Komentarai ir analizė

Naujausias Europos Komisijos (EK) viešosios nuomonės apie eurą (Eurobarometro) tyrimas rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad yra nepakankamai informuoti euro klausimu. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus.

Nesiskaitymas su piliečiais prasidėjo ne Garliavoje ir ne po to, kai nebeliko Drąsiaus Kedžio – ten ir tada jis tiesiog įgavo labiausiai matomą išraišką, kokios lietuviai iš pačių rinktos valdžios iki tol nebuvo patyrę. Nors požymių būta – juk sušaudė guminėmis kulkomis demonstrantus prie Seimo. Žinoma, Garliava tapo išskirtine dar ir todėl, kad piliečių pasipriešinimas užsitęsė ir peraugo į politinę – rinkiminę plotmę. Tačiau nesiskaitymo pradžia ir šaknys yra giliau.

Olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės paskutiniai metrai 100 metrų  krūtine rungties finale Londono olimpiniame baseine buvo atėmę žadą visiems Lietuvos piliečiams (įskaitant ir emigravusiuosius), sirgusiems lemtingą pirmadienį už šią sportininkę. Žadą buvo atėmę ne tik mums, bet ir jos varžovėms, pusei pasaulio.

Rūtos Meilutytės iškovotas auksas, žiūrėk, dar ims ir užtemdys su krepšininkų sėkmėm ir nesėkmėm siejamus lūkesčius. Išties, ši pergalė ypatinga dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir sportininkės amžius – net futbolininkas Wayne Rooney susižavėjęs įrašė socialiniame tinkle „Aukso medalis penkiolikos metų“ – ir itin nervus gadinanti situacija prieš plaukikių startą. Tačiau šis tekstas – ne sporto apžvalga, tad pasidairykime kiek platėliau.

Jeigu kas paklaustų, koks lietuviškas patiekalas labiausiai atitinka prakutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šakotis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru viduje. Prisipažinsiu, buvo ir toks metas, kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar, kur pažvelgsi, ten šakočiai.

Prasidėjus Olimpiadai rašyti bet kuria kita tema ir tikėtis skaitytojų dėmesio – dalykas rizikingas, tačiau kodėl nepabandžius? Juk „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, ar ne? Apie Lietuvos prezidentų posakius ir jų išliekamąją vertę ką nors pasakyti gana keblu, mat visi po Nepriklausomybės atkūrimo šias pareigas ėję asmenys viešojoje erdvėje buvo identifikuojami labiau pašaipiai, negu pagarbiai – vienas, mokėjęs rusiškai, charakterizuojamas posakiu „vsio zakonno“, kitas – gal nuo per ilgo ...

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dar šių metų pradžioje tikėjosi, kad Londono olimpiadoje dalyvaus net 85 sportininkai. Būtų pasiektas rekordas, tačiau konkurencija išaugo, padidėjo normatyvai, todėl Londone jų dalyvaus 62. Kiek laimėsime medalių? Įdomu, kad iš 62 Lietuvos olimpiečių šeši savo kolekcijose jau turi olimpinių medalių.

Būtų galima prašyti, kad Londono olimpiados atidarymas ar uždarymas nesutaptų su Sirijos prezidento Basharo al-Asado žūtimi ar bėgimu iš Damasko. Tik neaišku, į ką kreiptis. Damaską vertina turizmo gurmanai, nors į miestą neplūdo atvykėlių iš Lietuvos būriai. Kitais atžvilgiais Sirija nelabai domina eilinį lietuvį. Bet visiems rūpi energetinių išteklių kainos, o konfliktas Sirijoje tas kainas neišvengiamai veikia. Ypač tai pajusime, jeigu karas išplis.

Sena patarlė byloja, kad istoriją rašo nugalėtojai. Tačiau atidžiau patyrinėjus ir apmąsčius daugybę būtų atvejų ir dabartinių pasaulio politikos aktualijų, tenka konstatuoti, kad minėta taisyklė dažniau pritaikytina savo atvirkštine forma: laimi tie, kas įgyja istorijos rašymo monopolį. Štai geras pavyzdys iš Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos metų.

