Redakcija rekomenduoja

Po sprogimo ir milžiniško gaisro pražudžiusio vaiką ir senolį praėjus porai dienų, didelė dalis Viršuliškių daugiabučio gyventojų pagaliau galėjo bent trumpam sugrįžti namo pasiimti svarbiausių daiktų, dokumentų, mokėjimo kortelių ar pinigų. Aiškėja, kad maždaug pusę apdegusio daugiabučio gyventojų nebuvo apsidraudę, tad jie negaus net ir draudimo kompensacijų. Dešimtys žmonių lieja ašaras ir galvoja, kaip reikės gyventi toliau.

Vilniaus Viršuliškių mikrorajone dėl sprogimo kilus gaisrui ir sugriuvus daliai perdangų, ugniagesiai gelbėtojai iš pastato išvadavo 15 žmonių, tačiau du žmonės žuvo: vienas suaugęs vyras, kurio bute, labai tikėtina, ir įvyko sprogimas, bei gelžbetoninės sienos prispaustas nepilnametis.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Japoniją supurčiusį galingą žemės drebėjimą, kuris jau nusinešė apie pusšimčio žmonių gyvybes, vietiniai sieja su Fukušimos avarija, teigia Japonijoje gyvenantis lietuvis. Jis priduria, kad Noto vakarinėje pusiasalio dalyje žemė pasislinko 3 metrus bei pasakoja, ką vietiniai daro stichinės nelaimės metu. 7,6 balo žemės drebėjimas, smogęs Išikavos prefektūrai, sukėlė daugiau nei metro aukščio cunamio bangas, apgriovė pastatus, sukėlė didelį gaisrą uoste ir išardė kelius.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Rusijos plataus masto invazija Ukrainoje trunka beveik dvejus metus. 2023-uosius galima pavadinti neišsipildžiusių vilčių ir lūkesčių metais. Ukraina ilgai kalbėjo apie galingą kontrpuolimą, kurio rezultatas nuvylė ir ukrainiečius, ir sąjungininkus Vakaruose. Su kokiomis nuotaikomis turime žvelgti į kitus metus fronte? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Aktoriaus Vlado Bagdono šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vyro sutuoktinė, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo. Kad ir kaip liūdna, sutuoktiniai Kalėdas turėjo sutikti atskirai, nors Naujuosius metus galbūt pasitiks kartu, bet jau Baltarusijoje.

Prieš pat Kalėdas valdantieji bandė pasipriešinti prezidento veto Šalpos pensijų įstatymui, kuris nustato pačias mažiausias šalpos išmokas darbo stažo neturintiems gyventojams, neįgaliems žmonėms ar našlaičiams, taip pat reguliuoja priemokas prie mažiausių pensijų turintiems stažą, kai tos pensijos nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio. Tokios pensijų priemokos atsirado 2019 metais, kad stažą turintys gyventojai nepakliūtų žemiau skurdo ribos.

Skandalingoji Džordanos Butkutės vyro Elegijaus Strasevičiaus byla pasiekė finišą – ketvirtadienio rytą paaiškėjo bylos nuosprendis. E. Strasevičiui laisvės atėmimo bausmės pavyko išvengti – jam skirta laisvės apribojimo bausmė. Receptus klastojęs ir nelegaliai vaistus padėjusiam įsigyti gydytojui-urologui Arūnui Stučinskui skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kiti kaltinamieji atleisti pagal laidavimo įstatymą.

Ar kitais metais baigsis karas Ukrainoje? Kas laimės rinkimus Lietuvoje, JAV ir Europoje? Ko tikėtis iš artėjančių 2024-ųjų? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis. Laidoje aptariami svarbiausi 2023-ųjų įvykiai ir pateikiamos prognozės artėjantiems 2024-iems, kurie žada būti politinių lūžių metai ne vienoje valstybėje.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad nors Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovų bendravimas su valdžia yra pagerėjęs, jis vis dar neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Jo teigimu, sprendimų priėmėjai dažniau žvalgosi į įsigijimus užsienyje, nors lietuvių pagaminti produktai yra pripažįstami visame pasaulyje.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Alytaus gyventojai jau kelis metus susiduria su vis pasikartojančiu neteisėtu parkavimu Sporto gatvėje, šalia netoli esančios Alytaus muzikos mokyklos. Apie neteisėto parkavimo problemą anksčiau yra kalbėjusi ir Alytaus muzikos mokyklos direktorė – nepaisant to, vairuotojai ir toliau pažeidinėja taisykles.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Lietuvą sukrėtė gruodžio pradžioje paviešintas trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Palangoje vaiko teisių specialistai ir policijos pareigūnai negrabiai paima 9-erių metų berniuką iš mamos, kad perduotų vaiką tėčiui, su kuriuo teismas buvo nustatęs laikinąją gyvenamąją vietą. Vaizdo įrašą savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pati berniuko mama, kuri vėliau jį ištrynė, bet įrašas jau buvo spėjęs plačiai paplisti.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pakeitė ilgai galiojusią tvarką dėl pajamų natūra apmokestinimo. Iki šiol tokiomis pajamomis nebuvo laikomos kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal. Tačiau pagal naują išaiškinimą tai bus traktuojama kaip pajamos natūra, už kurias reikia papildomai susimokėti.

