Komentarai ir analizė

Praėjusį savaitgalį Vilniuje šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė. Į ją sugužėjo amatininkai ir prekiautojai iš visos Lietuvos, pasižmonėti ir įsigyti Kaziuko suvenyrų plūdo minios žmonių. Mugė, kurios ištakos siekia XVII amžių, tapo pavasario pradžios simboliu, neatsiejama sostinės gyvenimo dalimi. Daugiau mugės privalumų nei trūkumų įžvelgia net tie, kuriems mugė stipriai apriboja galimybes automobiliu pasiekti namus. Šiukšlės po renginio – taip pat tik maža ir greitai ištaisoma smulkmena.

“Estija  yra nedidelė Šiaurės Europos šalis prie Baltijos jūros, Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų sankryžoje. Samuelis Huntingtonas laikė, kad Estijos siena yra Vakarų civilizacijos siena, civilizacijų susidūrimo siena. Tai daro Estiją įdomią istorikams, bet nelengvą žmonių gyvenimui“. Taip pradeda savo knygą „Estijos ekonominis stebuklas“ („The Estonian Economic Miracle“) buvęs Estijos premjeras Martas Laaras.

Ko negalima mums, tas galima jiems. Už ką baudžia mus, už tuos pačius pažeidimus jiems atleidžiama ir atsiprašoma. Čia Lietuva, čia pinigais lyja. Viską valdo litas. Neseniai per vieną televizijos žinių laidą buvo parodyta, kaip Neringoje pradėtas griauti paprasto žmogelio nelegalus priestatas. Prisižiūrėjęs, kaip šalies turtuoliai šioje unikalioje vietoje vieną po kito statosi pastatus, pabandė ir jis. Ir gavo per nagus. Nugriovė žmogaus pastatėlį ir dar liepė susimokėti už darbus.

Įsivaizduokime fantastišką situaciją – Rusijos prezidento rinkimus galų gale laimėjo ne Vladimiras Putinas, o koks nors opozicijos atstovas, su kuriuo siejamos tos šalies demokratizavimo viltys. Koks tai konkretus asmuo, gal ir nelabai svarbu – daug svarbiau, kad jis veiksmais parodytų, jog Rusijos politinis režimas keičiasi.

Seime vėl užregistruotas pasiūlymas, kad reikia didinti ant cigarečių pakelio esantį perspėjimą. Dabar norima, kad perspėjimas siektų ne mažiau 80 proc. pakelio ploto. „Argumentai" kaip visada tie patys: žmogus yra kvailas, nesugeba pasirinkti, pasiduoda reklamai. Nepritariu nei vienai iš šių minčių, bet įrašas ne apie tai. Vadovaujantis ta pačia logika, panašių perspėjimų reikėtų ir ant politinės reklamos.

Seismografas neužmuš žmogaus, jeigu tas nenustvers apnuoginto laido plikomis rankomis. O poligrafas žudo valdininkus. Po smūgio poligrafu žmogus veikiausiai liks gyvas, bet iš posto gali išlėkti. Politikoje viskas šiek tiek kitaip nei gamtoje. Kada žemė dreba, prietaisai tą drebėjimą matuoja. O Lietuvoje matavimo prietaisas gali pats sudrebinti valstybės pamatus.

Diskutuojama, kokią įtaką eurui turės Europos Centrinio Banko (ECB) likvidumo didinimo operacijos (angl. LTRO). Nemaža dalis rinkos dalyvių mano, kad tai negrįžtamai susilpnins eurą, ir ECB sprendimai jau yra prilyginami JAV ir Didžiosios Britanijos centrinių bankų vykdytiems kiekybinio skatinimo sprendimams (angl. quantitative easing), po kurių šių šalių valiutos ženkliai susilpnėjo prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas.

Nuožmus politinis boksas, kur už politiką talžosi Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir valdančioji koalicija išplukdo gerų minčių.

Naujausias 2012 m. vasario 24 dienos Statistikos departamento pranešimas spaudai „Demografinės tendencijos“ eilinį kartą nupiešė liūdną, kai kurių analitikų netgi vadinamą „bankrutuojančios“ Lietuvos vaizdą. Čia, suprantama, apie „bankrutuojančią demografiją“, t.y. mažėjantį gyventojų skaičių. Iš tiesų, skaičiai nedžiugina. Jeigu anksčiau Lietuvos gyventojų po 100 tūkstančių sumažėdavo kas penkeri metai, tai pernai ir užpernai panašus lietuvių skaičius Lietuvoje išnyko jau per vienerius metus.

