biudžeto deficitas

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni padidino kitų metų valstybės biudžeto deficito prognozę, atsižvelgdama į priemonių, skirtų padėti namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su didėjančiomis energijos kainomis, finansavimą.  Kaip ir kitų Europos tautų, italų laukia atšiauri žiema, o sąskaitos už energiją didės augant palūkanų normoms ir infliacijai.

Finansų ministerija pirmadienį pateikė derinti patobulintą 2021 m. biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Tuo pačiu, įvertinus atnaujintą Ekonominės raidos scenarijų, patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas. Atnaujintas 2021 metų biudžeto projektas šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, teigiama ministerijos pranešime.

Po karantino verslas ir gyventojai grįžta prie daugmaž įprasto gyvenimo. Tačiau į valstybės biudžetą nesurinktos lėšos jau artėja prie milijardo eurų. Tai reiškia, kad suplanuotoms išlaidoms finansuoti teks skolintis itin daug. Kaip žinoma, skolas teks grąžinti, o jei nebus mažinamos išlaidos, gali tekti didinti mokesčius. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – birželio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,8 proc. (364,3 mln.

Lietuvai kartu su dar 7 Europos Sąjungos (ES) narėmis kritikuojant Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintas biudžeto deficito ir skolos taisykles, Lietuvos finansų ministras sako, kad Europos Komisija pozityviai reaguoja į diskusijas. Rimanto Šadžiaus teigimu, konkrečių pokyčių galima laukti rudenį, kai bus svarstomi šalių 2017 metų biudžetų projektai.

Sumažėjusios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir nepakankamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas paskatino kalbas apie galimą biudžeto peržiūrą. Tačiau Finansų ministerija (FM) teigia, kad tam poreikio nėra. LRT.lt kalbinti ekonomistai sako, kad Vyriausybė rinksis lengviausia kelią ir tiesiog didins biudžeto deficitą. Seimo patvirtintame 2015 metų biudžete numatyta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc.

  Perteklinio biudžeto Lietuva gali tikėtis 2016 metais, žada premjeras Algirdas Butkevičius.   „Biudžeto pertekliaus sieksime 2016 metais“, - pareiškė jis trečiadienį į rudens sesiją susirinkusiems parlamentarams. Premjeras teigė, kad kitais metais Seimą pasieks stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymas, įpareigojanti esant biudžeto pertekliui, kaupti atsargas.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Portugalija pareiškė baigianti trejų metų euro zonos gelbėjimo programą, pagal kurią sulaukė 78 milijardų eurų paskolos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo. Šį sprendimą pirmadienį turėtų palaikyti euro zonos finansų ministrai.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad artimiausiu metu Vyriausybė stengsis ne tik kompensuoti sumažintas pensijas, bet ir didinti jau esamas. Premjero teigimu, net kompensavus nurėžtas pensininkų pajamas, gyvenimas nė kiek nepagerės tiems, kurių pensijos neviršija 650 litų. Būtent jas planuojama didinti pirmiausiai.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

Dauguma ekonomikų, kurias palietė Arabų pavasario sukilimai, kitais metais patirs lėtą atsigavimą, grumsis su didele infliacija ir augančiu nedarbo lygiu, teigiama sekmadienį išplatintoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje. Du kartus per metus pateikiamoje Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos apžvalgoje tarptautinis kreditorius teigia, kad politinio stabilumo sugrįžimas galėtų paskatinti spartesnį ekonomikos augimą Egipte, Jordanijoje, Markoje, Libijoje, Tunise ir Jemene.

Antrai kadencijai išrinktas Barackas Obama penktadienį Baltuosiuose rūmuose kreipėsi į amerikiečius su kalba, skirta daugiausia ekonominiams klausimams, informuoja AP. Savo kreipimesi į šalies gyventojus B. Obama daugiausia kalbėjo apie priemones, būtinas siekiant palaikyti JAV ekonomikos augimą ir sumažinti biudžeto deficitą. Prezidentas pranešė apie savo planus didinti mokesčius.