Pastaruosius tris mėnesius JAV ekonomikos augimas lėtėjo labiau nei tikėtasi. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, jog metinis augimas 2012 m. bus 2,1 proc., o 2013 m. sieks 2,2 proc. Recesijos JAV turėtų išvengti dėl gerėjančių bendrųjų ekonomikos rodiklių ir mažėjančių energinių išteklių kainų. Vis dėlto silpnoji JAV vieta – nedarbo lygis – išliks pagrindiniu ekonomikos augimo trukdžiu, reikalaujančiu papildomo dėmesio. Galima tikėtis, kad FDR ir toliau tęs skatinančią pinigų politiką.

Žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis, kuriame bendrovės „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas kviečia Lietuvos šilumininkus pasimokyti iš lenkų, atskleidžia, kad net biokuro rinkos dalyviai nesuvokia, kas mūsų šalyje yra atsakingas už tai, kad neišnaudojame vietinio kuro resursų. Lietuvos žemė žilvičiams nesvetinga dėl to, kad biokuro katilinių statybomis yra nesuinteresuota mūsų valstybė, o ne šilumininkai. Žilvičių augintojai pirštais turėtų badyti atsakingus valdžios pareigūnus.

Ir vėl atėjo vasara, ir vėl iškilo ta pati, jau įkyrėjusi problema per vasaros atostogas norintiems padirbėti jaunuoliams ir jų tėvams. Net pilnamečiui studentui pabaigus mokslus būna sunku įsidarbinti, nes pirmasis darbas visada yra iššūkis. Visi reikalauja darbo patirties, o iš kokio oro tą patirtį sukurti? Sezoninis darbelis vasarą ir galėtų būti tos pirmosios eilutės gyvenimo aprašymo darbo patirties skiltyje. Pačių tėvų nuomonė dėl vaikų darbo per atostogas yra gana įvairi.

Paaštrėjusios euro zonos bėdos šią savaitę vėl gali grėsti nuostoliais rizikingoms turto klasėms. Svarbių politinių įvykių nenusimato, tad daugiau dėmesio sulauks euro zonos ekonominiai rodikliai. Vertinant pramonę – daugiau pesimistų Antradienį bus skelbiami Vokietijos bei visos euro zonos liepos mėnesio gamybos pasitikėjimo indeksai (PMI). Prognozuojama, jog Vokietijoje indeksas nežymiai pakils nuo 45 iki 45,1 lygio, o euro zonoje - nuo 45,1 iki 45,2 lygio.

Iš visų beviltiškų klausimų šitas, ko gero, yra pats beviltiškiausias. Ir vis dėl to... Juk kol į jį neatsakai, ką bedarytum – viskas nesąmonėm virsta. O nieko nedaryti irgi neišeina – neišgyvensi. Taip ir sukamės užburtame rate tarp savaiminės ir suvoktos nesąmonės. Teoriškai - net juokinga. Praktiniame lygmenyje tai anaiptol neatrodo linksma.

Nenuostabu, kad kompiuterinėje epochoje žmonių ir tautų santykiai aptariami vartojant atitinkamą žargoną. Santykius tarp valstybių irgi jau įprasta ne gerinti, bet „perkrauti“. Mažesni žiūri į didesnius Tiesa, iš garsiai tokiu žodžiu apibūdintų planų iš esmės pakeisti JAV ir Rusijos santykius nieko gero neišėjo, tačiau mažesnės šalys mielai perima didesniųjų retoriką. Prasčiausių per dvidešimt metų santykių laiką išgyvenančios Lenkija ir Lietuva taip pat neatsilieka.

Po ilgo stumdymosi Seimas vis dėlto nusprendė, jog referendumas dėl būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE) įvyks. Lietuvos viešajame gyvenime jau seniai niekam dėl nieko ne gėda. Valdančiajai koalicijai, matyt, irgi ne gėda, kad prie referendumo prieita, kaip dabar prieita. Gėdos nebuvimas reiškia ir kitą dalyką – galima nusispjauti ant veiksmo logikos. Iš tiesų ranka numota į demokratiją, nors demokratinė procedūra pabrėžtinai išlaikyta. Demokratija racionali.

