darbdaviai

Atlikus Laimės darbe („Happiness at Work“) tyrimą, kuriame dalyvavo 11 tūkst. respondentų iš 90 šalių, paaiškėjo, kokie žmonės darbe jaučiasi laimingiausi, o kurie nenumaldomai seka laikrodžio rodyklę ir laukia darbo dienos pabaigos. Tyrėjų pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės jaučiasi laimingesni dirbdami mažoje bendrovėje, kurioje darbuotojų skaičius neviršija šimto. Dirbant mažesniame kolektyve egzistuoja 25 proc.

Vis sunkiau suderinti bedarbių galimybes ir darbdavių lūkesčius. Nors nedarbo lygio procentai kas ketvirtį po truputį byra, darbo vietų gausa ir bedarbių mažėjimu džiaugtis per anksti. Kaip teigia Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas, į naujų darbo vietų steigimą verslininkai dar žiūri labai atsargiai. Naujos darbo vietos nedygsta kaip grybai po lietaus.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Ne vienerius metus Lietuvos krovininius vežančių kompanijų vadovai šaukte šaukia, kad rinkoje trūksta vairuotojų, kad sudėtinga rasti profesionalių, gebančių susilaikyti nuo žalingų įpročių, vairuotojų.

Darbo kodekso liberalizavimo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė Seimui nesutarusi su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kol kas atgulė į stalčius. Tačiau parlamente svarstomos Seimo narių grupės pateiktos Darbo kodekso pataisos, kurioms tada Trišalė taryba yra pritarusi, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Seimas svarsto darbo kodekso pataisas, kurių iki šiol šiame įstatyme nebuvo.

Prancūzijos darbdavių federacijos „Medef“ prezidentė pirmadienį paragino vyriausybę skubiai įgyvendinti darbo rinkos reformas ir perspėjo, kad „nuo perspėjimo apie audrą perėjome prie perspėjimo apie uraganą“. Interviu dienraščiui „Le Figaro“ „Medef“ prezidentė Laurence Parisot sakė, kad Prancūzija greitai taps „Europos ligone“, o taip atsitiks dėl didelių atlyginimų mokesčių, nelanksčių darbo įstatymų ir nepagarbos verslininkams.

Nakvynė – kiaulių fermoje, vietoj tualeto – kibiras, 18 valandų trunkantis darbas – tokį košmarą Austrijoje išgyvenusi kaunietė gali atsidurti antstolio rankose. Su keliais grašiais namo grįžusi moteris liko skolinga įdarbinimo agentūrai. „Nežinau, ką dabar reikės daryti. Vis dar esu skolinga mane įdarbinusiam tarpininkui, tačiau tokių pinigų, daugiau nei 1,5 tūkst. litų, neturiu.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Įmonės siekia pririšti arba nutildyti jų komercines paslaptis žinančius darbuotojus. O specialistai dėl geidžiamos darbo vietos kartais neatsargiai pasirašo jiems pasiūlytus įsipareigojimus ir sugriauna savo ateitį. Verslininkus dažnai baugina mintis, kad jų įmonės komercines paslaptis žinantys darbuotojai gali perbėgti pas konkurentus arba pasinaudodami sukaupta patirtimi bei informacija pradėti savarankišką veiklą ir perimti partnerius bei klientus.

Jaunimas, ieškodamas darbo, turi pats išsikovoti sau darbo vietą. Neužtenka tik vartyti darbo skelbimus ir skųstis esama situacija. Trūksta noro norėti, pastangų tikslą pasiekti iki galo. Tokiomis mintimis dalijosi Lietuvos verslo konfederacijos surengtos diskusijos „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ dalyviai. Pasigenda iniciatyvumo „Buvome patalpinę skelbimą, kad ieškome praktikantų.

Darbas – tai ne tik priemonė užsidirbti pinigų, bet ir būdas tobulėti. Daugelis darbdavių suteikia sąlygas kompetencijų kėlimui ir siunčia savo darbuotojus į įvarius mokymus, seminarus ir kursus. Vis dėlto ne visiems to pakanka arba tai, ko nori išmokti, nėra susiję su organizacijos ugdymo planu. Į klausimus apie investavimą į kvalifikacijos kėlimą atsako Jūratė Dacienė, „Danske“ banko Personalo tarnybos direktorė.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį darbo ginčų sprendimą steigiamas privalomas ikiteisminis organas - Darbo ginčų komisijos. Šios komisijos bus steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, bus sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja apie nustatytus nelegalaus darbo atvejus. Vienos Vilniaus statybų bendrovės direktorius nubaustas už nelegaliai įdarbintą mūrininką, verslininkas iš Šalčininkų – už kebabų pardavėją, o UAB direktorius – už dvi Kalvarijų turgavietės pardavėjas. Teismo sprendimu nusižengusiems darbdaviams paskirtos piniginės baudos.

