavių reitinge. Jį sudarė bendrovė „Universum“, rašo „Bloomberg“. „Universum“ apklausoje dalyvavo 130 tūkstančių studentų, gavusių techninį arba su verslu susijusį išsilavinimą geriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose. Į antrąją vietą inžinerijos studentai iškėlė bendrovę „Microsoft“. Į penketuką taip pat išrinktos IBM, „Sony“ ir BMW kompanijos.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pastebi, kad įvairūs šalies pramonės sektoriai jau spindi optimizmu, tačiau darbo rinkoje teigiamų pokyčių kol kas nematyti. Pavasarį prognozuojama ir dar viena emigracijos banga. Šįkart - į Vokietiją, rašo „Vakarų ekspresas". „Darbo rinka - vienas skausmingiausių dalykų šiandien. Bedarbių skaičius didėja, emigracija irgi. Rekordiškai aukštas jaunimo nedarbas - beveik 40 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštas naujasis įstatymo projektas dėl nelegalaus darbo papiktino kai kuriuos verslininkų atstovus. Anot jų, įstatymas yra būtinas, tačiau dabartinis jo projektas visą atsakomybę „užkrauna“ darbdaviams, nors atsakyti turėtų ir nelegaliai įsidarbinantys darbuotojai. „Nematau, kad už nelegalų darbą būtų atsakingas darbuotojas, numatyta neadekvati atsakomybė darbdaviui, ir jokios atsakomybės darbuotojui.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teko aptikti net kelis vienas į kitą panašius straipsnius, kuriose transporto ar statybos sektoriaus atstovai vienu balsu kartoja, kad nors ir bedarbių Lietuvoje virš 18 procentų , tačiau jų įmonės nesulaukia kvalifikuotų darbininkų.

Užsakovas nori kuo greičiau gauti krovinį, paslaugos teikėjas – kuo greičiau gauti pinigų iš užsakovo, o vairuotojas nori pailsėti, nes jau kelintą dieną yra verčiamas nusižengti darbo ir poilsio režimui. Vairuotojo kasdieninio vairavimo trukmė negali būti ilgesnė nei 9 val. Darbo laiką du kartus per savaitę galima pailginti iki 10 val. Po 4,5 val. darbo vairuotojas, jei nepradeda ilsėtis, turi padaryti ne trumpesnę kaip 45 min. pertrauką.

Jau vasarą darbo rinką užplūsta diplomais nešini aukštųjų mokyklų absolventai, pretenduojantys į darbo vietas. Specialistus parengusios aukštosios mokyklos neretai išsako poziciją, kad darbdaviai, užuot skundęsi dėl ką tik studijas baigusių naujokų nesugebėjimo dirbti realioje darbo vietoje, turėtų patys aktyviau įsitraukti į studijų procesus. Šiai pozicijai pritaria įmonių vadovai, nuolat dalyvaujantys Kauno kolegijos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijose.

Ne kiekvienas darbuotojas yra patenkintas savo darbu – kai kuriems džiaugsmo nekelia darbo specifika, kitiems – darbo sąlygos ar kiti dalykai. Kokios priemonės paskatintų būti bent šiek tiek labiau patenkintiems darbu? Ar skiriasi darbuotojų ir darbdavių supratimas, kaip turėtų būti motyvuojami darbuotojai, kad dirbdami jaustųsi gerai? Pasak darbuotojų, dalyvavusių darbo paieškos CVbankas.

Darbdaviai, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, bus atleisti nuo dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Seimas trečiadienio posėdyje priėmė atitinkamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama paskatinti darbdavius priimti į darbą patirties neturinčius asmenis.

Norint įsidarbinti, yra dalykų, kurie garantuoja ar bent jau teikia vilties gauti darbo vietą. Nors kiekvienas darbdavys turi savo prioritetų, pagal kuriuos atsirenka darbuotojus, tačiau yra keli pagrindiniai dalykai, į kuriuos bemaž kiekvienas atsižvelgia, kurie labiau ar mažiau daro įtaką, ar kandidatas gaus darbą. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Seimas antradienį pritarė Vyriausybės siūlytam darbo santykių liberalizavimui, tačiau atmetė Darbo kodekso pataisą, kuri būtų leidusi darbdaviui savo valia atleisti darbuotoją iš karto su dvigubo dydžio išeitine kompensacija. Už Vyriausybės teiktas Darbo kodekso pataisas be minėtos nuostatos balsavo 58 Seimo nariai, prieš - 18, susilaikė 31 parlamentaras.

Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurios skatins darbdavius įdarbinti jaunimą, o bedarbiams padės lengviau pradėti individualią veiklą. Penktadienį už šio įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikiusių nebuvo. Priimtomis pataisomis nutarta darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą papildyti darbingo amžiaus jaunimu (iki 29 metų) bei pirmą kartą pradedančiaisiais darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją.

Darbuotojai savo vadovus ir darbdavius vertina gana skirtingai. Tai rodo šį pavasarį atlikta apklausa. "Mano darbdavys yra unikali moteris. Ji žino pagrindinius dalykus apie kiekvieną iš savo darbuotojų – nuo gydytojo iki valytojos – ir sutikusi netgi ne darbo vietoje paklausia, kaip tau sekasi, ar nėra problemų, ir čia pat jas išsprendžia.

Šimtai darbdavių, prispausti sunkumų, neria į krūmus palikdami savo darbuotojus likimo valiai. Šie negali nei įsidarbinti kitur, nei gauti išmokų. Valdžia pagaliau susiprato įstatymus keisti, kad dingus darbdaviui žmogus būtų “paleistas". Tačiau darbuotojų atstovai tvirtina, jog tuo žmonių problemos dar nesibaigia.

„Aš nešiku pinigais”, – tokį „mandagų” argumentą vilnietei Viktorijai tėškė ne bičiulis vakarėlio metu, o darbdavys, kai ne tik ją atleido, neišmokėjo jos uždirbtos algos, bet ir tinkamai nesutvarkė atleidimo dokumentų. Maža to, atleidimo dieną paaiškėjo, kad jis merginos net nebuvo oficialiai įdarbinęs. Tokių ir panašių istorijų, kai darbdaviai piktybiškai apgaudinėja savo darbuotojus, ekonominiu sunkmečiu pasitaiko vis daugiau.

Perspektyviausių Šiaulių universiteto studentų įvairiose srityse nominacijos ir apdovanojimai išliko kaip vienas tradicinių renginių per visą savaitę trukusias "Karjeros dienas". Organizuojant jas šeštus metus, šiemet buvo atsisakyta įprastos karjeros mugės, kai prisistatydavo potencialūs darbdaviai, o studentai galėdavo su jais tiesiogiai bendrauti, palikti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, vykdavo net atrankiniai pokalbiai.