darbdaviai

Jau kuris laikas viešai skelbiama, kad nedarbas Lietuvoje pasiekė neregėtus mastus, tačiau kai kurie darbdaviai ieško darbuotojų, siūlydami ne tik atlyginimą, bet ir nemokamą maitinimą, darbo vietą netoli namų, stipendijas vaikams ir kt., rašo "Respublika". Bet kai kurie vis tiek mieliau renkasi bedarbio pašalpas. Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad bedarbiai šiuo metu sudaro 11 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. LDB duomenimis, šių metų gruodžio 1 d. šalyje buvo registruota 204 tūkst.

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija kritiškai vertina Europos Komisijos (EK) priimtas naująsias Tabako gaminių direktyvas, kuriomis stengiamasi numatyti griežtesnes tabako gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taisykles. Direktyvomis siūloma visiškai pakeisti cigarečių pakelių ženklinimą, t. y. nuo pakelių dings visi reklaminiai ženklai ir 75 proc. jų užims vaizdinis ir tekstinis įspėjimas apie rūkymo grėsmę sveikatai, be to, norima iš rinkos išimti ir mėtines cigaretes.

Dovanų pakuotojas su aukštuoju išsilavinimu, saikingai alkoholį vartojanti valytoja ar vadybininkas, kuris turės dirbti vadovo darbą – su tokiais neįprastais reikalavimais susiduria ieškantieji darbo. Specialistai sako, kad vien darbo skelbimas apie bendrovę suteikia daug naudingos informacijos. Internetiniuose tinklalapiuose esančiuose darbuotojų paieškos skelbimuose neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomi kiek aukštesni ir neadekvatūs tam tikrai pozicijai reikalavimai.

Prieš keletą metų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai – mažiausiai lojalūs darbuotojai Europoje. Tačiau kai kurios šalies įmonės, regis, surado raktą, kaip šią problemą išspręsti ir išlaikyti vertingus specialistus net keletą dešimtmečių. Inžinerinių konsultacijų bendrovėje “Sweco Lietuva” šiuo metu dirba 145 žmonių. Apie 40% iš jų – daugiau nei 10 metų.

Dažnai apie darbuotojus kalbama, kad juos darbe motyvuoja tik materialūs dalykai, ypač atlyginimas. Tačiau iš tiesų dirbantieji įmonėje jaučiasi gerai ne tik tuomet, kai uždirba pakankamai, bet ir kai traukia pats darbas, kai vadovas mąsto tinkamai ar kai įmonė apskritai atrodo perspektyvi. Iš darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos matyti, skirtumas tarp respondentų skaičiaus yra itin nedidelis, todėl išskirti vieno labiausiai motyvuojančio dalyko negalima.

„Kam to reikia?“ iniciatyva atliktos apklausos rezultatai parodė, kad darbuotojams svarbus įmonės dalyvavimas savanoriškose veiklose. Pastebėta, kad iniciatyva, kai įvairių sričių specialistai padeda augančiai kartai teisingai pasirinkti ateities profesiją, dalijantis savo profesine patirtimi su moksleiviais, padeda kelti darbuotojų motyvaciją ir veiklumą. Vis dėlto 80 proc. respondentų atsakė, jog jų darbovietės neskatina užsiimti savanoryste. Pagal Europos Sąjungos atliktus tyrimus, 23 proc.

Tarptautinė žmogiškųjų išteklių valdymo, konsultavimo ir sprendimų bendrovė „Aon Hewitt“ paskelbė kasmet atliekamo geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių tyrimo rezultatus (Best Employers study for the Central & Eastern Europe). Tarp geriausių darbdavių didelių įmonių kategorijoje (turinčios daugiau kaip 1000 darbuotojų) pateko vienintelė Lietuvos bendrovė – šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“.  Tyrimas buvo atliktas daugiau nei 400-uose bendrovių 8-ose E...