Atrodo, kad šlapdriba ir pliurė ne tik gatvėje, bet ir žmonių galvose. Norėčiau aprengti juos ryškiai, kad ir raudonai. Na, jei ne raudonu paltu, tai bent raudonom pirštinėm ar raudonu šaliku. Ir klausiu savęs – ar tai ką nors pakeistų? Ar raudona aprangos detalė pakeistų veidų išraiškas? Ar paskatintų vieniems į kitus žvelgti paprasčiau, ne su paniekos, jei žvelgiama iš aukšto, ir ne su agresijos, nepasitikėjimo bei pavydo, jei žiūrima iš apačios, santykiu.

Patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomika praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnėje būklėje, nei anksčiau manyta. Tiesa, BVP augimas buvo lėtesnis nei per pirmuosius tris ketvirčius, tačiau daug priežasčių nerimauti nėra. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gręsiančio sąstingio buvo perdėtas.

Per praėjusią knygų mugę be džiaugsmingų nuolaidų ir knygų pardavimų bei renginių, kuriuos lankant kartais nebelikdavo laiko parūkyti ir dar dažniau – vietos patogiai įsitaisyti tarp publikos, pasisakė daug rimtų kalbėtojų, bet du žmonės, du profesoriai, net jeigu jiedu šnekėjo skirtingu metu ir skirtingose salėse, kažkodėl pavadintose penketu ir kitu skaičiumi po taško, taigi tiedu profesoriai nematomai ir nejučiomis buvo sujungti tos pačios nuotaikos, minties polėkio ir linijos, panašių įžvalg...

Dar vienas mūšis dėl specialiųjų tarnybų kontrolės, griausmingas skandalas dėl neva baisių paslapčių atskleidimo virsta dar vienu prastai dresuotų beždžionių cirku. Nuobodi užuomazga Nevykę spektaklių, filmų režisieriai paprastai pasižymi nuvalkiotais siužetais, kurių vingiai nuobodžiai kartojasi. Valstybės saugumo departamento (VSD) galios išvaryti iš valstybės tarnybos arba nepriimti į ją yra seniai žinomos.

Apie būtinybę komunistinius nusikaltimus prilyginti nacistiniams vokiečiai dažnai giriami dėl civilizuoto santykio su istorija, nes prisiėmė kolektyvinę kaltę. Jie ir nacizmo nusikaltimų mastą suvokia, ir žalą atlyginti stengiasi, ir jaučia atsakomybę, kad būtų išugdytas teisingas ateinančių kartų požiūris į praeitį. Kai vokiečiai dėl to giriami, jie dažniausiai kukliai tyli. Tik vienas, išklausęs mano komplimentus, su ironiška šypsena papurtė galvą: „Tai ne mūsų nuopelnas.

Būna žaizdų, kurios negyja... Lygiai prieš dvidešimt metų, naktį iš vasario 25 – osios į 26 – ąją, armėnų kariniai daliniai, remiami Rusijos kariuomenės 366-ojo  motorizuoto šaulių pulko, nušlavė nuo žemės paviršiaus vakarinėje Azerbaidžano dalyje buvusį rajono centrą Chodžaly. Per vieną naktį buvo žiauriai nužudyta 613 žmonių, tarp jų 106 moterys ir 63 vaikai.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Valdančiųjų žudikiški susirėmimai prieš rinkimus dėl įtakos specialiosioms tarnyboms ir iš po antklodžių į viešumą prasiveržiantys vampyriški klyksmai - toks būtų tiksliausias politinės scenos, kurią regime dabar, pristatymas. Kodėl poligrafas? Kas skaitė rusų klasiko Michailo Bulgakovo „Šuns širdį“, atsimena personažą pavarde Švonderis.

Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle facebook.com atkreipiau dėmesį į gausybę paveikslėlių su katėmis. Atrodė, kad šis mielas gyvūnas nustelbė visus kitus padarus. Kačių populiarumas manęs nė kiek nestebina. Katės, net pačios neišvaizdžiausios, daugeliui pakelia nuotaiką. O ir jas išlaikyti nėra brangu. Katė gali būti daug pigesnis malonumas nei psichoterapeuto paslaugos.

Ar esate ką nors ūkiško nuveikę namie? Kvailas klausimas. Be abejo, kad esate ir baldus rinkę, lemputę keitę, prie kompiuterio dienos darbus užbaiginėję ir daugybę kitokių ūkinių veiklų užsiiminėję. Blogai, nes patalpų paskirtis tai juk ne tokia. Kaip jūs taip ne pagal patalpų paskirtį elgiatės. Juk jūsų daugiabutis gyvenamosios paskirties, o jūs taip neatsakingai elgiatės ir jame ūkine veikla užsiimate. Daugiabutyje galima tik „būti", „gyventi" taip, kad niekam nepasirodytų, jog kažką veikiate.

