Komentarai ir analizė

Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam. Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų. Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms. Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų.

Ketvirtadienį  Lietuvos statistikos departamentas paskelbė infliacijos prognozę gegužės mėnesiui. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota infliacija 2012 m. gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, gali sudaryti 0,0 proc. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, gali siekti 2,5 proc. Pasak statistikų, bendrojo kainų lygio augimą pristabdys nustojusios didėti maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos.

Visai neseniai gavau žinią su prierašu „ribotam naudojimui" ir kadangi nesu pasirašiusi įsipareigojimo neviešinti vadinamųjų valstybės paslapčių, tai gautą žinią pranešu visiems - joje teigiama, kad Lietuvoje jau net nebe trys, o du milijonai gyventojų. Tiesa tai ar ne, spėliokit patys. Man įdomiau tai, kad populiariausia emigracijos kryptis išlieka JK.

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Pradėjus kelti klausimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ekonominio pagrįstumo bei reikalingumo Lietuvai, pastaruoju metu viešojoje erdvėje sustiprėjo opozicija diskusijoms šiais klausimais bei padaugėjo Vyriausybės atstovų pranešimų su įvairiais VAE ir alternatyvių šaltinių generuojamos elektros energijos savikainos palyginimais. Šių palyginimų ypač padaugėjo po viešojoje erdvėje pasigirdusių iniciatyvų surengti referendumą dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

Šių metų pavasarį auksas prarado savo „blizgesį“ – daugelis analitikų mažino šio metalo kainų prognozes. Padidėjęs finansų rinkų dalyvių rizikos apetitas buvo žalingas aukso rinkai. Tačiau net ir akcijų rinkoms gegužės mėnesį pasukus žemyn, auksas, kaip alternatyvi investicija, neatrado paspirties brangimui. Nepaisant neigiamų šio metalo kainos pokyčių pastaruoju metu, aukso nereikėtų nurašyti kaip neperspektyvios investicijos.

Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes. – Ką prieš 40 metų žmonėms reiškė drastiškas R. Kalantos poelgis? – Balsas.lt paklausė signataro A. Patacko.

Laisvė, privatumas ir nuo to neatsiejamas žmogaus orumas Europoje ir Lietuvoje vis labiau nuvertėja, nes jų neįmanoma apskaičiuoti kasos aparatais ir apmokestinti. Maklinėjant po saulėtojo Stambulo (beje, derėtų rašyti Istanbulas, atsikratant primestos rusiškos formos) turgų teko matyti netgi kasos aparatų. Kitaip nei mūsų Gariūnuose, niekas neprotestuoja – stovi, tegul stovi. Vienoje iš 39 miesto savivaldybių, kuri kaip tik prižiūri minėtą turgų, paklausiau apie tų aparatų naudą.

Jau daug kartų sakyta ir pakartota, kad Lietuva turi net du nacionalinius stadionus. Vienas jų, tas kuris ant Šeškinės kalvų sostinėje, niekaip nepasistato, o antrasis – senasis „Žalgirio“ – vis dar negali sugriūti. Apsilankymas Istanbule (lietuviai vis įkyriai vartoja rusišką formą Stambulas) pakišo idėją, kurią viešai siūlau mūsų nevykusiems statytojams. Bent jau lėšų rinkimui.

Vienas amoralumo apibrėžimų yra toks: tai idėjinės orientacijos principas, sąmoningai neigiantis moralines normas ir visuotinai priimtas padoraus elgesio taisykles, nihilistinis požiūris į bet kokias dorovines nuostatas. Kalbant apie amoralią asmenybę paprastai primenama, kad jai būdinga kraštutinė degradacijos  forma, žiaurus, priešiškas ir savanaudiškas požiūris į žmogų, panieka visuomenės nuomonei ir padorumo taisyklėms.

Prieš kelias dienas į „Valstiečių laikraščio“ redakciją užsuko pagarbaus amžiaus moteris ir papasakojo, kaip pastaraisiais metais sukčiai nuolat išbando jos budrumą. Štai prieš savaitę nedidelėje turgaus krautuvėlėje pardavėja laputė iš senolės norėjo nugvelbti penkis litus. Tai daug, nes senutės pensija nedidelė. Senutė pastebėjo, kad pardavėja elgėsi gudriai: paduoda prekę, suberia į delną grąžą ir iš karto kreipiasi į kitą pirkėją, o tu, močiute, netrukdyk, greičiau pasitrauk nuo prekystalio.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius. Priedangos operacija Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Profesinės etikos problemos šiuo metu sulaukia daug dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visame posovietiniame regione. Teisininkų bendruomenė yra atsidūrusi po visuomenės padidinamuoju stiklu: teismo, prokuratūros ir teisėtvarkos įstaigos raginamos inicijuoti esminius pokyčius savo veikloje ir kelti vis aukštesnius profesinės etikos reikalavimus. JAV teisės specialisto prof. Howardo W. Brillo mintys tokiame kontekste neabejotinai vertos dėmesio.

