Komentarai ir analizė

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Rinkimai nugriaudė, tauta pasisakė, politikai interpretuoja priklausomai nuo savo laimėjimo ar nesėkmės mastų. Daug kam nepatinkantys referendumo ir rinkimų rezultatai dar kartą apibūdinami kaip grėsmė valstybei, kai kas net šaukiasi naujų rinkimų, nes „tauta suklydo“ ir turi balsuoti tol, kol pasirinks, kaip tas ar anas nori.

Naująją vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ekonominės politikos kryptį ateinantiems ketveriems metams. Šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujos vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

Kelerius metus trypčiojusi vietoje prezidentė Dalia Grybauskaitė atsibudo. Vardan „demokratijos ir savo pačios gerovės“ ji ėmėsi protinti tautą. Esmė – žmonių nuomonė bet kuriuo klausimu privalo sutapti su jos. Apie rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša galutinius balsavimo rezultatus: 98 proc. rinkėjų balsavo už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus.

Kas lietuviams vyrams Anglijoje kelia didžiausią siaubą? Nesunku atspėti – jiems baisu, kad kitataučiai išgraibsto lietuvaites, kurias jie įpratę laikyti savo nuosavybe. Emigracija moteris labai pakeičia, bet nebūtinai į blogąją pusę. Ir jeigu masinė emigracija turi pliusų, tai vienas didžiausių neabejotinai yra dvasinis iš Lietuvos emigravusių moterų išlaisvėjimas. Kažkada, prieš kokius šešetą ar septynetą metų Vilniaus oro uoste laukiau svečio iš Londono.

Visų šventųjų dieną ir per Vėlines atminty iškyla kažkada lankyti tolimi kapai. Šią vasarą su linksma draugija buvau nuvykęs į Seinus. Į kelionę susiruošiau paskubomis, todėl neturėjau laiko apsišviesti tų vietų istorijos klausimais. Prieš pasukant namo aplankėme kapines. Ten pamačiau puikiai sutvarkytus lietuvių karių kapus. Kiekvienas iš keturių kryžių buvo aprištas trispalve juostele.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūris į rinkėjus aiškus: jei jie balsuoja ne taip, kaip ji, – klysta. Ir juos reikia pamokyti – pastatyti į kampą bei sugėdinti. Runkeliai, namo! Pasakė tauta nuomonę referendume? Ji nepatiko? Reikia griebtis demagogijos ir prapliupti postringauti apie tai, kad nuo bendro rinkėjų skaičiaus pasisakė tik trečdalis. Čia pat pamirštant, kiek jau nuo bendro skaičiaus rinkėjų balsavo už ją pačią.

Ar kada nors kvietėte Pikų damą, tamsoje stovėdami prieš veidrodį tarp dviejų žvakių ir pusbalsiu šnabšdėdami: „Pikų dama ateik pas mane“? O kiek tokių istorijų girdėjote? Ar išsigandote, o gal tik gerai papramogavote su draugais? Britai Pikų dama vadina Kruvinąją Meri, kuri, kaip byloja legenda, išžudė savo tarnus ir pavaldinius, ir dabar sėkmingai šimtus metų gyvena tautosakoje kaip didžiausių košmarų simbolis.

Didelis kiekis partijų, besivaržiusių dėl protestinio elektorato padėjo didžiosioms partijoms, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. Liberalų Sąjūdžiui (LS) ir Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) padėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rinkimų rezultatai konservatoriams, kaip pabrėžia M. Ulozas, yra geresni, negu kas nors tikėjosi. „Tai galima paaiškinti keliomis aplinkybėmis.

Interneto prieigą turintys piliečiai klauso neatsiklauso Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiguodimų visuomenininkams, kuriuos ji pavasarį pasikvietė į savo kabinetą. I. Degutienė kalba taip nuoširdžiai, kad norisi tikėti beveik viskuo, ką ji sako. Juk žinojo, kad įrašoma Pati Seimo pirmininkė perspėjo pas ją atėjusius veikėjus, kad sienos turi ausis – „viskas čia pasiklausoma“. Vadinasi, pokalbio metu ji puikiai suvokė, kad kalba į mikrofoną.

