Komentarai ir analizė

Prisipažinsiu atvirai, Kovo 11-osios eitynes Vilniuje ėjau stebėti ne be išankstinio nusistatymo. Vis tik esu buvęs aistringas futbolo sirgalius, žymioje Pietų IV tribūnoje ne vieną dešimtį kartų ir rungtynes stebėjęs ir ,ką čia slėpsi, ir kitaip laiką leidęs, ir po rungtynių „trečiame kėlinyje“ kelissyk dalyvavęs. Ir nors nuo tų laikų praėjo beveik 2 dešimtmečiai, vis tik žodis „skustagalviai“ arba jų angliškasis pavadinimas „skinheads“ kelia visiškai vienareikšmiškas asociacijas.

 Ne taip seniai daugelis išsivysčiusių šalių skelbė karą skurdui visame pasaulyje, žadėdamos jį įveikti per artimiausius dešimtmečius. Dabar kovos su skurdu pasaulyje šūkiai padėti atsargai, vis dažniau užsimenant apie augantį skurdą turtingomis vadinamose šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, kurioje ties skurdo riba 2010 m. gyveno kas šeštas, o 2012 m. – jau kas penktas žmogus. Anglija.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

 Kai kurių ekonomistų ir politikų nuomone, šią savaitę pristatyta pensijų skaičiuoklė neatitinka tikrovės ir remiasi optimistinėmis prielaidomis.

Kaip jau skelbta, kovo 1 dieną Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti naujas bausmes žurnalistams ir redakcijoms.

Trečiadienio vakaras. Namuose idilė. Židinyje spragsi malkos. Naršau po internetą ir lyg žaibo trenktas sužinau, jog Šv. Petro aikštėje Vatikane susirinkę žmonės virš Siksto koplyčios pamatė baltus dūmus. Konklava pasibaigė, nes turime naują popiežių. Norisi vaizdo. Karštligiškai jungiu kanalus. TV3 rodo kažin kokius „Paslapčių namus“, o per LNK Rasa Tapinienė už vaiko nepriežiūrą „audžia“ Seimo narius Rimantą Joną Dagį ir Rimantę Šalaševičiūtę. Perjungiu BTV.

Rūta Vainienė Žvelgiant į pastaruosius Vyriausybės veiksmus susidaro įspūdis, kad didžiausia Lietuvos žmonių problema - jog Lietuvoje nėra euro. Stebėtinas politikų operatyvumas, sutarimas visuose valdžios lygiuose, kad eurą būtinai turime įsivesti 2015 metai byloja, kad tai valdžios prioritetas. Kodėl euras taip reikalingas net dorai nesugebama paaiškinti. Neva tai be euro atitrūksime nuo Baltijos regiono, nors Baltijos sesėmis mes tapome didžiąja dalimi dėl sovietmečio.

Kaip jau teko brūkštelėti vakar, kai šventėme Kovo 11-osios akto sukaktuves, prieš 23 metus į aikštę priešais Seimą kovo 12 dieną buvo atropojęs nedidelis skaičius nukvakėlių ir/arba provokatorių, liejusių krokodilo ašaras – kodėl Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) neišrinktas šalies vadovu. Truputį šventę pagadino, bet nieko esminio iš to neišėjo. Kitą dieną „The day after“ (kitą dieną – liet. iš ang.

Tomas Viluckas Vyriausybė tariasi, kaip koordinuos pasirengimą Lietuvoje įsivesti bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą – eurą. Tai suprantama, nes šalies Vyriausybė ir Lietuvos bankas prieš kelias savaites oficialiai paskelbė, kad euro zonos nare Lietuva bandys tapti nuo 2015 metų. Tarp pasirengimo priemonių randame ir tokį sąrašiuką: suvaldyti infliacijos lygį, derėtis su verslu dėl kainų reguliavimo, informuoti visuomenę apie euro naudą.