Kad vasario 18-ąją Latvijoje vykusiame referendume pavyks pritarti Konstitucijos pataisoms rusų kalbą padaryti antrąja valstybine kalba, nesitikėjo nė šio plebiscito organizatoriai. Ir iš tiesų, daugiau kaip 75 proc.

Jau ilgą laiką Lietuvoje regime nesibaigiantį liberalų partijų skaldymąsi bei tarpusavio stumdymąsi. Kartais atrodo, kad jie, kaip tikri liberalai, bando gyventi taip laisvai, kad nesugeba, o gal ir nesiekia susitelkti bendram politiniam veiksmui. Kai kas nors liberalų lauke ima bandyti organizuoti kietesnę hierarchiją ir discipliną, tuoj atsiranda keli, kurie ne tik nesutinka, bet būtinai atsiriboja politiškai ir struktūriškai.

Vystyklus ir politikus reikia keisti kuo dažniau. Taip kažkada yra pasakiusi praėjusio amžiaus garsiausia detektyvų meistrė britė Agatha Christie. Jokio skirtumo Lietuviai stengiasi gyventi panašiai. Vystyklus atžaloms keičia dažnai, kaip ir per kiekvienus rinkimus politikus. Tendencija aiški – per vienus rinkimus laimi kairė pusė, per kitus – dešinė. Likusius balsus pasidalija politikos klounai. Ir seni, ir bandantys išgarsėti.

Sakykite: jums nenusibodo visokios buvusios ir esamos sąjungos – SSRS, Europos Sąjunga, Eurazijos sąjunga, federalistų sąjunga ir t.t., įvairūs blokai, aljansai, organizacijos, fondai – NATO, Varšuvos sutarties organizacija, TVF ir PB, JTO, PPO ir pan.? Suprantu, kad tokiu atveju kalbame apie visišką nepriklausomybę, kokios nebūna. Kita vertus, dabartinė pasaulinė struktūra netobula.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba sako, kad šalies vadovė esą yra išsakiusi poziciją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjų. Mandagiai pasiuntė „Dėkojame Jums už klausimą. Prezidentės pozicija šia tema išsakyta ir daugiau komentarų Prezidentūra neteikia“, – maloniai ir mandagiai, pusdienį palaukusi parašė spaudos tarnyba ir nepamiršo palinkėti geros dienos.

Prieš beveik dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė vaistų receptų išrašymo tvarką. Recepte turi būti nurodomas bendrinis veikliosios medžiagos, o ne konkretaus gamintojo vaisto pavadinimas. Ministerija akcentavo, kad naujoji tvarka suteiks daugiau pasirinkimo laisvės pacientui. Nes matydamas visą tos pačios sudėties vaistų asortimentą specialiai tam įdiegtame ekrane vaistinėje, pacientas pats rinksis, kokio gamintojo vaistą įsigyti.

Trims politinėms partijoms - Lietuvos socialdemokratų sąjungai, Lietuvos centro partijai ir Lietuvos Tautininkų sąjungai paskelbus apie jėgų apjungimą bendram darbui, netrukome sulaukti kai kurių politologų reakcijos. Tą pačią dieną vasario 6-ąją, po trijų partijų lyderių Arvydo Akstinavičiaus, Eugenijaus Skrupskelio ir Gintaro Songailos spaudos konferencijos Seime, interneto portale „balsas.

Neseniai visi žiniasklaidos kanalai, tarp jų ir emigrantų tinklapis anglija.lt, paskelbė, kad pernai iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių. Darbo paieškos – svarbiausia išvykimo priežastis. Tačiau vis dažniau nurodoma dar viena – užsienyje lietuviai pajunta, kad yra laikomi žmonėmis.

Garsusis Xerksas mestelėjo tokią mintį – pasilyginti Seimo narių milijonus pagal partijas. Ir skaičiukus davė. Taigi, pasilyginkim ir truputį pasistebėkim, kokie įdomūs tie pasiskirstymai gaunasi. O dabar vaizdžiai – grafikas su tais pat pasiskirstymais. Taigi, dabar vat pagalvokim, pamedituokim ir užduokim kokių nors klausimų kam nors.

Ir vėl tenka pripažinti, kad nacionalistai, tarp kurių nemažai tų, kuriems tinka apibūdinimas „ultra“, vis stiprėja. Vasario 16-osios eitynės Kaune, daugiau nei 500 dalyvių, – gyvas to įrodymas. Kauno valdžios uždraustas alternatyvus renginys, sprendžiant iš matytų nuotraukų, surinko vos keliasdešimt dalyvių.

