antonis samaras

 Po kraštutinių kairiųjų pergalės Graikijoje Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas gali padaryti kokių nors ekonominių nuolaidų šiai šaliai, tačiau tuo pačiu jos turėtų įvertinti riziką, kad tokios nuolaidos gali sustiprinti kitas kraštutines Europos partijas, sako Lietuvos politologas. „Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas gali atsižvelgti į naujosios Graikijos Vyriausybės norus.

Graikijos premjeras Antonis Samaras antradienį sakė, kad kitą mėnesį planuojami pirmalaikiai rinkimai nuspręs, ar šalis lieka Europos Sąjungoje (ES). „Ši kova nuspręs, ar Graikija lieka Europoje“, – sakė A.Samaras prezidentui Karolui Papulijui (Karolos Papoulias), prašydamas paleisti parlamentą prieš rinkimus sausio 25 dieną. Būsimi rinkimai jau krėtė rinkas ir gali atgaivinti nuogąstavimus dėl šios šalies ateities euro zonoje.

Graikijoje kelios valandos po balsavimo pabaigos pirmajame vietos valdžios rinkimų rate aiškus nugalėtojas neiškilo, prieš taupymo priemones pasisakanti kairiųjų partija „Syriza“ grūmėsi už Atėnus, o koalicinės vyriausybės kandidatai atkakliai laikėsi už sostinės ribų. „Syriza“, kuri nepritaria susitarimui dėl Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos, iš pradžių pirmavo ir Atėnų mieste, ir jo regione, rodė sekmadienio rinkimuose balsavusių žmonių apklausa.

Nežinomi užpuolikai pirmadienį paryčiais apšaudė Vokietijos ambasadoriaus rezidenciją Atėnų šiauriniame rajone, tačiau žmonės per tą incidentą nenukentėjo, pranešė policijos šaltiniai. Šis išpuolis buvo įvykdytas apie 3 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o užpuolikai, kaip manoma, pabėgo motociklu. Policija rado rezidencijos kieme apie 60 šovinių tūtelių. Pareigūnai sakė, kad buvo šaudoma iš vieno ar daugiau Kalašnikovo automatų.

Remiantis viešosios nuomonės apklausa, kurią užsakė Atėnų dienraštis "Kathimerini", vis daugiau graikų tiki, kad jų šalis eina teisingu keliu iš ekonominės krizės. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad šalies bankrotas neįvyks. 19 procentų gruodžio pradžioje atliktos apklausos dalyvių mano, kad Graikija eina teisingu keliu, tuo tarpu manančiųjų priešingai buvo trys ketvirtadaliai (75 procentai). Praėjusių metų birželį rezultatai buvo atitinkamai 5 ir 88 procentai.

Graikijos vyriausybė išleido įsakus, kuriais garantuojama, jog laikomasi planinių biudžeto rodiklių ir siekiama, kad pajamos, gautos iš privatizacijos, būtų panaudotos skolai išmokėti, taip tikintis nuraminti užsienio kreditorius prieš svarbų euro zonos finansų ministrų susitikimą. Euro grupė per antradienio posėdį turėtų aptarti Graikijos skolų krizę ir paskirti jai 30 mlrd. eurų paramą, kuri užkirstų kelią šalies bankrotui.

Norint pasiekti planinių biudžeto deficito mažinimo rodiklių, Graikijai 2013-2016 metais prireiks dar 32,6 mlrd. eurų, informuoja „Bloomberg“. Per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą, prasidėjusį lapkričio 12 dieną Briuselyje, ministrai sutiko Graikijai skirti papildomus dvejus metus šalies ekonomikai reformuoti. Taigi terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti savo planinius biudžeto rodiklius mainais į antikrizinį paketą, nukeliamas nuo 2014 iki 2016 metų.

Graikijos parlamentas naktį į pirmadienį priėmė 2013 metų biudžetą. Už jį balsavo 167 deputatai, 128 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė, o vienas posėdyje nedalyvavo. „Žengtas antrasis lemiamas žingsnis“, - po balsavimo pareiškė ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras). Dabar, anot jo, svarbiausia yra siekti ekonomikos augimo. Priimdama biudžetą, Graikija įvykdė antrą sąlygą tolesnei tarptautinei paramai gauti, kad šalis išvengtų bankroto.

Graikijos premjeras Antonis Samaras sekmadienį dar kartą perspėjo, kad skolų prislėgta šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jeigu parlamentas nepatvirtins naujų taupymo priemonių, būtinų norint užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Mes turime išgelbėti šalį nuo katastrofos. Jeigu nepajėgsime likti euro zonoje, niekas nebeturės prasmės“, – sakė jis. Parlamentas trečiadienį turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, pagal kurį numatomi 18 mlrd.

