Užsienio verslas

 Didžiausias Vokietijos skolintojas „Deutsche Bank“ ketvirtadienį paskelbė apie planus atsisakyti 3 500 darbo vietų, 2023 m. sumažėjus jo grynajam pelnui. Grupė nurodė gavusi akcininkams priskirtino 4,2 mlrd. eurų grynojo pelno, kuris yra 16 proc. mažesnis, lyginant su ankstesniais metais, kai pelną padidino vienkartinė mokesčių lengvata.

Vokietijos oro uostų saugumo patikros darbuotojai, siekdami padidinti spaudimą ginče dėl darbo užmokesčio, ketvirtadienį surengė vienos dienos streiką, dėl kurio buvo atšaukta daug skrydžių. Antradienio popietę apie streiką paskelbusi profesinė sąjunga „ver.di“ paragino darbuotojus streikuoti 11 oro uostų: Frankfurto, Berlyno, Kelno, Diuseldorfo, Hamburgo, Štutgarto, Leipcigo, Hanoverio, Drezdeno, Brėmeno ir Erfurto.

Ketvirtadienį ir penktadienį Suomiją suparalyžiuos streikas – maždaug 300 tūkst. žmonių nedirbs protestuodami prieš vyriausybės siūlomas darbo rinkos reformas, įskaitant socialinių išmokų mažinimą. Suomija, kaip ir jos kaimynės kitos Šiaurės šalys, garsėja dosniu gerovės modeliu, labai apsaugančiu ir naudingu darbuotojams.

„Meta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas trečiadienį klausinėjamas JAV Kongrese atsiprašė dėl vaikams socialiniuose tinkluose daromos žalos.

Rusijos milijardierius meno kolekcininkas antradienį pralaimėjo teisinę kovą su aukcionų namais „Sotheby's“: Jungtinių Valstijų prisiekusiųjų žiuri palaikė pastarųjų pusę ieškinyje dėl teiginių, kad verslininkas buvęs apgautas, kai kaupė kūrinių, tarp kurių buvo garsus paveikslas, žinomas kaip „dingęs Leonardas“, rinkinį.

Europos Komisija atlieka Europos padangų gamintojų patikrinimus dėl įtarimų nepaisius kartelių sudarymo ir verslą ribojančios praktikos draudimų, skelbia agentūra „Bloomberg“. EK pažymi, jog jai kelia susirūpinimą tai, kad į šiuos iš anksto nepraneštus patikrinimus, kurie yra įtariamo antikonkurencinio elgesio tyrimo pradinis etapas, įtrauktos bendrovės galėjo derinti kainas, taip pat ir bendraudamos viešai.

Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderinta metų infliacija Prancūzijoje sausį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 4,1 proc. gruodį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INSEE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų sausio. Suderinta mėnesio defliacija šį mėnesį sudarė 0,2 procento. Metų infliacija pagal nacionalinius skaičiavimo kriterijus sumažėjo nuo 3,7 proc. gruodį iki 3,1 proc.

Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos formuotojai sutaria, kad kitas pokytis palūkanų srityje bus normų sumažinimas. Tai antradienį pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde. Ch. Lagarde televizijos kanalui „CNN International“ sakė, kad plačiai sutariama, jog „jei turėsime pasirinkimą arba kelti, arba mažinti“, kitas ECB žingsnis bus „sumažinimas“. „Gali būti pauzė, pauzė, pauzė ir dar kartą pauzė, bet kitas žingsnis bus žemyn“, – pridūrė ji.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pagerino pasaulio ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozę iki 3,1 proc. nuo 2,9 proc., kuri buvo skelbta pernai spalį. Prognozė 2025 metams liko nepakeista – plėtra 3,2 procento.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė pelną savo finansinių metų trečiąjį ketvirtį sumažinusi 93 proc. pirmiausia dėl smarkiai padidėjusių išlaidų degalams, apkarpė prognozes visiems einamiesiems metams. Pasak Airijos aviakompanijos pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sunyko nuo 211 mln. iki 15 mlrd. eurų, pardavimų pajamoms augus 17 proc. iki 2,7 mlrd. eurų.

