Komentarai ir analizė

Valstybės institucijose gajus posakis: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę“. Bet jei šį posakį praplėstume iki nacionalinio lygmens, galėtume tarti: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę, o jei sieki sužlugdyti gerą sumanymą – paskelbk referendumą“. Galima ginčytis, kad tai esą ne visai tikslu, nes referendumu priėmėme Konstituciją, o 2003 m. per tokį pat referendumą pritarėme narystei Europos Sąjungoje. Dėl šių sprendimų, matyt, tikrai nesigailime.

Krizė įsisuko į pačias didžiausias, ilgą laiką stabiliausiomis laikytas kompanijas. Valdymo krizė... Jie buvo tvirti kaip plienas, vieningi kaip kumštis. Tada, kai viską pradėjo, klijavo milijoną prie milijono. Bet kuo sparčiau augo milijonai, valdomų kompanijų kiekis ir dydis, tuo labiau aižėjo vienybė.

Jau galime pasigrožėti policijos reformos, kai buvo naikinami rajonų komisariatai ir į pensiją anksčiau laiko išvaromi ilgiau dirbantys pareigūnai, rezultatais: pastaruoju metu gana dažnai išgirstame apie įstatymams nusižengusius pareigūnus. Štai tik keli nauji pavyzdžiai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai nustatė organizuotos nusikalstamos grupės asmenų nusikalstamus ryšius su Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono viešosios policijos pareigūnais.

Sovietų Sąjunga žlugo, bet jos idėja gyva. Ir nesvarbu kokiu – SSRS gražuolių konkurso ar kitu pavidalu atgimusi buvusios SSRS šmėkla mus persekioja iki šiol. Vienus ta šmėkla baimina, kitus smagina, trečius gundo išspausti iš to kuo daugiau naudos. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tad skelbti SSRS (TSRS, jeigu kam taip mieliau) gražuolių konkursą atrodytų visiška nesąmonė, nes tokia šalis neegzistuoja, bet ta nesąmonė ėmė ir prigijo.

Įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas padėjo trūkstamą varnelę Lietuvos teisinėje sistemoje. Galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse – ji turi būti ir Lietuvoje. Kad ir vėluojanti, nes jau nebespėjo atlikti svarbaus rinkos reguliatoriaus vaidmens, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.

Paskutinė žiemos diena blogų statistinių siurprizų nepateikė. Priešingai, papildyti statistiniai duomenys neženkliai pagerino metinį šalies bendrojo vidaus produkto augimo ketvirtąjį ketvirtį iki 4,1 proc., tad Lietuva pagal praėjusių metų plėtros spartą (3,6 proc.) išlieka tarp ES flagmanų. Pradžiugino ir tai, kad dauguma verslininkų kilstelėjo lūkesčius – šviesesnes nei metų pradžioje perspektyvas pažymėjo beveik visų sričių (išskyrus paslaugų sferos) darbdaviai.

Dauguma mokesčių tiesiogiai kėsinasi į gyventojų pajamas arba jų perkamąją galią, todėl visuomenėje sulaukia daug pasipriešinimo. Tačiau egzistuoja du mokesčiai, kuriems dauguma gyventojų pritaria ir nori, kad jie būtų didesni. Tai tie mokesčiai, kurie, manoma, gyventojams neturi jokios įtakos. Pirmasis populiarus mokestis yra pelno mokestis. Dažniausiai manoma, kad šį mokestį sumokės ne gyventojai, o „godžios" bendrovės ir korporacijos.

 Praėjusi savaitė buvo gausi renginių, skirtų lietuvių kalbai ir žodžiui. Šurmuliavo jau keturioliktoji knygų mugė, parašytas jau šeštasis nacionalinis diktantas. Kilo mintis, pakalbėti, ar ekonomistai moka lietuviškai ir ar lietuvių kalba leidžia jiems susikalbėti. O jei tiksliau - apie kai kurių ekonomikos terminų vartojimą. Štai terminas – mokestis. Ekonomistai mokesčiu vadina įstatymais įtvirtintus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir fondus.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, padidėjo 2,6 proc. Pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio didėjimas sustingo kiek aukščiau nei ties 2 proc., o realusis darbo užmokestis vis dar mažėjo. Vis dėlto gausėja ženklų, jog atlyginimų įšalas pamažu pradės tirpti ir darbo užmokesčio didėjimas taps spartesnis.

Kas Lietuvoje sutramdys Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorių Efraimą Zuroffą? Kodėl Lietuva tyli, nors jis nuolat kišasi į mūsų šalies vidaus reikalus? Neseniai viešėdamas Lietuvoje E. Zuroffas ir jo bendražygis Dovidas Katzas per spaudos konferenciją eilinį kartą mokė lietuvius, kas turi dalyvauti eitynėse per Vasario 16-osios iškilmes, kokius lozungus turi nešti ir skanduoti dalyviai.

