atsinaujinantys energijos šaltiniai

Birželio 1 d. prasidėjo naujas paraiškų teikimo etapas, kuomet Lietuvos gyventojai gali gauti paramą saulės elektrinių įsigijimui išsimokėtinai. Pasinaudojus šiuo pasiūlymu per dešimt metų galima sutaupyti daugiau nei 20 tūkstančių eurų. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi, kaip visą tai įgyvendinti praktiškai. Saulės elektrines galima statyti ne tik ant namo stogo, bet ir ant žemės bei elektrą nukreipti į būstą iš nuosavo sklypo.

Naujosios Vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. „Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų.

Veiklą pradeda Lietuvos verslininkus ir mokslininkus vienijantis Vėjo ir saulės transporto aljansas. Jo tikslas – įgyvendinti atsinaujinančia vėjo energija varomo viešojo miesto transporto idėją. Inovacijų bendrovės „Vėjo projektai“ vadovai ir Klaipėdos bei Kauno technologijos universitetų mokslininkai pasirašė atsinaujinančia energija varomo transporto plėtros deklaraciją.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

In­ves­tuo­to­jai iš Vo­kie­ti­jos ne­to­li Šiau­lių pla­nuo­ja sta­ty­ti pir­mą­ją ša­ly­je sau­lės jė­gai­nę ant už­da­ry­to Kai­rių są­var­ty­no kau­po. Iš­gau­ta elekt­ros ener­gi­ja bū­tų par­duo­da­ma į bend­rą tink­lą. Apie 30 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jos at­si­pirk­tų per de­šimt me­tų. In­ves­tuo­to­jai ne­snau­džia Idė­ją siū­lo Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­si antrinė vo­kie­čių in­ži­nie­rių įmo­nė.

Hirosimos mieste Japonijoje šeštadienį minėtos 66-osios miesto subombardavimo metinės. Šiuo metu japonai kovoja su kita atomine nelaime, bandydami susitvarkyti po cunamio sukelto radiacijos nuotėkio iš Fukušimos branduolinės jėgainės, praneša „Associated Press“. Pirmasis pasaulyje atominės bomboms numetimas Hirosimoje 1945 m. rugpjūčio 6 d. paminėtas tylos minute. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui JAV numesta bomba sunaikino miestą ir pražudė net 14 tūkst. gyventojų.

Ketvirtadienį Žirmūnuose atidaryta pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija. Daugiau nei 20 mln. litų kainavusi linija buvo sumontuota mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą, kuri siekė 10,068 mln. litų.

Vokietija tampa pirmąja išsivysčiusia pramonine šalimi, atsisakiusia atominės energetikos. Už siūlymą iki 2022-ųjų likviduoti visas atomines elektrines ketvirtadienį balsavo dauguma Bundestago deputatų. Apie planus atsisakyti atominės energijos naudojimo Vokietijoje imta kalbėti po galingo žemės drebėjimo Japonijoje, sukėlusio avariją Fukušimos atominėje elektrinėje.

Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo naft a. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba ti esiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių. Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos.

Seimas priėmė daug diskusijų kėlusį, vos ne korupciniu ar atskirų klanų interesams tarnaujančiu įvardintą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jo skaidrumu abejojantys parlamentarai tikisi, kad įstatymą dar vetuos Prezidentė ir jis bus taisomas, praneša LTV „Panorama“. Suvaržymai hidroenergetikai ir žalia šviesa vėjo jėgainėms. Taip naująjį įstatymą apibūdina jo krikštatėvis – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Mes, LŽSP steigiamojo suvažiavimo dalyviai ir svečiai, kreipiamės į Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybes norėdami paklausti, kiek dar černobylių ar fukušimų prireiks, kad suvoktumėme, jog branduolinės energetikos grėsmė yra iš anksto užprogramuota, reali ir sukelia ilgalaikius padarinius? Ar pasaulį sudrebinusios Chalk River'io, Majak'o, Three Mile Island'o, Černobylio ir pagaliau Fukušimos tragedijos dar neįtikino mūsų, kad atominės elektrinės nesiskiria nuo branduolinių už...

Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę (AE) paskelbtas Nacionalinės energetikos strategijos ašimi. Specialiai užsakyta studija patvirtino, kad be tokios elektrinės Lietuva energetiškai negali būti saugi.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys pareiškė žadantis tikrinti, ar Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, siekdamas naudos sau, nesuklastojo dokumentų. „Svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą priėmimo stadijoje pastebėta, kad pirmininkas parlamentui pateikė ne tą įstatymo redakciją, kuri buvo patvirtinta balsuojant komitete. Pateikta kitokia 13 straipsnio 4 dalies formuluotė. Neatitikimų yra ir kitų straipsnių redakcijoje.

Ambicingas Lenkijos planas pereiti nuo iškastinių prie „žaliosios“ energijos šaltinių, organizacijos „Greenpeace“ vertinimu, iki 2020 metų galėtų sukurti iki 350 000 naujų darbo vietų įvairiuose energetikos sektoriuose. Tai – beveik du kartus daugiau, nei šiuo metu yra dirbančiųjų anglies kasybos ir perdirbimo sektoriuje, o Lenkija – labiausiai nuo anglies priklausoma Europos Sąjungos šalis.

Vėjo elektrinės per praėjusius metus pagamino kiek mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Tačiau tereikia palankaus politinio sprendimo ir ši dalis galėtų išaugti iki 33 proc., įsitikinęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Vėjo energetikos plėtrą galima pristabdyti mažinant vėjo elektros supirkimo tarifą – siūlo Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės vadovas. Technines sąlygas vėjo jėgainėms statyti išduodanti elektros perdavimo tinklo bendrovė „Litgrid“ skaičiuoja, kad jau dabar norinčiųjų gaminti vėjo energiją pajėgumai gerokai viršija 500 megavatų. Tiek vėjo elektros Lietuva pasižadėjusi supirkti tik 2020-aisiais.

Šiaudai, pjuvenos, gluosniai, atliekos ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas. Ūkiuose kasmet pagaminama apie 3 mln. tonų šiaudų, iš jų apie 500 tūkst. tonų galėtų šildyti mūsų namus. Bet kol kas biokuro gamybai panaudojama tik 3 proc. šiaudų. Ūkininkai piktinasi, kad mūsų politikai nelinkę skatinti ekologiško kuro panaudojimo.

Alytuje įsibėgėjusios kogeneracinės biomasės elektrinės statybos – svarbi žinia visiems miesto gyventojams, besišildantiems centralizuotai. Baigus elektrinės statybas, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai. „Biokuro vartojimo plėtra yra strateginė kompanijos „Dalkia“ veiklos kryptis visame pasaulyje.

Tiek Europos, tiek Lietuvos žalieji, kol kas dar tik besiburiantys į politinę jėgą, ragina vietoj atominės energetikos rinktis atsinaujinančią. Tuo tarpu Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad Europai visai atsisakyti atominės energetikos dar anksti. „Aš negaliu nepastebėti Baltijos regione susidariusios padėties, susijusios su atominiu Renesansu, tai yra su bandymais statyti naujus atominius objektus.

Kaimo verslininkų tvirtinimu, valdininkai užkirto kelią žaliosios energetikos proveržiui Lietuvoje. Verslininkai sako, kad vos prieš kelias savaites Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atėmė galimybę gauti maždaug 300 mln. litų vertės Europos Sąjungos paramą alternatyviajai energetikai mūsų šalies kaime rutulioti. Esą dėl valdininkų kaltės Lietuva minėtus šimtus milijonų praras.

2010 m. spalio 20 d., Vilnius. „Macroscope“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis aukštesnes pajamas gaunančių individualių namų gyventojų suvokia alternatyviosios energetikos diegimo būtinybę: 87 proc. respondentų mano, kad alternatyvioji energetika po 15 metų bus artimas ir savaime suprantamas dalykas, o kas antras apklaustasis jau yra svarstęs šių sistemų įsidiegimą. Tačiau diegti alternatyviosios energetikos sistemas dar yra delsiama.

Birželio pabaigoje patvirtintoje Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatoma atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą galutiniame energijos balanse 2020 metais padidinti iki 23 proc., teigia Energetikos ministerija. Tai trimis procentais viršija bendrąjį Europos Sąjungos (ES) tikslą atsinaujinančių energijos išteklių dalį per dešimtmetį padidinti iki 20 proc.

