Užsienis

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas sako, kad Ukraina įžengė į naują karo etapą, kuris skiriasi nuo 2022–2023 m. karo. Apie tai jis kalbėjo „LB Live“, rašo „Liga“. Anot jo, jei nebus pakeista gynybos strategija ir požiūriai į išteklių mobilizavimą, Rusijos karas prieš Ukrainą gali tęstis iki 2034 m. „Ukraina įžengė į naują karo etapą, ir jei nesirūpinsime ilgalaike gynyba, ginkluotas konfliktas gali užsitęsti dar dešimtmetį.

Prieš artėjančias derybas su Europos šalimis Iranas ketvirtadienį dar kartą pakartojo turįs teisę sodrinti uraną.  Pasak jo, ši teisė yra nepajudinama.  Iranas penktadienį Stambule turi derėtis su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl savo branduolinės programos. Pirmadienį Teheranas apkaltino šias Europos šalis nesilaikant 2015 metų branduolinio susitarimo, nes jos pagrasino sugrąžinti sankcijas Iranui.

Izraelio parlamento sprendimas priimti simbolinį siūlymą dėl Vakarų Kranto aneksijos ketvirtadienį susilaukė daugybės šalių kritikos. Šioje neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuri Knesete buvo priimta balsams pasiskirsčius 71-13, Vakarų Krantas vadinamas „neatsiejama Izraelio žemės – istorinės, kultūrinės ir dvasinės žydų tautos tėvynės – dalimi“. Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalys pasmerkė šį sprendimą ir apibūdino jį kaip „akivaizdų tarptautinės teisės ir tiesioginį keleto atitinkamų...

Ateities karuose didžiausią reikšmę turės naujos technologijos ir greitis, kuriuo bus įvaldyta jų naudojimo taktika. Tai turi būti itin pigūs ir itin didelio efektyvumo įrankiai, interviu LB.ua sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Jis paaiškino, kad pagal NATO standartus vienam taikiniui perimti reikia trijų raketų. Vidutiniškai į Ukrainą vienu metu taikosi apie 500 dronų. Tam reikėtų 1500 raketų.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais, pranešė Lenkijos televizija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį vyksta į Škotiją, kur jo vizitas apjungs diplomatiją ir golfą – sporto šaką, kuri yra ir jo mėgstamiausia pramoga, ir finansiškai svarbus jo šeimai dalykas. 79 metų milijardierius aplankys du prabangius pajūrio golfo kurortus, priklausančius Trumpų šeimos bendrovei: Tarnberį vakaruose ir rytiniame Aberdyno uostamiestyje.

Didėjant tarptautiniam spaudimui siekti proveržio, kad būtų užbaigtas jau beveik dvejus metus vykstantis niokojantis karas, Izraelis ketvirtadienį pranešė, kad atšaukė savo derybininkus iš pokalbių su „Hamas“ dėl paliaubų Gazos Ruože. Tarpininkai jau daugiau nei dvi savaites Katare dirba su Izraelio ir „Hamas“ delegacijomis, tačiau per netiesiogines derybas kol kas nepavyko susitarti dėl sunkiai pasiekiamų paliaubų.

Jungtinių Valstijų IT bendrovei „Replit“ teko atsiprašyti po to, kai rizikos kapitalo investuotojas pasinaudojo jos dirbtinio intelekto (DI) įrankiu kurdamas programėlę, bet DI ištrynė naudojamą duomenų bazę, praneša „Business Insider“. Incidentas įvyko kai Jasonas Lemkinas, investuotojas į programinės įrangos startuolius, atliko 12 dienų „kūrybinio programavimo“ eksperimentą.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ketvirtadienį sudužus keleiviniam lėktuvui „Antonov-24“, gelbėtojams nepavyko rasti išgyvenusiųjų, žuvo 48 orlaivyje buvę žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad prieš skrydį keleiviai pastebėjo „neaiškius dūmus iš bagažo lentynos“ ir stebėjosi, kaip galima tokiu lėktuvu skristi. „Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos antžeminė gelbėjimo komanda apžiūri įvykio vietą ir vykdo paieškos operacijas.