Vienas iš labiausiai paplitusių mitų ieškant darbo – įsidarbinti galima tik su pažįstamų ar draugų pagalba. Personalo specialistai pastebi, kad situacija darbo rinkoje keičiasi – net 83 proc. darbdavių rinkdamiesi darbuotoją pirmiausia vertina jo sugebėjimus atlikti darbą ir neteikia pirmenybės pažintims. Dirbti pas pažįstamus nenorėtų ir dauguma ieškančiųjų darbo, rodo didžiųjų miestų karjeros portalų grupės Cvzona.lt atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa.

Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms. Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje.

Visame pasaulyje veikia daugybė didelių bendrovių, kurių darbuotojai jaučiasi laimingi ir patenkinti. „Great Places to Work“ atliko tyrimą ir išsiaiškino kurie pasaulio darbdaviai jų pačių darbuotojų tarpe yra vertinami palankiausiai. Reitinguojant įmones labiausiai buvo atsižvlegta į pačių darbuotojų vertinimus. Per pastaruosius metus šios 25 bendrovės, veikiančios visame pasaulyje, sukūrė 120 tūkst. naujų darbo vietų. Tarp jų net 20 yra įsikūrusios JAV.

Šiandien geriausiais darbdaviais Lietuvoje paskelbtos reklamos bendrovė „adform“, „Lietuvos draudimas“, „Philip Morris Baltic“, farmacijos bendrovės „Roche Lietuva“ ir „Sanofi–aventis Lietuva“, taip pat telekomunikacijų bendrovė „Tele2”. Tokius rezultatus pristatė kompanija Aon Hewitt pirmą kartą Lietuvoje atlikusi „Geriausių darbdavių“ tyrimą.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Šalyje lapkričio 8-ąją buvo registruota 202,1 tūkst. bedarbių - 10,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio pradžioje bedarbių skaičiui įtakos turėjo sezono ypatumai, kai darbo biržos siųsti asmenys sugrįžta iš laikino užimtumo priemonių (pasibaigus viešųjų darbų, terminuotų darbų, verslo liudijimų ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms). Lietuvos darbo biržos duomenimis, per savaitę teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 5,8 tūkst.

Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.

Lapkričio 7 d. Vilniaus m. I-os apylinkės teismas priėmė nutartį 30-čiai dienų atidėti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinių sąjungų organizuojamą streiką. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija primena, kad situacija kartojasi:  2011 metų vasarą, pasinaudojant teismų pagalba, uždrausta streikuoti UAB „Švyturys–Utenos alus“ darbuotojams. Norima atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad nors teoriškai streikas galimas, praktiškai jį surengti neįmanoma.

Sėkminga karjera – daugelio jaunų žmonių svajonė. Kiekvienas jos siekia, kaip išmano: kruopščiai renkasi specialybę, aukštąją mokyklą. Tačiau dažnai pamiršta, jog studijos ir diplomas – ne galutinis, o tik pats pirmasis žingsnis ilgame kelyje į trokštamą tikslą. Norint jį pasiekti, dar teks nemažai ką nuveikti, tačiau pasak sėkmingai karjeros laiptais kylančio Andriaus Darulio, visa tai gali padaryti kiekvienas: svarbu noras, kantrybė ir drąsa pokyčiams.

Atlikus Laimės darbe („Happiness at Work“) tyrimą, kuriame dalyvavo 11 tūkst. respondentų iš 90 šalių, paaiškėjo, kokie žmonės darbe jaučiasi laimingiausi, o kurie nenumaldomai seka laikrodžio rodyklę ir laukia darbo dienos pabaigos. Tyrėjų pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės jaučiasi laimingesni dirbdami mažoje bendrovėje, kurioje darbuotojų skaičius neviršija šimto. Dirbant mažesniame kolektyve egzistuoja 25 proc.