Dideliai susidomėjęs perskaičiau kolegos V. Laučiaus straipsnį „Lietuvos intelektualai – prieš liberaliąją demokratiją?“ (www.delfi.lt 2012 m. vasario 15 d.). Neabejoju, kad taip nusiteikusių yra ir pats tokių pažįstu. Tiesiog kilo noras kai ką pasitikslinti ir pasiaiškinti. Ypač toje dalyje, kur pagrindiniu liberaliosios demokratijos priešu laikoma krikščionybė, o „politizuotos krikščionybės ilgesys“ yra pristatomas, kaip tamsybinis idiotizmas ir grėsmė viskam, kas laisva bei vakarietiška.

Prieš kurį laiko per Europą nuvilnijo demonstracijų banga prieš ACTA – tarptautinę sutartį, skirtą kovai su piratavimu internetinėje erdvėje. Lietuvos viešumoje mačiau keletą bandymų paaiškinti, kas ta ACTA ir kokias grėsmes ji kelia, bet turiu pripažinti, kad dažnai tie išaiškinimai bent man pasirodė per daug smulkmeniški ir techniniai, arba atvirkščiai – per daug lozunginiai.

Praėjusią savaitę pirkau galoną alyvuogių aliejaus, spausto Graikijoje, statinaitę kitą ispaniško ir portugališko vyno, prikimšau virtuvės spinteles itališkų makaronų, vaikus išsiunčiau dirbti į Airiją, surengiau keletą turistinių kelionių ekstremalumo mėgėjams į Graikiją, kur galima stebėti riaušes. Toks mano supratimas apie Graikijos, na, ir visos Europos, gelbėjimo planą.

Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai. Sklypą pirko prieš 100 metų Kur jie atsiras, kol kas neaišku, nors 2007 metų vasario 16-ąją minint Tautos namų idėjos šimtmetį, ant Vilniaus Tauro kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo.

Naujai išrinktas Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schultzas pradėjo savo kadenciją žinia, kuri privertė visus kolegas nemaloniai sukrusti. Pasak naujojo Pirmininko, pirmą kartą nuo įkūrimo visai tikėtina, jog Europos Sąjunga (ES) sužlugs“. Deja, tačiau M. Schultzas yra visiškai teisus.

Kažkada steigiant Vilniaus universiteto Teisės fakultetą buvo diskutuojama, ar verta jame dėstyti civilinę teisę, kai yra kanonų teisė. Šiandien tie laikai praėjo, kaip ir laikai, kai buvo ginčijamasi apie prigimtinės, Dieviškosios ir sukurtosios teisės santykį. Tačiau būtent šiandien pristatytas pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas Kanonų teisės kodeksas. Renginys smagus, auditorija labai garbinga ir solidi. Krūva pelnytų sveikinimų visiems, kas prisidėjo.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iškilmingai pranešė, kad vairavimo egzaminai bus filmuojami. „Reikia tikėtis, kad vairavimo egzaminui tai suteiks daugiau skaidrumo“, – sakė ministras. Tikėtis, žinoma, reikia. Viltis yra viena krikščioniškųjų dorybių. Galima dar tikėtis, kad kamerų įrengimas nepabrangins „Regitros“ paslaugų.

Nors Lietuva yra viena skurdžiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, pirmauja pagal savižudybių skaičių, o depresiją, anot psichiatrų, galima diagnozuoti ko ne trims ketvirtadaliams šalies gyventojų, prezidente pasitiki beveik 80 proc. žmonių. Reitingai mus išgelbės? Paradoksalu – pagal pasitikėjimą šalies lyderiu užimame trečią vietą Europoje. Mus aplenkė tik Suomija ir Liuksemburgas, kur valstybės vadovų darbu patenkinti dar daugiau žmonių.

„Gimstamumo didinimas“ – viena iš politikų labiausiai pamėgtų ir linksniuojamų frazių, vartojama ir diskusijose apie mokesčius, ir batalijose dėl šeimos apibrėžimo. Kalbant apie gimstamumą, žmonėms labai svarbus patriotinis motyvas, tačiau reikia pastebėti, kad už šeimą kovojantys politikai, pasisakantys už šeimos šventumą ir pripažįstantys gyvybės svarbą, turi dar ir pragmatinį motyvą.