Vokiškas prekybos tinklas „Lidl“ kaimyninėje Latvijoje ieško investuotojų, kurie nupirktų dviejų parduotuvių pastatus ir juos iš karto išnuomotų tinklui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak pranešimo, tai daroma vykdant strateginę plėtrą Latvijoje. Viena parduotuvė yra strategiškai patogioje vietoje Rygoje, o antroji planuojama regioniniame mieste. Abu objektai jau statomi ir juos bus galima įsigyti. Šiuo metu Latvijoje „Lidl“ valdo 27 parduotuves.

Paklusdama naujiems Europos Sąjungos (ES) antimonopoliniams reglamentams, JAV technologijų milžinė „Apple“ paskelbė apie didelius savo paslaugų Europoje pokyčius, kurie pirmą kartą leis telefonų „iPhone“ naudotojams atsisiųsti alternatyvias programėlių parduotuves. Šios permainos, kurios bus įgyvendintos kovo mėnesį, kai įsigalios ES Skaitmeninių rinkų aktas, apribos programėlių parduotuvės „App Store“ dominavimą.

JAV priežiūros institucija atlieka technologijų milžinių sudarytų milijardų JAV dolerių vertės sandorių DI technologijoms iš startuolių įsigyti tyrimą. Federalinė prekybos komisija (FTC) paprašė bendrovių „Microsoft“, „Amazon“ bei bendrovės „Google“ patronuojančiosios įmonės „Alphabet“ suteikti daugiau informacijos apie tokius susitarimus. FTC vadovė Lina Khan ketvirtadienį pasakė, jog yra norima išsiaiškinti, ar tokiomis „dominuojančių bendrovių“ investicijomis nėra iškraipoma konkurencija.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, kad tai įvyktų kovo mėnesį tikimybė maža. „Kuo gilyn mes einame į 2024 m., tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas. Kalbu tikimybėmis ir manau, kad tai pakankamai aišku. Tas pokytis ko gero nebus tiesinis.

Viena dažniausiai naudojamų susirašinėjimo platformų „Facebook Messenger“ neseniai sulaukė gana svarbių atnaujinimų. Nuo šiol jos naudotojai galės išjungti funkciją, kuri parodo, ar gauta žinutė buvo perskaityta, taip pat redaguoti jau išsiųstas žinutes. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, ši naujovė suteiks naudotojams daugiau privatumo, rašoma pranešime spaudai.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc. Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą.

2023 metais SEB bankas uždirbo 299,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 73,6 proc. daugiau, nei pernai (172,3 mln. eurų). Pernai SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo 159 mln. eurų įvairių mokesčių. Iš kurių 47 mln. eurų sudarė pelno mokestis (2022 m. 29 mln. eurų) ir 51 mln. eurų solidarumo įnašo antrojo ir trečiojo ketvirčių įmokos. Solidarumo įnašas už paskutinį ketvirtį bus mokamas vasario 29 dieną.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį įvyksiančiame pirmajame šių metų posėdyje pinigų politikos klausimams aptarti euro zonoje šiuo metu galiojančios rekordiškai aukštos palūkanų normos euro zonoje keisti neturėtų. Frankfurte įsikūręs centrinis bankas savo sprendimą paskelbs 14:15 val. (13.15 val. Grinvičo laiku). Ilgai trukusi ECB nulinių ir neigiamų palūkanų era baigėsi 2022 m. liepą.

Jungtinės Karalystės reguliavimo institucija trečiadienį pareiškė, kad pašto operatorės „Royal Mail“ įsipareigojimas pristatyti laiškus šešias dienas per savaitę gali tapti netvarus ir pasiūlė paslaugą teikti rečiau.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2023 m. Baltijos šalyse investavo 323 mln. eurų. Vien Lietuvoje bankas pernai investavo 150 mln. eurų ir tai yra kiek mažesnė suma, palyginti su rekordiniais 208 mln. eurų 2022 m. Praėjusių metų investicijų suma bankui yra antra didžiausia šiame regione, 2022-aisiais investavus rekordinius 358 mln. eurų. Rekordiniai 87 proc. (281 mln. eurų) buvo investuoti į projektus, remiančius regiono perėjimą prie žalesnių ir tvaresnių ekonomikų.

