Užsienio verslas

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Latvijoje operatorė „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir pagrindinės linijos statytojas „ERB Rail“ penktadienį pasirašė statybos darbų pradžios sutartį. Magistralės „Rail Baltica“ statybos darbai Latvijoje prasidės pietiniame ruože Misa-Lietuvos siena, kuris padalytas į 11 statybos leidimų.

Danijos parlamentas gegužę priėmė įstatymą, kuriuo pensinis amžius iki 2040 m. padidės nuo 67 iki 70 metų. Tačiau Danijoje tik nedaug žmonių dirba iki kol sulaukia pensinio amžiaus.  Kirsten Evans yra viena iš pirmųjų, galėsiančių gauti visą pensiją tik sulaukusi 70 metų, bet tiek ilgai dirbti ji neketina. Gerai uždirbanti 53 metų banko darbuotoja sakė planuojanti išeiti į pensiją maždaug 65-erių ar 66 metų, net jei tai reiškia, kad ji neužsidirbs visos pensijos.

Euro kursas penktadienį nukrito kiek žemiau 1,17 JAV dolerio žymos, atsitraukdamas nuo neseniai pasiekto aukščiausio lygio nuo 2021-ųjų, įtampos tarptautinėje prekyboje stiprėjimui temdant investuotojų nuotaikas, skelbia „Trading Economics“. JAV prezidentas užsiminė, kad Europos Sąjunga netrukus gaus laišką, kuriame bus nurodyti konkretūs muitai, su kuriais ji susidurs, o tai rodo, kad ES pastangos iki rugpjūčio 1-osios sudaryti prekybos susitarimą stringa.

„Volkswagen“ kartu su Kinijos partnere „SAIC Motor“ sustabdė automobilių gamybą vienoje savo gamyklų Kinijoje. Tai patvirtino bendrovės atstovas penktadienį naujienų agentūrai AFP. Sprendimas priimtas dėl mažėjančios tradiciniais varikliais varomų automobilių paklausos.  „Volkswagen grupė ir jos bendros įmonės sparčiai transformuoja veiklą link elektrifikuotų, išmanių ir tarpusavyje sujungtų transporto priemonių“, – teigė atstovas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiu metu neturėtų skubėti vėl mažinti bazines palūkanas, penktadienį paskelbtame interviu pareiškė ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel. „Esame geroje padėtyje“, – sakė ji naujienų tarnybai „Econostream Media“, nurodydama gerus gamybos ir augimo duomenis visoje euro zonoje, taip pat bankų pranešimus, kad dabartinės palūkanų normos neatbaido skolininkų.

Nuo šiol Italijos oro uostuose vietiniams skrydžiams ir skrydžiams Europos bevizėje Šengeno erdvėje pakaks tik įlaipinimo kortelės. Italijos civilinės aviacijos administracijai (ENAC) pakeitus taisykles, asmens tapatybės dokumento lipant į lėktuvą pateikti nebereikės.

Milijardieriaus Elono Musko dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „Grok“ trečiadienį vėl sulaukė kritikos dėl antisemitinių komentarų, Adolfo Hitlerio šlovinimo ir islamo įžeidimo atskiruose platformos „X“ pranešimuose. Dėl vienos komentarų serijos, kurioje buvo tiesiogiai Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui skirtų įžeidimų, šios šalies teismas uždraudė minėtus įrašus.

Belgijos valstybės priežiūros institucija ketvirtadienį įspėjo, kad šalis nebesusidoroja su smulkių siuntų iš Kinijos antplūdžiu, Europos Sąjungai (ES) vis ieškant būdų šiam srautui kontroliuoti. Belgijos centrinė ekonomikos taryba pranešė, kad praėjusiais metais mažos vertės siuntinių skaičius patrigubėjo. Dabar tokių siuntinių skaičius siekia 3 mln. per dieną.