Vis sunkiau suderinti bedarbių galimybes ir darbdavių lūkesčius. Nors nedarbo lygio procentai kas ketvirtį po truputį byra, darbo vietų gausa ir bedarbių mažėjimu džiaugtis per anksti. Kaip teigia Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas, į naujų darbo vietų steigimą verslininkai dar žiūri labai atsargiai. Naujos darbo vietos nedygsta kaip grybai po lietaus.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Ne vienerius metus Lietuvos krovininius vežančių kompanijų vadovai šaukte šaukia, kad rinkoje trūksta vairuotojų, kad sudėtinga rasti profesionalių, gebančių susilaikyti nuo žalingų įpročių, vairuotojų.

Darbo kodekso liberalizavimo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė Seimui nesutarusi su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kol kas atgulė į stalčius. Tačiau parlamente svarstomos Seimo narių grupės pateiktos Darbo kodekso pataisos, kurioms tada Trišalė taryba yra pritarusi, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Seimas svarsto darbo kodekso pataisas, kurių iki šiol šiame įstatyme nebuvo.

Prancūzijos darbdavių federacijos „Medef“ prezidentė pirmadienį paragino vyriausybę skubiai įgyvendinti darbo rinkos reformas ir perspėjo, kad „nuo perspėjimo apie audrą perėjome prie perspėjimo apie uraganą“. Interviu dienraščiui „Le Figaro“ „Medef“ prezidentė Laurence Parisot sakė, kad Prancūzija greitai taps „Europos ligone“, o taip atsitiks dėl didelių atlyginimų mokesčių, nelanksčių darbo įstatymų ir nepagarbos verslininkams.

Nakvynė – kiaulių fermoje, vietoj tualeto – kibiras, 18 valandų trunkantis darbas – tokį košmarą Austrijoje išgyvenusi kaunietė gali atsidurti antstolio rankose. Su keliais grašiais namo grįžusi moteris liko skolinga įdarbinimo agentūrai. „Nežinau, ką dabar reikės daryti. Vis dar esu skolinga mane įdarbinusiam tarpininkui, tačiau tokių pinigų, daugiau nei 1,5 tūkst. litų, neturiu.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Įmonės siekia pririšti arba nutildyti jų komercines paslaptis žinančius darbuotojus. O specialistai dėl geidžiamos darbo vietos kartais neatsargiai pasirašo jiems pasiūlytus įsipareigojimus ir sugriauna savo ateitį. Verslininkus dažnai baugina mintis, kad jų įmonės komercines paslaptis žinantys darbuotojai gali perbėgti pas konkurentus arba pasinaudodami sukaupta patirtimi bei informacija pradėti savarankišką veiklą ir perimti partnerius bei klientus.

Jaunimas, ieškodamas darbo, turi pats išsikovoti sau darbo vietą. Neužtenka tik vartyti darbo skelbimus ir skųstis esama situacija. Trūksta noro norėti, pastangų tikslą pasiekti iki galo. Tokiomis mintimis dalijosi Lietuvos verslo konfederacijos surengtos diskusijos „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ dalyviai. Pasigenda iniciatyvumo „Buvome patalpinę skelbimą, kad ieškome praktikantų.

Darbas – tai ne tik priemonė užsidirbti pinigų, bet ir būdas tobulėti. Daugelis darbdavių suteikia sąlygas kompetencijų kėlimui ir siunčia savo darbuotojus į įvarius mokymus, seminarus ir kursus. Vis dėlto ne visiems to pakanka arba tai, ko nori išmokti, nėra susiję su organizacijos ugdymo planu. Į klausimus apie investavimą į kvalifikacijos kėlimą atsako Jūratė Dacienė, „Danske“ banko Personalo tarnybos direktorė.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį darbo ginčų sprendimą steigiamas privalomas ikiteisminis organas - Darbo ginčų komisijos. Šios komisijos bus steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, bus sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja apie nustatytus nelegalaus darbo atvejus. Vienos Vilniaus statybų bendrovės direktorius nubaustas už nelegaliai įdarbintą mūrininką, verslininkas iš Šalčininkų – už kebabų pardavėją, o UAB direktorius – už dvi Kalvarijų turgavietės pardavėjas. Teismo sprendimu nusižengusiems darbdaviams paskirtos piniginės baudos.

