danas nagelė

Jau praėjo Vyriausybės darbo metai, o jos programa iki šiol nevykdoma. Mokesčiai daug didesni, nei ministrai žadėjo, algos daug mažesnės, korupcija ir biurokratizmas nesuvaldytas. Matydama, kad pažadų tesėti nepavyks, Vyriausybė svarbiausius reikalus atideda. Pažadas: be mašinų! Perskaičius Vyriausybės programą, pernai patvirtintą Seimo, atrodo, kad Lietuvoje - tikras rojus. Tiksliau, būtų rojus, jei tai, kas įrašyta į šį dokumentą, būtų išpildyta. Deja, viskas taip toli nuo realybės.

Politinės partijos Lietuvoje sunkmečio nejaučia. Krizė šalyje ar ne - vis tiek valstybės biudžete atsiranda milijonai litų, kurie skiriami partijoms. Ir dar šimtai patalpų joms skiriama už dyką, nors už jų nuomą galima būtų uždirbti krūvą pinigų. Pinigų rijykla Lietuva gali didžiuotis savo politinių partijų gausa. Arba piktintis tuo, nes jos brangiai kainuoja.

Lietuvoje dirbantys komerciniai bankai kasdien iš butų iškrausto mažiausiai po dvi šeimas. Tačiau realiai gatvėje atsiduria daugiau žmonių, mat ne visi bankai viešai giriasi, kiek klientų (ypač – su mažais vaikais ant rankų) paliko be pastogės. Ką apie tai mano Seimas ir Lietuvos bankas? Nieko, nes jų atstovai patys sėdi bankų kišenėse. Skola – milijardas Naujausiais duomenimis, Lietuvos gyventojų, neskaitant įmonių, pradelstos skolos jau pasiekė beveik milijardą litų.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu? Keistas požiūris Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd.

Lietuvos bankas ir Vyriausybė ir toliau teigia, kad litas devalvuotas nebus. Tačiau dėl visa ko šios dvi institucijos nusprendė pasilikti galimybę litą devalvuoti be Seimo žinios: kad visuomenė apie tai nesužinotų pernelyg anksti. Seimas nori dalyvauti Vyriausybė rytoj ketina nepritarti Lito patikimumo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinės valiutos devalvavimo procesą įtraukti ir Seimą.

Trūko bankų skolininkų Lietuvoje kantrybė. Balandžio pradžioje jie rengia protesto akciją prieš nesibaigianti smaugimą keliant palūkanas paskoloms litais. Finansų analitikai pritaria: palūkanos keliamos nepagrįstai, - skelbia „Vakaro žinios“. Nusibodo smaugimas Asociacija „Netylėk“ balandžio 4-ąją rengia protesto akciją prie Lietuvos banko prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą. Jau surinkta po peticija daugiau nei tūkstantis parašų.

Vyriausybė įsako renovuoti daugiabučius! Ir visai nesvarbu, nori to gyventojai ar ne. Nenorintiesiems ar neišgalintiesiems už renovaciją susimokėti bus taikomos sankcijos, - skelbia „Vakaro žinios“. Nepaklusniuosius baus Tai ne piktas balandžio 1-osios pokštas. Apie gyventojų prievartavimą iš tikrųjų prakalbo ir premjeras Andrius Kubilius, ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Ne tik Vyriausybė, ministerijos, joms pavaldūs departamentai, savivaldybės ir kitos institucijos leidžia bedugnėn biudžeto milijardus. Pinigai dar mistiškiau pumpuojami per institucijų įkurtas viešąsias įstaigas, kurių Lietuvoje - ne vienas šimtas. Tikrinti uždrausta Gražių būta naujosios valdžios pažadų. Gražiausias – taupyti mažinant valdymo išlaidas. Deja, kol kas kalbos taip ir liko kalbomis.