Per karą Ukrainoje jau daugiau nei 50 tūkstančių ukrainiečių neteko galūnių. Tačiau negalia nepalaužia – šalyje kuriamos žaidėjų, kuriems amputuotos kojos, futbolo komandos. Pagal šios sporto šakos taisykles aikštėje gali žaisti žmonės su amputuota ar sužeista koja, o į vartus gaudyti kamuolio stoja tie, kam sužalotos ar amputuotos rankos. Kaip įmanoma taip žaisti futbolą – kolegų reportažas iš Charkivo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vengrijos sostinės Budapešto policija pakvietė opozicijai priklausantį šio miesto merą Gergely Karacsony duoti parodymus kaip įtariamajam dėl 30-ojo „Budapest Pride“ parado organizavimo nepaisant oficialiai įvesto draudimo, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo mero biuras. Minimos eitynės, kurios vyko birželio pabaigoje, sutraukė rekordiškai daug dalyvių.

Oficialioje Rusijos Užsienio reikalų ministerijos paskyroje platformoje „X“ pasirodė mįslinga žinutė Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Kaip rašo NEXTA, atrodo, kad Vladimiras Putinas gali signalizuoti, kurias šalis nori aneksuoti toliau. „Liepos 21 d. sukako 85 metai nuo Latvijos, Lietuvos ir Estijos SSR įkūrimo. Nepaisant didelio pranašumo, kurį suteikė didelės sovietų investicijos ir subsidijos, šios tautos šiandien yra nustumtos į Europos ekonominę periferiją“, – rašoma įraše.

Iranas pareiškė tam tikromis sąlygomis esąs pasirengęs atnaujinti branduolines derybas su JAV. Tai ketvirtadienį signalizavo užsienio reikalų viceministras Kasemas Gharibabadis, kuriuo remiasi Irano naujienų agentūra „Mehr“. Vyriausybė Teherane, anot jo, reikalauja pripažinti jos teises pagal branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, praneša agentūra „Reuters“. Be to, JAV esą turi kurti pasitikėjimą ir garantuoti, kad derybos nesibaigs naujais kariniais veiksmais prieš Iraną.

Tarptautinės žiniasklaidos grupės ketvirtadienį paragino Izraelį leisti žurnalistams patekti į karo nuniokotą Gazos Ruožą ir laisvai išvykti iš jo. Tarp šių grupių – tokios naujienų agentūros kaip AFP, AP ir „Reuters“, taip pat britų transliuotojas BBC. „Esame beviltiškai susirūpinę dėl mūsų žurnalistų Gazoje, kurie vis labiau negali išmaitinti nei savęs, nei savo šeimų“, – sakoma bendrame žiniasklaidos grupių pareiškime.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė abejones dėl galimybės iki rugpjūčio pabaigos surengti asmeninį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą, informuoja Laisvasis Europos radijas/Laisvės radijas. Paklaustas, ar toks susitikimas galėtų įvykti iki vasaros pabaigos, D. Peskovas sakė, kad dėl pastangų, kurias reikia įdėti, jog abi pusės suartėtų, yra mažai tikėtina, kad tai įvyks greitai.

Aštuoni Izraelio kareiviai, stovėję prie autobusų stotelės į šiaurę nuo Tel Avivo, ketvirtadienį buvo sužeisti, kai į juos rėžėsi automobilis, vairuotojas pabėgo, „Telegram“ kanale pranešė Izraelio kariuomenė.  Incidentas įvyko netoli Kfar Jonos, už 35 kilometrų į šiaurę nuo Tel Avivo. Vairuotojas nesustojo, policija netrukus rado jo paliktą automobilį. Pranešta, kad vyksta intensyvi vairuotojo paieška.  Du sužeistieji patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus, šeši – lengvus.

