algimantas kliunka

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nutarė atidėti nuosprendžio paskelbimą byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Teismo atstovė Airinė Šerelytė - Skistymienė BNS sakė, kad datą, kada nuosprendis bus skelbiamas, teisėjų kolegija praneš pirmadienį per numatytą posėdį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį ketina skelbti nuosprendį byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Penki asmenys kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu.

Gruodžio trečią dieną gynėjai minės Advokatūros dieną. Nutarta, kad advokato profesija yra išskirtinė, kadangi siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta absoliučia asmenų, kurie įtariami nusikaltimo padarymu, teise į gynybą ir teise turėti advokatą. Beje šiemet Advokatūra mini 95-metų metų veiklos jubiliejų. Atmintinos datos tikslas – populiarinti teisinę valstybę stiprinant žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia keli tūkstančiai advokatų kontorų.

 „Važiuojant apsižvalgyti teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo vietoje Kaune, pakeliui su kolega Algimantu Kliunka (tuometiniu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus (ONKTS) vadovu, - red. past.) aptarėme, kad tai galėjo padaryti ne tik Drąsius Kedys, bet ir Daktarų gauja, kurios nusikaltimus anksčiau yra tyręs nušautas teisėjas”, - taip pirmadienį Vilniaus apylinkės teisme kalbėjo tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Prieš 24 metus Tauragės miesto centrą sudrebino kurtinamas sprogimas, per kurį nužudytas verslininkas į amžiną kapų tylą nusinešė šio mįslingo incidento priežastis. 1988–1989 metais Lietuvoje žmonės ėmė dingti be žinios. Vis dažniau pasigirsdavo atvejų, kai nerandama nei lavonų, nei menkiausių įkalčių, kurie leistų pradėti tyrimą.

Žinomi prekybininkai kailiais teigia, kad Nijolei Veličkienei priteista skola parašyta šakėmis ant vandens. Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) padės tašką rezonansinėje byloje, kurioje Prancūzijos bendrovė „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir Šveicarijos įmonė „Mayer & Cie AG“ siekia iš žinomos Lietuvos verslininkės N. Veličkienės prisiteisti apie 15 mln. litų skolą. Verslininkę prirėmė prie sienos Civilinėje byloje ieškovai teigia, kad 15 mln.

Kadrų nubyrėjimas Generalinėje prokuratūroje patvirtina, kad dirbti šioje struktūroje tikriems profesionalams tampa nepakeliama našta. Pastarojo pusmečio įvykiai prokuratūroje ne tik visuomenei, bet ir buvusiems teisėsaugos vilkams nesuvokiami sveiku protu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, į generalinio prokuroro postą siūlydama paklusnumu jai pasižymintį, tačiau jokios vadovavimo patirties neturėjusį prokurorą Darių Valį iš Naujosios Akmenės, tikėjosi permainų.

Vilniaus policija praneša, kad įvertinus 2011 m. sausio 5-osios nakties įvykio aplinkybes ir apklausus liudininkus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate piliečiui Algimantui Kliunkai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. („...girto pasirodymas viešosiose vietose.

Tikrai kalta tik aplinka. Anekdotinė frazė „Paksas nekaltas – kalta aplinka“ vakar tapo visai nejuokina.2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. „Strasbūre atkurtas Lietuvoje pamintas teisingumas, antikonstitucinis 2003–2004 metų sąmokslas žlugo.

Generalinės prokuratūros vadovybė pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos veiksmų. Buvo gauta informacija, kad prokuroras A. Kliunka antradienį vakare vienoje iš Vilniaus miesto kavinių šventė savo gimtadienį, kur dėl jo elgesio buvo iškviesta policija. Šiandien ryte prokuroras buvo darbe. Jam nustatytas 0, 61 promilės girtumas.

„Akistata“ pradeda spausdinti pasakojimų ciklą apie vieną žiauriausių Lietuvoje banditų grupuočių. Pasibaigus „tulpinių“ teismams, mes trumpai parašydavome apie jų padarytus nusikaltimus ir gautas bausmes. Šiandien galima teigti, kad atpildo valanda Panevėžio nusikaltėliams atėjo. Tie, kurie sako esantys nusiteikę prieš smurtą ir jo propagavimą, jau gal ir teigtų, kad neverta grįžti prie šios istorijos ir aprašinėti kruvinų „tulpinių“ darbelių. Tačiau jie klysta.

