Komentarai ir analizė

Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, 2013 m. balandį, palyginti su 2012 m. balandžiu, sudaryta 16 proc. daugiau nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Labiausiai suaktyvėjo butų rinka: sandorių skaičius padidėjo 35 proc. ir pasiekė pokrizinį pardavimų rekordą, 2,3 tūkst. butų per mėnesį. Pagyvėjo ir žemės sklypų įsigijimai, ūgtelėję 12 procentų. Panašu, kad nekilnojamojo turto rinkos atmosfera pradėjo šilti net anksčiau nei atėjo sezoninis pavasaris.

Diskutuojant dėl tinkamiausio pensijų sistemos varianto bei „Sodros“ bėdų sprendimo, svarstomas ir virtualių sąskaitų sistemos (VSS) įdiegimo Lietuvoje klausimas, kuris siejamas su dviem svarbiais aspektais. Visų pirma, ar VSS gali tapti alternatyva kaupimui, ir antra, ar verta einamųjų mokėjimų („Sodros“) sistemą pertvarkyti į VSS. Kas yra virtualių sąskaitų sistema? Valstybinių pensijų sistemos, paremtos virtualiomis sąskaitomis (angl.

Praeitos kadencijos Seimui teko nelengva užduotis – suvaldyti visą pasaulį niokojusią ekonominę krizę ir priimti įstatymus, kurie negalėjo nudžiuginti varguolių, žmonių, kurie uždirba mažiausiai. Dėl to jiems galima daug atleisti.

Lietuvoje daug diskutuojama apie socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, tačiau neteisingas šių reiškinių ir jų priežasčių suvokimas gali vesti prie klaidingų politinių sprendimų.

 Vilniaus universitete žurnalistus pabrėžtinai moko, jog ne tik antraštėje, bet ir tekste vengti kritikos tautiškumui arba kitaip pabrėžti žmonių kilmę, jei tekste aptinkama kritikos. Todėl iš anksto atsiprašau buvusių savo dėstytojų. Galiausiai, šis tekstas ne apie tai. Vyresni Lietuvos piliečiai tikriausiai prisimins savo tėvų ir senelių absurdiškus pasakojimus apie žydus, kad jie atseit vagia kūdikius, nuleidžia jiems kraują ir iš to kraujo gamina macą. Tokius paplotėlius.

Visiems Anglija.lt skaitytojams turbūt yra tekę girdėti lakų sovietinių laikų posakį, kad Tarybų Sąjungoj sekso nėra, o ko nėra, dėl to ir galvos neskauda. Tėvai apie tai kalbėti drovėdavosi, mokykloje – nebuvo privalu; net kelios kartos išaugo žinias apie seksualumą susigraibydamos kiemuose ir gatvėse, ir nė nedrįstančios užsiminti apie lytinius santykius. Pirmosios idėjos apie lytinį švietimą į Lietuvą pradėjo belstis 20 a. paskutiniojo dešimtmečio vidury.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 3,4 procento. Tai šiek tiek lėtesnė ekonomikos plėtra nei paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį, kuomet BVP didėjo 4,1 procento. Tačiau dauguma veiksnių rodo, kad šis augimo sulėtėjimas yra laikinas ir BVP šiemet augs sparčiau nei pernai.

Lietuvos politikoje beveik simptomiška (ir simboliška), kad Liberalų sąjūdžio bandymai liberalizuoti šalį dažniausiai užgesinami be gilesnių debatų. Koks nors naujo įstatymo projektas dažniausiai miršta politinėje arenoje ir nepasiekia visuomenės. O visuomenės, atrodo, linkusi sutikti, kad nenori būti atsakinga už savo gyvenimą: jai vis dar norisi, kad kažkas Kitas spręstų jos likimą.

Kai kam galvose skamba varpai – prarandame Vilnių, o NATO neapgins nuo Rusijos, todėl geriau jai pasiduoti, nes ji... visada apgins nuo lenkų... Tai, žinoma, supaprastinimas. Bet būna ir neva labiau konceptualių variantų. Dabartinį Rusijos režimą senokai laikau nedeklaruotai nacistiniu – vien Šiaurės Kaukazo etninio „pertvarkymo“ politika ir oficialiai skatinama neapykanta „Kaukazo tautybės žmonėms“ to verta.

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą. Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lenkijoje vadinamasis senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis išaugs nuo 19 proc. 2010 m. iki beveik 70 proc.