Izraelio prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad viena izraelietė kaltinama rengusi sąmokslą nužudyti ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Kaltinamajame akte teigiama, kad moteris, kurios tapatybė kol kas neskelbiama, „dalyvavo politinio protesto veikloje“ prieš vyriausybę ir nusprendė nužudyti B. Netanyahu, kai jai buvo diagnozuota nepagydoma liga.

Po smarkių liūčių ir potvynių Filipinuose padėtį dar labiau pabloginti grasina taifūnas „Co-May“. Atsargumo sumetimais atšaukta apie 70 skrydžių, ketvirtadienį pranešė aviacijos agentūra. Pagrindinėje Lusono saloje, be to, uždarytos mokyklos. Meteorologijos tarnybos duomenimis, „Co-May“ su 120 km/h stiprumo vėjais greičiausiai penktadienio rytą pasieks Lusono vakarinę pakrantę. Lietaus atneš ir atogrąžų audros Francisco likučiai.

Odesos regione sprogo civilinis žemsiurbės laivas, žuvo trys žmonės, yra ir sužeistų, skelbia UNIAN. Avarija įvyko laivui atliekant įprastus darbus trečiadienį vėlai vakare. Žuvo trys žmonės Ukrainos jūrų uostų administracija sako, kad laive buvo 11 įgulos narių. Laivas buvo prie Bystojės kanalo. Sprogimo metu žuvo trys darbuotojai. Kiti įgulos nariai yra ligoninėje, jiems teikiama pagalba. Vietoje dirba tarnybos, aiškinamos detalės. Kanalas ties žiotimis uždarytas laivų eismui.

Salvadoro pilietis, kuris buvo per klaidą deportuotas ir vėliau grąžintas į Jungtines Valstijas, kad jam būtų pateikti kaltinimai dėl neteisėto žmonių gabenimo, turėtų būti paleistas laukiant bylos nagrinėjimo pradžios, o imigracijos tarnybos neturėtų iškart jo sulaikyti, trečiadienį pareiškė federaliniai teisėjai.

Didžiulis gaisras pietų Kipre sunaikino daugybę namų ir privertė evakuoti keliolika kaimų. Du žmonės žuvo, o šimtai buvo evakuoti, kai trečiadienį kilęs gaisras nusiaubė pietinę salos dalį, padarydamas didelę žalą ir keldamas grėsmę dešimtims gyvenviečių, rašo „The Independent“. Mažiausiai 100 kvadratinių kilometrų teritorijos buvo nuniokota, kai gaisras kilo trečiadienį apie vidurdienį. Ketvirtadienio rytą keli gaisro frontai vis dar buvo aktyvūs.