Pastaruoju metu girdime daug pranešimų, kad vienas ar kitas savivaldybės pareigūnas, politikas įkliuvo, vykdydamas korupcinę veiklą. Tačiau paskui lieka neaišku, kas tam pareigūnui nutinka, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bylą perduoda prokuratūrai, o ši - teismui. Juo labiau, kas nutiko ministrui ar parlamento nariams, kurie kol kas labai retai pakliūdavo į STT tinklus.

Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė – tikra „dekabristo žmona“. Paskui savo vyrą ji važiavo į „tremtį“ tolimajame Sibire – Irkutske, dabar lanko jį Bulgarijoje – Varnos kalėjime. Ką nors naujo parašyti apie Henriką Daktarą vargu ar įmanoma. Skaitytojai jį jau pažįsta iki pat panagių. Tačiau kad ir koks neigiamas jis būtų, H. Daktaras turi ir teigiamų bruožų. Kaip ir Al Kaponė, jis yra ištikimas ir atsidavęs savo šeimai.

Bulgarijos kurorte pareigūnams pavyko sučiupti atkakliai ieškotą Kauno nusikaltėlių šulą – 9 mėnesius pėdas mėčiusį ir jau legenda tapusį Henriką Daktarą, pravarde Henytė. „H. Daktaro slėpynės baigėsi Bulgarijoje!“ − ši sensacinga žinia žaibiškai apskriejo Lietuvą, laikraščių pirmuosiuose puslapiuose į antrą planą nustumdama taip pat su Henytės aplinkos žmonėmis siejamo Seimo vadovo viešus pareiškimus.

Generalinė prokuratūra netirs Seimo pirmininko Arūno Valinsko kreipimosi dėl buvusio partijos bendražygio Aleksandro Sacharuko pareiškimų, esą jam buvo grasinama. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka antradienį žurnalistams sakė, kad atsisakyta pradėti tyrimą dėl faktų apie nusikalstamas veikas trūkumo.

Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Henriko Daktaro sulaikymo operacijoje įspėjo bulgarų kolegas imtis visų saugumo priemonių. Todėl namą šalia Varną šturmavo specialus Bulgarijos policijos greitojo reagavimo pajėgų būrys. Apie pasipriešinimą pranešta nebuvo. Kiti H.Daktaro šeimos nariai sulaikyti nebuvo. Namas, kuriame slapstėsi sulaikytasis priklausė Lietuvos Respublikos piliečiui. Jis į teisėsaugos akiratį pakliuvęs nebuvo.

Penktadienį popiet Vyriausybėje įvyko Krizių valdymo komiteto posėdis, tačiau ar priimti kokie nors sprendimai dėl prie Nigerijos pagrobtų penkių Lietuvos jūrininkų išvadavimo, kol kas neaišku. Penktadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu buvo sušauktas Krizių valdymo komiteto posėdis.

Ilgametis kovotojas su „daktarais“ prokuroras Algimantas Kliunka prisipažįsta buvęs įtrauktas į Sigito Čiapo priešų voratinklį. Dvylika neigiamų publikacijų Tik po ilgai užtrukusių derybų su „Akistata“ sutikęs pasidalinti savo prisiminimais apie Kauno kriminalinį pasaulį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka teigė, jog pradėjus domėtis nelegalia Alkoholio prekybos tarpininkų asociacijos steigėjų veikla ir...

Henriko Daktaro autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ daugiausia kritikos sulaukęs prokuroras Algimantas Kliunka bylinėtis dėl šmeižto ir įžeidimo nematė reikalo. Prokurorą sulygino su gestapo šefu Henytės knygoje nemažai vietos skirta jo plačiai aprašytiems susitikimams su žinomais šalies teisėsaugininkais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jis atsidurtų kalėjime.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Po kelis mėnesius trukusių pokalbių klausymosi Generalinė prokuratūra nusprendė kreiptis į Seimą ir prašyti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn du Panevėžio apygardos teismo teisėjus - Rimantą Savicką ir Arnoldą Šukaitį. Antradienį generalinis prokuroras Algimantas Valantinas turėtų kreiptis į Seimo narius ir prašyti panaikinti teisėjų teisinę neliečiamybę, praneša naujienų portalas delfi.lt.