 Lietuvoje moterys kaunasi dėl teisės gimdyti namuose. Valdžia skelbia griežtą „ne“ šiai esą viduramžiškai tradicijai. Anglijoje moterys gimdyti namuose gali, bet šia teise naudojasi ne daugiau kaip 2 -3 procentai gimdyvių.

Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įgarsino savo ir partijos nuostatas – labai jam ir partijai vėl parūpusiu – gėjų sangulavimo formalumų klausimu. „Mes neskirstome žmonių į lytis, kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažįstame visokias partnerystės formas. Neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla”, – miestui ir pasauliui iš Seimo rūmų išskriejo liberalioji E. Masiulio žinia.

Politikoje, kaip ir gamtoje, vyrauja tie patys dėsniai. Vanduo, tekėdamas nuokalnėn visada randa patį lengviausią kelią, apeidamas kliūtis pačiu paprasčiausiu keliu. Todėl kai vakar „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas ir Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas viešai prasitarė apie planus sujungti abi politines partijas į vieną, prisipažinsiu, nė kiek nenustebau. Apie tokią galimybę rašiau dar 2012 m. lapkričio pradžioje (http://www.balsas.

Vasario 16 d. yra svarbi ir graži šventė, o kai kam, atrodo, dar ir rimtas išbandymas. Pavyzdžiui, šalies vadovei Daliai Grybauskaitei. Tai diena, kai jos darbotvarkėje (pagal viešai prieinamą informaciją) yra daug punktų. Paprastą dieną apie ją ne kažin ką sužinosi, o čia ir vėliavų kėlimas, ir premijų teikimas, ir bendra nuotrauka su „baisiųjų lenkų“ vadu Bronislawu Komorowskiu. Vargu ar už šią „niekšybę“ prezidentė atleis užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui.

VL žurnalistas Arūnas Daugėla Neišrinkti į Seimą, vadinasi, praradę tautos pasitikėjimą Jonas Šimėnas ir Saulius Pečeliūnas prašo signatarų rentos. Jie nenori dirbti visuomenei naudingo darbo ir yra įsitikinę, kad iki gyvenimo pabaigos apsirūpino parašę ant Kovo 11-osios akto. Kitas šviežias „rentininkas“ – Česlovas Juršėnas – rinkimuose nedalyvavo. Renta mokama ir signatarų našliams.

Vasario 11-tąją minėjome ligonių dieną. Gera proga apie tai pakalbėti. Juolab, kad sveikatos ministras nusprendė grąžinti sveikatos apsaugą, kaip pats neneigia, į sovietmetį. Anot jo, reikia nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų, grąžinti teritorinį gyventojų priskyrimą gydymo įstaigai ir gydytojui, panaikinti principą „pinigai seka paskui pacientą“ ir sujungti sveikatos draudimo įmoką su gyventojų pajamų mokesčiu.

Didžiųjų miestų savivaldybės jau svarsto, ar reikėtų drausti nepilnamečiams (iki 16 metų) šlaistytis gatvėmis po 22 valandos, o vasarą – po 23 valandos. Tokios nuostatos siūlomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekte. Žinoma, valstybės tarnautojai komendanto valandai rado švelnesnį apibūdinimą – šeimos valanda.

Vasario 16-ajai artėjant dera ne tik vienam kitą pasveikinti, bet ir prisiminti tuos, kurie tokių sveikinimų nenori, nes yra nuskriausti ir nelaimingi iš principo. Nepatinka – nešvęskite Vasario 16-oji – viena iš trijų mūsų istorijos datų, kai švenčiame valstybę. Tądien ir vėl, žinoma, skambės ne tik kalbos iš tribūnų, himnai ir garbės sargybos kuopos salvės bei koncertų akordai.

 Yra šalis... Tos šalies sportininkai per metus iškovojo vienos šakos pasaulio pirmenybėse tris aukso medalius, du sidabro, taip pat du Europos sidabro medalius, vieną pasaulio jaunimo pirmenybių aukso medalį ir nebuvo paskutiniai daugelyje tarptautinių varžybų. Atspėkite, kokia tai šalis. Taip – Lietuva.

