Komentarai ir analizė

Atrodė, kad po visų neginčijamų teismo sprendimų, išteisinusių Laimutę Stankūnaitę, Seimo nutarimo, patvirtinusio, kad nebuvo jokios pedofilijos, naujausio Lietuvos atstovės Europos  Žmogaus teisių teisme Elvyros Baltutytės pareiškimo apie neišvengiamą Lietuvos pasmerkimą Europos teisme dėl pagrobtos mergaitės neatidavimo motinai, bent kiek išsilavinęs žmogus jau nedrįs rašyti, kad nereikia vykdyti teismo sprendimo ir negrąžinti dukrelės mamai.

Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta. Kainos ir oro sąlygos Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos.

Ruoškitės, ponai rinkėjai. R. Paksas grįžta. Sumurkdytas Lietuvoje, 2004 metais išmestas iš Prezidentūros it musė iš barščių. Išmestas ne kaip kokia eilinė musė, o kaip „prezidentinė“ musė iš „prezidentinės“ lėkštės ir tokių pat barščių. Ir nors jau praėjo beveik 10 metų, didelė dalis R. Pakso šalininkų jį iki šiol vadina Prezidentu. Mano galva, vadina tiksliai, nes jį išrinko žmonės.

Nesiaiškinsiu, kas teisus, ir kas ne. Ir ne todėl, kad neturėčiau šiuo klausimu nuomonės. Turiu labai aiškią, nes teko sutikti Venckienę Londone su sūnum ir globotine, ir mergaitės prisirišimo prie tetos tik aklas būtų nepastebėjęs. Tai, kad Lietuvos teisėsauga akla, visi žinome. Tačiau kodėl tyli politikai ir kodėl iš prezidentūros ateina raminimas, kad politikai neturėtų kištis. Prezidentė pačiulbėjo, kad smurto naudoti pries vaiką negalima, bet juk ir toliau smurtaujama.

Kaip Laima Stankūnaitė elgtųsi patekusi pas karalių Saliamoną? Kaip išlaikytų širdies teisingumo testą: leistų perplėšti dukrą pusiau ar paliktų ją globėjams? Šiandien Seimo pirmininkė Irena Degutienė radijo eteryje pasiūlė, kad aštuonmetės mergaitės mama išmintingiausiai pasielgtų kurį laiką palikusi dukrą toliau gyventi pas senelius ir tetą.

Tiesą sakant, šis straipsnis patektų į proginių rašinių kategoriją – kovo 29 d. sukanka aštuoneri metai, kai Lietuva įstojo į NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jei ne keletas narystės aspektų, kurie ir šiandien verčia diskutuoti, aiškinti ir aiškintis, abejoti ir prognozuoti. Ilgas kelias į saugumą Pradžiai priminsiu keletą tarpinių pagrindinių stotelių kelyje į Aljansą.

Kai kam buvusių sovietinių respublikų gražinimas į SSRS orbitą atrodo juokingas, absurdiškas ir nerealus. Iš šios idėjos dažnai pasišaipoma, o apie ją užsimenantys autoriai pravardžiuojami „rusofobais“ ar net Amerikos agentais, siekiančiais komplikuoti Lietuvos ir Rusijos santykius. Būtų juokinga, jei nebūtų rimta. Kremliaus sirenos tebevilioja.

Teisingumą vykdo teismai, jų sprendimai privalo būti gerbiami ir vykdomi. Tai malda, kurią mokame visi. Kiek sunkiau, kai reikia ne vien melstis, bet imti ir padaryti. Užduodu paprastą, kiek politinį, kiek teisinį, o kiek žmogišką klausimą. Adresuoju jį valiams, grybauskaitėms, grinoms, (post)palaičiams, kūriams, jų draugams ir standartiniams prokurorų trubadūrams žiniasklaidoje.

Šiuolaikiniam vyrui lemta visko ieškoti. „Metimo krepšinio aikštelėje“, laimės Anglijoje, sielos ramybės, prasmės, ypač „savęs“ – guru, „Wikipedijoje“ ar vienuolyno Tibete pagalba, ir niekas nebeatitenka mums veltui.