Vilniaus apygardos teismui perduotas kaltinamasis aktas, kuriame Konstantinas Michailovas kaltinamas dalyvavęs Lietuvos pareigūnų Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 m. liepos 31 d. Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė perdavusi bylą teismui. Bylą sudaro 40 tomų, t.y. apie 16 tūkst. puslapių.

Generalinė prokuratūra baigė tirti įtariamojo dalyvavimu Medininkų žudynėse bylą. Konstantinui Michailovui (ankstesne pavarde - Nikulinui) pagal Lietuvos įstatymus gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Prokurorų nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia buvusio TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininko Konstantino Michailovo (Nikulino) kaltę dėl dalyvavimo Medininkų žudynėse.

Šią savaitę pasirodęs naujausias „Balsas.lt savaitė“ numeris pažvelgė į dailiosios lyties atstoves, kurios rodo prielankumą ir meilę kalėjime bausmę atliekantiems vyrams. Išimtis prancūzų atlikėjui Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK) bene vienintelė išimtis ir ilgalaikis pasimatymas su moterimi buvo suteiktas prancūzų roko muzikantui Bertrandui Cantat.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria buvusio omonininko Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino), įtariamo dalyvavimu Medininkų žudynėse, skundas dėl senaties termino taikymo atmestas. Kol Medininkų žudynės nepripažintos karo nusikaltimu, joms senaties terminas galioja. O štai dėl jo dydžio teisininkų nuomonės nesutampa. Po slaptumo šydu Paklaustas, kaip vertina tokią teismo nutartį, įtariamojo advokatas Arūnas Marcinkevičius buvo nekalbus.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė dalyvavimu Medininkų žudynėmis įtariamo buvusio OMON smogiko Konstantino Michailovo prašymą išleisti jį į laisvę. Teismo nuomone, byloje esanti duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą, o atgavęs laisvę gali mėginti slapstytis. K. Michailovas skundė praėjusio mėnesio Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria suėmimo terminas pratęstas iki spalio pabaigos.

Visos Medininkų bylos metų pabaigoje užbaigti neketinama, o ikiteisminis tyrimas kitų Rusijos neišduodamų įtariamųjų atžvilgiu nebus nutrauktas. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė  Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka. Anot jo, iki metų pabaigos bus baigtas ikiteisminis tyrimas tik Konstantino Michailovo atžvilgiu, o kitų įtariamų asmenų laukia atskiras ikiteisminis tyrimas.

17-ųjų Medininkų žudynių sukakties išvakarėse Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminį bylos tyrimą numatoma baigti lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Lietuvos prokurorai tikisi iki šių metų pabaigos baigti tirti prieš 17 metų įvykdyto septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo bylą, kurioje pagrindiniai įtariamieji yra buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai. Tragedijos 17-ųjų metinių išvakarėse trečiadienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Algimantas Kliunka sakė žurnalistams, kad Medininkų byla bus baigta tirti lapkritį arba gruodį.

Vilniaus apygardos teismas šiandien areštavo daugiau nei 2,5 mln. litų dotaciją, kurią Darbo partijai skyrė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). To prašė Generalinė prokuratūra, kuri šiandien kreipėsi į minėtą teismą. Apie kreipimąsi į teismą portalui „Balsas.lt“ sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.

Skandalingai pagarsėjęs piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas buvę s ilgametis Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas negalėjo net pagalvoti, kad jam bėdų pridarys ilgas liežuvis.

Generalinė prokuratūra sulaikė įtariamuosius marijampoliečio verslininko Žydrūno Buzo grobikus. Nuo jų pasprukusį verslininką apžiūrėjo teismo medicinos ekspertai. „Atliekant ikiteisminį tyrimą, sulaikyta įtariamųjų“, - tvirtino Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka. Kaip praneša LNK, verslininkas tris savaites buvo laikomas užrištomis akimis. Pro raiščio kraštą išvydęs, kad liko vienas, marijampolietis paspruko.