Londonas jau seniai laikomas gėjų sostine. Net Anglija.lt komentatorių, dažnai besipiktinančių gėjais, nestebina už rankučių susikibusios įvairaus amžiaus vyriškių ir moteriškių poros. Paskalų leidiniai diskutuoja apie žinomų gėjų asmeninių santykių peripetijas. Gėjų poros gali įsivaikinti ar įsigyti surogatinės motinos pagimdytą kūdikį, gali sudaryti civilinės partnerystės sutartį. O nuo kitų metų Anglijos gėjai galės ir tuoktis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad užsienio politikoje lemia asmeniniai kontaktai. „Visada“, – taip interviu LRT visuomeniniam kanalui tvirtino naujame poste kojas vos apšilęs L. Linkevičius. Jo žodžiais, „gali pasirašyti susitarimą, dokumentus suderinti, tačiau jei nebus kontraktų, tie susitarimai nejudės“. Kitaip tariant, mūsų ir jūsų likimas valdomas kažkieno asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis. Visada! Taip buvo, yra ir bus.

Kai Davidas Cameronas užsiminė apie tai, jog jo konservatorių partijai laimėjus rinkimus 2015 – aisiais, Jungtinėje Karalystėje 2017 – aisiais bus surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, jis pasakė tai, kas buvo žinoma dar 2010 – aisiais iš „WikiLeaks“ paviešintų slaptų dokumentų.

 Seniai yra pastebėta, kad globalių reiškinių periferinis pavidalas dažnai būna keistokas, tarsi tos pačios iškabos slepia skirtingą turinį, o poterius lengviau kartoti nei suprasti. Skirtingas tempas Kai Anglijoje 1215 metais buvo skelbiama Didžioji laisvių chartija, kuri iš esmės nubrėžė teisinės neliečiamybės, dėl kurios pas mus kyla tiek daug aistrų, gaires, Lietuvos teritorijoje dar nebuvo vieningos valstybinės organizacijos.

Vyriausybei siekiant perskirstyti didesnę dalį bendrojo vidaus produkto per valstybės biudžetą nereikėtų kartoti 2009 metų klaidų, kuomet padidinus daugelį mokesčių tarifų, biudžeto pajamos sumažėjo, nes padidėjo mokesčių vengimas, o nemažai veiklos pasitraukė į šešėlį. Daug efektyvesnių rezultatų, nepakenkiančių šalies konkurencingumui, galima pasiekti kovojant su mokesčių vengimu ir didinant mokesčių mokėtojų skaičių. Pasimokyti galima ir iš labiausiai skolų krizės pažeistų Europos valstybių.

Paskutiniai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenys skelbia, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar tai už partiją „Drąsos kelias” (DK) savo balsus atiduotų vos 1,5 proc. rinkėjų. Tad vieni siūlo už šią partiją užsakyti gedulines mišias („juodąsias“), kiti – vis nustatinėja datas kada jos frakcija Seime išsilakstys, treti – pranašauja Brisiaus galą.

Britų valdžia paskelbė ketinanti rengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Naujausi apklausų rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė piliečių pasisako už tai, kad Britanija išstotų iš ES. Kas tada? Šis klausimas ne vienam čia gyvenančiam lietuviui jau šiandien neduoda ramybės. Ir dvigubos pilietybės klausimas tampa kaip niekad aktualus.

Ar balsavote televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ mylimiausių rinkimuose, kur rinkti jau šešerius metus filmuojamos muilo operos patys pačiausi aktoriai? Tikrai nebalsavote? Tai koks jūs lietuvis (-ė), jei praleidote tokią neįtikėtinai dėkingą progą... Ypač artėjant Valentino dienai. Kas pas jus smegeninėje, jei atsiribojate nuo šio kultinio serialo herojų? O ar matėte visas „Radži ieško žmonos“ laidas, ar visgi praleidote bent kelias? Jei taip, sveikinu.

Rūta Vainienė Prancūzija atsisako 75 procentų pajamų mokesčio tarifo už pajamas, viršijančias 1 milijoną eurų. Viena iš tokio sprendimo priežasčių galėjo tapti Prancūzijos Konstitucinės tarybos nutarimas, kad 75 proc. pajamų mokestis yra neteisėtas. Pasak gruodį priimto sprendimo, nuo šių metų pradžios įsigaliojantis mokestis pažeidžia mokesčių naštos lygybės principą. Kaip bus pakeistas pajamų apmokestinimas, kol kas dar nežinoma. Idėja sumažinti maksimalų tarifą iki 50–55 proc.

Supratau vieną aiškų principą, kuris pradeda įsivyrauti naujoje vyriausybėje – kuo didesnę nesąmonę padarai, tuo labiau dėl to kalta ankstesnė vyriausybė. Sopranai ėjo pas psichologę, ne psichiatrę. Nors buvo sudėtingi klientai, bet paslaugos teikėjui nereikėjo dar keturių pagalbininkų Štai V.P. Andriukaitis patvirtino labai keistus reikalavimus psichiatrų kabinetams (taikliai apie tai parašė Lietuvos rytas), pagal kuriuos dirbti individualiai praktiškai kaip ir nebeįmanoma.