Vykdama į Lietuvą dažniau negu įprasta panaršiau lietuviškuose internetiniuose puslapiuose. Norėjau sužinoti ne tik kokie orai, rūpėjo, kas čia vyksta, kokia atmosfera. Paskaičiusi rimtų žmonių būgštavimus apie minios diktatą bei maišto nuotaikas nustebau ir nejuokais išsigandau. Siaubas! Bus kaip pernai vasarą Londone, kai siautėjantys jaunuoliai daužė vitrinas, plėšė, grobė ir degino. Nejau nuolankieji lietuviai tapo tokie pat aršūs, kaip graikai, britai ar ispanai? Bet neišsigąskite.

Kelios Lietuvos partijos bei judėjimai, kurių pavadinimuose daug kartų įvairiais linksniais kartojasi žodžiai „Lietuva“ ir „teisingumas“ parodė iniciatyvą ir viešai pristatė ne tik Apskrito stalo idėją, bet vaizdžiai kalbant ir patį stalą. Pasirodo, toks dalykas yra ir veikia jau ne viena diena.

Kinijos ekonomikos augimo tempas mažėja jau nuo 2011 m., tačiau išlieka pakankamai solidus, lyginant su kitais pasaulio ekonomikos poliais – JAV ir Europa. Per pirmus tris 2012 m. mėnesius pagal populiaciją didžiausios pasaulio valstybės BVP padidėjo 8,1 proc., o 2012 m. II ketvirčiui buvo prognozuojama, jog šalies ūkio augimas sumažėjo iki 7,7 – 7,8 proc. Praėjusį penktadienį paskelbtas II ketvirčio Kinijos BVP pokytis siekė 7,6 proc., tačiau investuotojai didelio nusivylimo nerodė.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas buvo stebėtinai šauniai surengtas festivalis: muzika atlikta kokybiškai, diskusijų temos įvairavo pagal kiekvieno interesus, net jei ne visi politikai dėl jų pritapo, žaliai šviečianti instaliacija iš plastikinių butelių įkalnėje vakarus darė dar jaukesnius, o biotualetai net paskutinę renginio dieną buvo švarūs. Apsaugininkai – malonūs ir kultūringi. Gausu padoraus, šiuolaikiško, mąstančio jaunimo, senų ir naujų pažįstamų.

Jau netrukus Seimas bandys susirinkti į neeilinę sesiją ir paskelbti konsultacinį referendumą dėl naujosios branduolinės jėgainės Lietuvoje statybos. Susirinks ar ne, paskelbs, ar ne – kas žino.

„Konstitucija, kuri neveikia, tėra graži dekoracija“, – sako piliečių grupė, š. m. liepos 16 d., pirmadienį, 14 val., V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, sumaniusi akciją, kurios metu iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos bus teatralizuotai pašalinti tie straipsniai, kurie, akcijos rengėjų nuomone, iš tikrųjų neveikia, neatitinka tikrovės ir tarnauja tik kaip graži dekoracija.

Kipras – ši nemaža Viduržemio jūros sala, dar vadinama kryžkele tarp Rytų ir Vakarų – paskui Graikiją taip pat paniro į ekonomikos krizę. Paradoksalu, kad nuo liepos 1 d. ši milijono gyventojų neturtinti suskaldyta šalis pirmą kartą stojo prie ES Tarybos vairo.

Analizuojant Lietuvos Seimo rinkimų sėkmes ir nesėkmes į akis krinta, kad politinės grupuotės (partijos) laimėdavo tada, kai sugebėdavo jungtis su daugiau ar mažiau giminingomis jėgomis.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad birželio mėnesį metinė Vartotojų kainų indekso (VKI) infliacija nepakito ir sudarė 2,5 proc. Per mėnesį vartojimo kainos sumažėjo 0,1 proc. Didžiausią poveikį vartojimo kainų mažėjimui turėjo dėl sezoninio veiksnio pigę drabužiai ir avalynė bei kritusios benzino kainos.

Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą. Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas ją gaunančių žmonių problemų neišsprendžia, bet sukelia daug problemų smulkiesiems verslininkams ir apsunkina galimybes naujiems darbuotojams patekti į darbo rinką. Taip interviu naujienų agentūrai ELTA Vyriausybės planus didinti MMA vertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Šiandieninė Lietuva turi daug valstybingumo atributų ir labai mažai pačios valstybės. Daug kalbama apie tapatybę, apie įvaizdį, bet nieko – apie turinį. Išeina, kad mums tas pat (tapatybė), kad įsivaizduojam ar įsivaizdinam (įvaizdis), tačiau nelabai ką turime (turinys). Tikriausiai taip ir yra.

