Užsienio verslas

Švedija 2025 metų valstybės biudžete planuoja padidinti gynybos išlaidas 13 mlrd. kronų (1,17 mlrd. eurų). Tai antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“. Tad bendra Švedijos gynybos išlaidų suma pasieks 138 mlrd. kronų (12 mlrd. eurų). Pasak P. Jonsono, Švedijos gynybos išlaidos padidės nuo 2,2 proc. BVP šiais metais iki 2,4 proc. 2025 metais. Prognozuojama, kad 2028 metais jos pasieks 2,6 proc. BVP.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, rugpjūtį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. liepą, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus ūgtelėjo kainos ryšių paslaugų (10,5 proc.), švietimo paslaugų (7,4 proc.), sveikatos priežiūros paslaugų (6,9 proc.), alkoholio ir tabako (6,0 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (5,9 proc.

Europos Sąjunga Ukrainai iki šiol suteikė pagalbos už 118 mlrd. eurų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovskis. „Iki šiol visa pagalba Ukrainai ir jos žmonėms iš ES ir jos valstybių narių siekė 118 mlrd. eurų“, – nurodoma V. Dombrovskio pranešime, paskelbtame EK svetainėje. Ši suma apima 25,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės pagalbos paketus, 17 mlrd. eurų ES valstybėms narėms padėti Ukrainos pabėgėliams, 14 mlrd.

Auksas tarptautinėje rinkoje ir toliau gerina vertės rekordus, o dabar dėl nusilpusio JAV dolerio, taip pat dėl lūkesčių, kad Federaliniai Rezervai (JAV centrinis bankas) šią savaitę ženkliai sumažins bazines palūkanas. „CME FedWatch“ ir „Trading Economics“ duomenimis, tikimybę, kad bazinės palūkanos Jungtinėse Valstijose bus apkarpytos iškart 0,5 procentinio punkto, rinkos dabar vertina 67 proc., palyginti su 25 proc. prieš mėnesį.

 Latvijos aviakompanija „Air Baltic“ nuo antradienio atnaujino skrydžius iš Rygos į Tel Avivą, kuriuos, kaip ir dauguma kitų Europos oro vežėjų, buvo laikinai sustabdžiusi dėl saugumo, sustiprėjus karinės konfrontacijos Artimuosiuose Rytuose išplitimo rizikai. „Air Baltic“ šia kryptimi neskraidino nuo rugpjūčio 6-osios. „Air Baltic“ atstovas Augustas Zilbertas teigė, jog pastaruoju metu ši rizika sumenko, todėl oro susisiekimas su Izraeliu vėl tapo įmanomas.

„Facebook“ ir „Instagram“ savininkė „Meta“ vėlai pirmadienį pranešė, kad dėl kišimosi iš užsienio uždraudžia savo programėlėse visame pasaulyje valstybines Rusijos žiniasklaidos priemones. Apie draudimą buvo paskelbta po to, kai Jungtinės Valstijos apkaltino Rusijos valstybinį naujienų kanalą RT ir jos darbuotojus per fiktyvius subjektus nukreipus 10 mln. dolerių (9 mln.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Antrąjį 2024 m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., valandinės darbo sąnaudos euro zonoje išaugo 4,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 5,2 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje 2024 m. antro ketvirčio metu valandinės darbo sąnaudos padidėjo 10,9 proc. Darbo sąnaudų skaičiavimo sudedamosios dalys yra darbo užmokestis ir kitos sąnaudos. Euro zonoje 2024 m. antrojo ketvirčio metu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., darbo užmokestis išaugo 4,5 proc.

Per pirmąjį pusmetį Rusijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 4,7 proc. didesnis nei to paties laikotarpio pernai, pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“). Patikslintas, tačiau negalutinis įvertis – 0,1 procentinio punkto solidesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Ekonomikos metinio prieaugio vien tik antrąjį metų ketvirtį įvertis padidintas nuo 4,0 proc. iki 4,1 proc., tačiau augimas sulėtėjo nuo 5,4 proc. pirmąjį ketvirtį.

Kinijos pramonė gamybą praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, padidino 4,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos šeštadienį paskelbti duomenys. Metinis augimas lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės, rugpjūtį sulėtėjo nuo 5,1 proc. liepą, iki kukliausio nuo kovo mėnesio, nepateisino agentūros „Bloomberg“ kalbintų analitikų prognozių, kurių vidurkis buvo 4,7 procento. Per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2023-iųjų laikotarpiu, Kinijos pramonė paaugo 5,8 procento.