Amerikietis Derekas Huffmanas manė radęs puikų sprendimą: perkelti šeimą iš Teksaso į Rusiją dėl „tradicinių vertybių“, taip bėgant nuo „leftistų“ ir LGBT mokyklose. Jis planavo dirbti suvirintoju ir sugalvojo įstoti į kariuomenę, kad greičiau gautų pilietybę. Vietoj to po trijų savaičių mokymų jis vyksta į Ukrainos fronto linijas, nors buvo patikintas, kad tarnaus užnugaryje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį pranešė, kad bloko lyderiai per aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine Kinijos pareigūnams išsakė susirūpinimą dėl žmogaus teisių. „Žmogaus teisių apsauga yra pagrindinis Europos Sąjungos bendradarbiavimo su kitomis šalimis, įskaitant Kiniją, ramstis (...) šiandien mes dar kartą išreiškėme savo susirūpinimą ir toliau kalbėsime šia svarbia tema“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė pareiškė, kad gamtos apsaugos agentūra (DAP) turėtų leisti medžioti visus laukinius gyvūnus, kurie pasirodo šalia žmonių namų, augintinių ar bičių avilių ir kelia pavojų žmonių gyvybėms. Ministras atkreipė dėmesį, kad pavojingų gyvūnų medžioklė jau leidžiama, todėl visi prie žmonių namų pasirodantys gyvūnai turėtų būti laikomi pavojingais, taip pašalinant riziką.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Kinijos ryšiai su Rusija bus „lemiamas veiksnys“ bloko ir Pekino santykiuose. „Tai, kaip Kinija ir toliau daugiau bendraus su (Vladimiru) Putinu, bus lemiamas veiksnys mūsų santykiams ateityje“, – sakė U. von der Leyen, turėdama omenyje Rusijos prezidentą.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį sakė, kad blokas su Pekinu susitarė dėl patobulinto Kinijos retųjų žemės naudingųjų iškasenų eksporto mechanizmo, kuris buvo vienas iš svarbiausių nesutarimų tarp šalių. „Susitarėme (...) dėl patobulinto eksporto tiekimo mechanizmo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasiūlė naujus teisės aktus dėl kovos su korupcija įstaigų.  Apie tai paskelbta po to, kai šalyje kilo protestai dėl ankstesnių pakeitimų, kuriais buvo apribotas priežiūros organizacijų nepriklausomumas.

Buvęs kairiųjų leiboristų lyderis Jeremy Corbynas ketvirtadienį paskelbė, kad kartu su kita buvusia Britanijos valdančiosios partijos nare kuria naują politinę jėgą. J. Corbynas, kuriam valdant Leiboristų partija pralaimėjo rinkimus 2017 ir 2019 metais ir jo kolegė nepriklausoma parlamento narė Zarah Sultana (Zara Sultana) sakė, kad naujoji politinė jėga vadinsis „Tavo partija“. „Atėjo laikas naujos rūšies politinei partijai.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį svarbiu pavadino Jungtinių Tautų (JT) aukščiausios instancijos teismo sprendimą dėl šalių teisinių įsipareigojimų užkirsti kelią klimato kaitai. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį, be kita ko, nurodė, kad valstybės, pažeidžiančios klimato kaitos įsipareigojimus, kiekvienu konkrečiu atveju gali būti įpareigotos mokėti kompensacijas. TTT pabrėžė, kad norint priteisti kompensaciją, turi būti aiškiai įrodytas ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos.

Ukrainoje jau trečią dieną iš eilės tęsiantis protestams dėl naujo įstatymo, kuris, pasak protestuotojų, atima Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis bando sumažinti įtampą, žadėdamas teisines garantijas. Po susitikimo su pagrindinių Ukrainos kovos su korupcija ir saugumo tarnybų vadovais V. Zelenskis pažadėjo atsižvelgti į jų rekomendacijas ir pateikti parlamentui įstatymo projektą, kuriuo būtų sustiprinta teisinė valstybė.

Izraelio centrinėje dalyje ketvirtadienį per įtariamą išpuolį automobiliui įsirėžus į autobusų stotelę, į ligoninę buvo nuvežti aštuoni sužeisti kariai, pranešė gelbėjimo tarnybos. Policija incidentą pavadino teroro ataka. Izraelio pirmosios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ (MDA) darbuotojai teigė, kad 9 val. 25 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gautas pranešimas, jog netoli Kfar Jonos miesto į autobusų stotelę įsirėžė automobilis.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas skeptiškai vertina užsienio karinių kontingentų dislokavimo Ukrainoje praktinę vertę, nors pripažino, kad toks žingsnis galėtų turėti didelę politinę reikšmę.  V. Zalužnas tai sakė interviu LB.ua.

Gruodžio mėnesį Indijos bendrovė į Rusiją išsiuntė 1,4 mln. JAV dolerių vertės kariniam naudojimui skirtų sprogstamųjų medžiagų, praneša „Reuters“, remdamiesi gautais Indijos muitinės duomenimis. Tai Indija padarė nepaisydama JAV grasinimų taikyti sankcijas bet kuriam subjektui, remiančiam Rusijos karą Ukrainoje.