Pasklidus kalboms, kad vadinamojoje Kauno byloje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai spėjo apklausti net Seimo pirmininką Viktorą Muntianą, vakar spėliota, kada į Seimą su prašymais naikinti parlamentarų neliečiamybę atvyks generalinis prokuroras, teigia „Lietuvos žinios“. Skubi išvyka Seimo pirmininkas V.Muntianas teigia negirdėjęs, jog generalinis prokuroras turėtų ateiti į Seimo posėdį ir pareikalauti panaikinti kai kurių parlamentarų neliečiamybę.

Korupcijos Kaune byla gali pasiekti Seimą. Yra tikimybė, kad šiomis dienomis generalinis prokuroras kreipsis į parlamentą ir paprašys panaikinti su šia byla susijusių Seimo narių neliečiamybę. Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros reido Kauno savivaldybėje, pirmadienį STT agentai kratą surengė ir Kauno apskrities administracijoje surengė. Jos metu buvo paimti žemėtvarkininkų dokumentai ir viršininko įsakymas dėl jo pavaduotojo Virginijaus Vizbaro atostogų.

Buvusiam sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikui Konstantinui Michailovui (anksčiau turėjusiam pavardę Nikulinas) pirmadienį Generalinėje prokuratūroje buvo pareikšti įtarimai dėl tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo, susijusio su jų tarnybinėmis pareigomis - t.y. dalyvavus Medininkų žudynėse. Tai kol kas vienintelis įtariamasis, kurį Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pavyko pasiekti ir pareikšti oficialius įtarimus.

Prie parlamento sausio 12-osios vakarą degė laužai – buvo žymimos septynioliktosios sausio įvykių metinės, rašo „Alfa.lt“.   Paminėti 1991 metų sausį žuvusiųjų prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos televizijos susirinko apie tūkstantis žmonių, daugiausia senyvo amžiaus. Per iškilmes kariai fakelais, atstovaujančiais kiekvienam iš žuvusiųjų, uždegė laužą. Po to buvo pasakyta: „Ačiū“.   „Alfa.

Latvijos generalinė prokuratūra sutiko išduoti Lietuvai sulaikytą vieną iš įtariamųjų Medininkų žudynių byloje, buvusį sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogiką 40-metį Konstantiną Nikuliną.Tačiau įtariamasis 17-kos metų senumo byloje dėl 7 Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo sprendimą dėl ekstradicijos apskundė Latvijos aukščiausiajam teismui, todėl jis lieka Latvijoje iki šio teismo verdikto.

11 savaičių arba beveik trys mėnesiai – buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas tikėjo, kad tiek laiko užteks atsistoti ant kojų, nors rugsėjo 20-ąją iš pradžių jis grįžo ne į tėvų namus Kaune, bet į areštinę. Kaip rašo „Kauno Diena“, G.Petrikas Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjime modeliavo būsimų įvykių scenarijų. Viskam apgalvoti turėjo 44 mėnesius, bet nenumatė, kad Lietuvoje bus atstumtas visų darbdavių. Planas buvo toks.

Stanislovas Stulpinas, kuris nuo vakar ne tik nebėra vyriausiasis Klaipėdos miesto prokuroras, bet ir tapo įtariamuoju baudžiamojoje byloje, prasitarė ketinąs kitąmet bandyti laimę rinkimuose į Seimą, tačiau, kokiai partijai prijaučia, buvęs prokuroras neišdavė, ketvirtadienį praneša dienraštis "Klaipėda".Panoro atsistatydintiAntradienį 59 metų S.Stulpinas pats parašė atsistatydinimo iš posto prašymą.

Buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras Stanislovas Stulpinas tapo įtariamuoju - jo galimus nusikaltimus tiria vienas svarbiausių Generalinės prokuratūros padalinių - Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, kuriam vadovauja Algimantas Kliunka. Įtariama, kad S.Stulpino galbūt padaryti nusikaltimai susiję su tarnyba, rašo „Lietuvos žinios“.Savo profesinėje veikloje jis ne vienus metus balansavo ties teisėtumo riba.