Graikijos premjeras Antonis Samaras (Antonis Samaras) penktadienį sakė, kad jo šalis turi pakankamai pinigų, kad išgyventų iki lapkričio vidurio, tačiau jis taip pat teigė esąs tikras, kad šalis greitai gaus naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP.

Graikijos darbo ministras antradienį pristabdė derybas su tarptautiniais kreditoriais dėl taupymo priemonių, kad aptartų su šalies lyderiais darbo rinkos reformų klausimą, keliantį koalicinių vyriausybės partnerių nepasitenkinimą. Po įtemptų kelias savaites trunkančių derybų dėl 2013-3014 m. taupymo programos derybose iškyla nauja kliūtis: klausimas dėl automatiško atlyginimo padidinimo atšaukimo ir dėl išeitinės pašalpos sumažinimo.

Graikijos premjeras Antonis Samaras interviu Graikijos laikraščiui „Kathimerini“ pareiškė tikįs, kad dėl taupymo priemonių paketo su kreditorių „trejetu“ (Europos Sąjunga, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu) pavyks galutinai susitarti iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, numatyto spalio 18 dieną, informuoja „RIA Novosti“. Graikija prarado galimybę aptarnauti savo 300 mlrd. eurų skolą 2010 metais dėl skolų ir biudžeto krizės.

Graikijos koalicinė vyriausybė vis dar nesusitarė dėl naujo taupymo priemonių paketo, nes trečiadienio derybos nedavė rezultatų, o jas apsunkino tai, kad tūkstančiai žmonių išėjo į Atėnų gatves protestuoti. „Negalime priimti tokių priemonių, kurios sunaikins Graikijos visuomenę“, - sakė demokratų lyderis Fotis Kouvelis, kuris kartu su socialistų partijos PASOK lyderiu Evangelos Veniselos ir premjeru Antoniu Samaru jau ne kartą susitiko aptarti taupymo planų.

Graikijos premjeras Antonis Samaras (Antonis Samaras) užtikrino Europos centrinio banko (ECB) vadovą Marijų Dragį (Mario Draghi) dėl Atėnų įsipareigojimo įgyvendinti antikrizines reformas, pranešama ECB pranešime po antradienį Frankfurte įvykusio Graikijos delegacijos susitikimo su ECB valdytojų tarybos nariais. Pagrindinė derybų tema buvo ekonominė situacija Graikijoje ir šalies valdžios pastangos vykdyti biudžeto deficito mažinimo priemones.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

Graikijos prezidentas Karolos Papoulias kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy antradienį viešėdamas Ispanijoje sakė, kad Graikijos narystė euro zonoje yra nepanaikinama, informuoja AFP. „Tegu nebūna jokių abejonių dėl to, kad euras yra nepanaikinamas, kaip ir Graikijos narystė euro zonoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy sakė H. Van Rompuy.

Penktadienį Graikijos opozicija apkaltino vyriausybę, esą toji rengiasi išparduoti neapgyventas salas Egėjo ir Jonijos jūrose, siekdama padengti skolas. Tačiau ministrų kabinetas paneigė tokius spėliojimus, informuoja „RIA Novosti“. Penktadienį laikraštis „Le Monde“ publikavo Graikijos vyriausybės vadovo Antonis Samaras interviu, kuriame teigiama, esą Graikija gali parduoti arba išnuomoti jai priklausančias negyvenamas salas, siekdama padengti milžinišką valstybės skolą.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras) paskelbė, kas pateko į jo vyriausybę - daugiausia ministrų postų atiteko premjero partijai Naujoji demokratija, skelbia BBC. Finansų ministru tapo Graikijos nacionalinio banko pirmininkas Vasilis Rapanas (Vassilis Rapanos). Socialistų partija „Pasok“ ir Demokratinė kairė gavo du ministrų postus, bet uždraudė į juos pretenduoti savo parlamento nariams.

Vokietija yra pasiruošusi suteikti Graikijai daugiau laiko pasiekti tikslus, įvardytus Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagal gelbėjimo sutartį, sekmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, informuoja AFP. „Didelių pokyčių susitarimuose būti negali, tačiau manau, kad galime dar kartą aptarti terminų, skirtų pasiekti tikslus, atidėjimą“, – interviu šalies televizijai sakė G. Westerwelle.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Graikijos kultūros ministras Antonis Samaras oficialiai atsisakė trims mėnesiams priimti Partenono skulptūras, šiuo metu saugomas Londono Britų muziejuje.