Estija įvedė neribotą draudimą atvykti 273 Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Aliaksandrui Lukašenkai, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas (ERR), remdamasis Estijos užsienio reikalų ministerija. Sprendimą priėmė Estijos vyriausybė, pranešė APA. „Praėjus beveik penkeriems metams po sankcijų įvedimo, Baltarusijoje neįvyko jokių teigiamų pokyčių“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Buvęs apsaugos darbuotojas, dirbęs JAV ambasadoje Osle, apkaltintas šnipinėjimu Rusijai ir Iranui, trečiadienį pranešė Norvegijos žiniasklaida. Oslo prokurorai šį Norvegijos pilietį kaltina rimta šnipinėjimo veikla, liečiančia JAV ir Norvegiją, pranešė visuomeninis transliuotojas NRK. Kaltinamajame akte teigiama, kad jis perdavė ambasados planą, adresus ir kitą informaciją Irano bei Rusijos kontaktiniams asmenims.

Europos Sąjunga (ES) mano, kad blokas yra arti prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai. Anksčiau naujienų agentūrai AFP diplomatai tvirtino JAV ir ES priartėjus prie susitarimo. „Kalbant apie susitarimą kaip rezultatą, manome, kad jis yra ranka pasiekiamas“, – sakė bloko atstovas spaudai prekybos klausimais Olofas Gillas (Olofas Gilas). Trečiadienį diplomatai teigė, kad svarstomas JAV pasiūlymas dėl 15 proc. bazinių muitų.

Rusija naudoja iš okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtus vaikus kovoms prieš savo tautą. Nuo 2014 m. buvo prievarta išvežta daugiau nei 35 tūkst. vaikų, daugelis iš jų, sulaukę 18 metų, patenka į Rusijos kariuomenę, rašo „The Times“. „Putino tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip tautą, pradedant nuo jos ateities kartos“, – pareiškė Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, tinklalaidėje „The General and The Journalist“ (liet.

Daugiau kaip 800 Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių, kurie nesikreipė dėl nuolatinio gyventojo statuso Europos Sąjungoje (ES), baigėsi leidimų nuolat gyventi galiojimas.

Ketvirtadienį vietos žiniasklaida pranešė, kad greitai plintantis miškų gaisras netoli Kipro pietuose esančio Limasolio miesto nusinešė mažiausiai dviejų žmonių gyvybes ir privertė daugybę žmonių evakuotis. Gaisras kilo trečiadienį kalnuotame kaime maždaug už 20 kilometrų į šiaurę nuo Limasolio ir, pučiant stipriam vėjui, greitai išplito.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį uždraudė „Tarptautinį satanistų judėjimą“ kaip priešišką tradicinėms religijoms dalyką. „Šiandien Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas patenkino Rusijos Federacijos generalinio prokuroro Igorio Krasnovo ieškinį ir pripažino Tarptautinį satanistų judėjimą ekstremistiniu bei uždraudė jo veiklą Rusijoje“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, abiem lyderiams siekiant pademonstruoti vienybę dėl JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybos ginčo, NATO saugumo ir kitų svarbių klausimų. E. Macronas ir gegužę kanclerio poste dirbti pradėjęs F. Merzas labai stengiasi stiprinti partnerystę pačiame ES centre, JAV prezidentui Donaldui Trumpui supurčius transatlantinius ryšius.

Ketvirtadienį, dienos metu, Charkivo centre rusai numetė dvi valdomas aviacines bombas, nukentėjo 33 žmonės. Miesto meras Ihoris Terechovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad į miestą atskriejo dvi bombos KAB, kurios sugriovė pastotę bei siuvyklą. Taip pat užsidegė apie 15 automobilių. Šiuo metu žinoma, kad nukentėjo 33 žmonės, įskaitant 10 metų mergaitę ir naujagimį. Visi jie šiuo metu yra ligoninėje. Į ligonines pristatyti penki nukentėjusieji, vienos moters būklė sunki.