 Europos Sąjunga trečiadienį pristatė planus, kaip sustiprinti bloko ekonominį saugumą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti jautrias technologijas, kad jos nepatektų į geopolitinių varžovų, pavyzdžiui, Kinijos, rankas. Dėl 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą ir pasaulinę prekybą apėmusios įtampos Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, siekdamas kovoti su, jo vertinimu, Europos ekonominiam saugumui kylančia rizika.

Latvija per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių pagamino 48,41 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 18,5 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 11,8 proc., silpnesnių – 7,6 procento. Vynų gamyba padidėjo 2,7 procento. Tarpinių produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba augo 10,2 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 6,1 procento.

Didžiausia pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėja „Netflix“ pranešė paskutinį praėjusių metų ketvirtį susižėrusi 937,8 mln. JAV dolerių grynojo pelno, palyginti su tik 55,3 mln. dolerių siekusiu prieš metus. Pernai gegužę „Netflix“ išplėtė ribojimus naudotojams dalytis slaptažodžiais su žmonėmis, kurie nėra jų artimiausi giminaičiai, siekdama padidinti pajamas po sunkmečio ankstesniais metais. Bendrovė skelbia 2023-uosius užbaigusi turėdama 260,28 mln.

Prancūzų ūkininkai trečiadienį visoje šalyje surengė protestus prieš mažus uždarbius, esą perteklinį reguliavimą ir kitas problemas. Kitą dieną po to, kai per eismo įvykį prie vienos protestuotojų barikados žuvo moteris ir jos duktė, keliai blokuojami daugelyje Prancūzijos regionų. Ūkininkai taip pat apverčia aukštyn kojomis kelio ženklus, taip reikšdami protestą prieš, jų žodžiais, absurdišką žemės ūkio politiką.

Vokietijos traukinių mašinistai ankstų trečiadienį vėl sustabdė traukinių eismą, pradėję šešių dienų streiką, gilėjant ginčui su nacionaline geležinkelių bendrove „Deutsche Bahn“ dėl atlyginimų ir darbo valandų. Profesinės sąjungos GDL streikas paveiks nacionalinės geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn“ keleivių vežimą ir krovininių traukinių eismą iki pirmadienio 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Kinija trečiadienį pranešė, kad, valdžiai ieškant būdų paspartinti stringantį ekonomikos augimą, paskolų išdavimui paskatinti šalyje kitą mėnesį bus mažinamas bankų privalomųjų rezervų dydis. Toks sprendimas priimtas, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai susiduriant su įvairiais sunkumais, tokiais, kaip užsitęsusi krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, vangus vartojimas vidaus rinkoje ir mažėjanti užsienio paklausa.

Latvijai nėra prasmės vienai imtis veiksmų prieš Rusijos grūdų importą, nes vienašališki apribojimai nepasieks tikslo, trečiadienį šalies televizijai TV3 sakė latvių ministrė pirmininkė Evika Silina. E. Silina mano, kad vienos Latvijos sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą būtų „draudimas popieriuje“, o ne realybėje, nes rusiški grūdai į Europos Sąjungą ir Latviją patektų kitais keliais.

„Swedbank“ praneša, kad 2023 metais Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 152 proc. daugiau nei 2022 metais, kai pelnas siekė 143 mln. eurų. Pasak banko, tai lėmė reikšmingas verslo kreditavimo portfelio augimas, aukštas privačių klientų aktyvumas, Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika ir kitos priežastys. 2023 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 762 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos siekė 609 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 122 mln.

Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde darbą kritikuoja banko profesinė sąjunga – Tarptautinė ir Europos viešųjų paslaugų organizacija (IPSO). Apklausa, atlikta įpusėjus jos aštuonerių metų kadencijai, parodė, kad nedidelė dauguma darbuotojų jos vadovavimą įvertino kaip „prastą“ arba „labai prastą“, o beveik trys ketvirtadaliai išreiškė nepasitenkinimą jos vadovavimo stiliumi ir įvertino jį kaip „autokratinį“. Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 159 žmonės, taip pat buvo atskleistas ...