Tarsi girgždantis vežimas į pabaigą rieda dar viena mūsų kas ketveri metai renkamos valdžios kadencija. Kiek čia liko iki spalio vidurio, kai vėl turėsime apsispręsti, už ką balsuosime, kam patikėsime savo valstybės vairą.Norinčiųjų sėsti prie to vairo Seime daug, galinčiųjų iš tiesų vairuoti – kur kas mažiau. Todėl pasirinkimas ir vėl bus gana nelengvas.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Mažai kas abejoja dėl Kinijos Liaudies Respublikos dominavimo XXI amžiuje. Jį lydės šalies spartus ekonominis augimas, strateginis potencialas, milžiniška vidaus rinka ir didžiulės investicijos į infrastruktūrą, švietimą, tyrimus bei plėtrą ir masinis karinių pajėgų telkimas. Tai reiškia, kad politiniu ir ekonominiu požiūriu mes žengiame į Rytų ir Pietryčių Azijos amžių. Neužmirškime, kad jei Kinijos iškilimas būtų nepavykęs, pasauliui būtų žymiai blogiau.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies eksportas išaugo 11,9 proc., o importas – 13,0 proc. Palyginti su šuolišku augimu 2010 ir 2011 m., kai eksportas kasmet ūgtelėdavo trečdaliu, plėtra ženkliai sulėtėjo. Vis tik pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra gana „nekalta“, t. y. statistinė, nes jau pernai Lietuvos eksportuotojai sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų.

„O, sporte! Tu – taika?“ Artėja ta diena, kuomet „tikri vyrai“ privalės atsisėsti prie televizorių ekranų, „tikri patriotai“ ant savo automobilių pakabins tautinės simbolikos pakaitalus, o korporacinės medijos turės kuo be vargo užpildyti programų tinklelius. Milijardus svarų, zlotų ir grivinų kainuojančios „sporto šventės“ šią vasarą pradžiugins jų rengėjus.

Lietuvoje eilinį kartą susipliekta dėl smulkmenų – leisti pavardžių rašyboje vartoti nelietuviškas raides, tokias kaip w ar q, ar neleisti. Neleidėjai mėgsta aiškinti, kad tų w ir q reikia tik emigrantams, o kiti lietuviai puikiausiai be jų apsieina. Arba tvirtina, kad nelietuviškų rašmenų įvedimas sugriautų seniausios indoeuropietiškos kalbos pamatus. Va čia tai bent! Tai nuo tų pamatų ir pradėkim.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

  Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė balandžio mėnesio Vartotojų kainų indeksą (VKI). Buvo prognozuojama, kad Lietuvoje infliacija toliau mažės nuo 3,6 proc. kovo mėn. iki 3,1 proc. Tokį patį lygį rodė ir „Reuters“ agentūros apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis. Lietuvos statistikos departamentas patvirtino prognozes pranešdamas, jog balandžio mėnesio metinė infliacija sudarė 3,2 proc.

Prancūzija pasuko į kairę. Taip apžvalgininkai – vieni su nuogąstavimo gaidele, kiti vildamiesi ryškių socialinių pokyčių – apibūdina socialistų kandidato Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture. Tiesa, atotrūkis nuo dešiniojo centristo Nicolas Sarkozy buvo tik kiek didesnis kaip 3 proc.

2012 m. balandžio 17 d. Varšuvos universitete Tomas Venclova skaitė paskaitą „Aklybę galima prasklaidyti“, nors anot paskaitininko, o jei pagarbiau, vieno žinomiausių mūsų intelektualų, rašytojų, publicistų, toji paskaita turėjo vadintis „Sizifo darbai, arba iš lietuvio, besistengiančio pagerinti lenkų ir lietuvių santykius, patirties“. Tokį ilgą pavadinimą T.Venclova iš pradžių pasirinko todėl, kad  žvelgdamas į dabartinius Lenkijos ir Lietuvos nesutarimus, jautėsi „kaip Sizifas, kuris rit...

Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai patiria politinę krizę (jau praėjo tas laikas, kai viskas atrodė nerimta), ir prošvaisčių nematyti – priešingai, situacija tik blogėja.

