alfonsas bargaila

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione. Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai, pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo.

Šeštadienio popietę į Klaipėdoje esančią „Švyturio areną“, kurioje vyko keturioliktas Darbo partijos (DP) suvažiavimas ir aštuntojo gimtadienio šventė, suplaukė daugiau nei 5000 narių ir gerbiamų svečių iš visos Lietuvos.

Vis kylant nepasitenkinimui dėl žvejybos kvotų skirstymo, žvejai norėtų, kad šis darbas būtų perduotas į jų pačių rankas. Pageidaujama vadovauti ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia žvejams patiems skirstyti kvotas. Šiuo metu Lietuvoje jas skirsto Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kelių uostamiesčio priekrantės žvejyba užsiimančių įmonių darbuotojai tikina, kad prasidėjus stintmečiui jiems dirbti trukdo žemkasė, uoste iškastą smėlį pilanti ten, kur negali - į jų žvejybos plotus. Tokios kalbos vadinamos pramanais, tačiau aiškėja, jog jos - gryniausia teisybė. Esą jau antra savaitė uoste gilinimo darbus atliekančios kompanijos "Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft" žemkasė išbaido žuvį, nuskandino ne vieną tinklų eilę, tačiau žvejų skundai niekam neįdomūs.

Žemės ūkio ministerijai šiemet sušvelninus privalomo žuvų pardavimo aukcione tvarką ir nustačius žuvų tiekimo vietos rinkai sąlygas, po šalį sklinda pigesnės šviežios menkės kvapas, tačiau biudžetinių įstaigų virtuvių jis nepasiekia. Žvejybos Baltijos jūroje ypatumai yra tokie, kad nė viena šio verslo įmonė net nedrįsdavo dalyvauti viešuosiuose valstybinių įstaigų maisto produktų pirkimuose.

Žvejams patiems, be tarpininkų, ėmus pardavinėti jūroje sugautą laimikį, žuvų kainos turėtų mažėti. Žvejai jau senokai siekė tiesiogiai vartotojams parduoti savo sugautas žuvis ir iš jų pagamintus produktus. Tačiau tik šių metų rugsėjo pabaigoje šioms svajonėms buvo lemta išsipildyti. Rugpjūčio 28 dieną Žuvininkystės departamente prie Žemės ūkio ministerijos įvyko susitikimas su Lietuvos žvejus vienijančiomis asociacijomis dėl prekybos šviežiomis žuvimis Klaipėdos mieste.

Priemiesčio kompleksų kankinamas Klaipėdos rajonas priešinasi ūkinei veiklai net tada, kai Gargždams siūloma už dyką atgaivinti istorinę Karklės gyvenvietę, Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pinigais įrengiant universalų uostelį. Pagal Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką Lietuvos pajūrio ruože kas 20-25 kilometrus turėtų atsirasti 4 prieplaukos žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams. Tokiai infrastruktūrai 2007-2013 metų biudžete skirta 12 mln. eurų (per 40 mln.

Baltijos jūros žvejai skundžiasi, jog į bankrotą juos varo Žuvų aukcionas. Žvejai tvirtina, jog jei šis ir toliau vengs atsiskaityti už prekes, jiems teliks padžiauti tinklus. „ Žvejai atsidūrė tragiškoje būklėje: reikia atsiskaityti su valstybe, mokėti mokesčius, o Žuvų aukcionas delsia su mumis atsiskaityti. Kalba eina apie milijonines skolas“, - LNK žinioms sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Lietuvos žvejai prašys kompensacijos iš bendrovės „Nord Stream“, kuri planuoja tiesti to paties pavadinimo dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila ketvirtadienį per susitikimą su Vilniuje viešinčiais „Nord Stream“ atstovais sakė, kad įgyvendinus projektą smarkiai sumažės tradiciniai žvejybos plotai. „Sumažės tradiciniai žvejybos plotai, vamzdžio tiesimo metu žuvis bus baidoma.

Lietuvos žvejai įsitikinę, kad Baltijos jūros dugnu ketinamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ pakenks jų verslui bei sumažins ir taip nedidelius žvejybos plotus. Tarptautinės kompanijos „Nord Stream AG“ pasiuntiniams per susitikimą su Lietuvos žvejų asociacijų nariais teko išklausyti daug karčių pastabų ir kandžių klausimų. „Nord Stream AG“ atstovas Tapio Pekkola tikino, kad dujotiekio projektas yra visiškai saugus.

Nuo kovo uostamiesčio Tarybos nariai gaus trečdaliu mažesnes išmokas kanceliarinėms išlaidoms padengti, o kai kurie jų neteks net ir daugiau mėnesinių pajamų „vokelyje“. Šiuo metu iš 31 Tarybos nario išmokų yra atsisakę 9. Planas-chuliganas Tai, kad Tarybos nariams bus siūloma 30 proc. apkarpyti „vokelius“, daugeliui politikų buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui adresuotas žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus laiškas šokiravo dalį uostamiesčio žvejų bendruomenės. Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija yra ne kartą  kreipusis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją, kitas institucijas, bandydama atkreipti dėmesį į tai, kad priverstinis menkių pardavimas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione nėra tinkama priemonė.