Šeštadienį vykęs Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas baigtas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, jis Baltijos šalių elektros sistemos neturėjo jokios įtakos, jos veikia stabiliai. Kasmet vykdomas bandymas tęsėsi nuo 10 iki 18 valandos.

Rusija šeštadienį planuoja atlikti kasmetinį Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ anksčiau skelbė, kad Lietuvos elektros sistemai bandymas poveikio neturės – vartotojams bus užtikrintas sistemos patikimumas ir elektros perdavimas.  Pasak „Litgrid“, izoliuoto darbo bandymas Kaliningrade suderintas su Baltijos šalių elektros sistemų operatorėmis.

Rusijos centrinis bankas penktadienį padidino palūkanų normas iki 19 proc., nes įvertino, kad infliacija yra per didelė ir reikia vėsinti ekonomiką. Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija siekė 9,05 proc., anksčiau šią savaitę pranešė šalies statistikos agentūra. Palūkanų normos padidintos tuo metu, kai Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis po 2022 metų vasarį pradėto puolimo Ukrainoje. „Dabartinis infliacinis spaudimas išlieka didelis“, – sakoma Rusijos centrinio banko pranešime.

Tarptautinėje naftos rinkoje kritus kainoms, degalai Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje per pastarąją savaitę atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis antrąjį šių metų ketvirtį, kaip ir ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį, buvo mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, išreikštą visų laisvų darbo vietų ir visų darbo vietų ekonomikoje santykiu. Tai rodo ES statistikos agentūros (Eurostat) penktadienį paskelbti palyginamieji duomenys. Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis antrąjį metų ketvirtį sudarė 2,1 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį ketvirtį. Šis rodiklis visoje ES nukrito nuo 2,6 proc.

Latvija per pirmąjį pusmetį pagamino 21,326 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 14,9 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sunyko 35,9 proc., silpnesnių – padidėjo 3,9 procento. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba sumenko 6,8 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – išaugo 31 procentu. Vynų gamyba sumažėjo 3,5 procento.

JAV lėktuvų gamintojas „Boeing“ ketvirtadienį paskelbė, kad jam nepavyko užkirsti kelio planuotam didžiausios jo profsąjungos streikui. Siekdamas išvengti streiko, gamintojas buvo pasiūlęs per ketverius metus pakelti atlyginimus 25 proc. Pranešama, kad „Boeing“ mašinistai didele balsų dauguma balsavo už streiką. Jį palaikė 96 proc. žmonių.

Kinija penktadienį pranešė, kad palaipsniui ilgins įstatymais nustatytą pensinį amžių, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tokių veiksmų imamasi gilėjant demografinei krizei ir senėjant visuomenei.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje realizuota 666,1 tūkst. tonų degalų – 1,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais sumenko 0,3 proc., mažmeninė – paaugo 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais sunyko 47,3 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys sumažėjo 22,8 procento. Dyzelino parduota 454,4 tūkst. tonų, ženklinto dyzelino – 51,4 tūkst. tonų, benzino – 13 tūkst. tonų, benzino su biopriedais – 67,9 tūkst.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpius skolinimosi euro zonoje išlaidas, Lietuvos banko (LB) vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, jog mažėjanti infliacija reiškia, kad pinigų politikos švelninimas numatomas ir ateityje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį antrą kartą šiais metais sumažinus paskolų palūkanas, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad didžioji dalis paskolų turėtojų už jas jau moka mažiau.

Okupuotos palestiniečių teritorijos, anot Jungtinių Tautų (JT) ataskaitos, dėl Izraelio karinių operacijų patiria beprecedentį ekonomikos nuosmukį. To padariniai yra didėjantis nedarbas ir skurdas. Gazos Ruože bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį 2023 m. ketvirtį smuko 81 proc. Tai reiškia 22 proc. sumažėjimą per visus metus.

Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad euro zonos šalių vyriausybės turėtų įgyvendinti planus, kaip sumažinti valstybės deficitą ir valdyti savo skolas. Europos Sąjungos išlaidų taisyklių įgyvendinimas „visapusiškai, skaidriai ir nedelsiant padės vyriausybėms sumažinti biudžeto deficito ir skolų santykį“, sakė Ch. Lagarde. – Dabar vyriausybės turėtų ryžtingai pradėti įgyvendinti savo vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį atnaujino prieš tris mėnesius skelbtas euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos šiame 20-ies valstybių bloke prognozes. Eurosistemos ekspertų naujaisiais vertinimais, euro zonos ūkio prieaugis šiais metais sieks 0,8 proc. ir bus kuklesnis už anksčiau prognozuotus 0,9 procento. Prognozė 2025 metams apkarpyta nuo 1,4 proc. iki 1,3 proc., o 2026-iesiems – nuo 1,6 proc. iki 1,5 procento.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad jos pirmtako Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. „Tai įspūdinga ataskaita, nes joje pateikiama diagnozė, kuri yra griežta, bet, mūsų nuomone, teisinga“, – sakė Ch.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas, taip savo žvilgsnį nuo infliacijos smukdymo nukreipdamas į ekonomikos skatinimą. Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc. Pakeitimas įsigalios rugsėjo 18-ąją.

