Redakcija rekomenduoja

Lietuvoje – Vyriausybės krizė. „Čekiukų skandalas“ drebina ne tik ministrų kabineto, bet ir Seimo pamatus, nes konservatoriai siūlo problemą spręsti pirmalaikiais parlamento rinkimais. Ar tai tikrai geriausias kelias? Pasaulio ir Lietuvos įvykius bei politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje aptarto įvykiai Bachmute.

Jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti automobilių pardavėjų gudrybė – ridos mažinimas – prekeiviams, manoma, leidžia užsidirbti daugiau, nes jų mašina atrodo geresnės būklės. Tačiau tokiam automobiliui sugedus, pirkėjams tektų sumokėti ir už remontą, o ne tik automobilį. Jau netrukus įsigalios nauji pakeitimai, kuriais bus siekiama pažaboti ridos klastotojus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis teigia manantis, kad savivaldos politikų lėšų naudojimo skandale pirminis uždavinys turėtų būti egzistuojančios pinigų naudojimo sistemos pertvarkymas, o ne pirmalaikiai Seimo rinkimai ar Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimas.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. 2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Nors Ingridos Šimonytės kabinetą krečia viena didžiausių šios kadencijos krizių ir jo likimas yra pakibęs ant plauko, Vyriausybė privalo atsiskaityti už nuveiktus darbus ir pristatyti savo tikslus. Ekspertai dėl Vyriausybės ataskaitos vieningos nuomonės neprieina – vieniems trūksta aiškumo ir šokiruoja premjerės pareiškimai, kiti džiaugiasi pateiktais išsamiais duomenimis, bet pasigenda dėmesio kai kurioms svarbiausioms sritims.

Ypač garsiai apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje prabilta praėjusių metų vasarį, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. Nors valdantieji tikina, kad sveikatos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, opozicijos ir medikų asociacijų atstovai mato skylių.  Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Ponią Almą Adamkienę visi apibūdina kaip orią, tvirtą ir itin šiltą asmenybę, kuri geba vienodai maloniai bendrauti tiek su karališkojo kraujo turinčiu asmeniu, tiek su paprastu kaimo gyventoju. Daug savo savybių ji atsinešė iš šeimos, kurioje tėvai demonstravo pagarbą ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems šalia esantiems žmonėms.

Respublikinė Šiaulių ligoninei (RŠL) trūksta net 72 įvairių sričių gydytojų. Tiesa, įstaigos vadovas Mindaugas Pauliukas ramina, kad dėl to darbas tikrai nestoja. Negana to, jis primena, kad tokia situacija – daugelio ne tik rajoninių, bet jau ir regiono lygio ligoninių realybė. Įstaigos direktorius teigė, kad gydytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje yra didžiulis trūkumas, tad ne išimtis – ir jo vadovaujama ligoninė.  „Šiandien pas mus dirba 2319 darbuotojų, iš jų 417 yra gydytojai.

Jau beveik 27 metus Kėdainiuose šeimos gydytoja dirbanti Viltara Dūdienė atvira – po studijų grįžti dirbti į tą kraštą, kur užaugo, gal labai ir neplanavo, tačiau dabar likimo nepeikia. Kaip sako pašnekovė, čia ji jau įleido šaknis, yra atpažįstama ir mylima pacientų. Giedros nuotaikos nestokojanti gydytoja neslepia, kad būti užkalbintai pacientų gatvėje – vienas darbo mažesniame mieste ypatumų. Ji pažymi, kad kartu tai didelis privalumas, proga stebėti, kaip užauga kelios kartos.

Kilęs skandalas dėl galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose krečia jau tris šios Vyriausybės ministrus. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kolegomis pasitiki. Ekspertai stebisi tiek premjerės, tiek visos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena ir tikina, kad jei po šių supurtymų Vyriausybė išliks, jai bus labai sunku dirbti. Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Vis garsiau kalbama apie stipriai pablogėjusią Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos sveikatos būklę. Ar jo mirties atveju iš šalies išvykusi opozicija sugebėtų perimti valdžią? Ar Sviatlana Cichanouskaja yra tam tinkamiausia lyderė? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip pat Volodymyro Zelenskio buriama „naikintuvų koalicija“ Vakaruose.