Anglijoj gyvenant neišvengiamai tenka susidurti su tokia sąvoka kaip garsenybių kultūra (celebrity culture). Tai ištisa žiniasklaidos industrija, apimanti iliustruotus pasakojimus apie garsenybių gyvenimus ir nuotykius. Lietuvoje tokia industrija irgi egzistuoja. Kaip sekasi Stumbrų ir Šedžių šeimynėlėms, ar ką pusryčiams valgė kokia nors Ivanova, turbūt žino kas antras Lietuvos gyventojas. Bet dar neteko girdėti, kad Lietuvoj jiems būtų mokama už apsilankymą kavinėje ar madų pristatyme.

Valstybės institucijose gajus posakis: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę“. Bet jei šį posakį praplėstume iki nacionalinio lygmens, galėtume tarti: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę, o jei sieki sužlugdyti gerą sumanymą – paskelbk referendumą“. Galima ginčytis, kad tai esą ne visai tikslu, nes referendumu priėmėme Konstituciją, o 2003 m. per tokį pat referendumą pritarėme narystei Europos Sąjungoje. Dėl šių sprendimų, matyt, tikrai nesigailime.

Krizė įsisuko į pačias didžiausias, ilgą laiką stabiliausiomis laikytas kompanijas. Valdymo krizė... Jie buvo tvirti kaip plienas, vieningi kaip kumštis. Tada, kai viską pradėjo, klijavo milijoną prie milijono. Bet kuo sparčiau augo milijonai, valdomų kompanijų kiekis ir dydis, tuo labiau aižėjo vienybė.

Jau galime pasigrožėti policijos reformos, kai buvo naikinami rajonų komisariatai ir į pensiją anksčiau laiko išvaromi ilgiau dirbantys pareigūnai, rezultatais: pastaruoju metu gana dažnai išgirstame apie įstatymams nusižengusius pareigūnus. Štai tik keli nauji pavyzdžiai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai nustatė organizuotos nusikalstamos grupės asmenų nusikalstamus ryšius su Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono viešosios policijos pareigūnais.

Sovietų Sąjunga žlugo, bet jos idėja gyva. Ir nesvarbu kokiu – SSRS gražuolių konkurso ar kitu pavidalu atgimusi buvusios SSRS šmėkla mus persekioja iki šiol. Vienus ta šmėkla baimina, kitus smagina, trečius gundo išspausti iš to kuo daugiau naudos. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tad skelbti SSRS (TSRS, jeigu kam taip mieliau) gražuolių konkursą atrodytų visiška nesąmonė, nes tokia šalis neegzistuoja, bet ta nesąmonė ėmė ir prigijo.

Įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas padėjo trūkstamą varnelę Lietuvos teisinėje sistemoje. Galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse – ji turi būti ir Lietuvoje. Kad ir vėluojanti, nes jau nebespėjo atlikti svarbaus rinkos reguliatoriaus vaidmens, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.

Paskutinė žiemos diena blogų statistinių siurprizų nepateikė. Priešingai, papildyti statistiniai duomenys neženkliai pagerino metinį šalies bendrojo vidaus produkto augimo ketvirtąjį ketvirtį iki 4,1 proc., tad Lietuva pagal praėjusių metų plėtros spartą (3,6 proc.) išlieka tarp ES flagmanų. Pradžiugino ir tai, kad dauguma verslininkų kilstelėjo lūkesčius – šviesesnes nei metų pradžioje perspektyvas pažymėjo beveik visų sričių (išskyrus paslaugų sferos) darbdaviai.

Dauguma mokesčių tiesiogiai kėsinasi į gyventojų pajamas arba jų perkamąją galią, todėl visuomenėje sulaukia daug pasipriešinimo. Tačiau egzistuoja du mokesčiai, kuriems dauguma gyventojų pritaria ir nori, kad jie būtų didesni. Tai tie mokesčiai, kurie, manoma, gyventojams neturi jokios įtakos. Pirmasis populiarus mokestis yra pelno mokestis. Dažniausiai manoma, kad šį mokestį sumokės ne gyventojai, o „godžios" bendrovės ir korporacijos.

