darbdaviai

Gitanas Nausėda Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc. Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų.

Jaunas žmogus turi klausti, kokią naudą turės kompanija įdarbindama jį. Dažnai būsimi darbuotojai galvoja tik apie naudą sau. Tokius ir panašius patarimus dalijo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ketvirtadienį vykusioje ekonomikos mokytojų konferencijoje. „Kompanijos interesai turi būti aukščiau nei asmeniniai“, – renginyje tvirtino bendrovės „Hanner“ vadovas. Verslininkas tikino, kad bet kuris darbdavys nori pasamdyti darbuotoją, kuris siekia maksimalios naudos kompanijai.

Simona PUŽAITĖ „Sunkus darbas tau ne draugas?“, „Tingi išeiti iš namų?“ – provokuoja darbo pasiūlymas užsiimti „informacijos pardavimo verslu“. Internete apstu darbo, kuriam tereikia kompiuterio ir interneto, pasiūlymų. Darbo pliusais „darbdaviai“ vadina tai, kad dirbsi neoficialiai, be jokių mokesčių. Per mėnesį žadama iki 2000 litų. Šis verslas jau atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų akiratyje. Viešoji versija Internetinių skelbimų portalas.

Meteorologai žada, kad įpusėjus savaitei turėtų alinti 29–34 laipsnių kaitra. Karštis tampa ekstremaliu išbandymu lauke sunkiai triūsiantiems kelininkams, statybininkams ir šienautojams. Tačiau darbdaviai tvirtina, kad darbininkai darbo sąlygomis nesiskundžia ir teigia, kad didesnis lauko darbų priešas – liūtys.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Vis daugiau darbdavių naudojasi  lengvata įdarbindami bazinių karinių mokymų dalyvius. Darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio subsidiją, jei įdarbina bazinius karinius mokymus baigusius asmenis, arba už savo darbuotojus, sugrįžusius juos atlikus. Tokiu atveju darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio, skirto mokėti tokiam asmeniui – 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio – 1275 lt.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmojoje šio straipsnio dalyje rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Pirmadienį Seimas svarstys labai įdomų įstatymo projektą (XIP-2981(2)). Pirma, profsąjungas galės steigti bet kas, net ir bedarbiai. Jei gali dirbti, tai gali ir priklausyti profsąjungai. Antra, norint steigti profsąjungą (ar jos padalinį) įmonėje X, nėra būtina būti įmonės X darbuotuoju.

„Danske bank“ vyriausiosios analitikė Violetos Klyvienės nuomone, MMA didinimas nėra geras sprendimas. Anot jos, protingiau būtų MMA nustatyti pagal darbuotojo amžių. „Gavus duomenis apie pirmąjį šių metų ketvirtį, nemanau, kad MMA dydis turėtų kilti iki 1200 lt“, – sako V. Klyvienė. Anot analitikės, situacija labai skiriasi mieste ir periferijoje, todėl neabejotinai ir įmonių galimybės mokėti atlyginimą yra skirtingos.

Kelių tūkstančių darbdavių apklausa parodė, kad vienas iš keturių vadovų susiduria su darbuotojų paieškos problemomis, nors Europoje ir kitur yra rekordinis nedarbas. CNBC praneša, kad trečios pagal dydį pasaulyje įdarbinimo agentūros „Manpower Group“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo beveik 40 tūkst. darbdavių, rezultatai parodė, jog 35 proc. jų susiduria su tinkamų darbuotojų paieškos sunkumais. Šis rodiklis yra aukščiausias nuo krizės pradžios.

Idėja, kad totalitarinė valdžia gali stebėti kiekvieną žingsnį greičiausiai egzistuoja tik mokslinės fantastikos filmuose, tačiau tai nereiškia, kad vadovas neturi žinių apie savo pavaldinių darbo įpročius, rašo CNBC. Ekspertai teigia, kad greitai besivystančios technologijos leidžia lengviau ir pigiau darbdaviams skaityti darbuotojų elektroninius laiškus, stebėti, ką jie veikia internete, sekti kur važinėjama įmonės automobiliu ir išsiaiškinti kada šis buvo darbe.

„Pakvietus į darbo pokalbį, buvo pasidžiaugta, kad labai jaunai atrodau, tai aš juokdamasi pasakiau, kad turėsiu darbą. Buvo atsakyta, kad jaunesni darbo neturi. Klausiau, kodėl nepriima jaunesnių, darbdavys atsakė, kad šie neturi patirties. Aš turiu patirties, man vakarėliai neberūpi, vaikai užauginti. Pasakė, kad man paskambins. Skambutis skamba iki šios dienos“, – tai vienas iš daugelio pastebėjimų, kai kalba pakrypsta apie darbuotojų diskriminaciją.

Vilkikų vairuotojų ir darbdavių nesutarimus vis dažniau sprendžia specialiai įsteigtos darbo ginčų komisijos ir teismai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl darbdavių, kurie nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta. Nedažnai, tačiau pasitaiko ir bylų, kuriose vežėjai reikalauja išieškoti iš vairuotojų materialinę žalą.

JAV Ajovos valstijos teismas įpareigojo paukštienos perdirbimo įmonę išmokėti kompensaciją psichiškai nesveikiems darbuotojams, rašo "The Des Moines Register". Pagal teismo sprendimą, "Henry's Turkey Service" turės savo buvusiems 32-iems darbuotojams išmokėti 240 mln. dolerių. Kiekvienas jų turėtų gauti po 5,5 mln. dolerių kompensaciją, o taip pat po 2 mln. kaip baudą darbdaviui.

Gegužės 1–oji – Tarptautinė darbo diena. Šios dienos ištakos siekia dar 1886 m., kai gegužės 1–ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.  2012 m. Lietuvoje darbuotojai už savo teises kovojo aktyviai. Buvo surengti 193 streikai ir įspėjamieji streikai – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį, kuriuose dalyvavo 5,6 tūkst. darbuotojų.

Neretai darbo skelbimuose nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas?

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas privalomos studentų praktikos įvertinimas parodė, kad Lietuvos darbdaviai labiausiai vertina praktiką atliekančio studento motyvaciją. Taip pat didelę reikšmę teikia teorinėms praktikanto žinioms bei gebėjimams žinias kūrybingai pritaikyti kasdienėje darbo praktikoje. „Bene labiausiai įmonių vadovai vertina praktiką atliekančio studento motyvaciją. Motyvacija – kertinis reikalavimas, kurio pasigenda didžioji dalis įmonių vadovų.

Vilkikų vairuotojų ir darbdavių nesutarimus vis dažniau sprendžia specialiai įsteigtos darbo ginčų komisijos ir teismai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl darbdavių, kurie nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta. Nedažnai, tačiau pasitaiko ir bylų, kuriose vežėjai reikalauja išieškoti iš vairuotojų materialinę žalą.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai sumokėjo gerokai daugiau įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą („Sodrą“). Dėl to fondo biudžeto deficitas buvo mažesnis nei praėjusiais metais, rodo išankstiniai duomenys. Per 2013 metų sausio – kovo mėn. „Sodros“ pajamos buvo 2 mlrd. 142,1 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų), t.y. 7,1 proc. arba 142,7 mln.

Kurdami savo CV ir rašydami motyvacinį laišką, kai kurie darbuotojai neišvengia faktų pagražinimo, kad atrodytų patrauklesni kandidatai. Atrodytų, tokia mintis gali kilti tik darbo ieškantiesiems – juk jiems reikia įveikti didelį būrį konkurentų. Tačiau kartais ir darbdaviai neatsispiria norui pagražinti kai kuriuos faktus ar pateikti neteisingos informacijos. Beveik 30 proc.

Sprendimas darbo ginčų nagrinėjimą perduoti prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtoms darbo ginčų komisijoms – pasiteisino. Per tris šių metų mėnesius darbo ginčų komisijos gavo 1,3 tūkst. prašymų išspręsti darbuotojų ir darbdavių nesutarimus. Išnagrinėta beveik 800 darbo bylų, daugelyje jų kelti reikalavimai patenkinti visiškai arba iš dalies, arba jos baigėsi taikos sutartimis.