Dantų gydymas gali atsieiti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų. Vis tik neretai žmonės pamiršta, kad dalis odontologijos paslaugų apmokama iš privalomo sveikatos draudimo fondo, į kurį įmokas moka visi dirbantieji. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Algis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo, kad pradėjus gausiai kraujuoti dantenoms paskubomis užsirašė į odontologijos kliniką.

Gediminas Kirkilas sako, kad susitarimas dėl užsienio politikos yra būtinas, norint pasiųsti žinią užsienio partneriams prieš NATO viršūnių susitarimą Vilniuje. Buvęs premjeras mato per daug konkurencijos ir susiskaldymo šalies politikoje, o tuo, anot jo, gali pasinaudoti mūsų išorės priešai. 2020 m. ruduo.

Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörgas Vollmeris yra laikomas dideliu Lietuvos draugu. Būtent jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje atsidurtų NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, prisidėjo prie jos dislokavimo, formavimo ir komplektavimo, o už tai 2018 metais prezidentės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Istorija mėgsta nenumatytas pasekmes. Naujausias pavyzdys ypač ironiškas: Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymas atkurti Rusijos imperiją kolonizuojant Ukrainą atvėrė duris į postimperinę Europą. Europa, kurioje nebėra imperijų, kuriose dominuotų viena tauta. Paradoksalu, tačiau norėdama užsitikrinti šią postimperinę ateitį ir atsispirti Rusijos agresijai, ES pati turi įgyti kai kurių imperijos bruožų.

Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje turėtų drastiškai sumažėti benzinu ir dyzelinu varomų transportų priemonių, o jas pakeis varomos elektra, biodujomis ir vandeniliu. Tam valstybė iš savo ir europinių pinigų ketina atriekti šimtus milijonų eurų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad radikaliai bus keičiama įkrovimo punktų infrastruktūra, daugiau bus tiesiama pėsčiųjų ir dviračių takų, atsinaujins ir viešasis transportas.

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau – iki 2030 metų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šalies miestams siūlo pavyzdį imti iš skandinavų, kurie savo miestus „sužalino“ dar prieš 15 metų.

Tęsiantis tokių elementarių vaistų kaip antibiotikai ir kitų medikamentų trūkumui pediatrai kaip reikiant sunerimę. Jų teigimu, nesiimant efektyvių priemonių šiai problemai spręsti ilgalaikėje perspektyvoje gresia liūdnos pasekmės vaikų sveikatai. Pasak Lietuvos gydytojų, situacija išlieka sudėtinga, o rimčiausias to pasekmes galima išvysti jau ateityje. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gi nurodo, kad dalies vaitų tiekimas jau atnaujintas arba juos yra kuo pakeisti.

Ekspertai negali atsistebėti, kad Rusija vis radikalėja ir ima panašėti į nacistinę Vokietiją, kuria jau senokai žavisi rusai. Pasak buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno ir karo istoriko Valdo Rakučio, rusams iki visiškos transformacijos link fašistinės visuomenės dar trūksta svaiginančių pergalių, arba žiaurių pralaimėjimų. Po jų, kelio atgal jau nebus.

Lietuvoje visi žmonės ar organizacijos privalo pranešti, jeigu įtaria smurtą prieš vaikus, tačiau viešosios įstaigos „Duku“ direktorius Tomas Kurapkaitis susidūrė su itin keista situacija. Kai į „Duku“ vaikų dienos centrą atėjo mergytė su įplėšta ausimi ir mėlyne prie akies, centras pranešė vaiko teisių gynėjams. Supykę tėvai mergytės ir jos brolio nebeleido į dienos centrą, o savivaldybė lėšas dienos centrams skiria priklausomai nuo vaikų lankomumo.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pateikė vieną neatsakingiausių pasiūlymų, į kurį specialistai reaguoja vienareikšmiškai: to daryti negalima, nes vaikai nekontroliuoja savo impulsų ir labai tikėtina, kad pasitelkę dujų balionėlius aiškinsis santykius tarpusavyje arba bandys juokauti papurkšdami dujų patalpoje.  Demokratai pasiūlė leisti vaikams nuo 14 metų turėti dujinius balionėlius, nors atsakomybė asmeniui pagal Lietuvos įstatymus kyla tik nuo 16 metų.