 Praėjusi savaitė buvo gausi renginių, skirtų lietuvių kalbai ir žodžiui. Šurmuliavo jau keturioliktoji knygų mugė, parašytas jau šeštasis nacionalinis diktantas. Kilo mintis, pakalbėti, ar ekonomistai moka lietuviškai ir ar lietuvių kalba leidžia jiems susikalbėti. O jei tiksliau - apie kai kurių ekonomikos terminų vartojimą. Štai terminas – mokestis. Ekonomistai mokesčiu vadina įstatymais įtvirtintus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir fondus.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, padidėjo 2,6 proc. Pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio didėjimas sustingo kiek aukščiau nei ties 2 proc., o realusis darbo užmokestis vis dar mažėjo. Vis dėlto gausėja ženklų, jog atlyginimų įšalas pamažu pradės tirpti ir darbo užmokesčio didėjimas taps spartesnis.

Kas Lietuvoje sutramdys Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorių Efraimą Zuroffą? Kodėl Lietuva tyli, nors jis nuolat kišasi į mūsų šalies vidaus reikalus? Neseniai viešėdamas Lietuvoje E. Zuroffas ir jo bendražygis Dovidas Katzas per spaudos konferenciją eilinį kartą mokė lietuvius, kas turi dalyvauti eitynėse per Vasario 16-osios iškilmes, kokius lozungus turi nešti ir skanduoti dalyviai.

 Lietuvoje moterys kaunasi dėl teisės gimdyti namuose. Valdžia skelbia griežtą „ne“ šiai esą viduramžiškai tradicijai. Anglijoje moterys gimdyti namuose gali, bet šia teise naudojasi ne daugiau kaip 2 -3 procentai gimdyvių.

Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įgarsino savo ir partijos nuostatas – labai jam ir partijai vėl parūpusiu – gėjų sangulavimo formalumų klausimu. „Mes neskirstome žmonių į lytis, kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažįstame visokias partnerystės formas. Neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla”, – miestui ir pasauliui iš Seimo rūmų išskriejo liberalioji E. Masiulio žinia.

Politikoje, kaip ir gamtoje, vyrauja tie patys dėsniai. Vanduo, tekėdamas nuokalnėn visada randa patį lengviausią kelią, apeidamas kliūtis pačiu paprasčiausiu keliu. Todėl kai vakar „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas ir Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas viešai prasitarė apie planus sujungti abi politines partijas į vieną, prisipažinsiu, nė kiek nenustebau. Apie tokią galimybę rašiau dar 2012 m. lapkričio pradžioje (http://www.balsas.

Vasario 16 d. yra svarbi ir graži šventė, o kai kam, atrodo, dar ir rimtas išbandymas. Pavyzdžiui, šalies vadovei Daliai Grybauskaitei. Tai diena, kai jos darbotvarkėje (pagal viešai prieinamą informaciją) yra daug punktų. Paprastą dieną apie ją ne kažin ką sužinosi, o čia ir vėliavų kėlimas, ir premijų teikimas, ir bendra nuotrauka su „baisiųjų lenkų“ vadu Bronislawu Komorowskiu. Vargu ar už šią „niekšybę“ prezidentė atleis užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui.

VL žurnalistas Arūnas Daugėla Neišrinkti į Seimą, vadinasi, praradę tautos pasitikėjimą Jonas Šimėnas ir Saulius Pečeliūnas prašo signatarų rentos. Jie nenori dirbti visuomenei naudingo darbo ir yra įsitikinę, kad iki gyvenimo pabaigos apsirūpino parašę ant Kovo 11-osios akto. Kitas šviežias „rentininkas“ – Česlovas Juršėnas – rinkimuose nedalyvavo. Renta mokama ir signatarų našliams.