Visoje Vokietijoje sutriko atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, o dėl problemos atsakingas IT paslaugų teikėjas. Nuo ankstyvo ryto sutrikdę mokėjimai debeto ir kredito kortelėmis, nors bankomatai veikia normaliai. Remiantis turimomis žiniomis, kibernetinės atakos galimybę galima atmesti, sakė Vokietijos bankininkystės sektoriaus komiteto (asociacijos) atstovas spaudai.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto Estijoje įgyvendinimą koordinuojanti valstybės įmonė „Rail Baltic Estonia“ pranešė trečiadienį pasirašiusi išskirtinės šalyje šios trasos atkarpos – 9,2 kilometrų ilgio iki 10 metrų po žeme – tiesimo sostinės apskrityje sutartį. Šių darbų sąmata – 70,8 mln.

Nepaisant karo Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) toliau importuoja iš Rusijos gamtines dujas – jos sudaro beveik penktadalį gamtinių dujų importo. Palyginti su pernai metais, importas net padidėjo, rodo trečiadienį Briuselyje Europos Komisijos paskelbta energetikos ataskaita. Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai Rusija lieka didžiausia dujų tiekėja. Pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų.

Latvijos parlamento (Saeimos) Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį prieš galutinį svarstymą pritarė Kredito įstaigų įstatymo pataisoms, kuriomis būtų uždrausta rusų kalba šalyje įrengtuose bankomatuose. Komitetas pritarė siūlymui, kad bankomatuose būtų naudojama latvių kalba (taip pat ir latgalių), taip pat galėtų būti naudojamos oficialios Europos Sąjungos valstybių narių bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių kalbos.

Iš Jungtinės Karalystės kalėjimų antradienį anksčiau laiko paleidžiama tūkstančiai kalinių, vyriausybei siekiant sumažinti kalinimo įstaigų perpildymą. Neseniai paskelbti duomenys parodė, kad Anglijos ir Velso kalėjimuose kalinių skaičius yra didžiausias per visą istoriją. Tačiau nerimaudama dėl paleistų kalinių pakartotinio nusikalstamumo, vyriausybė tvirtino, kad jokie smurtautojai negalės būti paleisti anksčiau laiko.

Švedijos teismas antradienį pripažino buvusią banko „Swedbank“ vadovę kalta klaidinus investuotojus dėl banko sąsajų su pinigų plovimo skandalu ir nuteisė ją metams ir trims mėnesiams kalėjimo. Birgitte Bonnesen pripažinta kalta dėl didelio sukčiavimo. Jos advokatas Peras Samuelssonas Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad yra šokiruotas dėl nuosprendžio ir pateiks apeliaciją.

Vokietijos oro susisiekimo flagmanė „Lufthansa“ svarsto galimybę įsigyti Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ akcijų iki pastarosios planuojamo pirminio viešo akcijų platinimo (IPO), antradienį skelbia tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Anot jų, derybos tebėra ankstyvoje stadijoje ir joks sprendimas kol kas nėra priimtas.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) antradienį įpareigojo „Apple“ ir „Google“ atitinkamai sumokėti milijardus eurų nesumokėtų mokesčių ir su konkurencija susijusią baudą, taip užbaigdamas ilgus teisinius ginčus. Abi šios bylos buvo Briuselio kovos, kurios tikslas yra užglaistyti mokesčių spragas ir pažaboti JAV technologijų milžinus, dalis. Antradienį ETT pritarė Europos Komisijos (EK) sprendimui, pagal kurį „Apple“ turi sumokėti 13 mlrd.

Europos Sąjunga, ekonominio augimo atžvilgiu pavojingai atsiliekanti nuo Jungtinių Valstijų, turi smarkiai padidinti išlaidas bendrai skolindamasi, kad galėtų finansuoti investicijas, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Lietuvoje ir Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos rugpjūtį atpigo, kaip tai dažniausiai ir įvyksta paskutinį vasaros mėnesį, pirmiausia dėl sezoninio maisto kainų kritimo, tuo tarpu Estijoje šiemet to neįvyko. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, mėnesio defliacija rugpjūtį sudarė 0,4 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o infliacija Estijoje siekė 0,4 procento.