Valstybės sukūrimo dienos proga galima pasikalbėti ne tik apie kunigaikščius, Karalių Mindaugą, krikštą ir karūnas. Tai gera proga apsidairyti ir palyginti save su kitais. „Paveldas“ ir „šventės“ Kai prieš keletą metų Taline driokstelėjo Kremliaus pakurstytų rusų riaušės dėl bronzinės iškamšos okupacinės kariuomenės kariškiui – pavyko įsitikinti, kad Estija yra valstybė, turinti orumą ir stuburą.

Neringa Venckienė ir Co. pagaliau įsivardijo kaip aktyvi politinė jėga, dalyvausianti rinkimuose. Nieko netikėto tame ir nebuvo. Tiek apie visą šią istoriją apskritai, tiek apie N.Venckienę konkrečiai jau rašyta iš visokiausių pozicijų – vieni atvirai drabstėsi purvais, kiti puolė garbstyti ir giedoti ditirambus, vieni tą darė objektyviau, kiti tik imituodami objektyvumą.

Ir iš tikrųjų, kaip su tuo patriotizmu? Jau bemaž įprasta, kai žodis patriotas gretinamas su žodžiu idiotas, jau daug kas nebereaguoja į pasišaipymus iš tų, kurie Tėvynės meilę iškelia kaip didžiausią vertybę, jau net vieši pareiškimai, kad patriotizmas yra paskutinė niekšo priebėga, nieko nebestebina. Patriotizmo diskreditacija prasidėjo kartu su tautiniu atgimimu ir tebesitęsia iki šiol.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje nuteisti Žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių yra bene antras didžiausias išpuolis prieš laisvą žodį Lietuvos žurnalistikos istorijoje po „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo. Skirtumas tas, kad tuomet su žurnalistu susidorojo nusikaltėliai, o dabar – teisės sargai.

Vyresnieji prisimena tuos niūrius Šaltojo karo laikus, kai, Kremliaus teigimu, Sovietų Sąjunga kone vienintelė kovojo už taiką ir nusiginklavimą, o Vakarų imperialistai ir pirmiausia JAV didino įtempimą ir grasino branduoliniu ginklu. Šios propagandinės formuluotės gerai pažįstamos, nes anuomet teko dirbti toje sovietinėje visuomenės informavimo sistemoje. Bet tuomet buvo ir šviesulių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. Lt ir, palyginti  su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, išaugo daugiau kaip dvigubai. Mūsų šalyje vienam gyventojui teko 13 442 Lt sukauptų TUI, Latvijoje – 15 797 Lt, o Estijoje – 34 431 Lt. Visos vyriausybės Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo TUI atžvilgiu buvo vienodos – deklaravo siekiančios, kad kuo daugiau užsienio kapitalo „dirbtų“ Lietuvoje ir keltų mūsų šalies ekonomiką.

Rusija nuėjo ilgą kelią nuo 1994-ųjų, kai prasidėjo derybų procesas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Praėjus 19 metų, šalis pagaliau pasiekė paskutinį projekto etapą – liepos viduryje Rusija pasirašys stojimo į PPO dokumentus ir praėjus 30 dienų po ratifikavimo procedūrų užbaigimo pranešimo taps pilnateise nare. Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų.

ES Europos vadovų tarybos susitikimas Briuselyje birželio 28-29 vadinamas istoriniu, tačiau lieka įspūdis, kad išties istoriniai sprendimai nustumti į netolimą ateitį, kada vykstant rimtiems sukrėtimams juos priims skubos tvarka. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Lietuva yra pasirengusi sutikti dar vieną ekonominės krizės bangą, tačiau, apie kainą, kurią Europos valstybės turėtų sumokėti už euro zonos išsaugojimą, mūsų šalyje beveik nediskutuojama.

Per labai trumpą laiką Lietuvos žmonėms buvo sugebėta įkalti į galvą, kad krepšinis yra antroji Lietuvos religija. Dabar visi užsimerkę tą giesmelę gieda ir nedrįsk pasakyti, kad tai tik alaus pardavėjų išpūstas burbulas. Deja, gyvenimas rodo ką kita – ne krepšinis Lietuvos tautą vienija, mus vienija melas. Ir tada, kai patys kitiems į ausis melus pilam, ir tada, kai trokštame melus išgirsti.