Anekdoto herojus iš anų „perestroikos“ laikų, paklaustas, koks naujas gyvenimas, atsakė: „Kaip šuns – pavadėlį pailgino, maisto dubenį patraukė tolyn, užtat loti gali, kiek nori.“ Šiandien anekdotą tektų perrašyti. Triukšmauti gali į valias (visuomenės pyktis ir nepasitenkinimas net skatinamas ir kurstomas). Dubenėlis – pustuštis, tačiau pavadėlį atrišo, todėl maisto gali ieškoti pas turtingiau gyvenančius kaimynus.

Esu kadaise rašęs, apie vieną procesų su grįžtamuoju ryšiu rūšį – tąsyk nagrinėjau, kas yra mirties spiralė. Toji yra labai pavojinga, nes gali pasibaigti krachu. Užburtas ratas yra visiškai kitoks: jis stabilizuojasi tam tikroje būsenoje ir paskui nepajudinamai sukasi, darydamas visai ne tai, ką reikia. Taip, užburtas ratas – tai dar viena iš vadybos sąvokų.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet. Blogis Latvių gatvėje Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.

Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas netikras NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiojo vado admirolo Jameso Stavridžio profilis. Situacija atrodo labai komiška. Juk visi, kas norėjo, galėjo sužinoti, kad profilį sukūrė kinai. Esą taip jie siekė pasinaudoti tikrojo Stavridžio aktyvumu socialiniame tinkle, prisivilioti admirolui artimus žmones ir surinkti apie juos asmeninę informaciją.

2012 Kovo 18 vakare paleidau apklausą apie tai, kaip vertinami paskutiniai įvykiai, prasidėję nuo Snoro ir straipsnių spaudoje, įsisiūbavę, kai Raimundas Palaitis kažkodėl nusprendė atleisti FNTT vadovus ir virtę Vyriausybės krize po to, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą, nors tokį sprendimą priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tiesą sakant, konservatoriška propaganda užkniso juodai. Kuo arčiau rinkimų, tuo labiau jų įžūlus išsidirbinėjimas peržengia sveiko proto ribas. Susidaro toks įspūdis, kad jie (konservatoriai) Lietuvos žmones laiko avinų banda. Norite faktų? Prašau! Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, gavęs VSD apžvalginę pažymą, pareiškė, kad Lietuvoje kol kas nėra terorizmo grėsmės, tačiau didelį nerimą kelia Visagino atominės elektrinės projekto antipropaganda.

Stebint pastarojo meto įvykius turbūt ne man vienai susidarė įspūdis, kad Europos Parlamento reakcija į vienus ar kitus įvykius bendrijos šalyse kartais nėra visiškai adekvati. Ypač tai pasimatė priėmus Vengrijos Konstituciją. Šią savaitę paaiškėjo žadėtosios priemonės, kurių prieš vengrus numatyta imtis. Kovo 13 d. ES finansų ministrai savo susitikime pareiškė, kad jeigu Vengrija nesumažins biudžeto deficito, jai bus sustabdyta Europos struktūrinių fondų parama.

Antsvoris kamuoja vis didesnę visuomenės dalį. Tokiose valstybėse kaip JAV ar Australija nieko nebestebina žmonės, kurių judėjimas primena ne ėjimą, o varganą krypavimą. Nutukimas sparčiai plinta daugumoje išsivysčiusių valstybių, tačiau tuo pat metu šios epidemijos požymių galima išvysti ir kylančiuose ūkiuose bei vargingai gyvenančiose šalyse.

Apie būtinumą komunistinius nusikaltimus prilyginti nacistiniams. Teisių lygybės idėja ir Romos Statutas Pirmoje straipsnio dalyje jau aptariau, kad 1948-aisiais apibrėžta genocido sąvoka yra pernelyg siaura. Dabar pasvarstykime, ar yra juridinis pagrindas ją atmesti. Dalykas tas, kad Romos Statutas nėra atskiras dokumentas, jis priklauso Jungtinių Tautų chartijos dokumentų visumai.

Užrakinkite nuteistųjų šaldytuvus, uždarykite blogas, kaip jie teigia, parduotuves ir nebeduokite košės, kuri neva supelijusi. Nuteistųjų už gerus darbus streikas liausis gana greitai – mušti nereikės. Nehumaniška ir neeuropietiška, tad juridiškai atsiimu. Tarkime, kad juokauju. O jei rimtai, tai užvis labiausiai erzina viešojoje erdvėje (ypač interneto komentaruose) pasirodantys riksmai, panašūs į tokį: „TAI KAD SĖDI NE MILJONŲ VAGYS O VIŠTŲ,TEISUOLI SUMAUTAS TU.