Lietuvoje pensijos indeksuojamos arba didinamos kiekvienais metais. Tačiau lietuviškos pensijos yra mažesnės, nei kai kuriose kitose ES šalyse. Be to, išaugus kainoms, pensijų perkamoji galia mažėja – už tą pačią sumą išeina mažiau prekių ir paslaugų. Vis dėlto yra visiškai teisėtas ir oficialus būdas, kaip pensiją būtų galima pasididinti papildomai. Žmogui tereikia paprašyti, kad pensija būtų pradėta mokėti bent metais vėliau. Už tai pensija padidinama 8 proc.

Ukraina pasiekė vieną pergalę iš dviejų. Europos Sąjunga pradės derybas su šalimi dėl narystės Bendrijoje, bet kol kas nesuteiks milijardinio paramos paketo. Kelią tam užkirto Vengrija, kuri netrukus gali sulaukti nemalonumų iš Briuselio. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėja dėl situacijos Ukrainoje ir Lietuvos ateities scenarijų. G. Landsbergis tikina, kad jis kalba pirmiausia kaip nerimą patiriantis keturių vaikų tėvas ir kreipiasi į gyventojus. Pasak G. Landsbergio, Lietuva gali atsidurti naujoje geopolitinėje realybėje, o Rusijos diktatoriaus Putino tikslas – sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Žiemos metu dėl prastų oro sąlygų ar spūsčių kelyje daugelis darbuotojų į darbą vyksta ilgiau ir kartais vėluoja. Tačiau ar žinojote, kad du kartus pavėlavę į darbą be svarbios priežasties galite būti atleisti be įspėjimo? Be kita ko, teisininkai primena, kad darbuotoją atleidęs dėl vėlavimo darbdavys gali nemokėti ir išeitinės išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad porą kartų pavėlavusi į darbą sulaukė darbdavio priekaištų.

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Nors dažnas prekybcentryje savo nuolaidų kortelę skolina kitam nieko blogo neįtardamas, socialiniuose tinkluose vis daugėja raginimų to nedaryti. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasiskolinę pinigus tyčia iš svetimo žmogaus nuolaidų kortelės nuskaito joje susikaupusius pinigus – o nuskaičiuotos pinigų sumos siekia ir 50 eurų ar daugiau. Prekybcentrių atstovai teigia, kad tokių skundų kartais pasitaiko ir primena skolinant kortelę išlikti budrius.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vienu metu užsimojus reformuoti ne vieną sveikatos sistemos grandį daug vilčių sudėta į pacientų pavėžėjimo projektą. Nors ruošiantis uždaryti tam tikras paslaugas dalyje ligoninių ir skatinant teikti daugiau dienos paslaugų, pacientai bus priversti būti dar mobilesniais, vis tik pavėžėjimas išsigelbėjimu taps tik daliai gyventojų. Bandomasis pavėžėjimo projektas jau gerą mėnesį pilna apimtimi veikia 20-yje savivaldybių.

„Birių krovinių terminalui“ nepavyko pasiekti, kad būtų panaikintos Europos Sąjungos sankcijos baltarusiško kalio karbonato transportavimui per Lietuvos teritoriją, tarp jų ir Klaipėdos uostą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė nepriimti „Birių krovinių terminalo“ ieškinio, nes jis pateiktas 1 diena pavėluotai, patvirtino Teisingumo ministerija.

Pagrindiniai Lietuvos prekybos tinklai yra vieni iš didžiausių darbdavių šalyje. Jie turi ir įdarbina tūkstančius darbuotojų. Tačiau kokias algas siūlo naujiems darbuotojams ir kokias moka esamiems? Portalas tv3.lt peržiūrėjo pačių prekybos tinklų skelbiamus kasininkų-pardavėjų ar panašaus patirties nereikalaujančio darbo pasiūlymus (gruodžio 14 d.), juose siūlomą algą ir kitas naudas. Taip pat palyginome, kokia vidutinė alga, oficialiais „Sodros“ duomenimis, mokama esamiems darbuotojams.