Lietuvos pareigūnų korupcijos žemėlapis turėtų būti visas pažymėtas juodomis dėmėmis. Kur pažiūrėsi – ten bėda. Pelnosi, kas tik gali Lietuvos policijos logistikos centro pareigūnai kaltinami pagrobę kelis milijonus litų statant komisariatus. Šiaulių policininkai iš nusikaltėlių vogė, atiminėjo, o vėliau pardavinėjo atimtus narkotikus. Neturėdamas ryšių su pasienio regionų pareigūnais į šalį neįveši didžiulių kontrabandinių cigarečių krovinių.

Vladimiras Putinas yra labai nesimpatiškas politikas. Jei būčiau Rusijos Federacijos pilietis, nuoširdžiai jo nekęsčiau už nesiliaujantį mano Tėvynės plėšimą ir stekenimą. Kadangi esu Lietuvos Respublikos pilietis, turiu pripažinti, kad mano šaliai jis buvo vienas geriausių realiai įmanomų variantų. Prisiminkime XX amžiaus pabaigos Boriso Jelcino valdomą Rusiją.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

Pirmiausia, kaip dažnai politikos mokslų studentus moko dėstytojai, prieš pradėdami diskutuoti, apsibrėžkime svarbiausias sąvokas. Šiuo atveju užteks apsibrėžti komunizmą: tai jokiu būdu nieko bendro nei su pirmine (iš Paryžiaus komunos kilusia), nei su dabartine (AlainoBadiou aprašyta) komunizmo samprata neturintis terminas, Lietuvoje reiškiantis paprasčiausią sovietinio laikotarpio pažadą apie rojų ir tuo pačiu, tuo laikotarpiu susiformavusią mąstymo formą, kai mąstyti tiesiog nereikėjo.

Labai apsidžiaugiau aplinkos ministro įsakymu nuo sausio 15 dienos dešimt kartų padidinti baudas brakonieriams už gyvajai gamtai padarytą žalą. Džiaugiausi ne tik todėl, kad man, kaip ir jums, tikiu, rūpi mažieji mūsų miško broliai ir sesės. Džiaugiausi dar ir todėl, kad ministras pažadėjo artimiausiu metu nuo 3 iki 5 kartų padidinti baudas ir brakonieriaujantiems žvejams. Svarbu, kad dabar bausmės taps adekvačios nusikaltimui, nes brakonieriavimas Lietuvos gamtai jau tapo visuotine nelaime.

  Manau, pasisakius paskutiniams savo lyderiams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų pademonstruoti nuoseklumą, viešai atsiprašyti savo amžino priešo, Lietuvos kompartijos centro komiteto buvusio klerko, Lietuvos socialdemokratų partijos vienos iš pažibų, buvusio premjero, Aukštosios partinės – „burokevičinės“ – mokyklos auklėtinio Gedimino Kirkilo. Gal net pakviesti jį į kokią nors idiotišką „Atleisk“ tipo laidą.

Galime pasiguosti, kad finansinio išprusimo trūksta ne tik Lietuvoje. Štai mūsų broliai estai neseniai atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad net 40 proc. tyrimo dalyvių nesugebėjo apskaičiuoti indėlių metinių palūkanų.

Vilis Normanas  Nežinau, kaip dabartiniame pasaulyje vertinti tautiško jaunimo akcijas, kurios balansuoja ties susidorojimo ir grotesko riba. Sudaromi susidorojimo sąrašai (kaip Rusijoje), į kuriuos įtraukiami visi, kas nesimeldžia Vyčiui. (O juk tai beveik galima laikyti homoseksualumo ženklu.)   Būčiau nekreipęs į tai jokio dėmesio, bet įsižeidžiau, kad nebuvau įtrauktas, nors visada esu labai kritiškas agresyvių fanatikų atžvilgiu.

Turbūt teko girdėti labai sklandžiai sudėtą posakį – „jei biednas, tai ir durnas, jei durnas, tai ir biednas“. Nežinau, ar tai tiesa, bet tame „biednumo-durnumo“ rate būti niekas nenori. Net aš. Tad jei pasitaiko kas pažada išmokyti, kaip praturtėti – valio. Ir ypač jeigu pamokos už dyka. Labai lietuviška, ar ne? Vieną dieną mano elektroninio pašto dėžutę pasiekė laiškas apie seminarą, kuriame bus mokama, kaip pagerinti savo finansinę būklę.