JAV lustų pramonės milžinė „Nvidia“ trečiadienį „Nvidia“ tapo pirmąja pasaulyje bendrove, kurios rinkos vertė pasiekė 4 trln. dolerių, o tai yra nauja riba Volstrito lažybose, kad dirbtinis intelektas pakeis ekonomiką. „Rinka neįtikėtinai įsitikinusi, kad dirbtinis intelektas yra ateitis.

Neseniai internete pasklido vaizdo įrašas, kaip filmuojant naujausią „Volvo“ automobilį šis tiesiog išdegina telefono kamerą. Vėliau tokių vaizdo įrašų su skirtingais telefonais atsirado ir daugiau. Vieniems tai pasirodė neįprasta ir gana juokinga, kiti piktinosi, kad dėl tokios smulkmenos gali tekti pirkti naują telefoną, o kiti svarstė, ar šie automobiliai lygiai taip pat apgadina ir greičio kameras.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė pirmąjį savo planą, kuriuo siekiama padėti sukaupti būtiniausių prekių, pavyzdžiui, maisto, vandens, degalų ir vaistų, atsargas krizių atveju. Briuselio „atsargų kaupimo strategija“ parengta NATO perspėjant, kad Rusija, šiuo metu kariaujanti su ES kaimyne Ukraina, gali būti pasirengusi per penkerius metus užpulti Aljansą.

Didžiausia Europos automobilių gamintoja „Volkswagen“ trečiadienį paskelbė jų per pusmetį realizavusi 1,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 4,41 milijono. Vien tik elektromobilių pardavimai ūgtelėjo 46,7 proc. iki 465,5 tūkst., o jiems tenkanti visų pardavimų dalis – nuo 7 proc. iki 11 procentų. Pranešime pažymima, jog tokį rezultatą nulėmė 89 proc. išaugusi elektra varomų automobilių paklausa Europoje, 24,3 proc. ji padidėjusi JAV.

JAV aviacijos ir kosmoso korporacija „Boeing“ pranešė per pirmąjį pusmetį užsakovams pasaulyje pristačiusi 280 komercinių orlaivių – 105-iais lėktuvais, arba 1,6 karto, daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo tarpu Europos konkurentė „Airbus“ lėktuvų tiekimą sumažino 17, arba 5 proc., iki 306-ių. „Boeing“ pirmojo pusmečio rezultatas – geriausias nuo 2018-ųjų, sustiprinantys investuotojų viltis, kad bendrovė atsigauna po ilgos finansinių nesėkmių virtinės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje birželį spartėjo iki 2,8 proc. nuo 2,5 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo pernai rugsėjo. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį labiausiai skatino spartėjęs brangimas būsto ir komunalinių paslaugų (iki 7,2 proc), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (7,1 proc.), taip pat menkęs išlaidų transportui kritimas (iki 1,4 proc.

Krovinių gabenimo apimtys Europos Sąjungos automobilių keliais 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, padidėjo 0,6 proc. iki 1869 mlrd. tonkilometrių, trečiadienį skelbia Eurostatas. Didžiausia krovinių apyvarta pernai buvo Lenkijos keliais – 368 mlrd. tonkilometrių, arba beveik 20 proc. visos. Po jos sekė Vokietija (281 mlrd. tonkilometrių), Ispanija (272 mlrd. tonkilometrių), Prancūzija (174 mlrd. tonkilometrių), Italija (153 mlrd. tonkilometrių). Šioms penkioms šalims teko 67 proc.

Pasaulinė prekyba per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su 2024-ųjų antruoju pusmečiu, išaugo maždaug 300 mlrd. JAV dolerių, arba apytikriai 1,7 proc., pirmiausia dėl Jungtinių Valstijų importo ir Europos Sąjungos eksporto šuolio, pranešė Jungtinės Tautos.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, jog planuoja nustatyti 50 proc. muito tarifą vario importui, o farmacijos produktams grasina įvesti kur kas didesnį tarifą, kuris įsigaliotų po mažiausiai vienų metų.  „Šiandien imamės vario“, – sakė jis savo administracijos posėdyje, pažymėjęs vykstančiame tyrime dėl šio metalo importo padarytą pažangą.  Prezidentas taip pat sakė, kad Baltieji rūmai netrukus padarys pareiškimą dėl farmacijos produktų.

 Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė nepratęsiąs rugpjūčio 1-osios termino, kuriam suėjus įsigalios didesni JAV muitai dešimtims šalių, nors dar dieną anksčiau buvo užsiminęs apie galimą lankstumą dėl datos.  D. Trumpas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos rugpjūčio 1-ąją pradės rinkti importui iš įvairių šalių nustatytus didesnius muitus, ir socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Ši data nepasikeitė ir nebus keičiama.

Latvijoje kursuojančiais keleiviniais traukiniais per pusmetį pasinaudota apytikriai 10,1 mln. kartų – 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė keleivių pervežimo geležinkeliais operatorė „Pasažieru vilciens“. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad keleivių srautai sparčiau augo elektrifikuotose linijose, kurias aptarnauja nauji elektriniai traukiniai. 2024-aisiais pervežta 19,445 mln. keleivių – 13,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį galutinai uždegė žalią šviesą Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. „Tai žymi kruopštaus Bulgarijos stojimo proceso, kurį sudarė griežta analizė ir intensyvus pasirengimas, kulminaciją“, – pareiškė Danijos, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, ekonomikos ministrė Stephanie Lose. 6,4 mln. gyventojų turinti Bulgarija yra viena skurdžiausių ES šalių.

Prancūzijos eksportas gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc., importas – 0,2 proc., antradienį skelbia Ekonomikos ministerija. Antros pagal dydį euros zonos ekonomikos eksportas paskutinį pavasario mėnesį įvertintas 48,9 mlrd. eurų, importas – 56,7 mlrd. eurų. Eksportas menko į daugumą regionų, iš jų į Aziją – 14,1 proc., Ameriką – 6,4 proc., Artimuosius Rytus – 2,5 proc., Afriką – 0,8 proc., tuo tarpu į kitas Europos Sąjungos valstybės nares – augo 4,8 procento.

Rygos oro uostas pranešė per pusmetį aptarnavęs kiek daugiau nei 3,3 mln. keleivių – 5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai Nedaug daugiau penktadalio jų buvo tranzitiniai keleiviai. Skrydžių padaugėjo 3 proc. iki 30,38 tūkst., krovinių srautas išaugo 9 proc. iki 9194 tonų. Praėjusį mėnesį aptarnauta  655tūkst. keleivių. 2024-aisiais didžiausias Baltijos šalyse oro uostas sulaukė 7,12 mln. keleivių – 7 proc. daugiau nei užpernai, o šiemet jų tikisi pritraukti 7,4 milijono.

Gyventojai nuolat skundžiasi kainomis Lietuvoje ir lygina jas su kitomis šalimis. Tačiau kurioje vietoje pagal pragyvenimo išlaidas iš tiesų yra Lietuva? Kainos įvairiose Europos šalyse labai skiriasi. Dideli skirtumai yra net tarp kaimyninių šalių, pvz.

 Vokietijos prekių eksportas gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumenko 1,4 proc., o importas – 3,8 proc., rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) antradienį paskelbti duomenys. Didžiausios Europoje ekonomikos eksportas gegužę įvertintas 129,4 mlrd. eurų, importas – 111,1 mlrd. eurų. Eksportas vien tik į JAV, Vašingtonui padidinus muitus, sunyko 7,7 proc., į Kiniją – sumažėjo 2,9 proc., į kitas Europos Sąjungos valstybes nares – 2,2 proc.

Latvijoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruotos 5096 naujos įmonės – 421 įmone, arba 9 proc., daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Per pirmąjį metų ketvirtį įsteigtos 2693, o per antrąjį – 2403 naujos įmonės. Vien tik praėjusį mėnesį įregistruotos 737 naujos įmonės – 13,9 proc. daugiau nei pernai birželį. 89,4 proc. jų – ribotos atsakomybės bendrovės, 9,2 proc. – individualios įmonės.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per antrąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi apytikriai 1,488 mln. keleivių – 2,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Balandį-birželį pergabenta kiek daugiau nei 67 tūkst. vienetų krovinių, 212,8 tūkst. lengvųjų automobilių – atitinkamai 22,8 proc. mažiau ir 1,4 proc. daugiau nei prieš metus. Kaip BNS jau skelbė, per pirmąjį šių metų „Tallink“ paslaugomis pasinaudojo 970,4 tūkst. keleivių – 12 proc.

Metų infliacija Vengrijoje birželį spartėjo iki 4,6 proc. nuo 4,4 proc. gegužę, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį praėjusį mėnesį skatino pirmiausia iki 6,2 proc. spartėjęs brangimas maisto produktų, iki 8,6 proc. – energijos išteklių, taip pat ne maisto prekių – iki 2,6 procento. Tuo tarpu paslaugų brangimas lėtėjo iki 5,4 proc., alkoholinio ir tabako – iki 6,3 procento.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz AG“ pranešė jų per antrąjį šių metų ketvirtį pardavusi 9 proc. mažiau nei prieš metus – 547,1 tūkst., įskaitant minivenus, mikroautobusus ir lengvuosius sunkvežimius. Vien tik lengvųjų automobilių pardavimai sumenko taip pat 9 proc. iki 453,7 tūkst., iš jų vien tik elektra varomų – 24 proc. iki 35 tūkstančių. Lengvųjų automobilių pristatymų užsakovams Europoje apimtys padidėjo 1 proc. iki 159,7 tūkst., Azijoje – sunyko 16 proc.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė įrengusi pirmąsias turbinas vėjo jėgainių parke Baltijos jūroje. 2021-aisiais „Orlen“ ir „Northland Power“ susitarė statyti jūrinių vėjo jėgainių parką „Baltic Power“, kuris patenkintų apie 3 proc. viso Lenkijos energijos poreikio, visiškai aprūpindamas elektra 50 tūkst. gyventojų turintį miestą, nurodoma pranešime. „Išlaisvinome regioną nuo rusiškų angliavandenių, o dabar atveriame naują Lenkijos elektros energetikos istorijos puslapį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasirašys įsakymą atidėti didesnių muitų įsigaliojimo terminą dešimtims šalių nuo Europos Sąjungos iki Japonijos, pranešė Baltieji rūmai. Liepos 9 d. terminas, iki kurio turėjo būti įvesti didesni muitai, bus nukeltas į rugpjūčio 1 d., žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė įvedantis 25 proc. muitus importui iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Beveik identiško turinio laiškuose Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiams D. Trumpas nurodė, kad muitai bus taikomi nuo rugpjūčio 1-osios, nes jų prekybos santykiai su Vašingtonu „deja, toli gražu nėra abipusiai“. Tai jo pirmieji išsiųsti laiškai prekybos partneriams prieš pasibaigiant terminui susitarimui pasiekti. Balandžio pradžioje D. Trumpas ne tik įvedė 10 proc.

Organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, gamtinių dujų atsargų lygis požeminėse saugyklose Europoje viršijo 60 proc., tačiau kol kas nepasiekė pastarųjų metų vidurkio. Liepos 5-osios rezultatais, saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai 60,3 proc. – 9,4 procentinio punkto mažiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus. Pranešime nurodoma, jog Europa išlaiko 300 mln.

„Apple Inc.“ pirmadienį pateikė apeliaciją dėl Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos skirtos 500 mln. eurų baudos ir apkaltino Briuselį, kad šis verčia JAV technologijų milžinę atlikti naudotojams „žalingus“ pakeitimus. Balandžio mėnesį Europos Komisija skyrė „Apple“ baudą už tai, kad ji neleido kūrėjams nukreipti vartotojų už „App Store“ ribų, kad šie galėtų pasinaudoti pigesniais pasiūlymais, taip pažeisdama bloko skaitmeninės konkurencijos taisykles.