Lietuva, kaip ir kitos mažos šalys, už dėmesį užsienyje turi susimokėti mokesčių mokėtojų pinigais, nes nemokamas sūris būna tik pelėkautuose ir tai tik antrai pelei. Krašto apsaugos ministerija su JAV analitiniu centru „Atlantic Council“ yra sudariusi 150 tūkst.

Trečiadienį mirė garsus fitoterapeutas Juozas Ruolia. Gegužės 18 dieną jam būtų sukakę 73-eji. Apie tai tv3.lt patvirtino Nacionalinis vėžio institutas. Atsisveikinimas su fitoterapeutu vyks gegužės 12 dieną Olandų laidojimo namuose. Fitoterapeutas Juozas Ruolia gimė 1950 m. gegužės 18 d. ežerų krašte – Ignalinos rajone. Jis nuo pat vaikystės pradėjo domėtis augalais, o vėliau ir gydomosiomis jų savybėmis.

Kinijos vardas pasaulyje skamba plačiai ir kelia vis didesnį nerimą. Ne Rusija, o Kinija yra laikoma didžiausia JAV priešininke ir konkurente, o susidūrimas dėl Taivano, deja, bet nenumaldomai artėja. Kinija mankština raumenis ne tik pratybose Taivano sąsiauryje, bet tarptautinės diplomatijos frontuose. Ekspertai sako, kad verslams dabar pats laikas sprukti iš Kinijos, o Lietuvos politikams aiškiai susitarti, ką mes manome apie Kiniją. Laiko liko nedaug.

Seime sugrįžo iniciatyva išviešinti prisipažinusius bendradarbiavus su KGB. Idėjos autoriai sako, kad laikas pagaliau užversti šį tamsų mūsų istorijos puslapį. Oponentai atkerta – taip sulaužomas valstybės pažadas prisipažinusiems saugoti jų tapatybę. Beveik pusšimtis Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Visi projekto iniciatoriai – opozicijos atstovai.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Sankcijos smaugia Rusiją, bet ši randa išradingų būtų jas apeiti, sako ekspertai, aiškinantys, kodėl karui rusai vis dar turi pinigų. Tiesa, pinigų rusams užtenka tik tokiam karui, kokį matome dabar, nieko didelio ir ekstravagantiško jie padaryti nebegali, nes – nebeturi už ką. O ateityje situacija dar labiau blogės, nes Rusiją turėjusi išgelbėti Kinija snaudžia, o draugais likę indai neskuba investuoti savo pinigų į neaiškią Rusijos rinką.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas Robertas Skalskis atviras: darbas intensyviojoje terapijoje – ne kiekvienam. Tačiau, kaip pats sako, su profesija sutapo kaip raktas su spyna. Žmones iš gyvybiškai kritinių situacijų traukiantis medikas teigia, kad gyvybės stebuklu tikėti reikia, bet būtina ir bandyti kurti šiuos stebuklus.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę, todėl politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai jau galanda savo įrankius, kurie galėtų padėti laimėti. Iki šiol nė vienas kandidatas nepasakė, kad tikrai dalyvaus šiuose rinkimuose, bet praktiškai neabejojama, kad antros kadencijos sieks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, ženklus apie dalyvavimą rodo ir advokatas, vadinamasis „antivakserių“ atstovas Ignas Vėgėlė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje prabilo tarsi buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas, kuris sukritikavo Lietuvą ne kažką darant karo akivaizdoje. G. Landsbergis savo kalboje taip pat užsiminė, kad Lietuva nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios padarė ne viską.