Šių metų pirmą ketvirtį į SEB banką kreipėsi 73 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Tai yra net keturis kartus daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (tada kreipėsi 18 nukentėjusiųjų). Žiniasklaidoje nuolatos mirga pranešimai apie telefoninių sukčių gudrybes ir jų aukas, tačiau žmonės nepažįstamiems skambintojams padiktavo savo prisijungimo prie banko paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado 283 tūkst. Lt, iš jų beveik 90 tūkst.

Jei Lietuvoje jau penkeri metai besivyniojanti, vis naujas ir vis keistesnes apsukas įgaunanti su kaltinimais pedofilija susijusi byla taptų tarptautine, tai būtų į naudą ir Lietuvos teisėsaugai, ir Lietuvos visuomenei. Ji tokia gali tapti, jeigu, kaip spėjama, šios bylos pagrindine ašimi tapusi N. Venckienė pabėgo į užsienį. Visiems, ne vien portalo anglija.lt skaitytojams, būtų įdomu, kaip kaltintojai įrodinėtų buvusios teisėjos kaltes. Ypač, jei byla atsidurtų Anglijos teisme.

Kaupiantieji pensijai privačiose sąskaitose iki rugsėjo turi apsispręsti, kaip jie toliau rūpinsis savo senatve. Galimi trys variantai – žmogus gali sustabdyti savo pervedimus į pensijų sąskaitas ir grįžti į „Sodrą“. Jis gali dalyvauti pensijos kaupime lig šiol galiojančiomis sąlygomis arba kaupti papildomai, kartu gaudamas ir subsidiją iš valstybės biudžeto. Galvosūkis, kokią schemą pasirinkti tikrai nemažas, nes jame labai daug nežinomųjų.

Kažkada neblogai pasijuokėme smagioje kompanijoje išgirdę kolegos sąmojį: paragino mušti žydus ir dviratininkus. Visiems parūpo: už ką žydus? Tačiau istorija ne apie tai. Teismas: A. Ūsas nekaltas. Žiniasklaida: istorija išgalvota. Teisėsaugos sistema įkvėpė oro ir atidarė kaltinimų šliuzus. Ką mušti aišku. Piktdžiugiškame teisininkų, Seimo narių, įžeidusio prezidentę erotomano menininko, politikų chore pyptelėjo ir kiek primirštas Kauno pedofilijos įvykių herojaus balsas.

Tikra tiesa. Nieko jūs, Lietuvos žmonės, negausite. Už okupaciją, už senolių kančias, už išžudytus tautiečius Sibire ir Lietuvos miškuose. Nieko jūs negausite. Nė rublio, nė lito, nė dolerio. Niekinis referendumas Na tai kas, kad 1992 metų birželio 14 dieną referendume daugiau kaip 90 proc. Lietuvos piliečių pareikalavo savo valdžios siekti žalos atlyginimo iš SSRS teisių perėmėjos (Rusijos Federacijos) už 50 okupacijos metų.

Britaniją šią savaitę drebino kalbos apie Margaret Thatcher laidotuves, kurios mokesčių mokėtojams atsiėjo 10 milijonų svarų. Ar Geležinė Ledi nusipelnė iškilmingos laidotuvių ceremonijos? Ar reikėjo skirti tiek pinigų? Šiame kontekste mūsų prezidentės gestas vizitui į Thatcher laidotuves pasirenkant pigių skrydžių bendrovę atrodo įspūdingai.

Jau 2014 metų gegužę turėtų vykti nauji prezidento rinkimai. Bent jau pagal Konstituciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos grafikus. Tik neaišku – ar pasirinkimas juose bus daug didesnis nei majonezo arba žaliųjų žirnelių pasiūlos įvairovė parduotuvėse sovietino deficito laikais. Jei kas nors ir nori juose kandidatuoti – apie tai ir vėl nieko niekam viešai nesako. Kam čia iš anksto save tautai rodyti – dar ims ir kas iškratys iš spintos skeletą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė šią savaitę pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis būtų užtikrinama, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, „kuriems jos iš tiesų reikia“. Jei šiuo metu įstatyme numatyta, kad ilgalaikiai bedarbiai maksimalią 350 litų dydžio socialinę pašalpą gali gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji pradedama mažinti, tai siūloma keisti šią tvarką ir nustatyti, kad nuo šiol piniginė parama nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėn.