Iki ausų Lietuvą į skolas įklampinusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė pernai rodė puikų pavyzdį, kaip reikia prasiskolinti, ir savivaldybėms. Miestai, rajonai jau skolingi milijardą litų. Viršijo limitus Lietuvos savivaldybės pernai per 9 mėnesius iki spalio 1-osios (naujesnių duomenų Finansų ministerija dar neturi) pasiskolino penktadalį milijardo litų. Didžiausia skola slegia Vilniaus miesto savivaldybę - net 361 mln. litų, arba net 51,8 proc. viso pernykščio metinio savivaldybės biudžeto.

Dėl ekonomikos kilimo Baltijos tigru vadinta Lietuva – tik nusišėręs katinas. „Vakaro žinios“ išsiaiškino, kad visos buvusios valdžios, kad ir kaip ekonomika klestėtų, sugebėjo ant šalies gyventojų sprando krauti vis naujas skolas. Valstybės skola šiuo metu perkopė 17 mlrd. litų. Baisiausi - 1999-ieji Šiuo metu kone kas savaitę žiniasklaida trimituoja: valstybė pasiskolino 100 mln. litų, valstybė pasiskolino 60 mln.

Lietuvoje švariausiu tapo pasų ir kitų dokumentų keitimo verslas.  Dokumentus privalomai tenka keisti vos ne kasmet. Vieno pavyzdžio pasui be skrupulų ištratinama maždaug po 50 milijonų litų. Kaltininkų nėra, nes tai švarus verslas. Libcentristų verslas Šiemet piliečiams išduodamos jau nebe 10, o net 80 litų kainuojančios naujintelaitės asmens tapatybės kortelės.

Akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Antanas BURAČAS įsitikinęs: verslui reikia duoti valstybinių užsakymų, tačiau tik tokių, kurių naudingumas visuomenei nekelia abejonių. - Net ir prasidėjus krizei, nesustabdomas valstybės turto atnaujinimo procesas. Ar dabar tinkamas laikas pardavinėti esamus pastatus ir statytis naujus? - Dabar visiškas nekilnojamojo turto sąstingis, brangiai parduoti nepavyks.

Gegužės mėnesį minėsime gražią sukaktį. Sueis dveji metai, kai Vyriausybė (Gedimino Kirkilo) pradėjo šnekėti, kad reikia naikinti dvi nežinia ką, bet už gerus pinigus veikiančias institucijas. Tai - Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ir Narkotikų kontrolės departamentas. Šiemet ir vėl žadama jas naikinti. Tačiau neaišku, ar tik žadama, ar bus naikinama.

902,6 mln. litų. Tiek pelno pernai gavo Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, - tai vakar paskelbė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Tai kodėl verslininkai ir žmonės dantį ant tų bankų griežia, kad šie neskolina arba skolina už fantastines palūkanas? R.Šarkinas vakar nebuvo itin kalbus. Jis pripažino, kad dalis bankų patyrė nuostolių, tačiau neišdavė, kurie. Neslėpė, kad paskolų metų pabaigoje išduota mažiau, tačiau „neprisiminė“, kiek mažiau.

Vargsta VšĮ „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) organizatoriai. Ką tik visuomenei pripirko lempučių už 160 tūkstančių litų. Kad greičiau pinigus ištratintų, pirko 10 kartų brangiau. Negi gaila dėl žmonių? - klausia dienraštis „Vakaro žinios“. Brangios šviesytės Girliandomis už 160 tūkst. litų papuošti trys Vilniaus tiltai - Geležinio vilko, Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo. Ir F.Vaitkaus gatvė bei Naujininkų viadukas virš Žirnių gatvės.

Valstybė jau tris mėnesius neatsiskaito su verslininkais už jų atliktus darbus. Tačiau „Sodra“ kasdien reikalauja mokesčių. Kalčiausia lieka ne nemoki valstybė, o pinigų iš jos neatgaunančios įmonės. „Trečiadienį (šiandien - aut. past.) „Sodra“ nagrinės pranešimą apie bylos nagrinėjimą mūsų įmonei ir bankroto bylos iškėlimą.