Dažnai yra baiminamasi, kad darboholizmas kelia grėsmę pietų pertraukai. Tačiau, kaip klausia BBC, ar privalomos pietų pertraukos įvedimas iš tiesų galėtų išspręsti šią problemą? Dauguma valgome pietus paskubomis. Skubėdami sušlamščiame sumuštinį tiesiog prie darbo stalo arba užsisakome salotų pietaudami su kolegomis. Kartais pietų pertraukos išvis atsisakome. Juk vis dėlto pusryčiai yra laikomi svarbiausiu dienos valgiu, o vakarienė – teikiančiu daugiausiai džiaugsmo.

Rugsėjo 1-ąją šalyje buvo įregistruota 205,6 tūkst. bedarbių - 10,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas, kaip ir liepą, mažėjo 0,1 proc. punktu. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, rugpjūtį darbdaviai pateikė informaciją apie 23,3 tūkst. laisvų darbo vietų - 13,8 proc. daugiau nei liepą. Darbo jėgos pasiūla per mėnesį smuktelėjo beveik 16 proc. - į teritorines darbo biržas kreipėsi mažiau naujų bedarbių, bedarbio statusas suteiktas 25,6 tūkst.

„Nuobodu, pernelyg didelis spaudimas ir per mažai laiko asmeniniam gyvenimui“, – tokiais žodžiais kilimą karjeros laiptais iki aukščiausių vadovų palydi ne vienas jaunas specialistas. Tai ne vien žodžiai. Vakarų kompanijos šiandien susiduria su tuo, kad nepatenkinti aukštomis pozicijomis talentingi ir puikūs darbuotojai uždaro darboviečių duris.

Artėjant mokslo metų pradžios šventei ne vienam tėvui ar motinai, planuojančiam pamatyti, kaip jo atžala žengia per mokyklos slenkstį, tenka šį klausimą aptarti su darbdaviu, nuo kurio geranoriškumo priklausys, ar ši diena virs šeimos švente.

Didžiausios Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ skrydžio įgulos personalas streiką pradės penktadienį, informuoja BBC. Darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tiksliai nenurodė, kur vyks streikai, tačiau sakė, kad kompaniją įspės prieš šešias valandas. „Mes nenorime, kad „Lufthansa“ turėtų galimybę pasiruošti streikui parengdama įgulos personalą, kuris mus pakeistų“, - „Reuters“ sakė profsąjungos atstovė.

Gyventojai nebebijo prarasti darbo vietos, jiems reikia iššūkių, o mokamas atlygimas nebėra svarbiausias kriterijus. Darbdaviai skelbime jau nurodo atlyginimą, siūlomą specialistui, o darbo užmokesčiai nemažėja – tokius pokyčius darbo rinkoje atskleidžia skelbimų portalo „CV bankas“ tyrimas. „Situacija darbo rinkoje apskritai gerėja. Taip sprendžiu iš vasaros: atsirado daugiau darbo vietų visose įmonėse.

Prancūzijos vyriausybė planuoja šalies čigonams sudaryti geresnes sąlygas ieškant darbo – šios tautinės mažumos atstovų darbdaviams planuojama mažinti mokesčius. Kaip primena BBC, anksčiau šį mėnesį Prancūzijos policija iš nelegalių čigonų gyvenviečių atgal į Rumuniją išsiuntė 240 čigonų. Šie išsiuntimai buvo aršiai kritikuojami žmogaus teisių gynimo organizacijų.

Kompanijai „InQuicker“, įsikūrusiai Vankuveryje, JAV,  kas savaitiniai verslo susitikimai per „Skype“ buvo įprastas ritualas. Tačiau, kaip entrepreuner.com prisipažino šios kompanijos įkūrėjas ir dabartinis generalinis direktorius Michael Brody-Waite, tokie susitikimai visada atrodė keistoki ir nelabai natūralūs. „Kai gerai apsvarstėme, supratome, kad nėra tiek daug dalykų, kuriuos reikėtų taip dažnai aptarinėti“, - sakė M. Brody-Waite.

Didžiosios Britanijos darbdaviai atrinkdami darbuotojus dažniau renkasi užsieniečius nei vietos jaunimą, nes jauni britai paprasčiausiai tingi dirbti ir yra per mažai išsilavinę, teigia Personalo ir plėtros institutas (The Chartered Institute of Personnel and Development), kuriuo remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Institutas perspėja, kad jauni žmonės Britanijoje paprasčiausiai nenori dirbti.