Susidaro įspūdis, kad bankų sektorius dar neatsigaus ir šiemet. Gali būti, kad kitąmet taip pat neatsigaus. Tokios mintys kyla Danijos finansų priežiūros tarnybai pareiškus, kad jų šalyje bankų krizė yra stipriai įsišaknijusi, jos gniaužtai neatsileis kokius penkerius metus, o per metus gali bankrutuoti keli Danijos bankai. Tiesa, tie bankai yra nedideli ir užima apie 3 proc. finansų rinkos. Danija nėra dažniausiai minima Europos skolų kontekste. Bet labai nustebti taip pat nereikia.

Sausio pabaigoje Lietuvos prezidentė džiugiai pranešė, kad Lietuva jau iš esmės vykdo Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartį, kuri trumpai vadinama biudžetinės ar fiskalinės drausmės paktu.

Vyriausybė savo naujienlaiškyje pasidalino Eurostato paskelbtais duomenimis apie nedarbo lygį Europos Sąjungoje praėjusiųjų metų trečiąjį ketvirtį. Vyriausybė pasidžiaugė, kad Lietuva buvo trečioje vietoje pagal nedarbo lygio sumažėjimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 15,3 proc. Nedarbas greičiau mažėjo tik Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,8 ir 3,4 procentiniais punktais.

Finansų analitikai dar kartą priminė, kad šalyje tebedidėja gyventojų pajamų nelygybė. Negerai. Jau matau virtualiuosius priekaištautojus – atsirado dar vienas Švonderis. Suprantu, kad šiame pasaulyje nelygybė visada buvo ir bus. Tačiau tikrai blogai, kai turtingieji nebejaučia diskomforto, kad valstybėje, kurioje gyvena, atsiranda vis daugiau vargšų, stokojančių pinigų net būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, vaistams, ar vargano būsto šildymui.

Emigrantai apie savo meilę Lietuvai garsiai nešūkauja. (Nors galėtų. Pavyzdžiui, galėtų dėti skelbimus „Myliu Lietuvą“ internete) Bet juk iš asmeninės patirties kiekvienas žinom, kad ar apie meilę garsiai šauksi, ar patyliukais apie tai bylosi, ar gal išvis apie savo jausmus nutylėsi, meilės nuo to nei padaugės, nei sumažės. Tačiau Lietuvoje apie emigrantų nemeilę tėvynei kalbama daug.

Neseniai spaudoje buvo pareikštas visai pagrįstas nusivylimas dėl lietuvių provincialumo. Marius Laurinavičius, svarstydamas apie bendrapiliečių reakcijas dėl vadinamojo ES fiskalinio stabilumo pakto parašė: „...susidaro įspūdis, kad tai, kas vyksta ES, mums tarsi tolima ir nelabai svarbu“. (Pilnas pakto pavadinimas - Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis.

Vienas iš ryškiausių itin menkos šiandieninės Irako kino industrijos atstovų – irakiečių kino filmų kūrėjas Oday'us Rasheedas – šiuo metu vieši Niujorke. 2005 metais Rasheedas sukūrė įsimintiną filmą „Underexposure“, pasakojusį apie irakiečių gyvenimą Bagdade po 2003 metų JAV karinės invazijos į Iraką.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

Praėjusį kartą užsiminėme apie Graikijos akcijas. Ir ne be reikalo. Kaip tik tuo metu Graikijos akcijų kainos atšoko nuo dugno. Tačiau skubėti nereikia. Dar nežinia, ar tai tik trumpa kritimo korekcija, ar naujos krypties pradžia. Juk PIIGS šalis spaudusios problemos dar nenutolo. Vokietija mano, kad dabartinio Europos finansinio stabilumo fondo lėšų (500 mlrd.

Mėgindama suvokti, kas iš tikrųjų vyksta Rusijoje, gruodį nusprendžiau žvilgtelėti į „Twitter“ ir visai netikėtai radau pranešimą, kuris gana taikliai apibūdino visą dabartinę Rusijos situaciją. Tai buvo jaunos rusaitės „Twitter“ pranešimas, parašytas rusų kalba: „Turiu išsimiegoti! Rytoj manęs laukia (veido) pilingas, tada mitingas, o dar vėliau šopingas“. Visi trys žodžiai – „pilingas“, „mitingas“ ir „šopingas“ – anglų kalbos kilmės žodžiai, bet „Twitter“ pranešime jie buvo parašyti kirilica.

Banko „Snoras“ griūtis eilinį kartą parodė mūsų aukščiausiųjų valdžios asmenų ir jų aplinkos puikų mokėjimą vizginti uodegą. Kad ir iššiepus iltis. Teisybės sakyti nesinori? Socialdemokratų išplatinta informacija, kad bankrutuojant „Snorui“ galėjo būti atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos, o su tai, kaip įtariama, susijęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis, gerokai užkaitino kraują tiek jo gimdytojai, tiek premjerui Andriui Kubiliui.