Vilniaus rajone policijos pareigūnas paleido net 5 šūvius į šizofrenija sirgusią ir medikus bei policininkus užpuolusią moterį, nes prieš tai panaudotos dujos bei elektros impulsų prietaisas „Taser“ jos nepaveikė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius paaiškina, kad kai asmuo yra psichozės būsenoje, jo pojūčiai išties gali būti sutrikę, todėl asmuo gali nejausti skausmo, demonstruoti išskirtinę jėgą, matyti haliucinacijas.

Vengrija visą Europą paėmė įkaite. Viktoras Orbanas reikalauja suteikti jo šaliai užšaldytus europinius pinigus mainais į paramą Ukrainai. Atrodo, kad Bendrijos lyderiai linkę nusileisti Budapeštui, tačiau pasigirsta svarstymų, kad to daryti nevalia, kadangi Orbanas jau pasirinko ne Europos, o Rusijos pusę. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vilniaus rajone, Baraškų kaime, pareigūnui iš tarnybinio ginklo nušovus psichikos liga sergančią ir agresiją demonstravusią moterį, istorijoje lenda naujos detalės. Aiškėja, kad moteris sirgo šizofrenija, kartais būdavo ligos paūmėjimų, bet šiaip buvo dirbanti. Apie pablogėjusią mamos būklę būdamas darbe pranešė moters sūnus, tuo metu moteris buvo namie.  Bendrasis pagalbos centras nurodė, kad moters sūnus paskambino pagalbai vidurdienį, tai yra 12.13 valandą.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai užpildė prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Jas šiemet gauti sunkiau, savivaldybės gyventojų pajamas ir turtą vertina griežčiau. Tačiau gyventojai piktinasi, kad nors kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtėjo, tačiau šildymo kainos išliko tokios pat didelės, kaip ir pernai. Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms. „Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės.

Kaune gyvybės langelyje palikus beveik 2 metukų amžiaus mergytę, prie jos buvo rastas raštelis, taip pat šiek tiek maisto: tai yra, sumuštinių, dešrelių, obuoliukų. Portalo tv3.lt surinktais duomenimis, raštelyje buvo nurodoma, kad vaiką palikęs žmogus nenori, jog mergaitė augtų netinkamoje aplinkoje, kur tvyro psichologinis smurtas, alkoholis, nepriteklius. Jame taip pat užsimenama, kad šeimoje mergaitė nėra mylima ir kad jai bus geriau bet kur kitur.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Pareigūnų trūkumas Lietuvos policijoje yra probleminis, o Vilniuje situacija dar prastesnė nei kitur, nes čia gyvena daugiau gyventojų, įvyksta daugiau nusikaltimų bei konfliktų. Dešimt metų policijos patruliu dirbantis Andrius, kurio vardas konfidencialumo sumetimais yra pakeistas, portalui tv3.lt pasakojo, kad pareigūnų trūkumas toks didelis, jog atėjus į naktinę pamainą kartais randa apie 50 neaptarnautų iškvietimų.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Nors Rusija ir Baltarusija yra supančiotos sankcijų, kai kurios veiklos yra vis dar leidžiamos. Iš režimų valdomų valstybių į Lietuvą įvežta ne viena tona atliekų. Ministerija aiškina, kad nieko negalime padaryti – tokie yra tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuva jų vienašališkai nutraukti negali, o kol mūsų atliekų tvarkytojai yra pasirašę sutartis su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, tol atliekos iš nedraugiškų mums valstybių ir toliau plauks į Lietuvą.

Nors peršalimo ligų sezonas tik įsibėgėja, gydytojai neslepia, kad dėl didelio vaikų sergamumo jau tenka prisiminti pandeminius laikus. Į ligonines patenka ūmiai karščiuojantys vaikai, „iškrenta“ ištisos klasės, sergama šeimomis. Medikai įspėja, kad pikas dar tik laukia, taip pat auga ir rizika vienu metu susirgti keliomis infekcijomis. Nerimas dėl Kinijoje kilusio protrūkio dėl sunkių vaikų plaučių uždegimų pasiekė ir Lietuvą.

Balkanai vėl gali įsiliepsnoti. Šio regiono valstybės tiki narystės Europos Sąjungoje (ES) pažadu, tačiau jam neišsipildžius, čia gali kilti tautiniai neramumai, primenantys siaubingus prieš kelis dešimtmečius čia liepsnojusius karus. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Dauguma į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos artimiausiu metu neplanuoja palikti Lietuvos, didžioji dauguma norėtų siekti ir Lietuvos pilietybės. Įdomus yra ir į mūsų šalį atvykusių vyrų iš Ukrainos klausimas, kurie tarsi pateko į „pilkąją zoną“ ir nenori atkreipti dėmesio į save. Rytų Europos studijų centras (RESC) paskelbė tyrimą „Migrantų iš Ukrainos adaptacija ir integracija Lietuvoje“, kuriame apklausta daugiau nei 200 į Lietuvą atvykusių ukrainiečių.