Gresiant muitams Europos Sąjungai (ES), Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas surengė „gerą pokalbį“ prekybos klausimais, pirmadienį pranešė EK atstovas. Briuselis siekia sudaryti susitarimą, kad iki liepos 9-osios termino būtų išvengta didesnių D. Trumpo muitų prieš ES.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad jei prekybos partneriai, įskaitant Taivaną ir Europos Sąjungą (ES), nesudarys susitarimų su Vašingtonu, rugpjūčio 1 dieną jiems bus pradėti taikyti didesni muitai. Balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne tik įvedė 10 proc. muitus beveik visoms JAV prekybos partnerėms, bet ir paskelbė didesnius tarifus dešimtims šalių, siekdamas daryti spaudimą šalims, kad jos ištaisytų, Vašingtono manymu, nesąžiningą praktiką.

Infliacijai išliekant 2,6 proc., Danija buvo brangiausia šalis pagal grūdų produktų bei žuvies kainas, o Rumunija – pigiausia pagal vaisių, daržovių ir bulvių kainas. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Liuksemburgas buvo brangiausia ES šalis pagal bendrą maisto kainų lygį, o Suomija – pagal alkoholinių gėrimų kainas. Maistas sudaro vidutiniškai 16 proc. visų namų ūkių išlaidų ES, o nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai ir tabakas – po 2 proc.

Kinija sekmadienį atsakė į Europos Sąjungos (ES) draudimą kinų įmonėms įsigyti svarbią medicininę įrangą, taikydama atsakomąjį draudimą Europos bendrovėms. Kinijos finansų ministerija pareiškime nurodė, kad ES bendrovės, išskyrus „Kinijoje įsisteigusias Europos kapitalo bendroves“, negalės teikti užsakymų, kurių vertė viršija 45 mln. juanių (5,34 mln.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 5,7 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) būstas ES brango vidutiniškai 1,4 procento. Iš valstybių narių, iš kurių ES oficialią statistikos agentūrą pasiekė tokie duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas tik Suomijoje (1,9 proc.), o augimas – 25-iose šalyje, iš jų solidžiausias – Portugalijoje (16,3 proc.

Europos Sąjunga (ES) „apgailestauja dėl Kinijos sprendimo“ nuo šeštadienio įvesti antidempingo muitus pagrindiniams Europos brendžio eksportuotojams, jei jie nepadidins kainų, penktadienį sakė Europos Komisijos (EK) atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas. „Manome, kad Kinijos priemonės yra nesąžiningos. Manome, kad jos yra neteisingos. Manome, kad jos neatitinka taikomų tarptautinių taisyklių, todėl yra nepagrįstos“, – sakė O. Gillas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad penktadienį pradės siųsti laiškus dėl muitų prekybos partneriams, artėjant terminui, kai baigsis didesnių muitų taikymo sustabdymas. „Ketinu išsiųsti laišką ir nurodyti, kokį muitą jie turėtų mokėti, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. – Taip tiesiog paprasčiau.“ „Ketiname išsiųsti keletą laiškų, greičiausiai nuo rytojaus“, – pridūrė jis.  Prezidentas nurodė, kad valstybės pradės mokėti muitus nuo rugpjūčio 1-osios.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per pompastišką ceremoniją pasirašys mokesčių ir išlaidų įstatymą, šaliai švenčiant Nepriklausomybės dieną. D. Trumpas spaudė respublikonų įstatymų leidėjus, kad jo „dideliu gražiu įstatymu“ pramintas teisės aktas būtų priimtas Kongrese dar iki JAV Nepriklausomybės dienos. JAV Kongresas D. Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymą minimalia balsų persvara po įnirtingų ginčų priėmė ketvirtadienį, likus vienai dienai iki liepos 4-osios.

Estijos valstybė šiuo metu neketina pirkti Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ akcijų, tačiau neatmetė galimybės, kad tai galėtų padaryti vėliau, per vyriausybės spaudos konferenciją ketvirtadienį pareiškė infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas. Pasak jo, Latvijos valstybė pateikė Estijai siūlymą įsigyti akcijų paketą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvai ir Vokietijos aviakompanijai „Lufthansa“ – iki 10 proc. akcijų 14 mln. eurų verte.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje pirmąkart užregistruota bemaž 31 tūkst. lengvųjų automobilių – 9,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Tuo tarpu pirmąkart registruotų krovininių automobilių sumažėjo 5,7 proc. iki 4,54 tūkst., autobusų – 46,9 proc. iki 111. Motociklų pirmos registracijos atvejų skaičiaus menko 12,6 proc. iki 2,51 tūkst., motorolerių – 21,7 proc. iki 682, keturračių motociklų – beveik 80 proc.

„SpaceX“ palydovinio „Starlink“ interneto ryšio sistema jau įrengta 13-oje „Air Baltic“ orlaivių, pranešė Latvijos nacionalinė aviakompanija. Ji pažymi, kad „Starlink“ bus palaipsniui įdiegtas visame „Air Baltic“ lėktuvų parke. Bendrovė taip pat nurodo, kad nuo šios paslaugos diegimo pradžios šių metų vasarį jokių reikšmingų interneto veikimo sutrikimų nepatirta.

Darbuotojai vis dažniau kalba, kad yra per daug apkrauti, kad jiems trūksta laiko asmeniniam gyvenimui, sveikatai ir šeimai. Tad, siekdama atliepti šiuos poreikius, Lenkijos vyriausybė nuo liepos mėnesio pirmą kartą pradeda bandomąją trumpesnės darbo savaitės sistemą. Darbo laiko sutrumpinimo idėja sulaukė daug dėmesio.

JAV ir Europos automobilių gamintoja „Stellantis“ pradeda atšaukti šimtus tūkstančių „Peugeot“, „Citroen“, „Fiat“, „Opel“ ir DS markių automobilių, kuriuose sumontuoti 1,5 litro dyzeliniai varikliai „BlueHDi“, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė įmonių grupės atstovas. Šiuose laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. pagamintuose modeliuose pastebėta problemų, susijusių su paskirstymo diržu, užtikrinančiu sinchronišką įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų darbą.

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė apie rekordinę 40 mln. eurų baudą Kinijos elektroninės prekybos milžinei „Shein“ už „klaidinančią komercinę praktiką“.  Apie šią baudą paskelbta atlikus konkurencijos tyrimą. Prancūzijos konkurencijos ir kovos su sukčiavimu tarnyba nurodė, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, jog buvo vykdoma „klaidinanti komercinė praktika vartotojų atžvilgiu, susijusi su (...) kainų mažinimu“. „Shein“ kol kas nekomentavo šio pranešimo.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) sudaryti „greitą ir paprastą“ susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų, likus vos kelioms dienoms iki galutinio derybų termino. „Geriau pasiekti greitą ir paprastą sprendimą nei ilgą ir sudėtingą, kuris derybų etape išliks ištisus mėnesius“, – sakė F. Merzas Berlyne. ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius šiuo metu yra Vašingtone ir siekia pasiekti susitarimą su amerikiečiais.

Nedarbas Rusijoje gegužę sumažėjo dar 0,1 procentinio punkto, pasiekdamas naujas žemumas per visą laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais. Federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, gegužę šalyje buvo 1,653 mln. bedarbių – 56 tūkst. mažiau nei balandį. Nedarbas 2,3 proc. lygyje Rusijoje laikėsi kovą ir balandį, o pirmąkart ankstesnis jo antirekordas buvo užfiksuotas pernai spalį.