Dažnai yra baiminamasi, kad darboholizmas kelia grėsmę pietų pertraukai. Tačiau, kaip klausia BBC, ar privalomos pietų pertraukos įvedimas iš tiesų galėtų išspręsti šią problemą? Dauguma valgome pietus paskubomis. Skubėdami sušlamščiame sumuštinį tiesiog prie darbo stalo arba užsisakome salotų pietaudami su kolegomis. Kartais pietų pertraukos išvis atsisakome. Juk vis dėlto pusryčiai yra laikomi svarbiausiu dienos valgiu, o vakarienė – teikiančiu daugiausiai džiaugsmo.

Rugsėjo 1-ąją šalyje buvo įregistruota 205,6 tūkst. bedarbių - 10,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas, kaip ir liepą, mažėjo 0,1 proc. punktu. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, rugpjūtį darbdaviai pateikė informaciją apie 23,3 tūkst. laisvų darbo vietų - 13,8 proc. daugiau nei liepą. Darbo jėgos pasiūla per mėnesį smuktelėjo beveik 16 proc. - į teritorines darbo biržas kreipėsi mažiau naujų bedarbių, bedarbio statusas suteiktas 25,6 tūkst.

„Nuobodu, pernelyg didelis spaudimas ir per mažai laiko asmeniniam gyvenimui“, – tokiais žodžiais kilimą karjeros laiptais iki aukščiausių vadovų palydi ne vienas jaunas specialistas. Tai ne vien žodžiai. Vakarų kompanijos šiandien susiduria su tuo, kad nepatenkinti aukštomis pozicijomis talentingi ir puikūs darbuotojai uždaro darboviečių duris.

Artėjant mokslo metų pradžios šventei ne vienam tėvui ar motinai, planuojančiam pamatyti, kaip jo atžala žengia per mokyklos slenkstį, tenka šį klausimą aptarti su darbdaviu, nuo kurio geranoriškumo priklausys, ar ši diena virs šeimos švente.

Didžiausios Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ skrydžio įgulos personalas streiką pradės penktadienį, informuoja BBC. Darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tiksliai nenurodė, kur vyks streikai, tačiau sakė, kad kompaniją įspės prieš šešias valandas. „Mes nenorime, kad „Lufthansa“ turėtų galimybę pasiruošti streikui parengdama įgulos personalą, kuris mus pakeistų“, - „Reuters“ sakė profsąjungos atstovė.

Gyventojai nebebijo prarasti darbo vietos, jiems reikia iššūkių, o mokamas atlygimas nebėra svarbiausias kriterijus. Darbdaviai skelbime jau nurodo atlyginimą, siūlomą specialistui, o darbo užmokesčiai nemažėja – tokius pokyčius darbo rinkoje atskleidžia skelbimų portalo „CV bankas“ tyrimas. „Situacija darbo rinkoje apskritai gerėja. Taip sprendžiu iš vasaros: atsirado daugiau darbo vietų visose įmonėse.

Prancūzijos vyriausybė planuoja šalies čigonams sudaryti geresnes sąlygas ieškant darbo – šios tautinės mažumos atstovų darbdaviams planuojama mažinti mokesčius. Kaip primena BBC, anksčiau šį mėnesį Prancūzijos policija iš nelegalių čigonų gyvenviečių atgal į Rumuniją išsiuntė 240 čigonų. Šie išsiuntimai buvo aršiai kritikuojami žmogaus teisių gynimo organizacijų.

Kompanijai „InQuicker“, įsikūrusiai Vankuveryje, JAV,  kas savaitiniai verslo susitikimai per „Skype“ buvo įprastas ritualas. Tačiau, kaip entrepreuner.com prisipažino šios kompanijos įkūrėjas ir dabartinis generalinis direktorius Michael Brody-Waite, tokie susitikimai visada atrodė keistoki ir nelabai natūralūs. „Kai gerai apsvarstėme, supratome, kad nėra tiek daug dalykų, kuriuos reikėtų taip dažnai aptarinėti“, - sakė M. Brody-Waite.

Didžiosios Britanijos darbdaviai atrinkdami darbuotojus dažniau renkasi užsieniečius nei vietos jaunimą, nes jauni britai paprasčiausiai tingi dirbti ir yra per mažai išsilavinę, teigia Personalo ir plėtros institutas (The Chartered Institute of Personnel and Development), kuriuo remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Institutas perspėja, kad jauni žmonės Britanijoje paprasčiausiai nenori dirbti.

Nykstant sienoms tarp valstybių, daugėja žmonių, ieškančių kvalifikuoto darbo užsienyje. Susitarus dėl darbo pokalbio, atstumas tarp darbdavio ir kandidatuojančio asmens gali tapti rimta kliūtimi. Šią problemą darbą siūlančių įmonių atstovai linkę spręsti naudodamiesi programa „Skype“. Žmonės kandidatuoja į darbus ne tik kituose miestuose, bet ir kitose šalyse. Ne visada dėl darbo pokalbio susitaręs asmuo gali atvykti į kitame mieste ar šalyje įsikūrusią įmonę.

VšĮ „Edukacijos ir tyrimų“ centro užsakymu atliktame tyrime, kaip vieną iš ryškesnių transporto verslo problemų vežėjai išskyrė darbuotojų stoką. Apklausus 300 respondentų iš daugiau nei 1000 Lietuvoje veikiančių transporto rinkos įmonių, 69 respondentai (23 proc.) kaip vieną iš pagrindinių problemų, keliančių kliūtis verslo plėtrai, nurodė darbuotojų trūkumą.

Londono olimpiadoje varžosi gausi delegacija Lietuvos atletų, kurių startai dažniausia rodomi darbo valandomis. Problema didelė, nes tikram sirgaliui susikaupti prie darbo stalo, kai kažkur netoliese verda olimpinės aistros yra itin sunku. Naujienų portalas Balsas.

Per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius Estijoje sumažėjo 16 proc. (99 tūkst.), skelbia AFP, remdamasi Estijos statistikos agentūros duomenimis.Iš viso Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Nuo 2005 metų daugiausia darbo vietų šalyje buvo 2008 m. pirmąjį ketvirtį – tuomet jų skaičius viršijo 620 tūkst. (iš jų per 17 tūkst. – neužimtų). Palyginimui, šiuo metu Estijoje yra 522 tūkst. darbo vietų (7 tūkst.

Vyriausybės interesas yra ne naujų darbo vietų kūrimas, o naujų verslų steigimas, sako ūkio ministras Rimantas Žylius, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį Premjerą. „Kai kalbame apie darbo vietas, iš tikrųjų turime kalbėti apie verslą, nes Vyriausybė nesteigia darbo vietų. Mes nenorime sukurti daugiau mokytojų etatų ar daugiau išleisti viešajame sektoriuje, ar kad „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų dar 20 tūkst. darbuotojų.

Jei esate kaip dauguma vadovų, žinote, kaip darbe neįsivelti į nemalonumus: nepardavinėjate verslo paslapčių, netvirtinate, kad saugos taisyklės yra neprivalomos, nepažeidžiate darbo teisės ir kompanijos politikos, skleisdami kalbas, skatinančias diskriminaciją. Tačiau kasdien gali pasitaikyti pareiškimų, kurie pamažu aplinkiniams sukelia nusivylimą ir įtūžį.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Siekiant kuo geriau informuoti visuomenę apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausiai galimybių veiklos pasaulyje, kuriamas Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Jis taip pat padės įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams ir matyti esamą profesijų panoramą.