basharą assadą

Donaldui Trumpui savo pasitraukimu iš Irano susitarimo pribloškus net ir savo sąjungininkus Prancūzijoje ar Vokietijoje, ekspertai pažymi V. Putino žaidimą „į abi puses“. Tiesa, stebėtojams nėra paprasta traktuoti faktus: Rusija atvirai bendradarbiauja su Irano islamo respublika, pagrindiniu B. Assado rėmėju, tačiau Pergalės dienos parade šią savaitę dalyvavo „mirtinas Irano priešas“ B. Netanyahu (dar ir „pasipuošęs“ dažnai su Rusijos agresija siejama Georgijaus juostele). Rusija iš JAV pasitra...

Kuomet naujasis Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe, pasisakydamas konferencijoje Maskvoje šį mėnesį pareiškė, kad „Kinijos pusė čia tam, kad leistų amerikiečiams žinoti apie glaudžius Kinijos ir Rusijos karinių pajėgų ryšius, ypač dabartinėje situacijoje.

Situacija Sirijoje įkaito iki tokio lygio, kad viešojoje erdvėje jau rimtai prabilta apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą. Ekspertai įžvelgia įvairias tolimesnių įvykių galimybės: nuo riboto poveikio smūgio iki „trečiojo pasaulinio karo vienoje iš šalių“, rašoma BBC. JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija įtaria Sirijos prezidentą Basharą Assadą cheminio ginklo panaudojimu Dumos mieste ir, kaip numatoma, artimiausiu metu smogs B. Assado pajėgoms.

Tarptautiniu mastu dėl Malaizijos oro linijų civilių lainerio numušimo paieškomas, bei prorusiškiems smogikams Ukrainoje vadovavęs, buvęs Rusijos saugumietis Igoris Strelkovas paskelbė, kad oficialioji Rusijos valdžios pozicija dėl JAV vadovaujamos koalicijos karinių veiksmų Sirijoje neatitinka tikrovės.

Prezidentas Donaldas Trumpas – ne vienintelis amerikiečių lyderis, rodantis keistą prieraišumą rusų prezidento Vladimiro Putino režimui. Prisiminkime, pavyzdžiui, ką skandavo Šarlotesvilyje kelios dešimtys fakelais mosavusių demonstrantų, kurie praėjusį šeštadienį pateko į vietos televizijos reportažą dėl paminklo, susijusio su konfederatais (pietiečiai vergvaldžiai) demontažo, „The Chicago Tribune“ rašo Clarence’as Page’as. „Rusija – mūsų draugas! – šaukė jie.

Kampanija prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje jau artėja prie pabaigos – jeigu tai vertintume ISIS teritorijų mažinimu ir miestų atkovojimu,“ – rašoma „Financial Times“. Tačiau ši kova jau seniai nebėra tik Sirijos, todėl reali jos pabaiga bus tuomet, kai didžiosios valstybės sutars dėl savo interesų. JAV palaikomos Irako pajėgos perėmė didžiąją dalį Mosulo kontrolės, o Raka, ISIS sostinė Sirijos šiaurės vakaruose, apsupta iš trijų pusių JAV palaikomų kurdų kovotojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, atrodo, dar labiau pablogėjo, kai Baltuosius rūmus užėmė Donaldas Trumpas. Anksčiau jo kolega iš JAV išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Kremlius palaiko „gyvulį“ Basharą Assadą.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

Kai beveik prieš metus turkų karinės oro pajėgos numušė į Turkijos oro erdvę įskridusį rusų bombonešį „Su-24“, Vladimiras Putinas pavadino tai „peilio dūriu į nugarą“. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Po stipraus santykių atšalimo Maskva ir Ankara, atrodo, galiausiai susitaikė. Tačiau neaišku, kiek ilgai tęsis naujas draugiškas Turkijos ir Rusijos santykių etapas. Ankara rugpjūčio pabaigoje pradėjo Sirijoje antžeminę operaciją, kurios tikslai nesutampa su Maskvos strateginiais interesais.

Saudo Arabija turi vieną iš geriausiai finansuojamų karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose. Karalystė išleidžia 25 proc. biudžeto savo kariuomenei, o tai yra maždaug 80 mlrd. JAV dolerių. Beveik dvigubai daugiau už tai, ką jie išleidžia sveikatos ir socialinės apsaugos plėtrai. Saudo Arabijos kariuomenė neseniai įsitraukė į Jemeno karą ir suvienyti jėgas su Turkija Sirijoje prieš prezidentą Basharą Assadą. Kaip atrodo Saudo Arabijos karinės pajėgos? Saudo Arabija yra stipri ore.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turėtų dalyvauti bet kokiose derybose dėl keturis metus šioje šalyje vykstančio konflikto sureguliavimo. „Turime kalbėtis su daugeliu veikėjų, tarp jų B.al Assadu, taip pat kitais.

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasauliui pranešė, kad 2014 metų sausio 22-ąją Ženevoje prasidės Sirijos opozicijos pajėgų ir dabartinės vyriausybės taikos derybos. Tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios 2011-aisiais, kai abi pusės leisis į diplomatinį dialogą. Kol jo laukiama, apžvelkime, kas dedasi Sirijoje metams artėjant prie pabaigos ir kokie trukdžiai gali stabdyti taikos derybas sausį.

JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton nuomone, sustiprėjus Sirijos opozicijai, šalyje gali kilti pilietinis karas. Šiuos JAV valstybės sekretorės žodžius cituoja agentūra „Xinhua“. „Manau, kad ten gali kilti pilietinis karas tarp vyriausybės jėgų ir opozicijos, kuri gerai ginkluota ir turi rėmėjų. Ypatingas vaidmuo, jei ne lemiamas, šiame kare teks perbėgėliams iš kariškių gretų.