Šiandien Statistikos departamento paskelbti darbo našumo duomenys priverčia susimąstyti. Preliminariais duomenimis 2012 m. Lietuvoje vienas dirbantysis per vieną dirbtą valandą sukūrė 42,65 lito pridėtinės vertės to meto kainomis (per metus vidutiniškai apie 79, 2 tūkst. litų). Tai daug ar mažai? Žvilgtelkime į tai per darbo sąnaudų prizmę. Eurostat duomenimis, valandinės darbo sąnaudos ES naujokėse pernai, palyginti su 2008 m. stiebėsi į viršų, o sumažėjo vienintelėje šalyje – Lietuvoje.

 Kai augau anais gerais ar negerais sovietiniais laikais mums buvo pasakyta, kad spjaudytis nemandagu, ir to perspėjimo užteko, kad tai, kas burnoj susikaupė, laikytume už dantų. Bet švietimą ir auklėjimą garbinantys britai, regis, įsitikino, kad visus į Londoną suvažiavusius išmokyti mandagumo per brangu ir turbūt neefektyvu, tad nutarė bausti. Nusispjovei ne vietoj – klok 80 svarų.

Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos. Tačiau daugelis sutinka ir su priešinga prielaida, kad jei naujoji Slovėnijos vyriausybė imsis ryžtingų priemonių pertvarkant bankinį sektorių, Kipro ar Graikijos likimo šiai šaliai išvengti pavyks.

Švelniai pasakius, šioji Vyriausybė yra lėta ir neskubanti, o gal tingi ir nedarbinga. Štai balandžio 10 dienos Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti jau įsibėgėjusių 2013 metų prioritetus. Medžiaga likus 2 dienoms iki posėdžio dar neparuošta. Požiūris į prioritetus kalba pats už save – apmąstytų sprendimų nėra, paskubomis rengiamas „suneštinis“ dokumentas, kur kiekviena ministerija pagal kompetenciją pateiks savo siūlymus.

Galime džiaugtis, kad turime karingiausią šalies vadovę visoje Europoje. Tik bėda, kad dar nieko nelaimėjome. Po neseniai įvykusio naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo, jos vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė pažėrė visą krūvą „nežinomų“ faktų apie korupciją. Pasak jos, D. Grybauskaitė atkreipė STT vado dėmesį, kad sukčiai tampa vis išradingesni.

Kas būtų, jei, tarkime, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, išsakydamas privačią nuomonę, pasiūlytų paskelbti karą Latvijai ir Estijai dėl to, kad šios vengia dalyvauti atominės elektrinės statybose? Ar pakaktų paaiškinimo, kad jo partija ir kabinetas tokio sumanymo dar nesvarstė ir darbo grupė nepateikė išvadų? O jei teisingumo ministras Juozas Bernatonis pareikštų, kad reikia taikyti amnestiją visiems kalintiems žudikams? Turbūt – nieko baisaus.

Didžiajai Britanijai paskelbus, kad nuo balandžio bus mažinamos pašalpos, labiausiai sujudo ne Anglijos, o Lietuvos lietuviai. Lietuviškosios žiniasklaidos puslapiais nusirito piktdžiugos gaida – aha, baigsis jums katino dienos, grįšite į Lietuvėlę. Ar iš tikro pašalpų reforma išbaidys lietuvius iš Anglijos? Kiek Didžiojoje Britanijoje gyvena pašalpas gaunančių lietuvių, niekas nesuskaičiavo – nei kriminalinių nusikaltėlių, nei pašalpų gavėjų suvestinių pagal tautybes čia niekas nedaro.

 Dar 2012 metų pabaigoje Europos Komisija pritarė siūlymui iki 2020 metų pasiekti, kad vertybinių popierių biržose listinguojamų bendrovių direktorių valdybose moterys, užimančios ne vykdomąsias pareigas, sudarytų net 40 proc. narių ir nelygu, ar tai valstybės, ar privati įmonė. Skamba neįtikėtinai, nes dabar tokiose valdybose moterų būna tik iki 10 proc. Stebiuosi ne todėl, kad manyčiau, jog moterys būtų kvailesnės. Anaiptol. Juk mes, vyrai, moterį mylime ne vien už išorinį grožį.

 Bet kurioje šalyje vykstanti mokesčių reforma gyventojams dažniausiai sukelia neigiamus lūkesčius ir baimę, kad reformos rezultatas jiems turės neigiamų finansinių pasekmių. Tačiau apie mokesčių sistemų efektyvumą ir įtaką šalies konkurencingumui ir gyventojų gerovei yra sukurta šimtai ekonominių modelių, parašyta tūkstančiai knygų bei mokslinių straipsnių, todėl Lietuvai nereikia išradinėti dviračio – užtenka sukauptą išmintį pritaikyti Lietuvos ekonomikos kontekste.