Jau kelerius metus tarptautiniu mastu kalbama apie tai, kad būtina ištraukti iš Baltijos jūros dugno nuskendusius žvejų tinklus, kurie sukuria vadinamąsias mirties zonas, bet iki šiol nieko nepadaryta. Niekas nesiima finansuoti tokio projekto. Tiesa, yra vilties, kad šiemet ledai pajudės. Kiek žvejų tinklų yra nuskandinta Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje - neaišku.

Nepasikeitus ekonominėms sąlygoms, jau po poros mėnesių gali pasipilti žvejybos įmonių bankrotai, rašo „Respublika“. „Palinkėkit lengvos mirties“, - taip žvejų padėtį „Respublikai“ komentavo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra. Į artėjantį rudenį žvejai žiūri su viltimi ir nerimu. Nors vakar oficialiai įsigaliojo draudimas Baltijos jūroje žvejoti menkes, padėtį kiek gerina kol kas neblogi žvejybos rodikliai.

Vyriausybės Klaipėdos miesto tarybai „nuleisti“ tvirtinti nauji mažiausi galimi fiksuotų pajamų pagal veiklos rūšį verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams mokesčiai sukėlė tikrą furorą Taryboje. Labiausiai piktintasi tuo, kad Vyriausybė praktiškai žlugdo kai kurias smulkiojo verslo rūšis, o Taryba turi tvirtinti tokią tvarką, nes mokestis bet kuriuo atveju bus įvestas.

Uostamiesčio Savivaldybės koridoriuose vis garsiau kalbama, kad Tarybos nariams būtina padidinti išmokas vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms padengti. Dauguma politikų skundžiasi, kad didėjant šalyje infliacijai ir augant kainoms dabar gaunamų 300 litų per mėnesį nebeužtenka. Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Alfonsas Bargaila įsitikinęs, kad svarstyti šį klausimą būtina. „Ir mes esame žmonės.

Kuro kainoms visame pasaulyje pasiekus kosmines aukštumas, Lietuvos žvejai kolegų iš Vakarų Europos šalių pavyzdžiu bent kol kas pasekti nežada ir protestuoti dėl atsidūrusio ant bankroto ribos verslo nesiruošia. Nors radikalių veiksmų pajūrio žvejai imtis neketina, smulkesnieji iš rinkos jau pasitraukė. Tuo tarpu išlikusiuosius po mėnesio prislėgs nauji vargai dėl žvejybos apribojimų.

Šį rudenį pajūrio vienmandatėse rinkimų į parlamentą apygardose vyks kaip niekada aršios kovos: ginklus ruošia buvę merai, gerai žinomi dabartiniai Seimo, savivaldybių tarybų nariai, bankininkai, šou verslo atstovai, teisininkai, medikai, desantas iš Briuselio, žemaičiai.

Menkes Baltijos jūroje gaudantys žvejai reikalauja atšaukti žemės ūkio ministrės įsakymą, kuris, jų teigimu, suteikė monopolį Žuvininkystės produktų aukcionui, o žvejų įmones stumia bankroto link. „Dabar pats tinkamiausias metas menkėms gaudyti, - tvirtina žvejybos įmonės vadovas Algirdas Aušra. - Ankstesniais metais mes tokiu metu uždirbdavome daugiausia pinigų. Tačiau dabar esame priversti menkes pusvelčiui atiduoti aukcionui.

Rudeninę žvejybą Baltijos jūros žvejai pradeda be entuziazmo, kadangi daug laivų jau yra išgaudę pagal pagrindines menkių kvotas, o prastesnės žuvys jiems nepelningos, rašo "Lietuvos žinios" Rugsėjo 15 dieną po trijų mėnesių pertraukos Baltijos jūroje leidžiama pradėti pramoninės žvejybos sezoną. Tačiau Žemės ūkio ministerijos Kvotų skirstymo komisijai, Klaipėdoje ketvirtadienį dalijusiai neišgaudytų žuvų likučius, ilgai vargti neteko.

Dar nė kojų apšilti nespėję Klaipėdos naujos kadencijos Tarybos nariai, sužinoję, kad už jų triūsą miesto labui bus atlyginta vos keliais šimtais litų, pasijuto esą nuvertinti, rašo „Vakarų ekspresas“. Todėl jau pirmajame Klaipėdos miesto tarybos Kolegijos posėdyje prabilta apie išmokų politikams didinimą. Idėjos autorius - Darbo partijai atstovaujantis Alfonsas Bargaila. "Ne paslaptis, kad už kiekvieną darbą turi būti mokamas atlygis. Žmogaus galimybės yra neribotos.

Šiandien Tėvynės Sąjungos-konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Kubilius išplatino pareiškimą, kuriame Mokesčių inspekcijai patikrinti kai kurių darbo partijos kandidatų į Seimą sukaupto turto ir lėšų pagrindimą deklaruotoms pajamoms.