Komentarai ir analizė

Lietuviškai tai būtų „beždžionės verslas“, tačiau tie, kas žino šį posakį, supras apie ką kalbama. Esmė – kaip paprastai ir greitai uždirbti didelius pinigus iš kitų neveiklumo. Vienas toks projektas gali atnešti didžiulį pelną, kurį galima investuoti į kitus panašius. Ypač valstybės užsakymus statybų sektoriuje. Lietuvoje stabdžių nėra Mūsų šalyje būtina sąlyga yra žinoti, kiek, kada ir ką patepti.

Lietuvos politinio gyvenimo pelkėje, dešimtis – jei ne šimtus – metų žliugsėjusioje baudžiavinio mentaliteto ir davatkiško nuolankumo apibrėžtyje, ėmė rastis pilietinio brandumo ženklų. Paprastai šnekant, žmonėms pagaliau įgriso, kai juos akivaizdžiai „durnina“ ir daro tai tokia veido išraiška, tarsi nieko tokio nė nevyktų. O juk vyksta. Viena vertus, gyvenimas daugelyje sričių jau senokai yra tapęs tokiu, kad nepažeisdamas kokių nors draudimų pilietis nebegali išgyventi.

Prieš savaitę europarlamentaras, kartu ir konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis  „didžiausio Lietuvos dienraščio“ korespondentui priminė kai kuriuos savo senus pasvarstymus. Štai tų svarstymų „vinis“: “Kalbant apie Darbo partijos lyderį, aš jau labai seniai svarstau, kad yra labai didelė tikimybė, kad už jo vienokia ar kitokia forma stovi Rusija.

„Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais - nacių okupacijos metu - veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu“, - rašo grupė didelių ir solidžių profesorių bei autoritetų.

„Look after your pennies and pounds will look after themselves“ (liet. „Rūpinkis savo pensais, o svarai patys savim pasirūpins“) – sako sena angliška patarlė. Lietuviškame nors ir itin turtingame priežodyne ir patarlyne panašaus posakio, kuris ragintų sužiūrėti centus, o litas pats savim pasirūpins, aptikti neteko; artimiausias atitikmuo būtų - „pinigas pinigą myli“. Apie tai, kaip pinigas pinigą ne tik myli, bet ir daro, daugiau išmano Londono Sičio berniukai ir mergaitės.

Šią vasarą sukanka 20 metų nuo tos dienos, kada Rusijos valdžia priėmė valstybinių įmonių privatizavimo programą panaudodama vadinamuosius vaučerius – tuos pačius, kurių kiekvienam savininkui vienas iš reformatorių – Anatolijus Čiubaisas – pažadėjo po du automobilius „Volga“. Rusijos piliečiai iki šiol negali atleisti „liberalams“ ir „demokratams“ nei privatizavimo, nei kainų liberalizavimo, kadangi tai nuskurdino milijonus žmonių.

Neigti, kad kaimyninės valstybės nekelia grėsmės Baltijos šalims, stiprindamos savo propagandinį spaudimą, reiškia, nematyti realios situacijos ir užmerkti akis prieš naujai besiklostančią geopolitinę erdvę regione. Faktų, patvirtinančių, kad būtent Rusija ir toliau vykdo informacinį karą prieš „artimąjį užsienį“, daugiau negu reikia, bent jau pasklaidžius naujienų agentūros „Regnum“ pateikiamą informaciją.

Kartą pas mane užėjo senyvo amžiaus moteris, anksčiau dirbusi sesute poliklinikoje, dabar – pensininkė. Moters klausimas buvo labai konkretus – apie santaupas, kurias jai pavyko bedirbant sukaupti ir kurias ji tiesiog nori apsaugoti nuo praradimo. Jai atrodė, kad nuolat viešai kalbėdama apie finansus, bankus, pinigus galėsiu duoti vertingą patarimą, tarsi „pagal pažintį“. Tikiu, kad nesaugumas dėl turimų pinigų kelia rūpestį daugeliui, ir tai nėra susiję vien su vagių baime.

Bet kuriam Seimo nariui per naktį pakeisti savo politines pažiūras yra lengviau nei eiliniam rinkėjui įtaisyti savo atžalą į vaikų darželį. Pamiršti savo nuostatas ypač naudinga, jei už tai dar pasiūlo pinigų ar pelningą postą. Supuvusi demokratija „Įsakinėti sau yra didžiausia valdžia“, – taip kadaise yra pasakęs Markas Tulijus Ciceronas, senovės Romos politikos veikėjas, oratorius, filosofas ir rašytojas. Mūsų seimūnams tai negalioja.

Konstitucija įpareigoja, Prezidentė perskaito. Kai kas kažką supranta. „Kažką“ reiškia nežinia ką. Politiniai tekstai kaip ir poezija gali būti daugiaprasmiai. Netgi beprasmiai. Sovietmečiu komunistų partijos suvažiavimai būdavo svarbūs įvykiai. Ne vienas „homo sovieticus“ įdėmiai klausydavo partijos vadų pranešimų – ne todėl, kad labai įdomu, o todėl, kad prireikdavo citatoms. Tačiau ūkio ir visuomenės raidos atžvilgiu tie kalbėjimai būdavo gana beprasmiai.

Įveikiau! Nuo pirmo iki paskutinio puslapio perskaičiau Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos apžvalgą. Įdomu, kiek Lietuvos piliečių ją skaitė. Įtariu, nedaug, todėl pasakysiu pagrindinį apžvalgos akcentą – Lietuvos priešai nemiega. Per visuomenines ir politines organizacijas jie finansuoja veikas, nukreiptas prieš Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektus. Manau, net neverta sakyti iš kurios rytų kaimynės šios veikos finansuojamos, nes to nepaminėjo ir VSD.

Prezidentūra, artėjant prezidentės Dalios Grybauskaitės trečiajam metiniam pranešimui išplatino tokią statistinę medžiagą, kurios paskirtis, tikriausiai, sudaryti gerą įspūdį. Dalis skaičių įdomūs, dalis visiškai beprasmiai. Statistika: Pateikti 22 įstatymų projektai. 7 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (6 veto Seimas pritarė, 1 – atmetė). Pasirašyti 348 įstatymai. 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

Vasaros pradžia pažėrė daug šventiškos nuotaikos. Gegužės paskutinįjį savaitgalį - lietuviškos Sekminės, šiltos ir saulėtos, sutraukusios į Lietuvių sodybą beveik keturis tūkstančius žmonių. Birželio pirmąjį savaitgalį – Deimantinis Karalienės Elizabeth jubiliejus su tūkstantinė laivų flotile Temzėje ir milijonu žiūrovų, kurių gretos nusidriekė septynias mylias iš abiejų upės pusių. Minios žmonių. Minios, kurių galima bijoti bei niekinti, arba sveikinti ir drauge pasidžiaugti.

Artėjant rinkimams politikams būtinai reikalingos temos, kuriose jie galėtų „užsidirbti pliusų“ prieš rinkėjus. Na, ir nervingai ieško, visiškai nekvaršindami galvos, kiek jos atitinka tikrovę. Svarbu sužadinti būsimųjų rinkėjų viltis. Turime pripažinti, kad rinkimų kultūra Lietuvoje dar tikrai nebrandi, žmonės greičiau patiki jausmais, nei logika ir faktais.

Skandalinga vadinamosios „Snoro" arba V. Mazuronio komisijos (oficialus pavadinimas „Dėl veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“) veiklos pabaiga labai priminė jos veiklos pradžią. Ir tada – sausį, ir dabar - gegužę Lietuvos politinėje padangėje sklandė lakios konservatorių frazės, pvz.

Perskaičiau žinią apie tai, kad Kauno policija labai uoli – iškart ima kažkaip ir pagauna kiekvieną, kuris, matote, „teršia“ miestą. Ypač jei tai nepilnametis, rašantis ne x, y ir dar vieną raidę ant tvoros, o kreidelėmis rašo „TIE-SA“. „Kaune apie 14 val. policijos pareigūnai sulaikė šešis asmenis, kurie Nemuno krantinėje prie Vytauto bažnyčios bandė kreidelėmis nupiešti žodį „TIE-SOS“. Kaip Alfa.

Lietuvoje paprastai veik nediskutuojama apie tai, kokia turėtų būti šios šalies produktyvi politinė ateitis. Dažniausiai ES skeptikai ir kritikai teapsikeičia neracionaliais emocijomis nuspalvintais epitetais vienas kito atžvilgiu: tolerastas ar patriotas – ir jokio Trečiojo kelio.

Rusijos ir ES viršūnių susitikimu gimtajame Sankt Peterburge baigėsi trečiąkart Rusijos prezidento V.Putino turnė po Europos šalis. Dabar jis jau pasuko į Kiniją, kur birželio 6-7 d. numatytas Šanchajaus sandraugos organizacijos viršūnių susitikimas, o grįždamas aplankys Uzbekistaną bei Kazachstaną – šias dvi autoritarines Vidurio Azijos valstybes, o Astanoje Rusijos prezidentas  atšvęs draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Kazachstanu 20-ąsias metines.

Mažos Garliavos mergaitės drama kaip aštrus chirurgo skalpelis apnuogino skaudžią tikrovę, kurią visi, neabejingi Lietuvai ir gėrio vertybėms, seniai jautėme: kad ištikimųjų kraujo kaina atkurta valstybė, jos gyvastingumą užtikrinti turinčios struktūros pavojingai didele dalimi yra butaforinės. Nes nėra autentiškos, su tautos dvasia ir aukščiausiais polėkiais sutapusios valstybės, jeigu nėra žmoniškumo ir teisingumo viršenybės prieš visus įstatymus ir jų vykdymą bei vykdytojus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime nedviprasmiškai sakė: *Padėtis ims keistis tik tuomet,kai visuomenės nepakantumo koncentracija pasieks kritinę ribą.Noriu ir sieksiu,kad tas įvyktų kuo greičiau.Ir viešai įsipareigoju nuosekliai remti ir globoti į šį tikslą orientuotas piliečių iniciatyvas,nes būtent dabar,o ne ryt yra tas lemtingas momentas: ARBA-ARBA.

Vaikų dienos proga vyksta įvairių proginių renginių. Liūdima, kad valstybė neturi pinigų vaikų poilsiui ir panašiai. Rengiama „Savaitė be patyčių“, dalijamos gražios skrajutės, bet visa tai greit pamirštama. Lieka kitkas. Kaip mus auklėja Prieš porą savaičių teko dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surengtame pasitarime. Jis vyko Seimo mūruose. Tiesa, Seimo narių, kurie susidomėjo tema buvo lygiai du - Julius Sabatauskas ir Ligitas Kernagis.

Praėjusį savaitgalį įvykusioje pilietinio judėjimo „Pro Patria“ organizuotoje sueigoje buvo inicijuota Lietuvos savigynos lyga. Tai dar viena įdomi pilietinė iniciatyva, kuri turėtų paįvairinti mūsų visuomenės gyvenimo peizažą. Taip pat išgirdome apie kitą iniciatyvą – judėjimas „Už teisingumą“ piliečiams siūlo patiems sudaryti savo „Lietuvos sąrašą“, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko kreipimąsi į kitų padermių liberalus su užkeikimais vienytis ir nugalėti vadinamuosius populistus galima vertinti kaip konvulsijas prieš rinkimus. Liberalų sąjūdis turi gerokai daugiau vilčių patekti į Seimą, tad nematyti jokios aiškios prasmės, kam kuris nors iš populiaresnės partijos lyderių turėtų užleisti savo vietą A.Čaplikui ar kokiam kitam jo ginklanešiui.

Gegužės 24 dieną Vašingtone buvo pristatytas kasmetis, jau beveik keturis dešimtmečius JAV Valstybės departamento leidžiamas pranešimas apie Žmogaus teises pasaulio šalyse („U.S. Department of State Country Reports on Human Rights Practices for 2011“). Jį rengia Valstybės Departamentas kartu su Amerikos atstovybėmis visame pasaulyje.

Pasaulyje nutinka istorijų, kurios yra tikras atradimas žiniasklaidai: jos ir nėra tokios banalios, kad po keleto dienų būtų pamirštos, bet ir ne globalinio pobūdžio, kad duotų peno platiems apibendrinimams. Ir vis dėl to tai, kas įvyko prieš 25 metus Raudonojoje aikštėje Maskvoje, sunku įsivaizduoti net dabartiniams, prie įvairiausių kuriozų pripratusiems rusams. Tą 1987-ųjų gegužės 28 d. vakarą, apie 19 val.

Lietuvoje jau trečius metus vyksta aukštojo mokslo reforma, kurios esmė – studentas renkasi: paskui studentą keliaujantis valstybinis finansavimas ir kiek lygesnės sąlygos aukštosioms mokykloms konkuruoti tarpusavyje. Pokyčiai, nors ir svarbūs, nebuvo radikalūs, tiesiog pasikeitė finansavimo struktūra, suteiktas svarbesnis vaidmuo pagrindiniam ir esminiam aukštojo mokslo sistemos dalyviui – studentui. Tačiau net ir tokie pasikeitimai sukėlė nemažai šurmulio.

Jei reikėtų sudaryti šios kadencijos Seimo prioritetų sąrašą, tai privatus pensijų kaupimas tikrai į jį patektų. Su „Sodra“ savo apimtimis palyginti nedideli pervedimai į privačias pensijų kaupimo sąskaitas sulaukė išskirtinio politikų dėmesio. Milijono dirbančiųjų kaupimo įmokos per trejus metus buvo nurėžtos tris kartus: nuo buvusių 5,5 proc. iki 1,5 procento nuo dirbančiojo pajamų.

Mielas skaitytojau, nenustebkite. Žodis „pederastas“ yra visiškai legalus Lietuvoje ir už tai nei manęs, nei jūsų niekas nenubaus. Juo labiau neatims kompiuterio. Šis žodis įrašytas į tarptautinių žodžių žodyną ir, mano galva, anaiptol nėra toks blogas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Suprantama, kad tarp žodžio „gėjus“ ir „pederastas“, kaip žinia, dedamas lygybės ženklas.

Liberalioji demokratija šiandieninėje viešojoje erdvėje sulaukia nemažai kritikos. Tačiau tuo pat metu atsiranda ir uolių šios santvarkos patriotų. Pastarųjų pasitelkta gynimo taktika – įrodyti, kad liberaliosios demokratijos sąlygomis įgyvendinama politika negali būti paremta moraliniais arba vertybiniais argumentais, kadangi tai iš principo prieštarauja pačios santvarkos pamatui: pagarbai žmonių teisėms, lygybei ir laisvėms.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Žmogui reikia oro ir vandens, ir maisto. Jam reikia žemės pėdos, kurioje tas maistas augtų ir ant kurios jis statytųsi sau namus. Be šitų dalykų neišgyvena jo kūnas, ir siela nebeturi kur įsikurti - ir nebėra jai vietos... Žmogui reikia pasitikėjimo, kylančio iš supratimo, kad pasaulyje, kuriame jis gyvena, egzistuoja universali tvarka. Vieni tai vadina Dievu, kiti – Gamtos dėsniu. Tvarka nuo to nepasidaro kitokia.

Gegužės viduryje Lietuvoje lankėsi žydų kultūros tyrimų instituto YIVO vykdomasis direktorius Jonathanas Brentas. 1925 m. Vilniuje įsikūrusios, dabar Niujorke veikiančios įstaigos vadovas portalui Balsas.lt išdėstė savo nuomonę apie žydų kultūrinį palikimą, iššūkius Izraelio valstybei, lietuvių ir žydų santykius. Jidiš nesirengia numirti – Ar jidiš – mirštanti kalba? Ar esama entuziastų, kurie mokosi jidiš, kaip kad mokomasi hebrajų kalbos? – Balsas.lt paklausė J. Brento.

Ar valstybei rūpi konkretus žmogus, jo sveikata ir gyvybė? Lietuvos Konstitucijos 19 straipsnis teigia:Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Tačiau ar žmogaus sveikatą ir gyvybę Konstitucija apsaugo nuo paprasčiausių biurokratų? Papasakosiu istoriją. Moteris prparado darbą, nukeliavo į Darbo biržą, kurioje pasiteiravo dėl sveikatos draudimo. Ten ją nuramino, pasakydami, jog ji turi pakankamą darbo stažą, ir ją draudžia valstybė. Niekuo rūpintis nebereikia.

Mūsų teisėsauga – stipriausia, doriausia, drąsiausia pasaulyje ir niekada nenusižengianti įstatymui. O jei jai vadovauja sijonuoti antstoliai, tikslas bus pasiektas bet kokiomis priemonėmis. Ar iškris šešetukas? Juokas pro ašaras – šalies policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų vykdant teismo sprendimą perduoti Drąsiaus Kedžio dukterį jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

Lietuvos ganytojai išreiškia nuoširdų susirūpinimą ir apgailestavimą dėl jau kelerius metus viešumoje esančios skaudžių nelaimių paliestos šeimos istorijos, kuri šalyje nepaliko abejingų. Labiausiai liūdina, kad sprendžiant mergaitės likimą, nebuvo paisoma teismo sprendimo ir Prezidentės raginimo vengti prievartos. Tebėra neatsakyta į rimtus klausimus, ar motina dalyvavo  nusikaltimuose prieš mergaitę.

Kadangi praėjusį kartą pamfletą skyriau konservatoriams ir gėjams niekadėjams ir tas tekstas sukėlė megztųjų berečių pasipiktinimą, o taip pat tolerantiškosios visuomenės dalies isteriją, apie konservatorius pažadu nerašyti artimiausias tris paras, o apie niekadėjus – artimiausią mėnesį. Todėl šį pamfletą skiriu medikams. Taip, taip. Tiems galvažudžiams, mintantiems iš mūsų visų, dorų piliečių, pinigų.

  Su senu pažįstamu slepiuosi nuo karščio po lauko kavinės skėčiu. Jis ekonomistas, ne vien raštais bendraujantis su politiniu elitu, be to, ir pats buvęs valdžioje. Bet su juo sunku atvėsti – pažįstamas kaitina atmosferą svarstymais apie politikų požiūrį į ekonomiką.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Kai kompiuterių tobulėjimas žengteli į priekį, o tai ištinka dažnokai, apie praėjusios kartos operatyvinę atmintį sakoma: ne atmintis, o sklerozė. Istorijos mokslas ir istorinė atmintis su kompiuteriais nerungtyniauja, tačiau sklerozės, amnezijos, selektyvaus fetišizmo ir šiaip, liaudiškai tariant, „nukvakimo“ – apstu. Kalbu apie tai, ką galima suprasti pagal Vilniaus memorialus ir iškabas.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

Apsimesk auka ir sulauksi simpatijos – atrodo toks modelis labai tinka Lietuvai. Akivaizdus pavyzdys – Stankūnaitės atvejis. Ilgą laiką nebuvo rasta, kokį įvaizdį jai sukurti, bet paskutinysis – vargšės mamos, kuriai dukros neatiduoda pikta teta, suveikė. Nesvarbu, kad mamų būna visokių, mamos įvaizdis šventas. Ypač auka tapusios mamos. O nepasiduodančios, į kovą stoti nebijančios moterys Lietuvoj itin nemėgstamos. Taigi, moteris auka prieš kovojančią moterį.

Kas čia per pavadinimas? – kas nors paklaus. Tiesiog geresnio nesugalvojau apibūdinti temai, kuri pati savaime yra ir absurdiška, ir paradoksali, ir visiškai realistiška vienu metu. Kalbu apie prasmių išplovimą, apie tai, kaip atsiranda sekso skandalai, kuriuose nėra sekso, teisingumas, kuriame nė nekvepia noru išsiaiškinti tiesą, agresija, kuri maskuojasi po tolerancijos kauke bei kitus panašius siurrealizmui priskirtinus dalykus, kurių taip gausu mūsų kasdienybėje.

Janas Widackis -  vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos politikų (1992-1996 metais Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, šiuo metu Lenkijos Seimo narys), sugebėjusių per du dešimtmečius pakilti nuo įprastų Lenkijos pretenzijų Lietuvai skleidėjo iki protingų minčių apie mūsų valstybių ir tautų santykius propaguotojo ir netgi su pastebima simpatijos mūsų kraštui gaidele. Pažvelkime į šią evoliuciją.

Galima įvairiai vertinti pasibaigusį NATO viršūnių susitikimą Čikagoje. Vieni jį vadina šokinėjimu nuo vienos problemos prie kitos ir lygina jį prieš tai Kemp Devide pasibaigusiu nerezultatyviu G8 šalių forumu, kiti gi įvardina esminius Aljanso sprendimus, turėsiančius reikšmę saugumui ne tik Europoje, bet ir toli už jos ribų. Atskiras vertinimas dėl NATO garantijų Baltijos šalims, bet apie tai – kita kalba.

Rinkimai Graikijoje pradėjo dar vieną Skolų dramos sesiją. Be abejo, mes nenorėjome, kad viskas taip susiklostytų. Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė.

Kas yra žalias koridorius žinome iš oro uostų muitinių ir panašių vietų. Neturi ką deklaruoti – eini žaliu koridorium. Taupai laiką, kas šimtąjį kartą esi patikrinamas, ir žinai, kad jei apsirikai ir vežiesi ką nors apmuitinamo, tai pats kaltas, kad manei, jog viskas tvarkoje. Jei nesi tikras ar žaliasis koridorius tau – eini pas pareigūną, viską iškloji, ir esi tikras, kad jis tavęs nenubaus. Kitaip tariant, renkiesi pats – ar greitas procesas, ar atsakomybės nusikratymas.

Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų. Batalijos dėl naujos branduolinės jėgainės ir kitų brangių energetinių svajonių Seimą pasiekė Garliavos siaubo filmo kontekste ir buvo nustumtos į antrą planą. Vis dėlto jos nėra nevertos dėmesio vien todėl, kad susikaupusi ir savo didybę nutarusi parodyti sistema parodė, jog moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senius ir moteris.

Ne visi Balsas.lt skaitytojai turbūt žino, ką reiškia žodis „Entebė“ (Entebbe). Tai Ugandos sostinės Kampalos oro uostas, pagarsėjęs 1976 metais. Tuomet, 1976 m. liepos 4 dieną, čia buvo įvykdyta unikali Izraelio piliečių išlaisvinimo operacija. Išlaisvinti birželio 27 dieną užgrobto lėktuvo keleiviai. Tą dieną „Air France“ lėktuvas skrido įprastu maršrutu su tarpiniu nutūpimu Atėnuose. Lėktuve buvo per 200 keleivių, tarp jų 83 izraeliečiai.

Prasideda  naujas Lietuvos valstybės laikotarpis.  Teisėsaugos  robotai  įvykdė teismo  valią.  Mergaitė perduota  tai, kurios sprendimai  galiausiai lėmė  daugybę  mirčių ir suirutę visuomenėje.