Egipto prezidento atstovas spaudai antradienį sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) delegacija sugrįžo į Kairą tęsti derybų dėl 4,8 mlrd. JAV dolerių paskolos, skirtos sustiprinti silpną Egipto ekonomiką, informuoja AP. Ekonomikos būklė smarkiai pablogėjo po praėjusių metų politinio perversmo, kai buvo nuverstas buvęs prezidentas Hosnis Mubarakas. Didžioji TVF paskolos dalis būtų skirta mažinti didžiulį biudžeto deficitą.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ trečiadienį rašo, kad Graikija turės papildomus dvejus metus, per kuriuos turės stiprinti biudžetą. Apie tai esą rašoma Graikijos ir tarptautinių kreditorių supratimo memorandumo juodraštyje. Graikijos vyriausybė dabar turės laiko iki 2016 metų subalansuoti biudžeto deficitą, kad jis siektų planinį Europos Sąjungos (ES) 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.

Šiemet per devynis mėnesius „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 343,1 mln. Lt. mažesnis negu prognozuota. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. Lt, o priskaičiuotos išlaidos – 1 mlrd. 105,9 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. Lt) ir 5,7 proc. (60 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugsėjo mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 173,3 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos rugsėjį mažesnės buvo 0,5 proc. (4,7 mln.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį sakė, kad sunkiai besiverčiančioms Europos šalims, tokioms kaip Graikija ir Ispanija, reikia duoti daugiau laiko sumažinti savo biudžetų deficitą. Abi ekonomikos yra euro zonos skolų krizės centre. Graikijai sunkiai sekasi įgyvendinti skolų mažinimo programą, o Ispanija artėja prie momento, kai turės paprašyti visapusiško gelbėjimo paketo. Šalies bankų sektorius jau gavo 100 mlrd. eurų kredito liniją.

Griežtos taupymo priemonės euro zonoje yra būtinos, jeigu valiutos blokas nori neleisti skolų krizei plisti, antradienį sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Dragai). ECB vadovas teigia, kad euro zonos šalys turi ryžtingiau įgyvendinti ekonomines reformas. „Šis procesas neišvengiamas“, - sakė M. Dragis. Jis taip pat pridūrė, kad skausmingų išlaidų apkarpymų besiimančios valstybės turėtų atsižvelgti į savo planų socialinę reikšmę.

Protestuodami prieš praėjusią savaitę valdžios paskelbtas vis griežtėjančias taupymo priemones tūkstančiai ispanų renkasi išreikšti savo poziciją į Madrido ir Barselonos miestų gatves, rašo bbc.co.uk. Valdžios atstovai jiems atšauna, kad planuojamas 2013 m. biudžetas, į kurio priemonių arsenalą įeis dar didesni mokesčiai bei lėšų viešajam sektoriui mažinimas, pažabos vis gilėjantį biudžeto deficitą.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Atėnų metro ir tramvajų linijų darbuotojai ketvirtadienį rengia 24 valandų streiką, pranešė streikuotojų profsąjungos. Darbuotojai protestuoja prieš atlyginimų karpymus. Profsąjungos tvirtina, kad valstybinių transporto kompanijų išlaidos atlyginimams per sunkmetį sumažėjo jau du kartus. Be to, profsąjungos nėra patenkintos siūlymais didinti visuomeninio transporto bilietų kainą, kuri dabar siekia 1,40 euro.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Euras – ne stebuklinga lazdelė, ir nereikia tikėtis, kad įvedus bendrąją Europos valiutą iškart situacija pasikeis į gera, sakė interviu portalui Nozare.lv vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Lija Strašunia. Ir vis dėlto euro įvedimas - ir ne bilietas į „Titaniką“. Euras - tai instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis, pabrėžė ji.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio.

Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį pajamas viršijo 1,182 mlrd. litų. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą surinkta 5,555 mlrd. litų – 329,4 mln. litų daugiau nei tuo pat metu pernai. Išlaidos per šį laikotarpį siekė 6,737 mlrd. litų ir buvo 245 mln. litų didesnės nei praėjusių metų sausį-birželį. Didžiausią „Sodros“ biudžeto išlaidų dalį sudarė išlaidos pensijoms.

Lietuvai, vos prieš du dešimtmečius ištrūkus iš ilgalaikio įkalinimo buvusioje Sovietų Sąjungoje, gyvybiškai svarbu siekti euro klubo, net jei jis šiuo metu patiria tam tikrų sunkumų, teigia „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis. „Turėdami Lietuvoje eurą, visiškai eliminuotume bet kokias spekuliacijas apie galimą lito devalvavimą.

JAV biudžeto deficitas gegužę padidėjo iki 124,64 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 57,6 mlrd. dolerių rodikliu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pranešė JAV finansų departamentas trečiadienį. Šis rodiklis visiškai sutapo su analitikų prognozėmis, kurie prognozavo 125 mlrd. dolerių biudžeto deficitą gegužę. JAV finansų departamento pranešime pastebima, kad pajamos siekė 160 mlrd. dolerių, be to, JAV valstybei pavyko surinkti rekordinę mokesčių sumą - aukščiausią nuo 2006 metų.

Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola.

Ispanijos vyriausybė ruošiasi pristatyti taupymo biudžetą, o premjeras Mariano Rajoy jau įspėjo, kad jis bus „labai griežtas“, informuoja BBC. Pasaulio finansų rinkos vis labiau nerimauja dėl Ispanijos ekonomikos būklės. Ketvirtadienį Ispanijos policija susirėmė su protestuotojais, dalyvavusiais visuotiniame streike prieš darbo reformas, skirtas mažinti nedarbą. Šimtai tūkstančių protestuotojų užtvindė Barselonos ir kitų miestų gatves.

JAV prezidentas Barackas  Obama pirmadienį pristatys naujo biudžeto finansiniams 2013-iesiems metams projektą, kuriame numatomi didesni mokesčiai turtingiesiems ir kuriuo siekiama gauti milijardus dolerių naujas darbo vietas sukurti padėsiančioms infrastruktūros projektams. Dėl biudžeto turėtų kilti naujas populistinis mūšis su B. Obamos oponentais respublikonais. Siūlomame biudžete dideli deficito apkarpymai atidedami, iki kol ekonomikos būklė sustiprės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos prisijungimui prie rengiamos euro zonos sutarties, kuria būtų užtikrinama didesnė fiskalinė drausmė ir stipresnis ekonominės politikos koordinavimas, pranešė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Naujoji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama Mariano Rajoy, rengiasi priimti savo pirmuosius įstatymus – dėl algų įšaldymo, verslininkų palaikymo ir pensijų indeksavimo, pirmadienį pranešė Ispanijos pirmoji vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria. Pasak jos, valstybės įstaigų etatų skaičiaus mažinimas – vienas svarbiausių uždavinių, skirtų stabilizuoti ekonominę situaciją šalyje.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Prancūzija ir Vokietija pasiūlė įvesti automatiškas sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos taisykles, taikomas biudžeto deficitui. Apie tai pirmadienį informavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, praneša AFP. Pasak N. Sarkozy, šie siūlymai gali būti įtraukti į naująją ES sutartį, kurios reikalauja dvi stambiausios žemyno ekonomikos.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) griežtai nepritaria Vyriausybės ketinimui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Augančio biudžeto deficito iššūkį LLRI ragina spręsti kuo skubiau mažinant valstybės biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. Vėl didinamas PVM bus žalingas ir skurdins visus šalies gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia. PVM brangina įsigyjamas prekes visiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmonių finansinės padėties.

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje, ekonomistas paantrins. Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį.