Nykstant sienoms tarp valstybių, daugėja žmonių, ieškančių kvalifikuoto darbo užsienyje. Susitarus dėl darbo pokalbio, atstumas tarp darbdavio ir kandidatuojančio asmens gali tapti rimta kliūtimi. Šią problemą darbą siūlančių įmonių atstovai linkę spręsti naudodamiesi programa „Skype“. Žmonės kandidatuoja į darbus ne tik kituose miestuose, bet ir kitose šalyse. Ne visada dėl darbo pokalbio susitaręs asmuo gali atvykti į kitame mieste ar šalyje įsikūrusią įmonę.

VšĮ „Edukacijos ir tyrimų“ centro užsakymu atliktame tyrime, kaip vieną iš ryškesnių transporto verslo problemų vežėjai išskyrė darbuotojų stoką. Apklausus 300 respondentų iš daugiau nei 1000 Lietuvoje veikiančių transporto rinkos įmonių, 69 respondentai (23 proc.) kaip vieną iš pagrindinių problemų, keliančių kliūtis verslo plėtrai, nurodė darbuotojų trūkumą.

Londono olimpiadoje varžosi gausi delegacija Lietuvos atletų, kurių startai dažniausia rodomi darbo valandomis. Problema didelė, nes tikram sirgaliui susikaupti prie darbo stalo, kai kažkur netoliese verda olimpinės aistros yra itin sunku. Naujienų portalas Balsas.

Per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius Estijoje sumažėjo 16 proc. (99 tūkst.), skelbia AFP, remdamasi Estijos statistikos agentūros duomenimis.Iš viso Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Nuo 2005 metų daugiausia darbo vietų šalyje buvo 2008 m. pirmąjį ketvirtį – tuomet jų skaičius viršijo 620 tūkst. (iš jų per 17 tūkst. – neužimtų). Palyginimui, šiuo metu Estijoje yra 522 tūkst. darbo vietų (7 tūkst.

Vyriausybės interesas yra ne naujų darbo vietų kūrimas, o naujų verslų steigimas, sako ūkio ministras Rimantas Žylius, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį Premjerą. „Kai kalbame apie darbo vietas, iš tikrųjų turime kalbėti apie verslą, nes Vyriausybė nesteigia darbo vietų. Mes nenorime sukurti daugiau mokytojų etatų ar daugiau išleisti viešajame sektoriuje, ar kad „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų dar 20 tūkst. darbuotojų.

Jei esate kaip dauguma vadovų, žinote, kaip darbe neįsivelti į nemalonumus: nepardavinėjate verslo paslapčių, netvirtinate, kad saugos taisyklės yra neprivalomos, nepažeidžiate darbo teisės ir kompanijos politikos, skleisdami kalbas, skatinančias diskriminaciją. Tačiau kasdien gali pasitaikyti pareiškimų, kurie pamažu aplinkiniams sukelia nusivylimą ir įtūžį.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Siekiant kuo geriau informuoti visuomenę apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausiai galimybių veiklos pasaulyje, kuriamas Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Jis taip pat padės įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams ir matyti esamą profesijų panoramą.

Vokietija kviečia dirbti jaunimą iš Ispanijos, kurioje vos ne kas antras jaunas žmogus neturi darbo. Pasak Vokietijos švietimo ministerijos, kvalifikuotų darbuotojų šalyje, kurios ekonomika didžiausia Europoje trūksta, o jaunimo nedarbas nedidelis. Vokietijos švietimo ministrė kartu su kolega iš Ispanijos aplankė vieno iš automobilių gamybos milžinų profesinio rengimo centrą. Esą tokių labai trūksta net tik Ispanijoje, kurioje nedarbas rekordinis, bet ir kitose šalyse.

Bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Panevėžio regionas tiesiasi, tačiau kol kas išnaudojamos dar ne visos galimybės. 2008 metais prasidėjus krizei Panevėžio regionas, kaip ir visa Lietuva, bandė susidoroti su naujais iššūkiais – kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Verslininkai su šia užduotimi gana gerai susitvarkė. Smogė skaudžiai Panevėžio regioną krizė paveikė stipriai. Iki pat jos vietos nedarbo rodikliai daugiau mažiau atitiko šalies vidurkį.

Kasmet stojantiesiems aukštosios mokyklos pasiūlo pluoštą naujų studijų programų. Ir nors teigiama, kad taip siekiama žengti koja kojon su rinkos tendencijomis, specialistai pastebi, jog jaunuoliai vis dar renkasi neperspektyvias specialybes. Studijų kokybės vertinimo centras skaičiuoja, kad šiemet akredituota 137 naujų studijų programų įvairiose šalies aukštosiose mokyklose.