Antanas Šutas Taip jau yra, jog mano gimtoji vieta, vaikystė ir dabartinis gyvenimas vyksta vieno Lietuvos didmiesčio miegamajame rajone, kuris nėra iš ramiausių ir jame gyvenantys žmonės tikrai nėra patys laimingiausi ir daug gyvenime pasiekę. Kitaip sakant, alkoholis yra daugybės mane supančių žmonių palydovas. Cigaretės yra prabangos dalykas, taigi, jos tarsi ir retesnis svečias mano kaimynų kišenėse.

 Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžioji dalis –apie 22 tūkstančiai - dėl emigracijos. Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims. Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą.

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį nuosmukis euro zonoje, panašu, tik dar labiau gilėjo, nors naujų neigiamų sukrėtimų bendros valiutos sąjunga nepatyrė. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,2 proc. Nuosmukį iš dalies sukėlė visuotiniai mėginimai sumažinti gamybines atsargas.

Gyvename būtuoju ir būsimuoju laiku. Būtuoju – prisimindami savo gerovę, būsimuoju – tikėdamiesi, kad laimė gyventi Lietuvoje dar ateis. Viltis dar visus guodžia. Ar ilgai? Artėja Vasario 16-oji, Kovo 11-oji. Vėl visokie landsbergiai, buvę ir esami Seimo pirmininkai, premjerai, ministrai, kiti politikai postringaus, kaip atgavome Nepriklausomybę, kokie esami laisvi ir kaip visa tauta turi dėkoti jiems už neva jų iškovotą laisvę. Valio.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

Kvailumas politikoje kartais pasireiškia kaip „paleckizmas“, kartais, kaip atseit labai šmaikštus cinizmas, o kartais, kaip limonadinis patriotizmas. Jis lydi turbūt visus reiškinius šiame pasaulyje, įskaitant 1991 metų sausio kruvinos nakties įvykių prisiminimą. Su „paleckizmu“ yra daugmaž viskas aišku – politiku būti trokštantis „alfonsas“ su draugais viauksi, kad į save nuo stogų šaudėme patys, o tankus kažkaip mistiškai iškvietė profesorius Vytautas Landsbergis.

Lietuvos čiuožėjai, neprastai gynę lietuviškos trispalvės garbę keliose svarbiose tarptautinėse varžybose, negalės atstovauti Lietuvai. Toks yra prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas. Toks buvo ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymas.

Jeigu reikėtų rasti tinkamiausią žodį apibūdinanti „nesisteminį“ pilietinį aktyvumą Lietuvoje, tai netiktų nei „menkas“, nei „nepastebimas“. Geriausiai tinka žodis „praraja“. Šis vienas žodis puikiai atspindi tiek milžinišką atstumą tarp aktyvistų ir eilinio piliečio, tiek menką supratimą, kas yra išties aktualu visuomenei, o kas tėra savojo rato problematika, kuri neturi jokio tvirto jungiamojo sąryšio tarp atskiru interesų grupių.

Šiek tiek susigulėjus emocijoms po eilinių (liūdna, kad tenka naudoti tokį apibūdinimą, bet jis čia geriausiai tinka, nes tai nutinka nuolat ir, deja, nebebūna didelis netikėtumas) masinių žudynių JAV Niutauno mokykloje, kilo diskusija dėl ginklo laikymo. Paprastai po tokių incidentų visuomenės pasipiktinimas būna „į vienus vartus“ – būtina maksimaliai riboti ginklo įsigijimo galimybes ir griežtinti kontrolę, kad ginklas nepakliūtų į rankas kokiam nors su velniais bendrauti ėmusiam veikėjui.

Praėjusią savaitę Lietuvos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sukėlė tikrą šurmulį socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose, davęs skandalingą (bent jau dabar tokiu tapusį) interviu rusų radijui „Svoboda“. Ir dabar, atslūgus emocijoms, galima pabandyti dar kartą pažvelgti į V. Gedvilo pasisakymus ir karštą reakciją į juos. Juk alternatyvi pozicija (galbūt netgi švelni provokacija) dar niekam demokratinėje valstybėje nepakenkė.

Manau, labai gerai, kad susipešė A. Račas su A. Ramanausku-Greitai. Šios viešos peštynės liudija naują pakopą permanentinėse batalijose, nuolat kylančiose viešojoje erdvėje. Jų baigtis ne tik abipusis spjaudymasis kraujais, bet ir labiau argumentuotos kritikos laiko pradžia. Šitų muštynių seniai reikėjo, jų laukėme, jų tikėjomės, ore seniai tvyrojo parako kvapas.