antivirusinė programa

Kompiuteryje ar telefone įdiegtą antivirusinę programą daug žmonių laiko visapusišku saugumo garantu, tačiau vien ja aklai pasitikėti yra didelė klaida, sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė. Ji paneigia šį ir dar 7 mitus apie kibernetinį saugumą, kurie tebėra gajūs ne tik tarp žmonių, bet ir versle.

 Didžiosios Britanijos kompiuterinio saugumo tarnybos dar kartą perspės apie riziką, kylančią naudojant Rusijoje sukurtas antivirusines programas, penktadienį pranešė nacionalinis transliuotojas BBC. „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) išsiųs visiems vyriausybės departamentams perspėjimą nenaudoti šių priemonių sistemose, susijusiose su nacionaliniu saugumu“, – sakoma pranešime. Agentūra ketina pranešti, kad šia programine įranga gali pasinaudoti Rusijos vyriausybė.

Pastaruoju metu el. paštu pradėjo plisti kompiuterinis virusas, kuris gali taikytis ir į jūsų banko sąskaitą. Saugumo specialistai išnarpliojo schemą, kai tokios kenkėjiškos programos platinamos su tariamais laiškais iš telekomunikacijos bendrovių. Virusas paprastai „gyvena“ prie laiško prisegtoje byloje (angl. attachment), kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip eilinė sąskaita už paslaugas.

Naujajame „ComputerActive“ svarbiausias dėmesys skirtas antivirusinėms programoms. Atlikome išsamių testų seriją ir įvertinome trijų populiariausių mokamų ir trijų nemokamų antivirusinių programų efektyvumą. Sužinokite, kuri iš jų geriausia! Antroji tema – kaip padidinti kompiuterio ilgaamžiškumą? Pateikiame naudingų patarimų, kaip naudotis turimu kompiuteriu dar penkerius metus. Pavyzdiniai skirtingų metų ir konfigūracijų kompiuteriai padės pritaikyti patarimus savo turimai įrangai.

Kartais atrodo, kad nustebinti jau nelabai įmanoma, tačiau pasirodo, kad galima, ir net ne vieną kartą iš eilės. Štai kompanija „Microsoft“ oficialiai pripažino, kad jos plačiai reklamuojama antivirusinė programa „Security Essentials“, kuri kiek kitokiu pavadinimu reziduoja „Windows 8“, daugiau nėra konkurentė tokiems garsiems prekės ženklams, kaip, pavyzdžiui, „Kaspersky“, ESET, „Symantec“ ar „BitDefender“. Tokie žodžiai turėjo nustebinti nė vieną saugumo ekspertą ir kompiuterių naudotoją, kuri...

Netgi kai vartotojas retai naudojasi internetu ir yra tikras, kad jo kompiuteriui negresia su tinklu susijusios problemos, iš kolegų, draugų ar šeimos narių gautas užkrėstas nešiklis gali pradanginti svarbią informaciją. „Kaspersky Lab“ užsakymu bendrovės „A.W.Olsen & Partners“ atliktos vartotojų apklausos duomenimis, Lietuvoje dažnai kompiuteriai užkrečiami išimamomis duomenų saugojimo priemonėmis (optiniais diskais arba atminties USB nešikliais) – tai patyrė 23 proc. Lietuvos vartotojų.

„AntiSec“ grupuotės hakeriai, kai kuriais duomenimis, įeinantys į „Anonymous“ sudėtį, atkeršijo už neseniai įvykusį „LulzSec“ programišių suėmimą. „AntiSec“ nariai paviešino kompanijos „Symantec“ antivirusinės programos „Norton AntiVirus 2006“ išeities kodą. Hakeriai pareiškė, kad „Norton AntiVirus 2006“ kodas buvo pavogtas 2006 metais kartu su kitais „Symantec“  produktų išeities kodais. Paskelbtas programinis kodas užima 1,07 GB.

Antivirusinės programinės įrangos gamintoja „Kaspersky Lab“ pranešė Lietuvos rinkoje pristačiusi namų vartotojams skirtą universalų kompiuterių apsaugos produktą – programą „Kaspersky ONE“. Pasak gamintojų, ši programinė įranga leidžia vienu aktyvavimo kodu patikimai apsaugoti iki 5 skirtingų asmeninių įrenginių – nuo asmeninių ir nešiojamųjų „Windows“ ar „Mac“ platformų kompiuterių iki išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių.

Interneto vartotojai, naudojantys pokalbių programą „Skype“, raginami būti atidūs ir nepulti peržiūrinėti tariamai jų draugų persiųstų nuorodų į juokingas nuotraukas. Jei gavote žinutę iš savo „Skype“ draugų su tekstu „haha foto http://goo.gl/...?Facebook.com-IMG....JPG“ ar panašų šios nuorodos variantą, neskubėkite ja naudotis, pataria interneto forumuose ir tinklalapiuose su tokiais atvejais susidūrę vartotojai.

Antivirusinė programa „Avira“ virusu palaikė vieną savo pačios komponentų, pranešė „The Register“. Pasak leidinio, „Avira“ kenkėjišku kodu palaikė jos sudėtyje esantį AESCRIPT.dll bibliotekos failą. Antivirusinė programa jam suteikė  TR/Spy.463227 kodą  ir pažymėjo kaip „Trojos arklio“ virusą. Vėliau paaiškėjo, kad AESCRIPT.dll buvo palaikytas virusu dėl klaidos virusų aprašų bazėje.

Rusijos kompiuterių saugumo bendrovė „Kaspersky Lab“ paskelbė ataskaitą, kurioje kalba apie informacines grėsmes. Analizuodami 2011 metų antrąjį ketvirtį ekspertai nustatė tendencijų raidą, kurią prognozavo anksčiau: kenksmingų programų mobiliosioms platformoms skaičiaus didėjimas ir jų platinimas per programų internetines parduotuves, tikslinės kompanijų ir populiarių portalų atakos, programišių atakų protrūkis. Tačiau buvo ir netikėtų įvykių, skelbia db.lv.

Antivirusinę programinę įrangą kurianti Kinijos bendrovė apkaltinta sąmoningai diegianti virusus į mobiliuosius telefonus, kad vėliau imtų pinigus iš žmonių už virusų pašalinimą. Kinijos valstybinė televizija teigia, jog kompanija „NetQin“ slapta diegdavo kenkėjišką programinę įrangą net į tuos telefonus, kuriuose jau buvo įdiegta antivirusinė programa.

Antivirusinę programą „BitDefender“ Lietuvoje galima įsigyti neįprastoje laikmenoje – 4 GB talpos USB rakte, kuris taip pat gali būti naudojamas kaip įprasta laikmena bet kokiems vartotojo duomenims įrašyti, pranešė „BitDefender“ mūsų šalyje atstovaujanti bendrovė „4IT . Pasak jos atstovų, USB raktas yra patogiausia laikmena mažiesiems nešiojamiems kompiuteriams ( netbook), kurie paprastai neturi kompaktinių diskų nuskaitymo įrenginio.

Eilinis „McAfee“ antivirusinės programos atnaujinimas paralyžiavo dešimtis tūkstančių kompiuterių visame pasaulyje. Populiari antivirusinė programa „Windows XP“ sisteminius failus palaikė užkrėstais, rašo „CNet News“. Kompiuterių veiklą sutrikdęs atnaujinimas buvo išleistas balandžio 21 dieną. Jis „Windows“ komponentą Svchost.