Tūkstančiai „lagaminų“, pamestų ar pavogtų iš Rusijos kariuomenės Šiaurės Kaukaze, kol kas nerasti, o į Rusiją jau pasipylė naujas ginklų srautas iš Ukrainos. Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2022 metų balandžio Rusijoje nusikaltimų, susijusių su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų naudojimu, skaičius išaugo 32 proc. ir šie skaičiai tikrai nėra galutiniai ar labai tikslūs.

Daugelis gyventojų iki šios savaitės laiku deklaravo pernykštes savo pajamas ir sumokėjo mokesčių nepriemokas, taip pat susigrąžino jų permokas. Tačiau yra per 100 tūkst. lietuvių, kurie to nepadarė. Jų laukia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ paaiškino, ko imsis dėl gyventojų, kurie turėjo sumokėti, bet laiku nesumokėjusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Po beveik tris mėnesius trukusių paieškų, Neris atidavė nuo vasario ieškoto penkiolikmečio Mykolo kūną. Pirmadienio pavakarę jį rado pažvejoti išplaukęs žvejys. Į Trakų rajoną Valų kaimą, kur buvo rastas kūnas, atskubėję tėvai savo vaiką atpažino iš drabužių liekanų ir batų. Vieta, kurioje rastas Mykolo kūnas, sąlyginai nedaug nutolusi nuo Vilniuje esančio Žirmūnų tilto, kur paskutinį kartą buvo užfiksuotas.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas pirmą kartą nuo karo pradžios pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kyjivas paprašė pagalbos dėl į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų, apie šiuo klausimu vykdomą slaptą misiją prabilo ir popiežius Pranciškus. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Vilmantas Venckūnas.

Tikriausiai visa Lietuva girdėjo apie dingusį ir vėliau rastą 15-metį Mykolą. Tėvai ir artimieji ruošiasi atsisveikinimui ir ieško žmogaus, kuris, panašu, paliko Mykolui atsisveikinimo paminklą-akmenį su užrašu. Daugelis žmonių tapo šio jauno žmogaus gyvenimo istorijos dalimi. Daugelis sekė, kokia lemtis galėjo ištikti Mykolą Davidonį. Vieni – meldėsi, o kiti – paliko pėdsakus jo gyvenime. Prie Mykolo paieškos prisidėję asmenys turi prašymą ir kreipiasi į gyventojus.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Nors ypač pandemijos metu, kai buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus, žmonės aktyviai ėmėsi savigydos būdų, medikai pastebi, kad toks noras ir dabar niekur nedingo. Ypač populiarus lietuvių įprotis – sveikatos ieškoti vartojant įvairius maisto papildus. Specialistų žinutė paprasta – apie tai būtina informuoti gydytoją, mat žalos gali būti daugiau nei naudos. Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Bideno administracija tyliai ruošiasi galimai Ukrainos nesėkmei. Pasak šaltinių, jei laukiama kontrataka  nepateisins lūkesčių, JAV prezidentą gali užgriūti kritika šalyje ir  užsienyje.

Karas Ukrainoje neatpažįstamai pakeitė ne tik regiono, bet ir viso pasaulio politikos tėkmę. Ukrainos kaimynystėje esanti Lenkija ilgus metus kartojo apie Rusijos imperialistines užmačias ir grėsmę ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir viso žemyno saugumui. Vytauto Didžiojo (VDU) docentas Andrzejus Pukszto sako, kad nors Lenkijai tai ir liūdna proga girtis, kad buvo teisi, tai ir istorinis šansas padidinti savo įtaką tarptautinės politikos arenoje. O tai tiesiogiai paliestų ir Lietuvą.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Ukraina karo metinių proga norėjo smogti masyvų smūgį Maskvai, tačiau „atidėjo savo planus amerikiečiams paprašius“. Kiek toks scenarijus buvo realus? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.