Artėja ta diena, kuomet „tikri vyrai“ privalės atsisėsti prie televizorių ekranų, „tikri patriotai“ ant savo automobilių pakabins tautinės simbolikos pakaitalus, o korporacinės medijos turės kuo be vargo užpildyti programų tinklelius. Milijardus svarų, zlotų ir grivinų kainuojančios „sporto šventės“ šią vasarą pradžiugins jų rengėjus. Manote, kad turėjau įrašyti įprastą žodžių junginį „sporto aistruolius“? Jei taip, tada panagrinėkime, kas šiandien yra yra vadinamasis didysis sportas.

Nenuslogstanti įtampa Garliavoje: klausimų – daug, atsakymo – nė vieno. Beveik visa teisėsaugos sistema (policija, prokuratūra, teismai) savo ar ne savo noru įvelta į karą dėl mergaitės. Tyrimas po tyrimo, o rezultatas – kaip visada. Bet kokiu atveju laimingos pabaigos, regis, nesulauks niekas. Vienam – ikiteisminis tyrimas, kitam – bauda, trečiam – grasinamas laiškas.

Svarstant, kiek naudos Lietuvai atnešė narystė Europos Sąjungoje (ES), nereikia pamiršti, kad iš tų aštuonerių buvimo joje metų penkeri buvo „riebūs“, o treji „liesi“. 2009-aisiais smarkiau užgriuvęs sunkmetis nesibaigė, todėl nereikia norėti, kad lietuviai vienareikšmiškai vertintų ES. Per aštuonerius metus keitėsi ne tiktai Lietuvos ekonominė būklė, jos piliečių nuotaikos, bet ir pačios ES sandara.

Iki Sekminių gyvename Kristaus prisikėlimo nuotaika. Prisikėlęs iš mirties Viešpats mums primena, kad turime draugą, brolį, kuris myli mus ir trokšta mums gero tiek, kiek nepajėgtų trokšti ir padaryti net pats geriausias draugas. Kristus prisiėmė kančią ir mirtį, nes norėjo, kad mes visi būtume laimingi čia, žemėje, o kai ją paliksime – per visą amžinybę. Per jo mirtį mes tapome Dievo vaikais, jo broliais ir seserimis.

Visai neseniai į Airiją emigravę lenkai prieš kurį laiką pareiškė, kad lenkų kalba drauge su airių ir anglų kalbomis turėtų būti pripažinta oficiali valstybinėse įstaigose. Šios iniciatyvos autorius šešerius metus Airijoje gyvenantis lenkų žurnalo „Sofa“ leidėjas Marcinas Vrona tuoj pat sulaukė karšto tautiečių palaikymo.Savo planus lenkai grindžia tuo, kad į svetingai juos priėmusią Airiją lenkų dabar prigužėjo tiek, kad jie tapo antra pagal dydį etnine grupe šioje šalyje.

Praeitą savaitgalį Anglijos lietuviai išsirinko žaviausią ponią. Pačiame renginyje nebuvau, tad nekomentuosiu. Įdomiau pakalbėti apie tas pasipiktinimo ir apkalbų bangas, kurios kyla po kiekvieno nesvarbu kokio rango ir apimties konkurso, kuriame pagrindinė vertybė yra moters išorė. Apkalbų ašis dažniausiai sukasi apie tai, kad viena ar kita konkurso dalyvė atrodė kaip „karvė ant ledo“, ar dar blogiau.

Prieš aštuonerius metus vykusi Rolando Pakso apkalta dėl jo - tuometinio prezidento priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, rodos, nuėjo į tolimą praeitį. Tačiau naujausi įvykiai, susiję su neseniai priimta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, leidžiančia R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, vėl sugrąžino eksprezidento vardą į naujienų eilutes.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 6-ąjį straipsnį genocidas – tai baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Osmanų imperijos vykdytas armėnų genocidas, ko gero, atitinka klasikinį šio masinio nusikaltimo apibrėžimą. Neseniai, balandžio 24-ąją, sukako 97-eri metai nuo tos dienos, kuri laikoma armėnų genocido pradžia.Juos vijo į dykumą.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 valandų per dieną.

Iš pirmo žvilgsnio galime surasti daugybę formalių „violetinės revoliucijos“ panašumų su pasauliniais judėjimais prieš kapitalizmą, tokių kaip „Arabų pavasaris“, „Democracia Real“ ir „Užimk Volstrytą“. Visi šie judėjimai yra populiariosios kultūros fenomenas, t.y. judėjimai yra organizuojami, visų pirma, pačių žmonių, o ne politinių partijų ar organizacijų (tiesa, galima prieštarauti, kad Kedžio palaikytojų judėjimas yra finansuojamas ir manipuliuojamas kelių asmenų, bet kaip ir mergaitės „užver...