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas.

Ilgą laiką pagrindinė reklamos funkcija buvo suteikti informacijos apie prekės ar paslaugos savybes ir pranašumus. Tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius reklama beveik visiškai prarado šį savo vaidmenį ir dabar atlieka visai kitokią užduotį. Retai susimąstome, kad reklamos poveikis visuomenei gali būti ne tik naudingas, bet ir labai žalingas.

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį investuotojai, investicijų grąžą skaičiuojantys eurais, didžiausią investicinę grąžą – apie 11 – 15 proc. uždirbo JAV akcijų rinkose. Dėl paskutiniu metu sustiprėjusio JAV dolerio, investicijos į JAV akcijų rinkas aplenkė net apie 13 proc. per pirmąjį metų ketvirtį kilusias Japonijos akcijas, o taip pat solidžią nuo 5 proc. iki 14 proc. grąžą atnešusias Skandinavijos ir Baltijos šalių akcijas.

 Jei per pusę metų nesusirasi darbo, neteksi bedarbio pašalpos. Jei neišmokai angliškai, neteksi bedarbio pašalpos. Jei norėsi gauti socialinį būstą, teks įrodyti, kad toje vietovėje išgyvenai ne trumpiau nei kelis metus. Bus ribojamos pašalpos ne Britanijoje gyvenantiems imigrantų vaikams. Nėra dienos, kad nebūtų kalbama apie imigracijos sukeltas problemas ir kaip jas spręsti. Tų problemų nereikia nė vardinti, Anglija.lt skaitytojai jas puikiausiai žino.

Labai atidžiai ne tik pasiklausiau debatus Seime, kodėl laiku į nužudymu kvepiančius įvykius neatvyksta policija, bet ir įsiskaičiau į vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko bei jo štabo pateiktą medžiagą. Kalbinau ir pareigūnų profsąjungų lyderius. Dar kartą apmąstau pastarųjų metų aktualijas ir darau paradoksalią išvadą – resursų yra. Trūksta kažko kito.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

Stebint Seimo ir generalinio prokuro Dariaus Valio ginčą dėl parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės naikinimo, kyla klausimas, ar išvis yra reikalinga tokia konstitucinė nuostata kaip Seimo nario imunitetas, jei ji gali būti panaikinta argumentuojant kaltintojo mįslinga pozicija: „paslaptis“? Iškyla Tarakono ir Žvėrinčiaus analogija.

Pastaruoju metu investuotojai akylai stebi situaciją ne tik Kipre, bet ir Vengrijoje. Pastarosiomis savaitėmis Vengrijos forinto vertė prieš eurą stipriai krito, todėl investuotojai su nerimu laukia Vengrijos vyriausybės veiksmų. „Danske Bank" analitikai mano, jog Vengrijos centrinis bankas antradienį bazinę palūkanų normą gali sumažinti nuo 5,25 proc. iki 5 proc. "Danske Bank" Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius pabrėžia, kad atgauti pasitikėjimą Kiprui nebus paprasta.

 Šitiek košės dėl nelietuviškų pavardžių rašymo nebuvo privirta per visą lietuvių raštijos metą. Internetiniai lietuviški tinklapiai pilni w ir x , nors lietuvių kalbos taisyklės nelietuviškas raides vartoti griežtai draudžia. Tarkim, jog tai, kad visi rašo, kaip netingi, ir kad taisyklės vieniems egzistuoja, bet kitiems - ne, yra smulkmena, tačiau tai, kad dėl lenkų pavardžių lietuvinimo atsiprašinėjo net ministras, jau rimta.