Generalinė prokuratūra, ilgai slėpusi prokurorų, iš naujo tiriančių paslaptingos valstybės saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes, pagaliau sulaužė tylos įžadus, trečiadienį rašo "Lietuvos žinios".Dar prieš mėnesį, kai Vilniaus 2-asis apylinkės teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą atnaujinti tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko, diplomato V.Pociūno žūties, prokuratūros vadovybė LŽ ir kitai žiniasklaidai pareiškė neatskleisianti naujų tyrėjų pa...

Nusikaltėlius, užkluptus užsiimant neteisėtais darbeliais, nuo šiol galės sulaikyti ne tik prokurorai ar policijos pareigūnai, bet ir paprasti gyventojai. Tokia galimybė numatyta prieš mėnesį įsigaliojusiose Baudžiamojo proceso kodelso pataisose. "Toks pakeitimas priimtas tam, kad piliečiai galėtų aktyviau ginti savo ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą, nuosavybę bei kitas teises", - rašoma pirmadienį išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime.

Įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos daugiau dėmesio skiria įtariamųjų procesinių teisių užtikrinimui. Nuo šio mėnesio pradžios įtariamiesiems kardomoji priemonė – namų areštas negali būti paskirta be teismo posėdžio, į kurį bus kviečiami įtariamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Iki šiol namų areštas galėjo būti skiriamas pagal prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi be įtariamojo dalyvavimo. Taip pat nustatymas maksimalus namų arešto skyrimo terminas – 6 mėnesiai.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno galimos žūties versijos viešo paskleidimo.Prokuroras pripažino, kad žiniasklaidoje paviešintos mirusiojo atminimą žeminančios detalės nepateisinamos visuomenės teise žinoti ir tėra etikos standartų nepaisantis žmonių smalsumo tenkinimas.

Generalinė prokuratūra atsisako komentuoti neoficialius pranešimus esą neatnaujins ikiteisminio tyrimo dėl Baltarusijoje žuvusio Valstybės saugumo karininko Vytauto Pociūno mirties. Atnaujinti pernai lapkritį nutrauktą tyrimą prašo žuvusiojo našlė Liudvika Pociūnėnė, pasigedusi išsamaus ir nešališko aplinkybių tyrimo. Prokurorai L. Pociūnienės prašymą baigė svarstyti penktadienį.

Rusijos armijos majoro J.Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos siekia buvęs KGB majoras, kurį Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas su pasididžiavimu vadina vienu geriausių darbuotojų. Ar ne todėl ir nepavyksta J.Borisovo išsiųsti atgal į jo plačiąją tėvynę? – klausia „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, skandalingasis nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas verslininkas Jurijus Borisovas nebus išsiųstas iš Lietuvos. Taip nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Generalinė prokuratūra areštuoti Darbo partijos lėšas, skirtas kaip valstybės dotaciją, nusprendė siekdama užtikrinti civilinį ieškinį, kuris gali būti pareikštas teisme dabar dar tiriamoje Darbo partijos byloje dėl galimų nusikaltimų valstybės finansų sistemai. Pirmadienį nutarimą dėl laikino partijos nuosavybės teisių apribojimo priėmė Darbo partijos bylą tiriantis prokuroras Saulius Verseckas. Generalinė prokuratūra areštavo beveik 2 mln.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teigia, kad Lietuvos prokuratūra, išnagrinėjusi Valstybės saugumo departamento pateiktą medžiagą apie tai, kad VSD pareigūnai neva galėjo perduoti ar parduoti informaciją apie AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą užsienio valstybei, nutarė, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, o VSD atliekamo operatyvinio ar žvalgybinio tyrimo pagrįstumo neketina komentuoti, nes tai nėra prokurorų funkcija.

Generalinė prokuratūra gavo iš Valstybės saugumo departamento informaciją apie galimą šnipinėjimą šios specialiosios tarnybos viduje ir vertina kaip pagrįstą departamente atliekamą šios veiklos tyrimą.Tai BNS trečiadienį pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka."Kovo 27 dieną VSD vadovas informavo Generalinę prokuratūrą apie atliekamą tyrimą.