2010 m. daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo veiklos, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių vadovai ir specialistai, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Technikų ir jaunesniųjų specialistų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų darbo užmokestis didžiausias buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei finansinėje ir draudimo veikloje.

Lietuvoje darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2820 litų, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Tai yra 41,9 proc.

Vos daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti pasirinkta profesija ir esama darboviete. Kas šeštas norėtų visai kitos specialybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos – baimė prarasti finansinį stabilumą.

Po egzaminų sesijos nemažai studentų toliau kopia svajonių karjeros link ieškodami profesinės praktikos vietos. Darbdaviai sako, kad praktikuotis priima labiausiai motyvuotus, o ir darbo vieta dažniau atsiranda pačių darbdavių apmokytiems jaunuoliams. Po konkurso dėl praktikos didelėje užsienio kompanijoje studentas Darius tikina, kad po jo bet kas prarastų darbo pokalbių baimę. Tačiau to patikrinti jis pats jau negalėjo, nes iškart po praktikos sulaukė ir siūlymo dirbti.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Darbo ieškantiesiems visuomet vienas iš aktualiausių klausimų yra atlyginimas. Kai kuriuose darbo skelbimuose iškart nurodoma, kokio atlygio už darbą kandidatas gali tikėtis, kai kuriuose tik abstrakčiai įvardijama suma arba išvis informuojama, kad atlyginimo klausimas bus svarstomas per pokalbį. Paskutinį pusmetį aiškėja tendencija, kad darbdaviai vis dažniau iškart nurodo, kokį atlyginimą siūlo būsimiems darbuotojams, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt darbdavių skelbimų statistika.

Vyriausybės sumanymai dar šioje Seimo sesijoje pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir liberalizuoti darbo santykius piktina profesines sąjungas. „Ne visoms Vyriausybės teikiamoms pataisoms pritarė Trišalė taryba, kurią sudaro valdžios institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, todėl tai profesinėms sąjungoms nepriimtina“, – sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Šią savaitę Vyriausybė skubiai teikia Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma galimybę prailginti darbo savaitę nuo 48 iki 78 valandų, sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, panaikinti garantijas, susijusias su labiau pažeidžiamų žmonių grupių (kaip neįgaliųjų) atleidimu, sumažinti išeitines išmokas ir apmokėjimą už viršvalandžius bei kt.

Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją. (Papildyta 16:44 val.

Ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 207,2 tūkst. bedarbių, jie sudarė 10,02 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Darbo birža. Per savaitę darbdaviai pateikė informaciją apie 4 tūkst. laisvų darbo vietų. Beveik trečdalį visų darbo pasiūlymų registravo Vilniaus (32,1 proc.), Kauno (14,6 proc.) ir Šiaulių (12,9 proc.) teritorinės darbo biržos.

Neigiami šiuolaikinės vadybos padariniai – stresas, persitempimas ar net savižudybės – gali būti panaikinti įmonėms tapus socialiai atsakingoms, įsitikinusi Prancūzijos žurnalistė Isabelle Bourboulon. Išskirtiniame interviu viešnios iš Prancūzijos klausėme, kaip įmonėms tapti socialiai atsakingoms ir kokių rezultatų joms tai gali duoti.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nutarė minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nuo rugpjūčio 1-osios didinti iki 850 litų, nors Trišalėje taryboje sutarimo dėl to rasta nebuvo. „Vyriausybė, atsižvelgdama į visus metus vykusias diskusijas su socialiniais partneriais, priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 1 dienos didinti minimalią algą iki 850 litų. Nuo rugpjūčio tam, kad verslas galėtų tinkamai pasiruošti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Per praėjusią savaitę registruotas nedarbas smuktelėjo 0,14 proc. punkto. Panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo 2011 m. spalio pabaigoje, informuoja Lietuvos darbo birža. Birželio 8-14 dienomis darbdaviai įregistravo 4,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Nors, palyginti su ankstesne savaite, darbo jėgos poreikis buvo mažesnis, Klaipėdoje ir Vilniuje fiksuotas augimas.

Darbuotojai, kurie reguliariai mankštinasi, vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau už tuos, kurie visiškai nesportuoja, rodo birželį „Journal of Labor Research“ numeryje išspausdintas tyrimas. Kaip rašo smartmoney.com, ryšį tarp sporto ir didesnės algos rodė ir ankstesnės studijos, tačiau trūko argumentų jam pagrįsti.