Sovietmečiu lietuviai dievino vakarietišką kultūrą. Gal dėl to, kad ji buvo laisvesnė. Dabar tą pačią kultūrą perkame. Gal dėl to, kad apsimoka kultūros organizatoriams. Juk už grynai lietuviškus renginius milijonų į kišenę nenubyra. Kodėl tik svetimi? Valstybinių projektų moratoriumo tikrai reikia.

Praėjusį penktadienį, dar nesibaigus riaušėms prie Seimo rūmų, parlamento kanceliariją kaip skėriai užplūdo langų gamintojai, siūlydami savo paslaugas, – rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Penktadienį popiet riaušininkai dar buvo nebaigę siaubti Seimo rūmų pastato, o langų gamintojai, išgirdę, jog tautos išrinktųjų buveinės langams padarytas apie 2 mln. litų nuostolis, skambučiais ėmė atakuoti Seimo kanceliariją.

Praėjusios kadencijos parlamentarai kaip niekad pavyzdingai užleido Seimo viešbučiuose lovas naujiems išrinktiems kolegoms. Vos vienas senbuvis vėlavo išsikraustyti. Daliai naujų tautos išrinktųjų būsimuose butuose net remontas buvo atliktas, - skelbia „Vakaro žinios“. Iškraustė visus Anksčiau Seimo kanceliarijai nuolat kildavo problemų, norint iš Seimo viešbučių iškrapštyti žmones, kuriems čia gyventi nebepriklausė. Šiemet tokių problemų beveik nekilo.

Valdovų rūmuose jau įdarbinta keliasdešimt freilinų, liokajų, durininkų ir prievaizdų. Dvaras skubiai priima ir naujus tarnus, nes žūtbūt reikia panaudoti šiemet algoms skirtus milijonus. Neišleis - kitąmet tiek negaus. Tačiau tuo pat metu Vyriausybė universitetams liepia imti paskolas, kad galėtų sumokėti dėstytojams algas, - skelbia "Vakaro žinios". Valdovų rūmai jau dirba Klysta žmonės, manantys, kad Valdovų rūmai dar nedirba, nes nėra baigti statyti. Jie dirba visu pajėgumu.

Seime užregistruotas projektas, numatantis socdemų valdomo Turto banko likvidavimą, ne juokais išgąsdino šios partijos atstovus. Jie pradėjo atvirą projekto autorių puolimą, – rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Turto bankui riesta „Vakaro žinioms“ atskleidus, kad Turto bankas perpus pigiau nei rinkos kaina pardavinėja valstybės turtą, sukruto parlamentarai. Iš pradžių apie padėtį premjerą Gediminą Kirkilą informavo seimūnas Jurgis Razma.

Sostinės S.Daukanto aikštėje įsibėgėjo statybos darbai. Planuojama, kad būsimasis šalies prezidentas jau nuo 2010-ųjų turės dvi gyvenamąsias rezidencijas: vieną Turniškėse, kitą - tiesiog pačioje Prezidentūroje, mat iš Turniškių važinėti per spūstis užtrunka, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios". Nebereikės vargintis Prezidento Valdo Adamkaus įpėdiniai turės dar geresnes sąlygas nei dabartinis ir anksčiau buvę šalies vadovai.

Nuo 2002-ųjų Lietuvoje neaiškiomis aplinkybėmis paskendo jau 4 valstybinių rezervatų ir regioninių parkų direktoriai. Mirtini atsitiktinumai? Gali būti.

Lietuvos aukštosiose mokyklose neįmanoma mokytis gerais pažymiais. Pasirodo, dėstytojams yra "nuleisti" planai, kiek galima parašyti dešimtukų, devynetukų. Plano viršyti nevalia, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios". Vos priėmę naujos redakcijos Aukštojo mokslo įstatymą, seimūnai puolė jį taisyti. Prieš savaitę nutarę, kad už mokslą neturėtų mokėti tik "aštuntukininkai" ir už juos geresni studentai dabar jau seimūnai nori, kad pinigai būtų imami tik iš akademinių skolininkų.