Perversmas šiomis dienomis? Manote – neįmanoma? Nebūkite naivus, gerbiamas skaitytojau. Perversmas netgi labai įmanomas. Ir ne šiaip sau, o demokratiškai „užtrolinant“ visą Tautą. Perversmui įvykdyti net daug proto nereikia. Reikia tik pinigų ir žmonių, trokštančių valdžios. Pridurčiau – beprotiškai trokštančių valdžios, taip pat pinigų ir beprotiško troškimo toje valdžioje išlikti. „Yra valstybės užvaldymas, ir mes einame ne demokratiniu keliu, o Lukašenkos keliu.

Valstybė neturi jokios prasmės, netgi jokios teisės egzistuoti, jei jos piliečiams – čia gimusiems ir augusiems žmonėms – lengviau ir saugiau išgyventi einasi svečiose šalyse, nei toje, kurios pasą jie dar tebeturi. Žinoma, kalbu apie Lietuvą, tėvynę mūsų... Po to, kai Ekspertai.

Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. Valdžia siekia įtvirtinti valstybinį monopolį energetikos sektoriuje ir jai tai gerai sekasi.

Žali akidangčiai, žalios kai kieno verbuojamų merginų akys arba kontaktiniai lęšiai, aplink Vakarų branduolinius objektus lakstantys „grynpisai“ – visada populiarūs dalykai. Ir prie penkių pušų dėl vieno greitkelio prisikalantys pažaliavę Vokietijos biurgeriai irgi. Ir pasirodo visada „laiku“. Smegenų plovimas Kaip jau esu rašęs savo ankstesniame komentare, referendume dėl atominės energetikos biuletenį sugadinau.

Beveik 45 mlrd. litų indėlių Lietuvos bankams neteikia džiaugsmo. Greičiau tai kelia didelį galvos skausmą. Juk už indėlius reikia mokėti palūkanas indėlininkams. O tas palūkanas bankas turi užsidirbti. Naujų paskolų portfelis nebeauga taip sparčiai, kaip indėliai. Pinigai iš išdalytų kreditų nedengia palūkanų už indėlius, todėl bankai masiškai ir drastiškai sumažino indėlių palūkanas. Tokių mažų indėlių palūkanų, kaip dabar Lietuvoje, dar nėra buvę, bent jau aš neprisimenu.

Dalia Grybauskaitė per šiuos rinkimus gavo du skaudžius antausius nuo Lietuvos žmonių. Nei jos reklamuojamos naujos atominės jėgainės statybos, nei jos glostomos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės rinkėjai „deramai“ neįvertino. Kad ir kiek stengėsi šalies vadovė, kad ir kiek liaupsino dabartinę Vyriausybę, jos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos. Prieš rinkimus prezidentė pasikvietė Vyriausybę norėdama jai po kojomis pakloti  pagyrimų kilimą.

Rinkimų sekmadienį poros valandų ilgumo eilė prie Lietuvos ambasados sudarė įspūdį, kad balsuojama labai aktyviai. Teisės balsuoti, kaip ir visų kitų savo teisių, lietuviai laukė kantriai. Ir nors susidarė vietinius praeivius stebinusi eilė, pasirodo, balsavo tik 2 proc. emigrantų. Tai turbūt tie, kas grįš į Lietuvą? Bet ar neatsitiks taip, kad daugeliui teks į Lietuvą ne savo noru grįžti? Aš balsavau, nors apie grįžimą dar negalvoju.

Po spalio 14-osios rinkimų iš balsadėžės iškrito tik vienas aiškus rezultatas – patariamajame referendume nepritarta atominės elektrinės statybai. Gal tyčia nenorėjo? Išmanesni piliečiai veikiausiai nesulauks atsakymo į klausimą, ar valdžia tyčia taip nevykusiai vedė tautą į branduolinį rytojų, ar vis dėlto labai stengėsi, kad būtų kuo geriau, tačiau nutiko kaip visada.