Vasario 11-tąją minėjome ligonių dieną. Gera proga apie tai pakalbėti. Juolab, kad sveikatos ministras nusprendė grąžinti sveikatos apsaugą, kaip pats neneigia, į sovietmetį. Anot jo, reikia nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų, grąžinti teritorinį gyventojų priskyrimą gydymo įstaigai ir gydytojui, panaikinti principą „pinigai seka paskui pacientą“ ir sujungti sveikatos draudimo įmoką su gyventojų pajamų mokesčiu.

Didžiųjų miestų savivaldybės jau svarsto, ar reikėtų drausti nepilnamečiams (iki 16 metų) šlaistytis gatvėmis po 22 valandos, o vasarą – po 23 valandos. Tokios nuostatos siūlomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekte. Žinoma, valstybės tarnautojai komendanto valandai rado švelnesnį apibūdinimą – šeimos valanda.

Vasario 16-ajai artėjant dera ne tik vienam kitą pasveikinti, bet ir prisiminti tuos, kurie tokių sveikinimų nenori, nes yra nuskriausti ir nelaimingi iš principo. Nepatinka – nešvęskite Vasario 16-oji – viena iš trijų mūsų istorijos datų, kai švenčiame valstybę. Tądien ir vėl, žinoma, skambės ne tik kalbos iš tribūnų, himnai ir garbės sargybos kuopos salvės bei koncertų akordai.

 Yra šalis... Tos šalies sportininkai per metus iškovojo vienos šakos pasaulio pirmenybėse tris aukso medalius, du sidabro, taip pat du Europos sidabro medalius, vieną pasaulio jaunimo pirmenybių aukso medalį ir nebuvo paskutiniai daugelyje tarptautinių varžybų. Atspėkite, kokia tai šalis. Taip – Lietuva.

Londonas jau seniai laikomas gėjų sostine. Net Anglija.lt komentatorių, dažnai besipiktinančių gėjais, nestebina už rankučių susikibusios įvairaus amžiaus vyriškių ir moteriškių poros. Paskalų leidiniai diskutuoja apie žinomų gėjų asmeninių santykių peripetijas. Gėjų poros gali įsivaikinti ar įsigyti surogatinės motinos pagimdytą kūdikį, gali sudaryti civilinės partnerystės sutartį. O nuo kitų metų Anglijos gėjai galės ir tuoktis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad užsienio politikoje lemia asmeniniai kontaktai. „Visada“, – taip interviu LRT visuomeniniam kanalui tvirtino naujame poste kojas vos apšilęs L. Linkevičius. Jo žodžiais, „gali pasirašyti susitarimą, dokumentus suderinti, tačiau jei nebus kontraktų, tie susitarimai nejudės“. Kitaip tariant, mūsų ir jūsų likimas valdomas kažkieno asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis. Visada! Taip buvo, yra ir bus.

Kai Davidas Cameronas užsiminė apie tai, jog jo konservatorių partijai laimėjus rinkimus 2015 – aisiais, Jungtinėje Karalystėje 2017 – aisiais bus surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, jis pasakė tai, kas buvo žinoma dar 2010 – aisiais iš „WikiLeaks“ paviešintų slaptų dokumentų.

 Seniai yra pastebėta, kad globalių reiškinių periferinis pavidalas dažnai būna keistokas, tarsi tos pačios iškabos slepia skirtingą turinį, o poterius lengviau kartoti nei suprasti. Skirtingas tempas Kai Anglijoje 1215 metais buvo skelbiama Didžioji laisvių chartija, kuri iš esmės nubrėžė teisinės neliečiamybės, dėl kurios pas mus kyla tiek daug aistrų, gaires, Lietuvos teritorijoje dar nebuvo vieningos valstybinės organizacijos.