Užsitęsusi žiema ir sniegas trukdo atsigauti Lietuvos darbo rinkai – besitęsiant šaltiems orams, vis dar nepradėti sezoniniai darbai žemės ūkyje, statyboje, atšilimo laukia paslaugų sektorius. Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė BNS sako, kad šiemet padėtį darbo rinkoje smarkiai lėmė orai. "Prasidedant pavasariui, vasarą ir pirmaisiais rudens mėnesiais paprastai išauga (darbo pasiūla - BNS), ir turėtų tokios tendencijos išlikti.

Pokyčiai technologijų srityje Silicio slėnyje daug jaunų žmonių padarė labai turtingais. Tokio pokyčio dar nėra buvę. Tai kultūrinei ir ekonominei plotmei nebūtinai išeis į gerą. Pernai liepą kompanija „Google“ surengė darbo vakarėlį. Žinoma tai nebuvo įprasta „ledų, pyrago ir alaus“ biuro šventė. Kompijos teritorijoje netoli kalnų buvo iškastos duobės, kur buvo kepamos kiaulės. Stalai buvo nukrauti maistu ir gėrimais.

Statistikos departamento duomenimis, dauguma gyventojų (18,7 proc.), pernai spalį Lietuvoje „ant popieriaus“ gavusiųjų daugiau kaip 5501 lito atlyginimą, dirbo finansų ir draudimo įmonėse, 15,9 proc. – informacijos ir ryšių sektoriuje. Dvigubai daugiau – 10 001 lito ir didesnį atlyginimą uždirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20 proc.) bei apdirbamosios gamybos (16,6 proc.) atstovai.

Šiandieniame nuožmios konkurencijos kupiname pasaulyje įmonės siekia kuo didesnio pelno, bet geriausias būdas tai pasiekti – investuoti į darbuotojų laimę, tvirtina Harvarde dėstęs psichologas iš Izraelio Talas Ben-Shaharas. Harvardo universitete dėstėte vieną populiariausių dalykų – lyderystės psichologiją.

Darbdaviai gali daug ko išmokti iš slaptųjų agentų, tvirtina leidinyje „Wirtschafts Woche Heute“ Leo Martinas. Savo knygoje buvęs slaptasis agentas aiškina, kaip galima viską iki smulkmenų sužinoti apie savo darbuotojus, rašo „Die Zeit“. Daug nesusipratimų ir konfliktų įvyksta dėl vienos priežasties: manoma, kad kiti žmonės į viską žiūri taip, kaip ir mes. Bet taip nėra. Tas, kuris mato kitą žmogų kiaurai, jau turi pranašumą. Leo Martinas yra kaip tik tas žmogus, kuris mato kitus žmones kiaurai.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad Lietuvoje rengiami ne tų profesijų specialistai, kurių ieško darbdaviai. Todėl vieni neranda darbo, o kiti – reikalingų darbuotojų. Ar pavyks kaip nors suskaičiuoti, kiek kokių specialistų reikės, tarkime po penkerių metų, abejojama, tačiau pripažįstama: vadinamąją „kiekybės problemą“ keičia „kokybės" problema. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų mėnesį jų įregistruota beveik 39 tūkst. bedarbių.

Kiekvienas darbdavys turi žinoti, kaip efektyviai elgtis su įvairiais asmenybių tipais, rašo „Business Insider“. Autorė Kate Ward sudarė HRDQ asmenybių tipo modelį, kuris daro prielaidą, kad asmenys turi „specifinius, įsitvirtinusius, stabilius asmenybės tipus, kurie lemia jų elgesį.“ Jei vadovams pavyksta nustatyti savo darbuotojų asmenybių tipus, jie gali geriau suprasti, ko iš jų tikėtis ir kaip su jais bendrauti.

Darbdavys, planuodamas plėsti darbuotojų komandą, iš anksto apgalvoja, koks naujas žmogus turėtų būti, kad pritaptų kolektyve, gebėtų atlikti darbo užduotis, būtų naudingas įmonei. Darbdavių keliami reikalavimai yra normalus ir suprantamas dalykas. Tačiau pasitaiko ir tokių reikalavimų, kurie vertinami kritiškai ir, pasak darbuotojų, apskritai yra nelogiški ar netgi nereikalingi.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis užsienio kapitalo bendrovės veikiančios Lietuvoje moka vidutiniškai 2,5 karto didesnius atlyginimus nei šalies vidurkis, rašo „Verslo Žinios“. Užsienio investuotojų valdomose įmonėse darbuotojų algų vidurkis siekia 5,132 tūkst. litų, tuo tarpu šalies vidurkis – 2,171 tūkst. litų. Tokia tendencija verčia darbuotojus žvalgytis į užsienio bendroves. 2011 metais tarp 20 geidžiamiausių Lietuvos darbdavių net 19 turėjo užsienio kapitalo.

LRT televizijos laida „Pinigų karta“ Nauji metai – nauja minimali mėnesinė alga (MMA) ir nauji išbandymai Lietuvos verslui, geresnės sąlygos darbuotojams ir aiški nauda valstybei. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad, padidinus MMA, iškils lūkesčiai ir tų, kurie dirba kvalifikuotą darbą, o jų užmokestis yra vos keliais šimtais litų didesnis už MMA.

Vos įžengus į 2013-uosius Panevėžio darbo biržoje vėl pagausėjo bedarbių. Tai, kad metų pradžioje Darbo biržoje registruojama gerokai daugiau bedarbių nei kitu laiku, tapo jau įprastu reiškiniu. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė sako, kad per pusantros darbo dienos po Naujųjų metų Panevėžio darbo biržoje bedarbių skaičius šoktelėjo.

Jau kuris laikas viešai skelbiama, kad nedarbas Lietuvoje pasiekė neregėtus mastus, tačiau kai kurie darbdaviai ieško darbuotojų, siūlydami ne tik atlyginimą, bet ir nemokamą maitinimą, darbo vietą netoli namų, stipendijas vaikams ir kt., rašo "Respublika". Bet kai kurie vis tiek mieliau renkasi bedarbio pašalpas. Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad bedarbiai šiuo metu sudaro 11 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. LDB duomenimis, šių metų gruodžio 1 d. šalyje buvo registruota 204 tūkst.

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija kritiškai vertina Europos Komisijos (EK) priimtas naująsias Tabako gaminių direktyvas, kuriomis stengiamasi numatyti griežtesnes tabako gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taisykles. Direktyvomis siūloma visiškai pakeisti cigarečių pakelių ženklinimą, t. y. nuo pakelių dings visi reklaminiai ženklai ir 75 proc. jų užims vaizdinis ir tekstinis įspėjimas apie rūkymo grėsmę sveikatai, be to, norima iš rinkos išimti ir mėtines cigaretes.

Dovanų pakuotojas su aukštuoju išsilavinimu, saikingai alkoholį vartojanti valytoja ar vadybininkas, kuris turės dirbti vadovo darbą – su tokiais neįprastais reikalavimais susiduria ieškantieji darbo. Specialistai sako, kad vien darbo skelbimas apie bendrovę suteikia daug naudingos informacijos. Internetiniuose tinklalapiuose esančiuose darbuotojų paieškos skelbimuose neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomi kiek aukštesni ir neadekvatūs tam tikrai pozicijai reikalavimai.

Prieš keletą metų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai – mažiausiai lojalūs darbuotojai Europoje. Tačiau kai kurios šalies įmonės, regis, surado raktą, kaip šią problemą išspręsti ir išlaikyti vertingus specialistus net keletą dešimtmečių. Inžinerinių konsultacijų bendrovėje “Sweco Lietuva” šiuo metu dirba 145 žmonių. Apie 40% iš jų – daugiau nei 10 metų.

Dažnai apie darbuotojus kalbama, kad juos darbe motyvuoja tik materialūs dalykai, ypač atlyginimas. Tačiau iš tiesų dirbantieji įmonėje jaučiasi gerai ne tik tuomet, kai uždirba pakankamai, bet ir kai traukia pats darbas, kai vadovas mąsto tinkamai ar kai įmonė apskritai atrodo perspektyvi. Iš darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos matyti, skirtumas tarp respondentų skaičiaus yra itin nedidelis, todėl išskirti vieno labiausiai motyvuojančio dalyko negalima.

„Kam to reikia?“ iniciatyva atliktos apklausos rezultatai parodė, kad darbuotojams svarbus įmonės dalyvavimas savanoriškose veiklose. Pastebėta, kad iniciatyva, kai įvairių sričių specialistai padeda augančiai kartai teisingai pasirinkti ateities profesiją, dalijantis savo profesine patirtimi su moksleiviais, padeda kelti darbuotojų motyvaciją ir veiklumą. Vis dėlto 80 proc. respondentų atsakė, jog jų darbovietės neskatina užsiimti savanoryste. Pagal Europos Sąjungos atliktus tyrimus, 23 proc.

Tarptautinė žmogiškųjų išteklių valdymo, konsultavimo ir sprendimų bendrovė „Aon Hewitt“ paskelbė kasmet atliekamo geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių tyrimo rezultatus (Best Employers study for the Central & Eastern Europe). Tarp geriausių darbdavių didelių įmonių kategorijoje (turinčios daugiau kaip 1000 darbuotojų) pateko vienintelė Lietuvos bendrovė – šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“.  Tyrimas buvo atliktas daugiau nei 400-uose bendrovių 8-ose E...

Vienas iš labiausiai paplitusių mitų ieškant darbo – įsidarbinti galima tik su pažįstamų ar draugų pagalba. Personalo specialistai pastebi, kad situacija darbo rinkoje keičiasi – net 83 proc. darbdavių rinkdamiesi darbuotoją pirmiausia vertina jo sugebėjimus atlikti darbą ir neteikia pirmenybės pažintims. Dirbti pas pažįstamus nenorėtų ir dauguma ieškančiųjų darbo, rodo didžiųjų miestų karjeros portalų grupės Cvzona.lt atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa.

Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms. Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje.

Visame pasaulyje veikia daugybė didelių bendrovių, kurių darbuotojai jaučiasi laimingi ir patenkinti. „Great Places to Work“ atliko tyrimą ir išsiaiškino kurie pasaulio darbdaviai jų pačių darbuotojų tarpe yra vertinami palankiausiai. Reitinguojant įmones labiausiai buvo atsižvlegta į pačių darbuotojų vertinimus. Per pastaruosius metus šios 25 bendrovės, veikiančios visame pasaulyje, sukūrė 120 tūkst. naujų darbo vietų. Tarp jų net 20 yra įsikūrusios JAV.

Šiandien geriausiais darbdaviais Lietuvoje paskelbtos reklamos bendrovė „adform“, „Lietuvos draudimas“, „Philip Morris Baltic“, farmacijos bendrovės „Roche Lietuva“ ir „Sanofi–aventis Lietuva“, taip pat telekomunikacijų bendrovė „Tele2”. Tokius rezultatus pristatė kompanija Aon Hewitt pirmą kartą Lietuvoje atlikusi „Geriausių darbdavių“ tyrimą.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Šalyje lapkričio 8-ąją buvo registruota 202,1 tūkst. bedarbių - 10,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio pradžioje bedarbių skaičiui įtakos turėjo sezono ypatumai, kai darbo biržos siųsti asmenys sugrįžta iš laikino užimtumo priemonių (pasibaigus viešųjų darbų, terminuotų darbų, verslo liudijimų ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms). Lietuvos darbo biržos duomenimis, per savaitę teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 5,8 tūkst.

Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.

Lapkričio 7 d. Vilniaus m. I-os apylinkės teismas priėmė nutartį 30-čiai dienų atidėti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinių sąjungų organizuojamą streiką. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija primena, kad situacija kartojasi:  2011 metų vasarą, pasinaudojant teismų pagalba, uždrausta streikuoti UAB „Švyturys–Utenos alus“ darbuotojams. Norima atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad nors teoriškai streikas galimas, praktiškai jį surengti neįmanoma.

Sėkminga karjera – daugelio jaunų žmonių svajonė. Kiekvienas jos siekia, kaip išmano: kruopščiai renkasi specialybę, aukštąją mokyklą. Tačiau dažnai pamiršta, jog studijos ir diplomas – ne galutinis, o tik pats pirmasis žingsnis ilgame kelyje į trokštamą tikslą. Norint jį pasiekti, dar teks nemažai ką nuveikti, tačiau pasak sėkmingai karjeros laiptais kylančio Andriaus Darulio, visa tai gali padaryti kiekvienas: svarbu noras, kantrybė ir drąsa pokyčiams.