andrius vilkancas

 Žiniasklaida jau ne sykį kalbėjo apie gyventojus, kurie prekybos centrais naudojasi kaip pinigų keityklomis, todėl skaitant šią informaciją darosi įdomu, kaip vyko darbai tikrose keityklose – bankuose. Kalbinti bankų atstovai pasakoja, kad norint efektyviai dirbti teko priimti naujų darbuotojų, o per pirmąsias sausio dienas gyventojai iškeisti atnešė daugiau nei 400 milijonų litų.

Banką „DNB“ užpuolė vadinamieji „scameriai“ (angl. šnek. – banko kortelių duomenis vagiantys asmenys) – naudodamiesi įmonės vardu, nežinomi asmenys el. laiškuose prašo pateikti banko prisijungimo duomenis. Pastarosiomis dienomis lietuviai į savo pašto dėžutes gauna elektroninius pranešimus, kuriuose apsimetėliai prašo pateikti prisijungimo prie banko „DNB“ elektroninės bankininkystės duomenis. Žinutė lakoniška, joje pranešama, kad tariamas banko klientas gavo iš banko žinutę.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pervedant pinigus internetu bankų klientų reikalaujama nurodyti mokėjimo paskirtį, tačiau tik nuo vartotojo priklauso, ką konkrečiai jis ten įrašys – bereikšmį simbolį ar konkrečią paskirtį, sako specialistai. Neretai bankų vartotojams netrūksta kūrybiškumo – dalis jų tiesiog prirašo anekdotų. Mokėjimų paskirtimis nesidomi Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, tinklalapiui LRT.

Konkurencijos taryba skyrė didžiausias savo istorijoje baudas saugos sprendimų įmonei „G4S Lietuva“ ir trims šalies bankams. Bendrovės kreipėsi į teismą ginčydamos sprendimą, o nuo visuomenės atsitvėrė tylos siena. 57 mln. litų – tokią įspūdingą sumą baudų Konkurencijos tarybą praėjusių metų pabaigoje skyrė saugos sprendimų bendrovei „G4S Lietuva“ ir bankams „Swedbank“, SEB bei DNB. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau atmetė didžiausią baudą (24,81 mln.

Sunkiai išgalintys įsigyti namus šalyje, gyventojai apie antrąjį būstą užsienyje gali tik pasvajoti. Pastebėjusios paklausos stagnaciją, agentūros liovėsi siūlyti nekilnojamąjį turtą (NT) svetur. Susidomėjimas išgaravo Net ir krintančios NT užsienyje kainos lietuvių investuoti į antrąjį būstą svetur negundo. Pavienės NT agentūros, tarpininkavusios ieškant būsto užsienyje, šiandien sako šių objektų paklausos nematančios.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Tarp pasiėmusiųjų būsto paskolas kol kas laimingiausi yra pasiskolinusieji eurais su kintamomis palūkanomis - jau kurį laiką jie džiaugiasi mažesnėmis įmokomis nei pasirinkę fiksuotas palūkanas ar turintieji atitinkamus įsipareigojimus litais. Tačiau tai tęsis neilgai - jau pasirodo pranešimų apie būsimą euro palūkanų didėjimą.

Kupiškio teismą, kaip ir visos Lietuvos teismus, užgriuvo skolininkų bylos - jų iki vasaros pabaigos išnagrinėta tiek, kiek per visus praėjusius metus. Iš peties dirbantys teisėjai guodžiasi bent tuo, kad jų darbą palengvina supaprastinta tvarka - skolos išieškojimą galima priteisti ir be kaltininkų. Kitaip - sugaudyti pastaruoju metu slapstytis ir emigruoti į užsienį pradėjusius skolininkus būtų sudėtinga.

Vakar Lietuvos banko valdyba nusprendė sumažinti mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius ir pareiškė, jog tai turėtų būti paskata mažinti įkainius ir komerciniams bankams. Tačiau pastarųjų atstovai konkrečių pažadų dalinti neskuba. Lietuvos bankas vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nuo šių metų balandžio 1-osios skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo 31 iki 23 centų, o neskubaus - nuo 28 iki 21 cento.

Bankai yra pasirengę iš nemokių klientų perimti jų valdomus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Ir nors specialių skyrių, kurie administruotų perimtą turtą, bankuose dar nėra, neatmetama galimybė juos steigti. NT plėtotojai sako, kad padėtis rinkoje tampa keblesnė, pasiūla ir paklausa tarsi sustingo, o bankai nenoriai ir daug atsargiau skolina, mažėja įmonių galimybė sumokėti net palūkanas. Todėl NT perėmimas, anot Tomo Bučo, „Inred“ direktoriaus, ne už kalnų.

Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjams investicijos atsiperka jau dabar: olimpiečių vardų ar olimpiados atributikos naudojimas reklaminėse kampanijose sulaukia klientų susidomėjimo ir neša finansinę naudą. Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys sportininkai daro įtaką ir Lietuvos verslui. Įvairias reklamines kampanijas ar ypatingas paslaugas siūlančios įmonės, jaučiančios lietuvių olimpines nuotaikas, klientų susidomėjimo sulaukia dar neprasidėjus olimpiadai.

Būsto kainoms pradedant kristi, o kreditų palūkanoms didėjant, bankai dar nedrąsiai kalba, kad skolininkai, neišgalintys išsimokėti už namus, gali likti be jų, skelbia "Lietuvos žinios".  Tačiau apie tokią grėsmę bankininkai neįspėjo ir tų JAV, Didžiosios Britanijos ir Estijos skolininkų, kurie šiuo metu jau netenka skolon pirktų būstų. Kaip pastaruoju metu skelbia Europos žiniasklaida, itin daugėja bankų klientų, kurie nesugeba grąžinti būsto paskolų.

Lemiamos krepšinio kovos Ispanijoje išjudino sirgalius – parduotuvės ir barai užsako papildomų alaus atsargų, gera apyvarta džiaugiasi buitinės technikos pardavėjai, telekomunikacijų įmonės ir net bankai, šeštadienį rašo “Kauno diena”.Aludariai pasiraitojo rankovesSavaitgaliais, kai rodomos krepšinio rungtynės, alus liejasi laisvai, o šį savaitgalį laukia net dvejos svarbios krepšinio rungtynės.

Norint gauti nedidelę paskolą, kai kuriose šalyse jau nebereikia eiti į banką - pakanka išsiųsti žinutę mobiliuoju telefonu arba internetu. Tačiau prašant didelio kredito ateityje gali tekti įveikti daugiau kliūčių nei dabar - ne tik užpildyti anketą, bet ir praeiti specialų balso patikrinimą. Specialistų tvirtinimu, bankui raštu pateiktą informaciją pagražinęs žmogus tokios apgavystės nuo technikos nenuslėps.