Dėl vandens stygiaus Irano sostinėje Teherane prezidentas Masoudas Pezeshkianas neatmeta galimybės perkelti 15 mln. gyventojų turintį miestą. „Padėtis rimta, Teheranas iš tikrųjų nebeturi vandens“, – sakė prezidentas, kurį cituoja naujienų portalas „Asr–Iran“. Todėl sostinės perkėlimas kaip ekstremali priemonė esą negali būti atmestas. Vandens krizė turi rimtų padarinių daugelyje šalies dalių ir daugeliui iraniečių yra pagrindinė tema. Daugiau kaip 20 Irano provincijų iš 31 padėtis aštrėja.

Per Rusijos naktinį išpuolį Charkivo srityje žuvo trys ukrainiečių šeimos nariai, kuriems teko bėgti iš savo namų kitur, kad išvengtų rusų puolimo, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas, net ir tuo metu, kai kariaujančios šalys rengia tiesiogines derybas dėl paliaubų. „Po namo griuvėsiais rasti trijų žmonių kūnai.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, artėja prie susitarimo dėl 15 proc. muitų. ES gali pritarti vadinamiesiems abipusiams mokesčiams, kad išvengtų prezidento Donaldo Trumpo grasinamo muitų padidinimo iki 30 proc. nuo rugpjūčio 1 d.“, rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis su procesu susipažinusiais asmenimis. Kai kuriai produkcijai, pavyzdžiui, lėktuvams, alkoholiniams gėrimams ir medicinos prietaisams, muitai, anot pranešimo, nebūtų taikomi.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį per susitikimą su kinų prezidentu Xi Jinpingu ragino Europos Sąjungą (ES) ir Kiniją „pripažinti atitinkamus mūsų susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlyti realius sprendimus“. Kinų lyderis prasidedant susitikimui su EK pirmininke ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa (Antoniju Košta) ragino stengtis didinti pasitikėjimą neramiame pasaulyje, bet ES vadovai leido suprasti norintys realios ir konkrečios pa...

Antradienį ir trečiadienį per Ukrainą pirmą kartą nuo 2022-ųjų nuvilnijo protestai. Jie buvo nukreipti prieš įstatymus, nukreiptus prieš kovos su korupcija agentūras. Tūkstančiai piliečių susirinko visos šalies miestuose pirmąją naktį, turėdami aiškų tikslą: paraginti prezidentą Volodymyrą Zelenskį vetuoti parlamento priimtą įstatymą, kuris panaikina kovos su korupcija reformas, ir išreikšti pasipiktinimą neseniai įvykusiais vyriausybės išpuoliais prieš kovos su korupcija veikėjus.

Tarp Tailando ir Kambodžos pasienyje kilo karinis konfliktas – po tailandiečių karių sužeidimo nuo minos ir susišaudymų šalia sienos, abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl agresijos, o Tailandas pradėjo oro smūgius prieš Kambodžos karinius objektus. Atsakydamos į eskalaciją, šalys mobilizuoja karinius dalinius, uždaromos sienos, o civilių aukos rodo pavojingą konflikto gilėjimą. „Independent“ nušviečia tai, ką reikia žinoti apie naujausią konfliktą.

Tarp Tailando ir Kambodžos pasienyje kilo karinis konfliktas – po tailandiečių karių sužeidimo nuo minos ir susišaudymų šalia sienos, abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl agresijos, o Tailandas pradėjo oro smūgius prieš Kambodžos karinius objektus. Atsakydamos į eskalaciją, šalys mobilizuoja karinius dalinius, uždaromos sienos, o civilių aukos rodo pavojingą konflikto gilėjimą.