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022-aisiais padidino 30 proc. iki 4963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. iki 3794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6 proc. iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6 proc. iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2 proc. iki 182 GWh.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija atnaujino oficialiąsias makroekonomines prognozes, kurias tvirtina vyriausybė, skelbia šalies žiniasklaida. Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį. Ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozė pagerinta nuo 2,8 proc. iki 3,9 proc., 2025 metais – nuo 2,3 proc. iki 2,5 procento. Investicijų į ilgalaikius aktyvus didėjimo prognozės atitinkamai padidinta nuo 2,3 proc. iki 7,8 proc. ir apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,1 procento.

Siekdama išvengti streiko, dėl kurio jau penktadienį gali būti užvertos jos surinkimo linijos, Jungtinių Valstijų aviacijos milžinė „Boeing“ savo darbuotojams siūlo per ketverius metus pakelti atlyginimus 25 proc., informuoja BBC. Profsąjungos IAM lyderiai, atstovaujantys daugiau nei 30 000 darbuotojų, paragino darbininkus paremti šį pasiūlymą, apibūdindami jį kaip geriausią sutartį, kurį jie kada nors yra suderėję.

Jungtinės Karalystės banko „Lloyds Banking Group“ hipotekos padalinio „Halifax“ skaičiuojamas būsto šalyje kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 4,3 procento. Metinis augimas užfiksuotas devintą mėnesį iš eilės, spartėjo nuo 2,4 proc. liepą, praėjusį mėnesį buvo solidžiausias nuo 2022-ųjų lapkričio.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį atvyko į Kinijos sostinę derybų su aukščiausio rango pareigūnais, įskaitant prezidentą Xi Jinpingą, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius, nepaisant Pekino ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimų dėl prekybos.

Jos mokėti neskubėkite: atsakė, į ką atkreipti dėmesį

„Telegram“ įkūrėjas ir vadovas Pavelas Durovas penktadienį paskelbė apie įvairias naujas funkcijas, skirtas kovoti su neteisėtu turiniu, vadinamaisiais botais ir sukčiais. Jis tokį žingsnį žengė praėjus savaitei po to, kai buvo sulaikytas Prancūzijoje ir apkaltintas virtine pažeidimų, susijusių su šia susirašinėjimo programėle.

Suomijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad nacionalinio saugumo sumetimais užblokavo galimybę šešiems pirkėjams iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių įsigyti nekilnojamojo turto valstybėje. Apie tai paskelbta Suomijai planuojant uždrausti rusams pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje. Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas neleido išduoti leidimų šešiems NT sandoriams. Nekilnojamąjį turtą įsigyti bandė pirkėjai iš Rusijos, Ukrainos ir Šveicarijos, sakoma ministerijos pranešime.

Aštuonios naftą išgaunančių šalių grupės OPEC+ narės ketvirtadienį susitarė pratęsti savanorišką tiekimo mažinimą iki lapkričio pabaigos, atidėdamos planuojamą gavybos didinimą, naftos kainoms pastaruoju metu krintant. Nerimas dėl lėtėjančios paklausos Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose turėjo įtakos naftos kainoms, o JAV etaloninės WTI naftos barelio kaina pirmąkart per 13 mėnesių nukrito žemiau 70 JAV dolerių ribos.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) ketvirtadienį paskelbė kartu Japonijos automobilių pramonės lydere „Toyota“ kursianti varomas vandenilio kuro elementais varomus automobilių modelius.

Airija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,0 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Tai tapo netikėtumu analitikimas, kurie pranašavo augimą, nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, per pirmąjį metų ketvirtį ekonomika paaugo 0,7 proc., po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 117,196 mln. eurų finansinę apyvartą – 8,8 proc. kuklesnę nei prieš metus. Nuostolis išaugo 33,7 proc. iki 3,551 mln. eurų. Per pusmetį „Latvijas Dzelzcelš“ valdoma viešąja infrastruktūra pervežta 6,109 mln. tonų krovinių (21,1 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai), 8,99 mln. keleivių (9,3 proc.

Užsakymų Vokietijos gamykloms liepą daugėjo antrą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – rezultatas nustebino analitikus, kurie pranašavo sumažėjimą. Nauji užsakymai, atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, liepą per mėnesį augo 2,9 proc., po šuolio 4,6 proc. birželį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“. Analitikai prognozavo kritimą vidutiniškai 1,5 procento.