Ne taip seniai Rusijos žiniasklaidoje šmėkštelėjo žinutė apie tai, kaip moteris ir vyras grasindami ginklu kažkur prie Vologdos pagrobė sraigtasparnį „Mi-2“ ir išskraidino iš šios srities pataisos darbų kolonijos pusę (12 metų) bausmės laiko už trijų žmonių nužudymą ir apiplėšimą iškalėjusį draugą recidyvistą, nuleidę jam virvines kopėčias. Bokštelyje budinti apsaugininkė iššovė porą šūvių, tačiau nepataikė. Pagrobtą sraigtasparnį pareigūnai vėliau rado paliktą greitkelyje.

Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad šiandieninė kapitalistinė ekonominė sistema vieną dieną turėtų žlugti. Tokias kalbas skatina su kapitalizmu susijusios problemos: vis labiau gilėjančios ekonominės krizės, didėjantis nedarbas ir skurdas, mažėjantys riboti gamtiniai ištekliai, didėjanti socialinė nelygybė, vartotojiškos visuomenės augimas ir daugelis kitų, kurios, anot šios sistemos kritikų, yra kapitalizmo pasekmė.

Vyriausybė apsvarstė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kad pateiktų ją Seimui. Tokia strategija – būtinas dalykas, ir nieko keisto, kad ji kuriama. Keista yra veiksmų seka. Strategija bus pateikta Seimui kartu su keliais energetikos plėtrai svarbiais įstatymais.

(Žiniasklaidos ir politikos mokslų studentams apie konstitucines „sarginio šuns“ funkcijas) Nustebino sistemingų koordinuotų pastangų mastas. Iš visų medijų labiausiai išsiskyrė „Lietuvos ryto“ laikraštis ir interneto portalas. Šis laikraštis iš anksčiau pasižymėjo ypatingais ryšiais su VSD ir kitomis jėgos struktūromis kaip Generaline Prokuratūra, sprendžiant iš to, kad būtent šiame laikraštyje būdavo paviešinama „reikalinga“ informacija iš slaptų pažymų.

Prie gausybės Lenkijos skundų prieš Lietuvą Europos institucijoms neseniai prisidėjo dar vienas:  Lenkijos piliečių Tomaszo Snarskio ir Jozefo Slomos peticijos dėl Lietuvos lenkų padėties. Jas balandžio 24 dieną nagrinėjo Europos Parlamento Peticijų komitetas. Apie ką kalba T.Snarskio peticija (panaši yra ir antroji)? Apie tą patį: tragišką lenkų padėtį Lietuvoje.

Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP. Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio.

Kadaise tikėjau pasaka apie informacinę arba lietuviškai žinių visuomenę, kuri bus pajėgi išspręsti visas bėdas, o apsišvietęs, t.y. informuotas žmogus galės laisvai ir sąmoningai priimti sprendimus. Skamba gražiai, bet, deja, vietoj žinių visuomenės buvo sukurta informacinio šiukšlyno visuomenė.

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Didžioji Britanija ketina perleisti 82 proc. valstybės kontroliuojamų „Royal Bank of Scotland“ akcijų. Pirkėjas – valstybinis fondas iš Abu Dabio. Šiame kontekste vėl prabilta apie augantį islamiškojo pasaulio finansinį potencialą. Kuklūs bandymai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje išsivystė į trilijonų JAV dolerių vertės verslą. Rinkos žaidėjai vieningai tvirtina, kad islamo finansų pasaulio laukia šviesi ateitis.

Neseniai toks vienas atseit generolas, tokiame viename interneto portale bandė šmaikštauti ar raudoti (tiksliai taip ir nesupratau), dėl iš vidaus neva griaunamos valstybės. Tikiuosi, būsimasis feldmaršalas (juk dar nevėlu?) neįsižeis, kad pakartojau jo pavadinimą ir kiek parafrazuosiu jo teiginius. Taigi norint sugriauti demokratinę sistemą reikia išties padaryti viską, kad iš tokios valstybės bėgti arba į valdžios pusę tiesiog nusispjauti norėtų kuo daugiau žmonių.

Versijos gali padėti užlipti ant kelio, pasišviesti į priekį visiškoje tamsoje, tačiau, kaip žinome, ne visos versijos galop pasiteisina. Išsakydamas „savo įvykių versiją“ žmogus iš esmės deklaruoja savo nuomonę, nors, galimas daiktas, nuomonės vadinimas versija jau yra savotiškas tokios nuomonės titulavimas, pakėlimas į aukštesnį rangą, įsipareigojant ne tik tuščiai pliaukšti liežuviu, bet ir, jeigu yra tokia galimybė, ieškoti faktų bei loginių sąsajų, leidžiančių pagrįsti didesnį ar mažesnį nu...