Masinė isterija prasidėjo. „Nupirko rinkimus!“, „Gausybė klastojimo atvejų!“, „Darbo partiją šalinti iš rinkimų!“. Šie ir panašūs pareiškimai lyg iš gausybės rago pirmąją dieną po rinkimų liejosi socialiniuose tinkluose, interneto portaluose. Vakarop nuspręsta iškoneveikti už pažeidimus ir Lietuvos socialdemokratų partiją bei Rolando Pakso „Tvarką ir teisingumą“. Isterikuoja ta visuomenės dalis, kuri nemoka pralaimėti, kuri nusivylė rinkimų pirmojo turo rezultatais ir tai suprantama.

Man rinkimai jau baigėsi ir vėl galiu rašyti tai, kas man atrodo svarbu, ir nebesukti galvos ar tai gali būti laikoma politine reklama, už kurią reikia mokėti, ar negali. Apie tradicines – sistemines – biudžetines ar kaip ten jas, partijas parašys ir be manęs, juo labiau, kad visi jų esami ir būsimi „raskladai“ artimiausiu laiku bus narstomi po kaulelį ne kartą ir ne du. Nedrįstu abejoti, kad ir rusicizmų, rašant minėtąja tema, taip pat pasitaikys į valias.

Rinkimų į Seimą rezultatai nebuvo netikėti nei politologams, nei tiems politikams, kurie nėra kamuojami nesveikų iliuzijų, ko nors netinkamo nevartoja. Užtat jie netikėti pačiai valstybei. Pavojingas aktyvumas Jei prieš ketverius metus rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei 46 procentai rinkėjų, tai vos 5 procentais didesnis jų aktyvumas šiemet sukėlė netvarką, nes teoriškai iš visų tribūnų raginanti ateiti ir pareikšti valią valstybė netikėjo savo pačios užkeikimų efektyvumu.

Kelis dešimtmečius nepralenkiama pramogų pasaulio žvaigždė, populiariausių BBC televizijos laidų vedėjas pernai palaidotas su didžiausiomis iškilmėmis šiandien guli nepažymėtame kape tartum nežinomas asmuo. Paauksuotomis raidėmis įrašytą Džimio Sevilio (Jimmy Savile) vardą ištrynė pastarąją savaitę Angliją supurtęs pedofilijos skandalas. Dešimčių seksualiai išnaudotų žmonių išpažintys kažkada buvusį dievaitį pavertė labiausiai nekenčiamu žmogumi.

Nežinau kaip jūs, bet mėgstu klausytis „Laisvės“ radijo („Radijo svoboda“) rusų kalba ar tiesiog žiūrėti CNN ir „Al Jazeera“. Ir jau beveik kasdien klausausi „Žinių radijo“. Kartkartėmis pagalvoju, kad jei neturėtume žodžio laisvės ir galimybių pasirinkti iš daugybės informacijos šaltinių, kaip visuomenė daug prarastume, todėl išties nuliūdino žinia apie „Radijo svoboda“ bėdas. Į Rusiją ateina tikrai gudūs laikai.

Jerzy Giedroyco forumas, Druskininkuose subūręs Lietuvos ir Lenkijos mokslininkus, diplomatus, žurnalistus, visuomenininkus, buvo gera proga prisiminti savo nesenus įspūdžius ir iš jų kylančias įžvalgas. Nuo gonkų žvelgė Pilsudskis Rugsėjo pabaigoje Pikeliškėse vykstanti derliaus šventė – spalvinga, linksma lenkų tapatybės demonstracija.