Prancūzijos duomenų apsaugos agentūra CNIL skyrė 32 mln. eurų baudą JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon.com Inc.“ vietiniam sandėlių padaliniui už „perdėtą kišimąsi“ į darbuotojų privatumą. Anot reguliuotojos, „Amazon France Logistique“ „pernelyg įkyriai“ stebėjo darbuotojų darbo eigą, visų pirma naudodama duomenis iš skaitytuvų siuntoms tvarkyti.

Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo, Estijos vietos pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų, rašo „Delfi Arileht“, kurį cituoja delfi.lt. „Akivaizdu, kad tai labai nemaloni istorija“, – „Delfi Arileht“ teigė LHV pensijų fondus valdančios bendrovės „LHV Varahaldus“ vadovas Vahuras Vallistu. Pasak jo, nė vienas investuotojas nėra patenkintas susiklosčiusia padėtimi. Dabar, jo teigimu, kyla klausimas, kaip ši problema bus išspręsta.

Latvijos nacionalinei aviakompanijai „Air Baltic“ teks skirti daugiau lėšų penkerių metų trukmės obligacijų refinansavimui, nes investuotojai į skolinimo išlaidas įtraukė rizikas, susijusias su karu Ukrainoje ir geopolitine įtampa, pareiškė bendrovės vadovas Martinas Gaussas. "Tai buvo pagrindinis klausimas, kai pirmą kartą norėjome refinansuoti obligacijas. Retorika apie karą yra tokia negatyvi, kad investuotojai, ypač Vakarų, mano, kad ši rizika yra labai didelė.

JAV informacijos technologijų milžinė „Apple“ sumokėjo 13,6 mln. JAV dolerių baudą į Rusijos iždą dėl Maskvos teiginių, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi mobiliųjų programėlių rinkoje. „iPhone“ gamintoja sustabdė pardavimus ir apribojo paslaugų teikimą, įskaitant „Apple Pay“, Rusijoje netrukus po to, kai Kremlius 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

JAV technologijų milžinė „Meta“ pirmadienį pranešė, kad vartotojai Europos Sąjungoje netrukus galės atsieti savo instagramo ir feisbuko paskyras nuo kitų bendrovės „Meta“ paslaugų. Toks sprendimas priimtas laukiant, kol kovą įsigalios naujasis šalių bloko skaitmeninių rinkų įstatymas (DMA). Šie pokyčiai suteiks vartotojams ES, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje galimybę daugeliu bendrovės „Meta“ paslaugų naudotis neskelbiant savo duomenų skirtingose platformose.

Baltijos valstybėse kainas per praėjusius metus labiausiai sumažino Latvijos, o mažiausiai – Estijos pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento. Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Milijardierius verslininkas Elonas Muskas pirmadienį aplankė Aušvicą ir per renginį Lenkijoje turi kalbėti apie antisemitizmą internete. Šis jo vizitas surengtas praėjus porai mėnesių po to, kai kilo audringa reakcija dėl jo pritarimo antisemitinei sąmokslo teorijai. Europos žydų asociacija (EŽA) pranešė, kad E. Muskas padėjo vainiką ir kartu su EŽA pirmininku, rabinu Menachemu Margolinu, privačiai apsilankė buvusioje mirties stovykloje.

Naują prekės ženklą pirmadienį pristatęs Rygos oro uostas pranešė šiemet pradedantis įgyvendinti ambicingus plėtros planus – bus pradėtas statyti naujas keleivių terminalas ir kuriamas RIX oro uosto miestas. Bendrovės vizija – tapti būsimu Šiaurės Europos kelionių centru, kuris skatins Latvijos konkurencingumą regione ir šalies ekonomikos plėtrą. Siekiant įgyvendinti strateginius planus, sukurtas modernus RIX Rygos oro uosto prekės ženklas ir vizualinis identitetas, teigiama pranešime spaudai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis pirmadienio vakarą susitiks su įtakingos ūkininkų sąjungos FNSEA vadovais, praėjus dienai po to, kai žemės ūkio ministras paskelbė, kad ilgai atidėliotas reformų paketas vėl atidedamas. Augantis ūkininkų pyktis tampa pirmuoju dideliu iššūkiu pertvarkytai prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei.