Liepos 15-ąją Biržų rajone, Pagavėnių kaime ūkininko Kęstučio Armono sodyboje oficialiai paleista dvisparnė 250 kW galios vėjo elektrinė. Tai pirmoji tokio tipo vėjo elektrinė Europoje, šiuo metu jos statomos ir Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje. Per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuojama įrengti apie 30 šio tipo vėjo elektrinių ūkininkams ir smulkioms įmonėms kaimo vietovėse. Bendra investicijų suma sieks virš 50 mln. litų.

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, bendrasis šalies kuro ir energijos sunaudojimas (energijos kiekis vartotojų poreikiams patenkinti) 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 8,7 procento ir sudarė 8507,6 tūkstančio tonų naftos ekvivalentu. Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis – Lietuvos ekonomikoje pastaruoju metu išgyvenamas sunkmetis.

Rytoj visame pasaulyje minima tarptautinė Vėjo diena. Tradiciškai šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į atsinaujinančią vėjo energiją. Lietuvoje ta proga rengiamas dviračių žygis, kuriame kviečiami dalyvauti visi, pasisakantys už žaliąją energiją. Birželio 15-oji tarptautine Vėjo diena paskelbta 2007-iais. Kasmet prie jos minėjimo prisijungia vis daugiau šalių. Šiemet minint tarptautinę Vėjo dieną vyks 210 renginių 26 šalyse Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje.

Per ateinantį dešimtmetį Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinanti energetika sudarys 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Jau šiuo metu turėtų būti priimami atsakingi politiniai sprendimai, kad šis rodiklis būtų pasiektas, teigia specialistai. „Atsinaujinanti energetika pasaulyje plėtojasi labai sparčiai ir turi šviesias perspektyvas.

Bendrovė „Dolomitas“ naujo vėjo jėgainių parko Pakruojo rajone statyboms gavo 25 milijonų litų (7,24 mln. eurų) paskolą. Ją suteikė SEB bankas. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2011 metų.

Baltijos šalyse veikianti bendrovė „Draka Keila Cables“ tapo tikruoju Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos nariu. Asociacija vienija daugiau nei 90 proc. investuotojų į vėjo energetiką Lietuvoje. „Draka Keila Cables“ priklauso vienam didžiausių pasaulio kabelių gamintojui „Draka Holding“, veikiančiam 24 šalyse Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje.

Įmonės kviečiamos gegužės 18-21 d. į Didžiąją Britaniją, kur vyks atsinaujinančiai energetikai, įrangai ir technologijoms skirta tarptautinė paroda ir konferencija „All Energy 2010“.  Verslo misijos metu Lietuvos įmonėms taip pat bus suorganizuoti individualūs susitikimai su potencialiais produkcijos pirkėjais ir partneriais Aberdyne ir Edinburge. „Tai galimybė gauti naujų gamybos užsakymų.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių atliekos tvarkomos ne vieną dešimtmetį, jau susiklosčiusios jų rūšiavimo, antrinio perdirbimo, panaudojimo bei energijos iš atliekų gavimo tradicijos. Lietuvoje šios tradicijos dar tik kuriamos: pirminį atliekų rūšiavimą daugiausia skatina pilietinės iniciatyvos, o pažangios technologijos, padedančios tvarkyti atliekas globaliai, į mūsų šalį ateina pastaraisiais metais. Visoje ES kasmet susidaro per 2 mlrd. tonų atliekų, iš kurių 200 mln.

Plėtojant vėjo energetiką šalyje ilgainiui susiformuoja vėjo energetikos pramonė, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Valstybė, formuodama sąlygas atsinaujinančių energijos šaltinių rinkai, turėtų atsižvelgti į šias ilgalaikes tendencijas.

Centralizuotai tiekiama šiluma galėtų atpigti trečdaliu, jei daugiau šilumos būtų išgaunama deginant biokurą, praneša Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA). „Apžvelgus 60 savivaldybių šilumos kainas, akivaizdžiai matyti, kad katilinės, išgaunančios šilumos energiją iš biokuro, šilumos energiją vartotojams tiekia žymiai pigiau“, - teigia PMSA vadovas Rytis Kuliešis.

Alternatyviosios energetikos vystymą remia ir skatina vis daugiau pasaulio šalių. 2009 m. gruodį Kopenhagoje vyko pasaulinė klimato kaitos problemoms skirta konferencija, kurios metu buvo deramasi dėl naujos sutarties, numatančios taršos mažinimo politiką.

Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas. Pakankamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo galimybių išnaudojimas sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.