Antradienį, po susitikimo su Lietuvos verslo atstovais, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad aplinkybės verčia peržiūrėti planus ir keisti požiūrį, todėl biudžetas po svarstymų Seimo komitetuose bus koreguojamas. ,,Biudžeto projekte, pateiktame svarstyti Seimui ir pakoreguotame 2012 m.,  siekiama, kad grėsmės verslo aplinkai būtų kiek įmanoma mažiau“, – pabrėžė I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

Italijos verslininkas Džulianas Melanis (Giuliano Melani) paragino šalies gyventojus padengti valstybės skolą savo lėšomis. „Tuscan financial services“ vadybininkas apmokėjo tokią reklamos skiltį laikraštyje „Corriere Della Sera“, kur išdėstė savo siūlymus, kaip šalis galėtų išsikapstyti iš skolų krizės, rašo „The Guardian“. Valstybės skolos aptarnavimas kasmet Italijos biudžetui kainuoja 260-270 mlrd. eurų.

Vokietijos vyriausybės sutiko 6 mlrd. eurų sumažinti mokesčius gyventojams su mažomis ir vidutinėmis pajamomis. Taip valdžia nutarė išreikšti savo padėką gyventojams už nesibaigiančios skolų krizės Europoje naštą, praneša „Associated Press“. Apie šį vyriausybės žingsnį sekmadienį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). Mokesčiai bus mažinami dviem etapais. Pirmasis prasidės 2013 m. sausį, mokesčiai bus sumažinti 2 mlrd. eurų.

Reitingų agentūros „Moody's“ ir „Fitch“ gali iki metų pabaigos pasekti „Standard&Poors“ pavyzdžiu ir sumažinti aukščiausiąjį JAV skolinimosi reitingą AAA jau artimiausiu metu, skelbia „Bank of America Merrill Lynch“ ekspertai. Jų manymu, reitingas gali būti sumažintas dėl valdžios nesugebėjimo įveikti biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą.

Laikas parodė, kad, nepaisant kai kurias šalis smaugiančių skolų, euras yra „didelė sėkmė“, penktadienį pažymėjo kadenciją baigiantis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean Claude Trichet, informuoja AP. Jis Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio banko vadovu Marekas Belka, kuris savo ruožtu patikino, kad Lenkija tebenori įsivesti eurą.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja skirti Graikijai šeštąją paramos išmoką kiek įmanoma greičiau, skelbiama organizacijų preliminarioje ataskaitoje. Išmoką planuojama skirti, nors tebenerimaujama dėl Graikijos valstybinės skolos dinamikos. Preliminarioje ataskaitoje teigiama, kad šalies ekonomikos nuosmukis sustiprėjo smarkiau nei buvo prognozuota, tačiau vyriausybės priemonės leis Graikijai pasiekti 2012 metais suplanuotų biudžeto deficito rodiklių.

Slovakijos, turėsiančios prisidėti milijardais eurų prie Graikijos gelbėjimo, pavyzdys puikiai įrodo, ko Lietuva išvengė, neįstodama į euro zoną. Profesorius ekonomistas Povilas Gylys tikisi, kad bent jau šis atvejis mūsų politikams atvers akis ir jie nebetemps Lietuvos į euro zonos projektą, kuris artimiausiu metu gali žlugti. „Aš labiau mėgstu kalbėti apie tai, kodėl iki šiol dar šnekame apie stojimą į euro zoną.

Vyriausybės patvirtintame 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto projekte planuojama surinkti 11,9 mlrd. litų, biudžeto deficitas sudarys 2 mlrd. 71 mln. litų. Iš viso prognozuojama, kad „Sodros“ išlaidos sieks beveik 14 mlrd. litų. „Sodros“ biudžeto projekte numatytas sumažintų pensijų atkūrimas senatvės, netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Graikijos derybos su kreditorių iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovais, atnaujintos ketvirtadienį Atėnuose, vyksta sklandžiai, pranešama Graikijos finansų ministerijos pareiškime. Kreditorių trejeto (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos banko) vadovai sugrįžo ketvirtadienį į Atėnus po netikėto išsiskirstymo rugsėjo pradžioje.