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios investicinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Emigracija įgavo ypatingą statusą. Emigruoju, vadinasi egzistuoju! Ir nors daug mano tautiečių tikina, kad į Lietuvą mielai grįžtų, tuoj pat išvardija gausybę priežasčių, kodėl to nedaro. Nėra darbų. Per maži atlyginimai. Nepagarbūs darbdaviai. Nesišypsantys veidai. Bloga valdžia. Pikti ir nemandagūs vairuotojai. Slogi atmosfera. Pavydas ir apkalbos. Tą sąrašėlį kiekvienas galite pratęsti, papildydami savais pastebėjimais, kuriuos, jeigu išvengsite keiksmažodžių, bus galima patalpinti anglija.

Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus.

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje. Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė įvaldė šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės taktiką: kalbėti žmonėms tai, ką jie nori girdėti. To visiškai užtenka populiarumui išlaikyti. Neseniai viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlių I. Degutienė tautai pabėrė porą perliukų. Pirmasis – po savo partijos ir prezidentės mūšio dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadų atleidimo ji pareiškė siūlanti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak I. Degutienės, jie galėtų būti surengti liepą.

Kaip staigiai prasidėjo valdžios krizės „paūmėjimas“, taip netikėtai ir baigės: vidaus reikalų ministras R.Palaitis, pašokdinęs visą Lietuvą, staiga sutiko atsistatydinti.

Balsas.lt vaizdo konferencijoje kalbins teisingumo ministrą ir Remigijų Šimašių ir kviečia užduoti jam klausimus komentaruose. Žemi pasitikėjimo teismais ir teisėsauga reitingai, visuomenės protestai tarsi kuria savotišką antiteisinę atmosferą šalyje.

Raoulis Vaneigemas (g. 1934) – anarchistinių pažiūrų kairysis Belgijos rašytojas ir filosofas, vienas iš Situacionistų internacionalo (1961–1970) įkūrėjų, kultinės knygos „Kasdienio gyvenimo revoliucija: traktatas apie jaunosios kartos mokėjimą gyventi“ (1967) autorius. Kasdienybės revoliuciją R. Vaneigemas supranta kaip dominuojančios tvarkos, ideologijos, diskurso šalinimą bei spontaniškos, kokybiškos kūrybos įtvirtinimą.

Ar teko kada girdėti apie „Užsienio lietuvių manifestą“? Kas tai!? Na, manifestu paprastai vadinamas tekstas, kuriame išdėstomi ir garsiai paskelbiami tam tikros grupės ar asmens reikalavimai. Neseniai toks Manifestas atklydo iš Norvegijos į mano elektroninio pašto dėžutę. Vienas iš jo teiginių skamba taip – užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Man patinka! O ką galvojat jūs, anglija.

Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti. Plechavičiukas upelyje Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.

Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys vadinamąjį FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) skandalą ir tai, kas šiuo metu vyksta politiniame šalies gyvenime, vadina „kova be taisyklių“, kuri kažkuriai politinei jėgai reikalinga sukelti „dūmų uždangos“ efektui. Vertinant šį skandalą iškyla daugybė paradoksalių faktų, o tai, kaip su juo tvarkomasi, neatitinka jokių tarptautinių politikos standartų ir veda į valdymo krizę.

Stebint politinius šokius su kardais dėl iš darbo labai abejotinais pagrindais išvarytų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų neapleidžia déjà vu įspūdis – tai jau matyta prieš kelis metus. Priesaikos apginti Jei buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas rimtai linkę tikėti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinėmis priesaikomis ginti juos iki galo ir bet kokia kaina – vargas jiems.

Daugiau nei prieš mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje sumirgėjo tokie pranešimai: „teisėjai savo kolegų prašė skirti švelnesnes nuobaudas“; „teisėjai prašė savo kolegų griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų“; „teisėjai ieškojo kontaktų su savo kolegomis Kauno apygardos teisme, nagrinėjusiais jų bičiulių ar pažįstamų bylas“; „įtariama, kad A. Lisauskas pagelbėdavo savo kolegoms, kai šie prašydavo neskirti griežtų nuobaudų administracinėse bylose, pats teisėjas taip pat yra ėjęs pas savo kolegas ir ...

Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Šį įrašą apie žiniasklaidos problemas pradžioje daviau labai ribotam ir specifiniam žmonių kiekiui. Dabar duodu visiems, kam įdomu – tai tiesiog lengva apibendrinto atvejo analizė, kuri nebūtinai sutampa su kokio nors konkretaus leidinio problemomis, tačiau vienus ar kitus panašius sunkumus tikrai patiria didelė dalis žiniasklaidos įmonių.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms.

Tiesą pasakius, šiame portale analitikai nedažnai atidžiau pažvelgia į Lietuvą, jos problemas ir reiškinius, o daugiau vertina geopolitinius, regioninius ar globalinius poslinkius. Tačiau šį kartą mūsų dėmesį atkreipė iš anksto sumanyta ir daugialypė Kovo 11-osios akcija Vilniaus gatvėse. Būtent – akcija, nes į šventę tos margaspalvės eisenos nė kiek nebuvo panašios, o jau tuo labiau – į tegul ir pompastiškas, dažnai prievartines, bet kupinas minios gaudesio sovietines eisenas.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę  grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia  atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels.

Giriamės, kad, kitaip nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, tačiau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo Vyriausybės bendravimas su Kremliaus valdomo koncerno „Gazprom“ vienu vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metų kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuose.

Dažniausiai pasakose ir filmuose gėris nugali blogį. Gyvenime būna gerokai kitaip. Štai pavyzdys: sostinėje vyko nelegalių taksi paslaugas teikiančių įmonių „valymas“. Regis, reikėtų paploti katučių: valdžia ėmėsi kovos su „šešėliu“ ir nesąžiningais verslininkais. Gražu, nors apsiverk. O apsiverkti yra dėl ko.

2012 m. kovo 10 d.  žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“).  Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet  darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje - Abiejų Tautų Respublikoje - gyvenusių tautų santykių.

Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo. Nauji seni pamatai 1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Tokia ir sukurta.

Jeigu į paprastą ir aiškų klausimą – „kiek valandų?“ – jums oriai atsakys, kad laikrodžių taisykla už kampo, o jūsų batai nemadingi – ką pamanysite apie tokį atsakinėtoją? Arba asilas, arba išsidirbinėja. Nors,... gal ir labai gudrus? Panašiai reiktų manyti ir apie tarsi rimtus valstybės vyrus, etatinius politologijos ir teisės viešuosius giedorius bei vargonininkus. Ir kas blogiausia – ne pirmą kartą.

Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtomis energetinio saugumo dilemomis. Kartu vartotojai vis dar kenčia nuo didelės rusiškų dujų kainos, kurią ministras A. Sekmokas žadėjo sumažinti, bet situacija nepasikeitė. Šiame kontekste verta pasvarstyti, kaip Lietuvai būtų protingiausia elgtis strateginėje perspektyvoje, nes pasirinkimas yra.

Tarptautinė moters diena jau seniai išbrukta iš švenčiamų dienų sąrašo, ir joks save gerbiantis žiniasklaidos vienetas, pavyzdžiui, internetinis puslapis Anglija.lt, apie ją neužsimena. Tačiau būtent tomis dienomis, nors gerokai praretėjusiose, bet vis dar egzistuojančiose moterų „nekentėjų“ grupelėse imama ir pasvarstoma apie moterų vietą ir vaidmenį. Kadangi pati esu moteriškė, svarstymai apie moteris man nėra labai įdomūs, bet visada turiu aibes klausimų apie vyrus.

Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų. Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, kad geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų. Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

1995 metų liepos 3 dieną Lietuvos Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (Convention on the Rights of the Child) ir tuo pačiu įsipareigojo: „gerbti ir garantuoti visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai“, „teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei“, „užtikrinti, kad šios teisės bus įgyvendintos vadovaujantis valstybės įstatymais ir įsipareigojimais“. Deja, žinant vieną Lietuvoje plačiai pagarsėjusį Vai...

Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.