Vyriausybei siekiant perskirstyti didesnę dalį bendrojo vidaus produkto per valstybės biudžetą nereikėtų kartoti 2009 metų klaidų, kuomet padidinus daugelį mokesčių tarifų, biudžeto pajamos sumažėjo, nes padidėjo mokesčių vengimas, o nemažai veiklos pasitraukė į šešėlį. Daug efektyvesnių rezultatų, nepakenkiančių šalies konkurencingumui, galima pasiekti kovojant su mokesčių vengimu ir didinant mokesčių mokėtojų skaičių. Pasimokyti galima ir iš labiausiai skolų krizės pažeistų Europos valstybių.

Paskutiniai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenys skelbia, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar tai už partiją „Drąsos kelias” (DK) savo balsus atiduotų vos 1,5 proc. rinkėjų. Tad vieni siūlo už šią partiją užsakyti gedulines mišias („juodąsias“), kiti – vis nustatinėja datas kada jos frakcija Seime išsilakstys, treti – pranašauja Brisiaus galą.

Britų valdžia paskelbė ketinanti rengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Naujausi apklausų rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė piliečių pasisako už tai, kad Britanija išstotų iš ES. Kas tada? Šis klausimas ne vienam čia gyvenančiam lietuviui jau šiandien neduoda ramybės. Ir dvigubos pilietybės klausimas tampa kaip niekad aktualus.

Ar balsavote televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ mylimiausių rinkimuose, kur rinkti jau šešerius metus filmuojamos muilo operos patys pačiausi aktoriai? Tikrai nebalsavote? Tai koks jūs lietuvis (-ė), jei praleidote tokią neįtikėtinai dėkingą progą... Ypač artėjant Valentino dienai. Kas pas jus smegeninėje, jei atsiribojate nuo šio kultinio serialo herojų? O ar matėte visas „Radži ieško žmonos“ laidas, ar visgi praleidote bent kelias? Jei taip, sveikinu.

Rūta Vainienė Prancūzija atsisako 75 procentų pajamų mokesčio tarifo už pajamas, viršijančias 1 milijoną eurų. Viena iš tokio sprendimo priežasčių galėjo tapti Prancūzijos Konstitucinės tarybos nutarimas, kad 75 proc. pajamų mokestis yra neteisėtas. Pasak gruodį priimto sprendimo, nuo šių metų pradžios įsigaliojantis mokestis pažeidžia mokesčių naštos lygybės principą. Kaip bus pakeistas pajamų apmokestinimas, kol kas dar nežinoma. Idėja sumažinti maksimalų tarifą iki 50–55 proc.

Supratau vieną aiškų principą, kuris pradeda įsivyrauti naujoje vyriausybėje – kuo didesnę nesąmonę padarai, tuo labiau dėl to kalta ankstesnė vyriausybė. Sopranai ėjo pas psichologę, ne psichiatrę. Nors buvo sudėtingi klientai, bet paslaugos teikėjui nereikėjo dar keturių pagalbininkų Štai V.P. Andriukaitis patvirtino labai keistus reikalavimus psichiatrų kabinetams (taikliai apie tai parašė Lietuvos rytas), pagal kuriuos dirbti individualiai praktiškai kaip ir nebeįmanoma.

Lietuvos pareigūnų korupcijos žemėlapis turėtų būti visas pažymėtas juodomis dėmėmis. Kur pažiūrėsi – ten bėda. Pelnosi, kas tik gali Lietuvos policijos logistikos centro pareigūnai kaltinami pagrobę kelis milijonus litų statant komisariatus. Šiaulių policininkai iš nusikaltėlių vogė, atiminėjo, o vėliau pardavinėjo atimtus narkotikus. Neturėdamas ryšių su pasienio regionų pareigūnais į šalį neįveši didžiulių kontrabandinių cigarečių krovinių.