Šią savaitę Vokietijos traukinių mašinistai surengs šešių dienų streiką, pranešė profesinė sąjunga GDL. Tai bus iki šiol ilgiausias streikas aštrėjant ginčui su geležinkelių operaytore „Deutsche Bahn“ dėl atlyginimų ir darbo valandų. Streikas turėtų prasidėti trečiadienį 2 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku ir tęstis iki kitos savaitės pirmadienio 18 valandos.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ šiemet pradės skraidinti 13 naujų maršrutų tarp Baltijos šalių ir kitų valstybių, sako įmonės vadovas Martinas Gaussas. „Aviakompanija pradės vykdyti 13 naujų maršrutų, taip padidindama bendrą tiesioginių maršrutų skaičių iki daugiau nei 100“, – pranešime sakė M. Gaussas. Anot jo, taip pat bus ruošiamasi numatytam pirminiam viešam bendrovės akcijų siūlymui (IPO). M. Gausso teigimu, pernai bendrovė skraidino apie 4,5 mln. keleivių, arba 36 proc.

Europos Komisija paprašė suteikti informacijos apie technologijų milžinės „Apple“ įsipareigojimus, siekiant sumažinti susirūpinimą dėl konkurencijos ribojimo, atliekant bekontakčius atsiskaitymus mobiliaisiais prietaisais parduotuvėse. „Apple Pay“ yra bendrovės „Apple“ mobilioji piniginė, suteikianti vartotojams galimybę atsiskaityti mobiliaisiais prietaisais ir veikianti bendrovės „Apple“ operacinės sistemos iOS pagrindu, su ja sudarydama uždarą ekosistemą.

Laisvosios prekybos šalininkai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) nerimavo, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos dėl didėjančios geopolitinės trinties pasaulinėse tiekimo grandinėse kils nauja sumaištis.

Vokietija nėra dar kartą tapusi „Europos ligoniu“ – ji yra pavargusi ir jai reikia struktūrinių reformų. Tai penktadienį pareiškė šios šalies finansų ministras Christianas Lindneris, kuris siekia numalšinti susirūpinimą dėl ilgo didžiausios euro zonos ekonomikos nuosmukio. Remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais preliminariais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitraukė 0,3 proc.

Dėl atsigavimo Azijoje tarptautinio turizmo lygis 2024 m. bus šiek tiek didesnis nei prieš pandemiją, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija. Madride įsikūrusios agentūros duomenimis, 2023 m. į užsienį keliavo 1,3 mlrd. turistų, 44 proc. daugiau nei prieš metus, 88 proc. 2019 m. buvusio skaičiaus.

Ne gyvybės paslaugas ir Lietuvoje teikianti bendrovė „Balcia Insurance“ („Balcia“) pranešė per praėjusius metus pritraukusi 120 mln. eurų įmokų – 48 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Išmokėtų kompensacijų suma didėjo 71 proc. iki 72 mln. eurų. Bendrovės investicijos į verslo plėtrą pernai įvertintos 4,1 mln. eurų. „Balcia“ pagrindinę būstinę turi Latvios sostinėje, padalinius – Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Lenkijos parlamento žemieji rūmai, Seimas, ketvirtadienį priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriam numatytos rekordinės įplaukos ir išlaidos. Į Lenkijos iždą šiemet planuojama surinkti daugiau kaip 682 mlrd. zlotų (apie 151 mlrd. eurų), o jo išlaidos siektų 866 mlrd. zlotų (maždaug 192 mlrd. eurų). Tai reiškia, kad deficitas sudarytų 184 mlrd. zlotų (daugiau nei 40 mlrd.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ paskelbė atnaujinanti dėl Artimųjų Rytų karo sustabdytus skrydžius į Izraelį. Nuo vasario 1 d. lėktuvai vėl skraidys į ir iš Tel Avivo, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Tai esą atitinka dabartines Europos skrydžių saugumo agentūros instrukcijas.