„Aš ilgai nevyniosiu į vatą ir labai daug nešnekėsiu daug dalykų, nes gausis kaip tame Šveiko matrase, kur po vieną šiaudą traukia traukia ir nežinia, kur baigiasi. Yra labai aiški pasaulėžiūra, kurią, aš manau, turiu teisę drįsti atstovauti.
Tai yra proeuropietiškos dešinės, kuri nėra jokiu būdu radikali. Manau, kad tokio kandidato reikia rinkimuose, nes nemažai bus įvairios radikalios retorikos ar kažkokių radikalesnių kandidatų. Kairėje bus, neabejotinai, labai daug kandidatų.
Dešinė turi turėti savo kandidatą ir turėti kandidatą, kuris yra ne radikalas, nuosaikus, proeuropietiškas žmogus. Manau, kad toks žmogus ir esu“, – spalio pradžioje TS-LKD patvirtinus jos kandidatūrą prezidento rinkimuose kalbėjo I. Šimonytė.
2019 m. I. Šimonytė jau bandė laimę prezidento rinkimuose. Pirmajame ture ji surinko 31,31 proc. ir užėmė pirmąją vietą. Tuomet už ją balsą atidavė 446 719 rinkėjai. Antrajame ture palaikymas konservatorių kandidatei sumenko. Ji surinko 33,04 proc. balsų, tačiau už ją balsavo mažiau rinkėjų, nei pirmajame ture – 443 394. Pirmąją vietą laimėjo ir prezidentu tapo Gitanas Nausėda.
Premjerės neturėtų džiuginti ir pasiekimai politikų, kurie iš valdžios pozicijų dalyvavo prezidento rinkimuose. Geriausią rezultatą užfiksavo tuomet Seimo pirmininko pareigas ėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas 1993 metais. Tuomet jis laimėjo prezidento rinkimus, kai surinko 1 211 070 balsų, tai yra 60,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų rinkėjų. Iki šiol tokio balsų kiekio nepavyko surinkti nė vienam politikui.
1997-1998 m. rinkimuose dalyvavo taip pat Seimo pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Landsbergis. Jis į antrąjį rinkimų nepateko, pirmajame surinko 15,73 proc. 2002-2003 m. laimę bandė dar vienas parlamento vadovas Artūras Paulauskas. Jei prieš penkerius metus jis liko per žingsnį nuo prezidento posto, tai prieš dvidešimt metų vykusiuose rinkimuose jis užėmė trečiąją vietą ir surinko 8,20 proc.
Šviežiausias pavyzdys – 2019 m. ir premjero pareigas ėjęs Saulius Skvernelis. Jis pirmajame ture liko trečias ir surinko 19,58 proc. balsų.
Šimonytės reitingai nedžiugina
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad I. Šimonytės potencialas artėjančiuose rinkimuose yra daug mažesnis, nei buvo 2019 metais.
„Pažiūrėkite, kas yra nutikę su jos reitingais. Pasižiūrėkite, kokie buvo kadencijos pradžioje ir kokie yra dabar. Būnant premjero pozicijoje ir dar su tokia kadencija kaip jos, tai yra labai sudėtinga“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo R. Urbonaitė.
„Šimonytės dabar reitingai nukritę, ji susitepusi valdžia. 2019 m., nors ir buvo prisimenama kaip finansų ministrė, ji buvo vis dar šviežia“, – teigė MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.
Lapkritį portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad premjero poste I. Šimonytę matyti nori 7,2 proc. apklaustųjų, spalį palaikymas siekė 8 procentus. Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą lapkritį įvertino 67,8 proc. respondentų, spalį šis rodiklis siekė 65,8 procento.
„Kitas dalykas, prezidento rinkimai yra asmenybiniai. Tavo įvaizdis, tavo skleidžiama energija, kas tik nori, pasirinktas tinkamai ar netinkamai švarkelis, visa tai žaidžia. Galbūt kartais tie Vyriausybės padaryti nepadaryti darbai ir rinkėjams nebus prioritetiniai. Bus kaip tu dabar atrodai ir, ar tu sukuri tą pasitikėjimą rinkėjui, ar nesukuri. Štai ir viskas.
Ingridos Šimonytės atveju aš girdžiu žmones, kurie sako, kad 2019-aisiais balsavau, dabar ieškau alternatyvos. Jokiu būdu tai nėra reprezentatyvūs duomenys, bet aš tokių girdžiu ir gana nemažai“, – sakė R. Urbonaitė.
Palygino su Skverneliu
V. Dumbliauskas regi scenarijų, kur I. Šimonytei nė pro kur nešviestų patekimas į antrąjį rinkimų turą.
„Šimonytės reitingai, jūs patys matote, kokie jie“, – sakė jis.
Aišku, kaip pažymi politologas, tokia įvykių seka mažai tikėtina.
„Neduočiau daug procentų, kad ji liktų ketvirta. Bet jos reitingai neramina. Jei aš būčiau jos komandoje, manęs jie tikrai nedžiugintų. Kažką ji blogai padarė ir daro. Žinoma, ministrai pirmininkai visada yra nelabai mėgstami, bet, pasižiūrėkite, Saulius Skvernelis, kai ėjo į prezidentus, trečias liko“, – dėstė V. Dumbliauskas.
Vieni paskutiniųjų reitingų prieš 2019 m. prezidento rinkimus rodė neblogus rezultatus S. Skverneliui. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12–26 dienomis atliktos apklausos duomenimis valstiečių remtą premjerą S. Skvernelį ketino palaikyti 18,4 proc. piliečių (prieš mėnesį palaikymas siekė 18,7 proc.), už G. Nausėdą balsą atiduoti ketino 21,1 proc., o už I. Šimonytę – 19,5 proc. rinkėjų.
Palyginimui, šių metų lapkritį vykdyta rinkėjų apklausa parodė, kad už G. Nausėdą balsuotų 22,5 proc., o už I. Šimonytę – 9,1 proc.
„Visgi negalima neįvertinti nei Ingridos Šimonytės patirties, gebėjimų ir asmenybės jėgos, nepaisant to, kad daugelis jos nemėgsta. Bet ji yra ryški, stipri politikė, tapo patyrusia. Nesvarbu meilė, nemeilė, bet jos buvimas politikoje mums, kaip valstybei, duoda labai neblogos naudos. Jos kandidatūra, jei reikėtų rinkti politikų rinktinę kitam sezonui, aš ją, be abejo įrašyčiau“, – svarstė komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
Premjerę nuo prasto rezultato apsaugoti gali ir konservatorių rinkėjų ištikimybė, mano jis.
„Negalime neįvertinti Tėvynės sąjungos rinkėjų lojalumo ir aktyvumo. Prisiminkite, kad kitados buvo stipri švytuoklė tarp socialdemokratų ir konservatorių rinkėjų. Dabar bene vienintelė partija, kuri yra išlaikiusi stabilų elektoratą, yra Tėvynės sąjunga. Jeigu aktyvizuoji visą konservatorių elektoratą, gauni tikrai ne kelis, o keliolika procentų, su galimybe perlipti ir į dviejų dešimčių zoną“, – aiškino L. Kontrimas.
Kaip paveiktų konservatorių rezultatus?
Visgi nei labai sėkmingas, nei labai nesėkmingas I. Šimonytės pasirodymas, pašnekovų nuomone, nepaveiks konservatorių šansų tų pačių metų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Konservatorių elektoratas yra labai ribotas. 2020 m. buvo rekordas, 300 tūkst. geriausiu atveju siekia. Geras pasirodymas nepridės, nes Tėvynės sąjungos daug kas nemėgsta, visi tai žinome, tai ir sociologiškai įrodyta. Jie turi ištikimą savo rinkėją, kuris partiją, nepaisant visko, gerbia, myli ir balsuos“, – aiškino V. Dumbliauskas.
TS-LKD rinkėjų bazė turi ir savo „lubas“, ir savo „grindis“, tad L. Kontrimo nuomone, nei vienos, nei kitos nebus pramuštos, nepaisant to, kaip prezidento rinkimuose pasirodys I. Šimonytė.
„Kas jau kas, o Tėvynės sąjungos monotoliškumas ir jų rinkėjų monotoliškumas leidžia sakyti, kad visi treji jų rinkimai kitais metais bus susiję. Kitos partijos turės žaisti loterijoje, ieškoti mylinčių, nemylinčių, patinkančių, nepatinkančių. Į tą medžioklę, aišku, įsitrauks ir Tėvynės sąjunga, bet ji kol kas turi stabilesnį rinkėją“, – teigė L. Kontrimas.
Pasiskelbę, bet dar neįregistruoti, kandidatai prezidento rinkimuose:
Gitanas Nausėda, nepartinis
Ignas Vėgėlė, nepartinis
Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Dainius Žalimas, Laisvės partija
Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Artūras Paulauskas, partija „Laisvė ir teisingumas“
Mantas Varaška, remia Regionų partija
Eduardas Vaitkus, nepartinis
Valdas Tutkus, nepartinis
Antanas Kandrotas, nepartinis
Ne visi šiame sąraše esantys politikai iš tiesų galės dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal Rinkimų kodeksą norint tapti kandidatu, reikia surinkti bent 20 000 remiančių rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą, kuris siekia 5 vidutinius mėnesio darbo užmokesčio dydžius, tai yra, 8995 eurus.
Prezidento rinkimai įvyks 2024 m. gegužės 12 d. Jei prireiks, po dviejų savaičių bus organizuojamas antrasis turas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Simonyte su Meldekiu ir anūko seimynele
Tegu tegu jie sūpuojas su laisvieciais vėjyje kartu