Andriaus Kubiliaus laukia dar vieni rinkimai. Šį kartą rinkimai dėl TS–LKD partijos pirmininko posto, kurie turėtų įvykti dar iki TS–LKD partijos suvažiavimo, paprastai rengiamo balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Rinkimai nebūtų niekuo ypatingi, jei juose su A. Kubiliumi varžytųsi dabartiniai konservatorių lyderiai – Irena Degutienė ar net Rasa Juknevičienė, Seime sėdinti kartu su buvusiu premjeru.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Prisipažinsiu atvirai, Kovo 11-osios eitynes Vilniuje ėjau stebėti ne be išankstinio nusistatymo. Vis tik esu buvęs aistringas futbolo sirgalius, žymioje Pietų IV tribūnoje ne vieną dešimtį kartų ir rungtynes stebėjęs ir ,ką čia slėpsi, ir kitaip laiką leidęs, ir po rungtynių „trečiame kėlinyje“ kelissyk dalyvavęs. Ir nors nuo tų laikų praėjo beveik 2 dešimtmečiai, vis tik žodis „skustagalviai“ arba jų angliškasis pavadinimas „skinheads“ kelia visiškai vienareikšmiškas asociacijas.

 Ne taip seniai daugelis išsivysčiusių šalių skelbė karą skurdui visame pasaulyje, žadėdamos jį įveikti per artimiausius dešimtmečius. Dabar kovos su skurdu pasaulyje šūkiai padėti atsargai, vis dažniau užsimenant apie augantį skurdą turtingomis vadinamose šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, kurioje ties skurdo riba 2010 m. gyveno kas šeštas, o 2012 m. – jau kas penktas žmogus. Anglija.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

 Kai kurių ekonomistų ir politikų nuomone, šią savaitę pristatyta pensijų skaičiuoklė neatitinka tikrovės ir remiasi optimistinėmis prielaidomis.

Kaip jau skelbta, kovo 1 dieną Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti naujas bausmes žurnalistams ir redakcijoms.

Trečiadienio vakaras. Namuose idilė. Židinyje spragsi malkos. Naršau po internetą ir lyg žaibo trenktas sužinau, jog Šv. Petro aikštėje Vatikane susirinkę žmonės virš Siksto koplyčios pamatė baltus dūmus. Konklava pasibaigė, nes turime naują popiežių. Norisi vaizdo. Karštligiškai jungiu kanalus. TV3 rodo kažin kokius „Paslapčių namus“, o per LNK Rasa Tapinienė už vaiko nepriežiūrą „audžia“ Seimo narius Rimantą Joną Dagį ir Rimantę Šalaševičiūtę. Perjungiu BTV.

Rūta Vainienė Žvelgiant į pastaruosius Vyriausybės veiksmus susidaro įspūdis, kad didžiausia Lietuvos žmonių problema - jog Lietuvoje nėra euro. Stebėtinas politikų operatyvumas, sutarimas visuose valdžios lygiuose, kad eurą būtinai turime įsivesti 2015 metai byloja, kad tai valdžios prioritetas. Kodėl euras taip reikalingas net dorai nesugebama paaiškinti. Neva tai be euro atitrūksime nuo Baltijos regiono, nors Baltijos sesėmis mes tapome didžiąja dalimi dėl sovietmečio.

Kaip jau teko brūkštelėti vakar, kai šventėme Kovo 11-osios akto sukaktuves, prieš 23 metus į aikštę priešais Seimą kovo 12 dieną buvo atropojęs nedidelis skaičius nukvakėlių ir/arba provokatorių, liejusių krokodilo ašaras – kodėl Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) neišrinktas šalies vadovu. Truputį šventę pagadino, bet nieko esminio iš to neišėjo. Kitą dieną „The day after“ (kitą dieną – liet. iš ang.

Tomas Viluckas Vyriausybė tariasi, kaip koordinuos pasirengimą Lietuvoje įsivesti bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą – eurą. Tai suprantama, nes šalies Vyriausybė ir Lietuvos bankas prieš kelias savaites oficialiai paskelbė, kad euro zonos nare Lietuva bandys tapti nuo 2015 metų. Tarp pasirengimo priemonių randame ir tokį sąrašiuką: suvaldyti infliacijos lygį, derėtis su verslu dėl kainų reguliavimo, informuoti visuomenę apie euro naudą.

Anglijoj gyvenant neišvengiamai tenka susidurti su tokia sąvoka kaip garsenybių kultūra (celebrity culture). Tai ištisa žiniasklaidos industrija, apimanti iliustruotus pasakojimus apie garsenybių gyvenimus ir nuotykius. Lietuvoje tokia industrija irgi egzistuoja. Kaip sekasi Stumbrų ir Šedžių šeimynėlėms, ar ką pusryčiams valgė kokia nors Ivanova, turbūt žino kas antras Lietuvos gyventojas. Bet dar neteko girdėti, kad Lietuvoj jiems būtų mokama už apsilankymą kavinėje ar madų pristatyme.