Švietimo ir mokslo ministerija už 164,5 tūkst. litų daliai šalies mokyklų nupirko stendų, kuriuose reklamuos savo nuveiktus darbus. Ketinama ateityje po stendą pastatyti kiekvienos Lietuvos mokyklos kiekviename kabinete, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Girsis darbais Šiandien Vyriausybė spręs, kur kišti 700 Švietimo ir mokslo ministerijos nupirktų informacinių stendų, kiekvieno jų vertė - 235 litai. Ministerija siūlo juos išdalyti mokykloms.

Seimas nusprendė, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė turėtų dirbti taip, kaip jai liepiama, o ne taip, kaip ji pati nori. Iki šiol LRT vadovybei už blogą darbą nebuvo numatyta jokia atsakomybė. Ateityje - bus, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Nesiskaito su Seimu Seimas iki šiol dar nėra pritaręs ne tik 2006-ųjų, bet ir 2005-ųjų LRT ataskaitai.

Vakar teisingumo ministrui prisiekė ir prie gausaus advokatų būrio prisidėjo dar du pagarsėję žmonės - buvęs saugumo šefas Arvydas Pocius ir iš pareigų po avarijos turėjęs pasitraukti buvęs teisėjas Giedrius Baziulis, - praneša dienraštis "Vakaro žinios". VSD specialistas Lietuvos advokatūra vis labiau panėši į prieštaringai vertinamų žmonių prieglaudą. Vakar teisingumo ministrui Petrui Baguškai iš viso prisiekė 13 naujų advokatų. Tarp jų - dvi žinomos pavardės.

Seimas ketina gerokai apkarpyti valdininkų skaičių, įteisindamas būtinybę valstybės tarnautojams bent minimaliai mokėti dirbti kompiuteriu. Šiuo metu kas trečias valdininkėlis net nežino, kas tas kompiuteris, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Trečdalis - beraščiai Seime užregistruota klastinga Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kurios tikslas - išnaikinti kompiuterinius beraščius valstybės tarnyboje.

Išlaidumo bacila iš Seimo ir Vyriausybės politikų persimetė į provinciją. Štai Mažeikių rajono savivaldybė vienai įmonei sumokės apvalią sumelę už strateginio plano ir vizijos kūrimą, o ji bus išmesta į šiukšlių dėžę. Tūkstančiai už nieką Mažeikiai pasekė kitų miestų pavyzdžiu ir sugalvojo nusipirkti rajono strateginį planą ir ateities viziją. Konkursą, kurio vertė - 33 tūkst.

Šimtai milžiniškų kiaulių kompleksų, milijonai kiaulių, smarvė kiekviename kieme. Tokia Lietuvos ateitis. Politikai tik kalba, kad situaciją reikia gelbėti, bet daro tik atvirkščiai: ketinama keisti esamą sistemą, kad kiaulides galima būtų statyti dar arčiau namų, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Srutas pils prie ežerų? Verslininkai per Sveikatos apsaugos ministeriją ketina prastumti sau naudingą idėją - sumažinti sanitarines apsaugos zonas, skiriančias gamyklas ar fermas nuo gyvenamų...

Paskutines lėšas, gautas už valstybės parduotą turtą, patikėta išleisti dabar dirbančiai XIV Vyriausybei. Privatizavimo fondas pagaliau bus išsemtas iki dugno ir niekada nebepasipildys, nes viskas, ką buvo įmanoma Lietuvoje privatizuoti, jau privatizuota, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Gyvena šia diena Jei valstybėje iškyla nenumatytų problemų, kurioms išspręsti reikia šimtų milijonų litų, didesnių bėdų nekyla.

Lietuvos įstatymai - labai humaniški. Jie neleidžia žmogui per dieną dirbti ilgiau nei 8 valandas. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo pervargimo. Kita priežastis - per ilgai triūsiančio asmens darbas būna nekokybiškas. Tačiau kartais į įstatymus spjaunama. Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi keli Vilniaus universiteto (VU) studentai, įtardami, kad yra išnaudojamas jų dėstytojas A.Vaišnys. Studentai pastebėjo, kad docentas yra išvargęs, jo paskaitos pasidarė visiškai nuobodžios.