Vladimiras Putinas yra labai nesimpatiškas politikas. Jei būčiau Rusijos Federacijos pilietis, nuoširdžiai jo nekęsčiau už nesiliaujantį mano Tėvynės plėšimą ir stekenimą. Kadangi esu Lietuvos Respublikos pilietis, turiu pripažinti, kad mano šaliai jis buvo vienas geriausių realiai įmanomų variantų. Prisiminkime XX amžiaus pabaigos Boriso Jelcino valdomą Rusiją.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

Pirmiausia, kaip dažnai politikos mokslų studentus moko dėstytojai, prieš pradėdami diskutuoti, apsibrėžkime svarbiausias sąvokas. Šiuo atveju užteks apsibrėžti komunizmą: tai jokiu būdu nieko bendro nei su pirmine (iš Paryžiaus komunos kilusia), nei su dabartine (AlainoBadiou aprašyta) komunizmo samprata neturintis terminas, Lietuvoje reiškiantis paprasčiausią sovietinio laikotarpio pažadą apie rojų ir tuo pačiu, tuo laikotarpiu susiformavusią mąstymo formą, kai mąstyti tiesiog nereikėjo.

Labai apsidžiaugiau aplinkos ministro įsakymu nuo sausio 15 dienos dešimt kartų padidinti baudas brakonieriams už gyvajai gamtai padarytą žalą. Džiaugiausi ne tik todėl, kad man, kaip ir jums, tikiu, rūpi mažieji mūsų miško broliai ir sesės. Džiaugiausi dar ir todėl, kad ministras pažadėjo artimiausiu metu nuo 3 iki 5 kartų padidinti baudas ir brakonieriaujantiems žvejams. Svarbu, kad dabar bausmės taps adekvačios nusikaltimui, nes brakonieriavimas Lietuvos gamtai jau tapo visuotine nelaime.

  Manau, pasisakius paskutiniams savo lyderiams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų pademonstruoti nuoseklumą, viešai atsiprašyti savo amžino priešo, Lietuvos kompartijos centro komiteto buvusio klerko, Lietuvos socialdemokratų partijos vienos iš pažibų, buvusio premjero, Aukštosios partinės – „burokevičinės“ – mokyklos auklėtinio Gedimino Kirkilo. Gal net pakviesti jį į kokią nors idiotišką „Atleisk“ tipo laidą.

Galime pasiguosti, kad finansinio išprusimo trūksta ne tik Lietuvoje. Štai mūsų broliai estai neseniai atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad net 40 proc. tyrimo dalyvių nesugebėjo apskaičiuoti indėlių metinių palūkanų.

Vilis Normanas  Nežinau, kaip dabartiniame pasaulyje vertinti tautiško jaunimo akcijas, kurios balansuoja ties susidorojimo ir grotesko riba. Sudaromi susidorojimo sąrašai (kaip Rusijoje), į kuriuos įtraukiami visi, kas nesimeldžia Vyčiui. (O juk tai beveik galima laikyti homoseksualumo ženklu.)   Būčiau nekreipęs į tai jokio dėmesio, bet įsižeidžiau, kad nebuvau įtrauktas, nors visada esu labai kritiškas agresyvių fanatikų atžvilgiu.

Turbūt teko girdėti labai sklandžiai sudėtą posakį – „jei biednas, tai ir durnas, jei durnas, tai ir biednas“. Nežinau, ar tai tiesa, bet tame „biednumo-durnumo“ rate būti niekas nenori. Net aš. Tad jei pasitaiko kas pažada išmokyti, kaip praturtėti – valio. Ir ypač jeigu pamokos už dyka. Labai lietuviška, ar ne? Vieną dieną mano elektroninio pašto dėžutę pasiekė laiškas apie seminarą, kuriame bus mokama, kaip pagerinti savo finansinę būklę.

Antanas Šutas Taip jau yra, jog mano gimtoji vieta, vaikystė ir dabartinis gyvenimas vyksta vieno Lietuvos didmiesčio miegamajame rajone, kuris nėra iš ramiausių ir jame gyvenantys žmonės tikrai nėra patys laimingiausi ir daug gyvenime pasiekę. Kitaip sakant, alkoholis yra daugybės mane supančių žmonių palydovas. Cigaretės yra prabangos dalykas, taigi, jos tarsi ir retesnis svečias mano kaimynų kišenėse.