Diskutuojant apie naująją atominę elektrinę (AE) neužtenka prognozuoti, kiek kainuos pagaminti energiją pačioje AE. Nors tai jau savaime sudėtingas uždavinys. Iš tikrųjų turime lygtį su dviem nežinomaisiais: AE pagamintos energijos kaina ir energijos kaina rinkoje. Jei dabartinės aplinkybės atrodo palankios naujos AE veiklai, tai nereiškia, kad taip bus ir po 10 ar 20 metų. Aklai pasikliaujantiems ateities prognozavimu praverstų pasižiūrėti, kokios buvo naftos kainos prognozės prieš 20 metų.

Visos pasaulio tautos ir visos šalys nori gyventi taikiai su savo kaimynais. Bent jau taip turėtų būti. Labai gaila, tačiau dėl įvairiausių objektyvių ir subjektyvių priežąsčių dažnai būna kitaip. Tam, kad “kitaip” nebūtų niekados, arba kad taip būtų kuo rečiau, politikai turėtų elgtis apgalvotai ir atsakingai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvykusi gana sudėtingo pavadinimo diskusija „Naujasis Lietuvos – Lenkijos partnerystės turinys: konstruktyvaus dialogo bei dienotvarkės link?“ sutraukė gausų būrį šia tema besidominčių Lietuvos žurnalistų, politologų, taip pat ir Lietuvos lenkų bendruomenės atstovų.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Dėl vis griežtinamų ES ir kitų šalių sankcijų Baltarusijos režimui valstybės lyderis Aliaksandras Lukašenka bei jo aplinka negali vykti į šias valstybes, todėl sekmadienį prasidėjusiai kelionei jis pasirinko tolimuosius savo draugus – Venesuelos ir Kubos vadovus Hugą Chavezą bei Raulį Castro. Tiesa, trečiąja Lotynų Amerikos šalimi jis buvo pasirinkęs ir Ekvadorą, tačiau vėlesniuose Minsko pranešimuose ši šalis vizito maršrute jau nebuvo akcentuojama. Kuba – ir A. Lukašenkos meilė.

„Griauti yra lengviau, negu statyti“, „Skaldyk ir valdyk“ bei panašios veikimo matricos paleidžiamos į darbą kaskart, kai egzistuojančiai visuomenės užvaldymo sanklodai ima grėsti permainos. Paprastai jos atsiranda tada, kai kritinė gyventojų masė nebegali taikstytis su esama padėtimi dėl kokios nors priežasties – skurdo, nesiskaitymo, neteisybės arba visų drauge. Na, maždaug taip, kaip kad dabar Lietuvoje ir yra.

Seime priimtus sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) galima lyginti su nedarnios šeimos sprendimu projektuoti namą ir būsimas statybas patikėti pasirinktam rangovui. Taip nuspręsta po ilgų kivirčų, durų trankymo ir triukšmingų kaltinimų. Pasiryžimas projektuoti dar nereiškia, kad projektavimas bus pradėtas, nekalbant apie pačias statybas.

Nežinau, gal kam kada nors gyvenime ir pasisekė už 5 svarus nusipirkti bilietą į Lietuvą. Man – ne. Bet šventai tikiu, kad „Ryanair“ suteikia tokią galimybę, tik ne man, nelaimėlei. Čia kaip su loterija – užtenka parodyti vieną besišypsantį milijono laimėtoją ir dešimt milijonų būsimų nelaimėtojų puls pirkti bilietus. Užtenka kam nors padžiūgauti, jog pigiai suskraidė į Lietuvą, ir tautiečiai užgula „Ryanair“ tinklalapį, irgi ieškodami tos laimingos progos. Neradę keikiasi.

Šiandieninė diskusija dėl atominės energetikos tampa vis labiau panaši į įvairių lobistinių interesų susidūrimą, kai atskiros suinteresuotos grupės tampo antklodę į savo pusę ir sąmoningai akcentuoja tik sau palankių alternatyvų pliusus. Akivaizdūs žaliosios energetikos minusai – brangi ir, iš esmės, negalinti užtikrinti bazinės elektros energijos gamybos. Tiesa, tai galėtų padaryti kogeneracinės biokuro jėgainės.

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė.