Komentarai ir analizė

Didžiuosiuose miestuose gyvenantiems, didesnes pajamas gaunantiems gyventojams kontrabanda atrodo tolimas, mažai ką bendro su kasdiena turintis reikalas. Dažnai ir nesusimąstoma, kad mažesnes pajamas gaunantiems, kaimuose gyvenantiems žmonėms kontrabandinių prekių vartojimas yra įprastas ir savaime suprantamas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto neseniai paskelbė Baltijos šalių gyventojų nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimą.

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar tiesiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą. Ypač dėl kokio nors žurnalisto. Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis. Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika.

HSBC banko analitikai bandė paanalizuoti, kaip šiandien atrodo finansų rinkų pasaulis. Šiandienėse rinkose jie įžvelgia poliškumą. Viename polyje yra saugiais vadinami aktyvai: JAV 10 metų vyriausybės obligacijos, obligacijos su reitingu AAA ir panašiai; JAV doleris, analitikų manymu, taip pat čia yra. Kitame polyje yra visa, kas liko: akcijos, nafta, auksas, euras, sidabras ir t. t. Šio grupavimo naujovių mes neįžvelgiame. Visais laikais buvo „saugios“ ir „nesaugios“ investicijos.

Lyg kortas išdėliokime skaudžiausias socialines Lietuvos problemas. Nors tai visiems žinomi dalykai, juos vardyti nepabosta. Kas kaltas ir ką daryti? Per 20 metų šalies gyventojų sumažėjo 600 tūkst., arba 17 proc. Maždaug penktadalis piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. 2012 metų pradžioje minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo viena mažiausių Europoje – 232 eurai (800 litų). Mažiau uždirba tik rumunai ir bulgarai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2008 m. rudenį patvirtino Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008–2013 metų strategines kryptis. Nenumaldomai artėjant 2013 m. antram pusmečiui, kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuva yra išties pasirengusi pirmininkauti ES Tarybai. Pagrįstas, nes iki šiol viešai skelbiamų žinių apie pasirengimą pirmininkauti žiniasklaidoje nėra daug. Lietuva turės dar vieną galimybę pasirodyti tarptautinėje arenoje kaip pirmininkaujanti valstybė.

Šių metų sausio 23 dieną 40 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu „ištirti teisės aktų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai". Tačiau šis teisėtas prašymas susilaukė  grėsmingų likusio šimto Seimo narių gąsdinimų esą tie besikreipiantieji galbūt supainiojo viešuosius ir privačius interesus, sulaužė Seimo nario priesaiką, pažeidė Konstituciją.

Retai tenka skaityti mokslines knygas, kurios neleidžia užmigti ir savo sukuriama intriga prilygsta įtempto siužeto romanams. Dažniausiai mokslininkai stengiasi parodyti, kokie jie protingi ir kaip sugeba žudyti nuoboduliu. Bet Roberto van Voreno knyga „Neįsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje“ (Kaunas: VDU leidykla, 2011) yra tikra išimtis akademinių nuobodybių pasaulyje.

Artėjant Seimo rinkimams politikai skuba pareikšti žinantys, kaip padvigubinti ar patrigubinti minimalų ir vidutinį atlyginimus. Idėja skamba patraukliai ir galėtų būti įgyvendinta per dešimtmetį, tačiau noras tai pasiekti per kelerius metus primena alchemikų pastangas surasti filosofijos akmenį ir geležį paversti auksu. Atmetant destruktyvius valiutos nuvertėjimo bei hiperinfliacijos scenarijus, toks tikslas gali būti pasiektas tik užtikrinant spartų produktyvumo augimą.

Kodėl jūsų televizorius sugedo vos tik pasibaigė garantijos laikas, o nedidelis automobilio remontas tapo skaudžiu smūgiu piniginei? Kodėl spausdintuvas staiga nustojo spausdinti, o iš parduotuvių dingo filtrai prieš penkerius metus pirktam kavos aparatui? Apsupti vis sudėtingesnės įrangos, mes vis dažniau susiduriame su nemaloniomis problemomis.

Per Europą, įskaitant ir Lietuvą, vilnijančios ekonomikos reformos be išimties apima darbo santykių reguliavimo peržiūrėjimą, ir nebylų pripažinimą, kad noras viską iš anksto nuspręsti ar išdalinti tai, kas neuždirbta – į klestėjimą valstybės neatvedė. Ispanijos vyriausybė 23 proc. siekiantį nedarbą sprendžia mažindama įmonių naštą dėl atleidimo išmokų bei suteikdama galimybes priimti sprendimus ne kolektyvinėse derybose, o pačioms įmonėms.

Interneto laikais sukčių išradingumui nėra ribų. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, turintis elektroninio pašto dėžutę. Tiesiog užsukite į savo pašto „šlamšto“ skyrelį ir be įvairių virusų kupinų kvietimų lytiškai santykiauti ar pasididinti savo lytinį organą aptiksite ir „rimtų“ pasiūlymų gauti daugybę milijonų pinigų.

Pragiedrulių komisijos pirmininke buvau išrinkta už akių, kadangi pavėlavau į posėdį. Nieko kito neliko, kaip tiktai tokią bausmę priimti. Užtat dabar mano eilė pasakyti šiek tiek mažiau malonių dalykų – bent jau nuo jų pradėti, kad galėčiau užbaigti malonesniais. Labai tikiuosi, kad nieko neįžeisiu tomis pastabomis, nes iš tiesų noriu atkreipti dėmesį į klaidas, kurių ir pati nemaža esu padarius arba vos nepadariusi, ir išvengusi tik todėl, kad greta dirbo tikrų profesionalų komanda.

Kažkaip nutiko, kad pastaruoju metu apie mane ėmė rastis nemažai vyrukų, ieškančių draugės. Hm, ką tai galėtų reikšti? Nejaugi lietuviams vyrukams Londone visiškas badas? O gal jų skonis pasikeitė, jau nebe ilgakojų gražuolių reikia, o ko nors paprastesnio? Iš karto prisipažįstu – aš ne kandidatė. Pirma, tie vyrukai man gerokai per jauni. Antra, turiu draugą.

Apie viešųjų pirkimų problemas kalbama daug, bandoma atsakyti ne tik KAIP švariai ir teisėtai vykdyti pirkimus, bet ir KĄ pirkti. Teoriniai pamąstymai nors ir atspindi problemos esmęs, dažnai gali pasirodyti nutolę nuo realios situacijos ir kasdieninių aktualijų. Konkretūs pavyzdžiai puikiai iliustruoja ir suteikia spalvų egzistuojančioms problemoms. Štai puikus pavyzdys, kai netgi tobulai atsakius į klausimą - kaip pirkti, dažnai lieka daug abejonių dėl klausimo - ką pirkti.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Vilniaus meras Artūras Zuokas per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį išpyškino, kad didelei visų nuostabai tarsi į vandenį prapuolė apie 9 tūkst. istorinių Gedimino pr. trinkelių. Kaltė ir atsakomybė suversta ant sandėliavimo įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ pečių. Tačiau atsakyti, kas konkrečiai kaltas, sostinės meras negalėjo. Tiesiog nebuvo į ką pabaksnoti pirštu. Greičiausiai jam ir nepriklauso, nes tais metais, bent jau vykdant paskutinį Gedimino pr.

Pačios didžiausios ir galingiausios pasaulio valstybės negali laimėti karo Afganistane, kuriame gyvena apie 31 milijonas gyventojų. Iš pradžių tuo įsitikino Sovietų Sąjunga, nesėkmingai kariavusi už savo pastatytą režimą net dešimt metų 1979-1989 m. Galiausiai M. Gorbačiovui teko pripažinti  Sovietų Sąjungos  pralaimėjimą ir netekus tūkstančių gyvybių, šimtatūkstantinę armiją išvesti iš Afganistano.

Rašyti apie žmogų, kai jo jau penkeri metai nebėra, – nedėkingas užsiėmimas. Juo labiau – apie Borisą Jelciną, kuris iki pat savo mirties 2007-ųjų balandžio 23-iąją nugyveno spalvingą, prieštaringą ir reikšmingą visai SSRS ir Rusijai 76 metus ir beveik tris mėnesius trukusį gyvenimą. Dar sunkiau suprasti, kodėl naujojo tūkstantmečio išvakarėse savo postą jis užleido visiškai kitokios gyvenimiškos patirties ir proto sanklodos politikui.

Vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos tenka spręsti parlamentarams, subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad ji būtų socialiai teisinga ir užtikrintų  mūsų poreikius viešosioms paslaugoms. Lietuva gyvena laikotarpį, kai už viešąsias paslaugas išleidžiame daugiau pinigų, nei tam surenka egzistuojanti mokesčių sistema. Vadinasi, krauname skolas savo  vaikams ar net vaikaičiams.

Dauguma finansinių problemų kyla dėl to, jog susiduriame su pinigų nepritekliumi ir norų pertekliumi. Pinigų  visuomet yra mažiau, o norų daugiau.  Taigi susipažinkime su dviem terminais, ir kaip jie įtakoja mūsų pinigus ir verslumą. Perteklius ir nepriteklius. Terminai, kurie labiau atspindi mūsų mąstymo stilių nei kažkokį deficitą ar nereikalingų prekių perteklių.

Lietuva, į nacionalinę teisęs perkeldama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, gana dažnai stipriai persistengia. Tai yra, savo iniciatyva numato suvaržymus, kurių direktyva nereikalauja, neišsidera pereinamųjų laikotarpių, o teisės akto rengimo metu net nesistengia suprasti šalies specifikos ir atstovauti jos interesams. Dėl to visų pirma nukenčia vartotojai, nes daugumos reikalavimų įgyvendinimas tiesiogiai veda prie aukštesnių kainų.

Pritariu politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui, pavadinusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Lenkijos prezidento inicijuotą susitikimą su Baltijos šalių vadovais apmaudžiu nesusipratimu. „Manau, kad reikia kalbėtis net ir su priešais, jau nekalbant apie sąjungininkus. O Lenkija yra ir NATO, ir Europos Sąjungos partneris“, – sakė K.Girnius. Pridurkime – istorinė ir geografinė kaimynė.

Su Europos Sąjunga (ES) bendraujame „įvairiapusiškai naudingai“. Padėtis primena baudžiauninko ir pono santykius. Dauguma Lietuvos gyventojų prieštaravo dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, tačiau Europos reikalavimu tai buvo padaryta. Vietinių aborigenų nuomonė įtakos turi mažiausiai. Pinigai išleisti, naudos – jokios Nepaisant to, Europa gerokai sumažino finansinę pagalbą uždarant atominę elektrinę. Sukitės, kaip norite.

Balsas.lt vaizdo konferencijoje kalbins krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir kviečia užduoti jai klausimus komentaruose. Šios Seimo kadencijos metu teko nutolti nuo dviejų bendrojo vidaus produkto  nuošimčių gynybai minimalios  ribos. Kitados būtent Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems atstovauja R. Juknevičienė labiausiai ir kovojo, kad gynybai būtų skiriama tiek ir ne mažiau.

Šiandieninė Europos Sąjunga panaši į projektą, kurio autoriai neapsisprendžia, kaip jį baigti: bandyti tobulinti ar leisti pamažu numirti. 2008 – ųjų ekonominė krizė išryškino milžinišką prarają tarp Briuselio biurokratijos ir daugelio ES šalių nuotaikų. Net Didžioji Britanija, atrodo, yra nepatenkinta, kaip klostosi įvykiai šioje Sąjungoje.

Ginče dėl to, reikia, ar nereikia mažinti akcizo mokestį benzinui Finansų ministerija metė argumentą, neva patirtis su dyzelinu rodo, kad sumažinus akcizo mokestį 2009-aisiais, po tam tikro laiko dyzelino kaina pasiekė buvusią. Tačiau toks teiginys visiškai ignoruoja paties dyzelino kainos svyravimus. Žiūrint supaprastintai: galutinė dyzelino kaina dvejų esminių komponentų: dyzelino dalies ir mokesčių dalies.

Ar teko kada traukiny, o dar baisiau, lėktuve sėdėti greta pusantro šimto kilogramų sveriančio žmogaus? Man teko, ir jaučiausi tarsi į kampą įspraustas triušelis, nors toli gražu nepriklausau pačių mažiausiųjų ir skriaudžiamiausiųjų klasei. Bet prieš tą vis platesnės erdvės ir vis daugiau teisių reikalaujančią “svorio kategoriją" aš iškart pakeliu rankas. Nes jie vargšai. Kaip alkoholikai ar narkomanai.

Įsivaizduokime tokią istorinę alternatyvą. 1950 m. rudenį prasidėjo karas: SSRS kariavo su JAV ir Didžiąja Britanija. Amerika apmėtė sovietus atominėmis bombomis. Vilnius nesubombarduotas, tačiau keli branduoliniai užtaisai numesti ant sovietų kariuomenės telkinių Baltarusijoje. Lietuvos partizanai vis dar sovietų kariuomenės užnugaryje. Kiekvieną naktį amerikiečių lėktuvai numesdavo į Lietuvos miškus ginklų ir sprogmenų. Kartu iš dangaus leisdavosi instruktoriai.

Rusijos ekonomika 2011 m. augo 4,3 proc. Šios šalies ūkio plėtrai praėjusiais metais daugiausiai teigiamos įtakos turėjo sparčiai augusios investicijos ir vartojimas. Nepaisant gerų eksporto sektoriaus rezultatų, sparčiai augęs importas mažino teigiamas augimo tendencijas. Šiais metais Rusijos augimas sulėtės nežymiai ir sudarys apie 4,1 proc.

Šiandienos „Lietuvos žiniose“ rašoma, kad pernai mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos institucijos išsimokėjo 6 milijonus litų premijų. Didžioji dalis premijų išmokėta švenčių progomis. Neįtikėtina, kad tuomet, kai nedarbas šalyje tebesiekia 14 proc.

Atrodytų, kad tarp 1940-ųjų – Lietuvai politiškai lemtingų nepriklausomybės praradimo ir 2012-ųjų – politiškai lyg ir stabilių, nepriklausomybei niekuo negresiančių metų tikrai sunku būtų surasti ką nors bendra. Vis dėlto, tam tikrų paralelių net ir neilgai ieškojus galima rasti. Kas buvo Lietuvai 1940-ieji, o tiksliau tų metų birželis? Tai buvo nepridengtos agresijos laikas, prasidėjęs žinomu Maskvos birželio 14 d. ultimatumu.

Lietuvoje bene kas mėnesį paskelbiama apie pradėtą dar vieną skandalingą ikiteisminį tyrimą. Tik dažniausiai šios bylos tyliai miršta prokuratūrose ar teismuose. Lietuviai yra talentinga tauta. Jie vagia iš visų sričių: valdiškų įmonių, statybų, energetikos sektoriaus, privatizuojant didžiules įmones, sudarant monopolines sąlygas ir net tiesiai iš Seimo kasos. Ir tai daroma drąsiai, vos ne atvirai.

Simbolių galią žmonija suprato jau seniai – daug seniau nei atsirado pirmosios valstybės. Pirmykščiuose kultuose jau buvo naudojami daiktai, kurie buvo sudvasinami suteikiant jiems privilegijuoto visuomenės nario statusą arba pritaikant bendravimui su bekūnėmis dvasiomis (dievybėmis) ar gamtos galiomis. Ir stabai, ir fetišai buvo uoliai saugomi, jų naudojimas – reglamentuojamas, o jiems padaryta „skriauda“ buvo laikoma nusikaltimu, už kurį būdavo skiriama griežta bausmė.

Internetą galima vadinti reiškiniu, kuris keliais pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai keitė šiuolaikinio pasaulio veidą. Verta kalbėti ir apie politinę interneto įtaką, o tiksliau – apie globalaus informacinio tinklo įtaką politiniams procesams. Neatsitiktinai akcentuojamas labai svarbus globalaus tinklo (World Wide Web) vaidmuo prieš metus praūžusiuose įvykiuose, kuriuos visi žino Arabų pavasario vardu. Šiandien kalbos apie realią interneto galią iš esmės įgauna naują aktualumą.

Jau beveik du dešimtmečius Lietuvos laisvosios rinkos institutas skaičiuoja ir skelbia Laisvės nuo mokesčių dieną ir kone kasmet sulaukia kritikos dėl „antivalstybinės“ veiklos, nes, pagal kritikus, absurdiška galvoti, kad mokesčius mokame valdžiai, o po to jau gyvename sau. Esą mokesčiai mokami ne valdžiai, o mokykloms, ligoninėms, pensijoms, policijai ir kitoms paslaugoms finansuoti – tam, kuo naudojasi mūsų vaikai, tėvai, seneliai, mes visi.

Kaip manote, koks reiškinys yra nusakomas žodžiais: prievarta, nužmoginimas, brutalumas? Daugelis gali sakyti, kad tai bent iš dalies apibūdina šiuolaikinės valdžios veikimo konceptą, kuris kartais pasireiškia principu : nenori – priversim, neduosi – atimsim ir panašiai. Prasmės ryšys čia tikrai yra, bet vis dėlto aukščiau išvardyti žodžiai naudojami norint paaiškinti kultūros tyrinėtojos Jane Caputi įvesta kasdienės pornografijos terminą.

Kaip mes dirbame, kaip elgiamės? Kaip necivilizuoti. Juk dažnas lietuvis – ir tinginys, ir vagis. Ir to nepaneigsi, tai nulemta istoriškai. Jei mūsų seneliai ir proseneliai įkalė vyresniajai kartai, kad norint turėti reikia labai daug ir sunkiai dirbti arba gerai galvoti, tai ir dirba iki devinto prakaito nebent šiuolaikiniai... pensininkai. O juos keikiame, kad neužleidžia vietos jaunimui. Brenženvo laikais ugdyti tėveliai ir jų vaikai, dar nepradėję karjeros, jau laukia pensijos.

Lietuvos piliečių vaizduotę audrinanti byla kažkodėl prasidėjo būtent Didįjį ketvirtadienį, kada krikščionys mini garsios istorinės bylos pradžią – bylos, kurią ženklina išdavystė, suėmimas, teismas, nuosprendis ir kiti stulbinami dalykai. Deja, lietuviškoji byla nesibaigs per kelias dienas, o ir ją užvertus, vargu ar visuomenė pripažins, kad Lietuvos teisėsauga atgimė iš naujo. Štai Ispanijoje... Beveik tomis pačiomis dienomis Ispanijoje irgi prasidėjo stulbinama byla.

Lietuvos premjeras A. Kubilius praeitą savaitę vėl išreiškė norą kuo greičiau įsivesti eurą ir vis dar tikisi tai padaryti 2014 metais. Suprantama, įsivedusi eurą, Vyriausybė dar kartą įrodytų savo buvimą Europos Sąjungoje ir kuo artimesnio integravimosi užsidegimą. Tačiau ar verta mums įsivesti ir taip jau sirguliuojantį eurą. Nenoriu būti pranašu, bet, atrodo, euro valiuta artimiausiu metu pati patirs transformaciją, kaip ją jau patiria visa Europos Sąjunga krizės akivaizdoje.

Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje. Apie tai dabar nuolat rašo laikraščiai, kalbama televizijos ir radijo laidose, diskutuojama autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio. Sunku būtų rasti žmogų, kuris sunkią akimirką niekada nesvarstė: dar bandyti kapstytis ekonominės krizės nualintoje gimtinėje, ar skaudama širdimi atsisveikinti su šeima, draugais ir ieškoti vietos po saule svetur.Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo beveik 60 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst.

Nuo vaikystės prisimenu mano bendraamžiai laukdavo Kalėdų, o aš Velykų. Man nerūpėjo Kalėdų Senio menkaverčiai niekučiai, rūpėjo tikroji dovana, kurią kasmet kiekvienas gauname – pavasaris, saulė, žaluma, žiedai, gamtos prisikėlimas. Be to, labai mėgau marginti kiaušinius, ir kaime tai buvo vienintelė tikrai vertinama vizualinio meno rūšis visa kita priskiriant teplionėms.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Šventajame Rašte parašyta: „Jeigu tau davė per kairį skruostą, atsuk dešinį.“ Šį pamokymą daug kas supranta taip: „Tapk geras, nesmurtauk ir nuolankiai, be pasipriešinimo, priimk skriaudas.“ Bet ar toks supratimas nedaro nukentėjusįjį pasyvia auka, nestabdančia blogio savo neveiklumu, Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis visiems žinomas pamokymas tarsi pats sau prieštarauja.

Beveik prieš ketverius metus sukaupiau ryžto ir paklausiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:  “ar žmonės dalyvavę pensijų kaupime ir jau išėję į pensiją pajuto kokią nors naudą, t.y. ar jų pensija yra didesnė už išėjusių į pensiją žmonių, kurie nedalyvavo pensijų kaupime ir liko „Sodroje“?“ Ministerijos atsakymas buvo aptakus: “Nuo pensijų sistemos reformos praėjo tik 4,5 metų [šiuo metu jau 8] – pernelyg trumpas laikotarpis, kuris leistų spręsti, ar dalyvavimas pensijų kaupime u...

Visi žinome, kad kartais nėra lengva atskirti tiesą nuo melo. Kas gi lieka mums visiems, besimaudantiems gausios ir prieštaringos informacijos jūroje? Ar iš tikrųjų taip jau neįmanoma išsiaiškinti tiesos, kokia skaudi ji bebūtų? Manau, kad viskas yra įmanoma, kai žmonės sugeba mąstyti patys, o nesivadovauja primestais stereotipais, ir jei tie žmonės nėra praradę pamatinių moralinių orientyrų.

Vienos Vilniaus gimnazijos abiturientas Kazimieras pasakoja, kad jau dešimtoje klasėje nusprendė, kur studijuos. Jis užsibrėžė įstoti į privatų universitetą Vilniuje, tad labai stengėsi gerai mokytis, nes tik geri pažymiai jam atvertų šio universiteto duris. Galima sakyti atvertų dvejas duris, įskaitant ir finansines, nes gerai besimokantys moksleiviai savo studijų krepšelį galėjo nusinešti į tą aukštąją mokyklą, kurią pasirinko, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos.

„Gaidys, gaidys – teisėjas gaidys“, – taip skanduodavo dabar griūvančio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono, Vilniaus sporto rūmų ar Kauno sporto halės tribūnos per futbolo ir krepšinio varžybas, kai buvau paauglys. Taip pat skanduoja dabar. Ar nuo to sudreba futbolo arba krepšinio pamatai? Kažin. Nepamenu, kad net sovietmečiu dėl tokių skanduočių anos epochos milicija būtų ką nors „sėmusi“. Tiek demokratijos ir sveiko proto net ana sistema galėjo sau leisti. Kartais būdavo už ką, o kartais – ne.

Artėjant rinkimams, eilinį kartą bandoma manipuliuoti socialiniai orientuotos ekonominės politikos tikslais ir sumažinti PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, prie kurių priskiriama atšaldyta mėsa, naminių paukščių atšaldyta mėsa, pienas, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,5 proc. ir šviežių naminių paukščių kiaušiniai su lukštais. Šiuos produktus kaip būtiniausius įvardino patys Lietuvos gyventojai, taigi viskas atrodo objektyvu ir patikima.

Kuo tema karštesnė, tuo sunkiau įsiterpti į pokalbį. Apie Garliavos mergaitę dabar šneka visi, tačiau 99,9 proc. kalbančiųjų rūpi praeitis. Vaikai suauga greitai Vienas būdų būti išgirstam – kalbėti apie D. K. ateitį. Ne tokią ir tolimą – dešimtmetis prabėgs kaipmat. Dokumentuose ji dabar įvardijama kaip „mažametė D. K.“, tačiau po 10 metų mergaitė bus pilnametė. Gal jau ištekėjusi.