Tikitės objektyvios žiniasklaidos? Galiu jus nuraminti. Tokios Lietuvoje arba nėra, arba ji gali būti tik tuo atveju, jei yra visiškai finansiškai nepriklausoma. Pirštais nerodysiu. Deja, o gal ir ne „deja“, šiais laikais, kaip ir prieš tūkstantį metų, viskas yra perkama ir parduodama. Už pinigus, aišku. Ne už gražias akis. Be to, ir objektyvumas suvokiamas skirtingai, todėl ginčytis dėl to, kas objektyvu, o kas ne – beprasmiška.

Ne vieną mėnesį tęsiasi aršios diskusijos, reikia mums tos naujos atominės elektrinės Visagine, ar ne. Vargais negalais buvo išprašyta galimybė Tautai nuspręsti, tačiau Tauta dvejoja, Tauta dar tiksliai nežino. Dar blogiau tai, kad valdantieji nežino, ką pasirinks Tauta, ir kad būtent iš jų buvo atimta šventa teisė priimti šį itin svarbų visiems sprendimą.

Markas Faberis, „Gloom, Boom & Doom Report“ biuletenio autorius, mums skuba pranešti, kad visi aktyvai rinkoje pradės pigti. Akcijų kainos gali nusiristi net 20 procentų. Pigs net auksas, kuris, krintant akcijoms, turėtų išlaikyti vertę ir net dar labiau ją pakelti. Anot M. Faberio, mes jau įeiname į „korekcijos stadiją“. Metu viską ir puolu žiūrėti į „Dow Dones Industrial Averages 20“ indeksą. Nagi nematau jokios korekcijos.

Parašęs tris pirmąsias Priešpriešų dalis, buvau kaip ir tikras, kad pakaks, tačiau pats gyvenimas parodė, jog teks šią temą vystyti ir toliau. Reikalas tas, kad vienos tokios priešpriešos nebe liudininku, o dalyviu tapau aš pats. Ne paslaptis, kad kandidatuoju į Lietuvos Seimą toje pačioje Baltijos apygardoje, kurioje balotiruojasi ir dabartinis seimūnas Evaldas Jurkevičius.

Lietuvos piliečiai netrukus eis prie balsadėžių kaip einama į kazino, ar arklių lenktynes. Kas jau apsisprendė, kad dar ne, kas balsuos, kas ignoruos, o rinkimų dieną tėvynė primins lošimų namus. Juk patys išsirinksite Dėmesys bus sutelktas į prizus, kuriuos anksčiau ar vėliau gaus 141 politinės loterijos dalyvis. Gaus rinkėjų valia – ne kaip nors kitaip. Politikoje pergalė priklauso ne vien nuo pretendentų tikrų ar menamų pasiekimų, bet ir nuo rinkėjų ūpo.

Šiuolaikiniai menininkai gali patenkinti glostyti pilvus – triukšmo tiek, kad net Seimas įsijungė. Knietėtų uždrausti, bet jei uždraus – spektakliui reklama. Nieko nesakys – irgi negerai, šalis juk katalikiška. O triukšmas dėl to, kad į Lietuvą atkeliavo spektaklis, kurio metu į Kristaus veidą mėtomos išmatos. Sukilo visi, ypač tie, kurie į Dievą netiki. It kokie musulmonai dėl Mahomedo. Pirmą kartą per 6 metus pasigailėjau, kad esu ne Lietuvoj.

„Part“ reiškią dalį, bet ne visumą. Žmogus, padalintas dalimis, nebėra žmogus, o tik išdarkytas kūnas, nebegalintis gyventi. Tautos kūnas yra valstybė, kurioje ji – tarytum siela fiziniame kūne – ir yra įsikūrusi. Kuo labiau jis išdraskomas, tuo mažiau šansų tautai išgyventi. Dabar pažiūrim, ką turim? Kiek Lietuvoje yra realiai veikiančių partijų turbūt nebepasakys niekas – tiek jų prikurta, prigaminta.

Surasti investavimo idėjų šiandien gali būti sunku. Ypač kai visiškai neaišku, kuo baigsis Europos skolų problemos ir kokių padarinių turės nesaikingas dolerių spausdinimas. Blaškytis nėra prasmės, nes situacija gali pasikeisti per dieną ar net per valandą. Tada vėl viskas iš naujo.

Energetikos tema pastaruoju metu Lietuvoje tapo viena pagrindinių viešoje erdvėje aptarinėjamų temų. Nieko nuostabaus žinant, kad ant kortos pastatytas milijardų vertės  branduolinės pabaisos likimas. Tačiau šiandien kalbėsiu ne apie centralizuotą elektros šaltinį, o apie labai žemišką ir artimą mums dalyką, kurį pavadinčiau individualiąja energetika.

Valdžiai reikia daugiau sraigtasparnių. Tie, kurie teigia priešingai, nieko nesupranta. Tai neabejotinai gali būti slapta nacionalinės energetikos išlaisvinimo nuo rusų programos dalis. Aušta ir aušta Kai buvo iškilmingai gesinamas Ignalinos atominės elektrinės antrasis reaktorius ir elektros sąskaitos gyventojams išaugo pusantro karto, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne mažiau iškilmingai pareiškė, kad aušta energetinės nepriklausomybės aušra.

Po pirmosios glamūrinio, nulaižyto „agitpropo“ serijos, pavadinimu „Žmonių istorijos“, konservatoriai prie vieno nacionalinių dienraščių prikergė kitą savo agitacinį priedą „Asmenybės“. Negalima sakyti, kad leidinukai visiškai neinformatyvūs. Juose daug kas ras įvairių naudingų dalykų – madų, žuvies patiekalų receptų, meškeriojimo be valo ypatumų ir netgi labai svarbios tautai informacijos, kad Krašto apsaugos ministrė puikiai šaudo pistoletu.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Į Baltarusiją dabar joks pliušinis meškiukas lengvai nepravažiuos, neprašliauš, nenuskris. O į Lietuvą neįleidžiami dabartinės Baltarusijos valdžios oponentai. Nereikia agitatorių Rugsėjo 26 d. į mūsų šalį nebuvo įleisti Mikalajus Ulasievičius ir Tatjana Novikova. Abudu turėjo dalyvauti Seime rengiamoje diskusijoje „Lietuva-Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“. Ir abudu pateko į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Ekonominiam klimatui prastėjant vis dažniau pasigirsta pašalpų sistemą peikiantys balsai. Tie balsai stiprėja tiek Anglijoj, tiek Lietuvoj, o pašalpų gavėjai piešiami kaip parazitai. Bet iš tikrųjų pašalpos naudingos – jos stabilizuoja visuomenę ir bent šiek tiek prilaiko natūralų kapitalistinės ekonomikos variklį – bet kokia kaina siekti pelno.

Laukiu rinkimų kaip išganymo. Jau rašiau, kad premjerui Andriui Kubiliui gali būti su galva negerai ir šis įspūdis tik stiprėja po naujų jo pareiškimų. Šįkart apie tai, esą normalu, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų kaštai bus įkalkuliuoti į dujų kainą vartotojams. Greičiausiai, per sudedamąją tarifo dalį – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Nežinau, ką bendro turi AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo statybos su VIAP.

Anglai skambina pavojaus varpais dėl šalyje sparčiai augančio gimstamumo, ir baiminasi, kad greitai Britanija taps tankiausiai gyvenama šalimi Europoje. Lietuva irgi skambina pavojaus varpais, bet dėl visiškai priešingų priežasčių - dėl gimstamumo nuosmukio ir žmonių skaičiaus šalyje mažėjimo. Ir ką, ir vėl dėl visko kaltos moterys? Dar ne taip seniai, praeito amžiaus vidury, dėl to, kiek ir kur moterys gimdo, niekas isterijų nekėlė.

Rinkimai, Seimas, koalicijos, dešinieji, kairieji, energetika, korupcija, debatai, mokesčiai – šiuos žodžius jau slogu girdėti, nes šviesos tunelio gale nematyti. Prisipažinsiu – mėgstu paniurzgėti. Kai tik yra proga, niurzgu, kad tas blogai, anas taip pat blogai, tas – asilas, o anas – išvis psichikos ligonis. Tokių kaip aš turbūt yra nemažai. Visi mes – ne idealai. O ir būti idealiam, vadinasi, būti neįdomiam.

Emigruokite greičiau iš Lietuvos, nes tikrų talentų prisiviliosime iš kaimynų. Cinizmo viršūnė! Bet taip galima perfrazuoti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio ir vis dar premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, šeštadienį konservatoriams pristačius savo rinkiminę programą. TS-LKD lyderis jau seniai nebestebina savo arogancija ir nesugebėjimu kalbėtis su Tauta. Ypač kai valdantiesiems reikia priimti tik jiems reikalingus sprendimus. Bet vis dėlto.

Nors žinome, kad „inteligence“ yra nelietuviškas žodis ir bendriausia prasme jis reiškia išmanymą ar žinojimą, o „Central Inteligence Agency“ (CIA) verčiame į Centrinę Žvalgybos Valdybą (CŽV), šnekamojoje kalboje inteligentas vargu bau siejamas su gerai informuotu žmogumi, žinančiu kaip elgtis įvairiausiose situacijose.

“Mano gimtieji Žirmūnai kažkokią blogą karmą turi rinkimuose. Vienas Kandidatas gandru apsirengęs gatvių pakraščiais trainiojasi, Vytenis Povilas grasina visus verslininkus į kalėjimą pasodinti, konservatorių kandidatė įsigrūdo į pradinės mokyklos rugsėjo 1 šventę ir pusę valandos kalbėjo ir dabar dar šitas pilietis eks Pakso erelis, dabartinis TAIP aktyvistas (..)", apie kai kuriuos kandidatus rašo žurnalistas Andrius Tapinas.

Per islamo pasaulį nusirito neramumai dėl musulmonus įžeidžiančio filmo. Taip atsirado dar apie 20 naujų įtampos židinių. Ir vėl rugsėjo 11-ji Rugsėjo 11-ji – vienuoliktosios 2001 m. teroro išpuolių Niujorke metinės – šįmet pasižymėjo tuo, tądien daugelio šalių musulmonai ėmė protestuoti dėl 14 min. trukmės filmo anonso. Meniniu požiūriu menkavertė juosta įžiebė riaušs nuo Maroko iki Pakistano.

Kaip manote, kas yra bendro tarp žodžio „agravacija“ [lotynų kalboje „aggravo“ reiškia sunkinu, bloginu] ir premjero Andriaus Kubiliaus? Medikai, kurie paprastai naudoja šį terminą, pasakytų, jog medicininiu požiūriu premjeras neserga ir net nesimuliuoja ligos.

Vykstanti Seimo rinkimų kampanija parodo į kokią socialinę terpę daugiausiai nusitaikę mūsų politikai. Į kuo skurdesnius ir į tuos, kuriuos laiko asilais. Kampanija skurdžiams Didžiausias dėmesys kampanijos metu skiriamas tam, kiek valdžia leis mažiausiai mokėti algos ir pensijų temai. Dar dirbantys ir daugmaž užsidirbantys, kurių šalyje vis mažėja, nieko kaip tik ir nedomina. Čia galioja principas – kas veža, tam ir krauk.

Sekmadienį vakare įsijungiau televizorių. Pataikiau ant LRT kanalo. Baisybė galvų, visos kalba. Norėjau šokti toliau, bet kažkaip akimirką užsilaikiau. Paskiau kermošius įtraukė. Ne iš karto supratau kas vyksta. Atrodė, lyg reportažas iš zoologijos sodo. Tarnautoja vedžioja interesantus aplink aptvarą. Rodo faunos pavyzdžius. Žirafa. Pingvinas. Kalakutas. Skraidanti lapė... Žvėrelių daug, aptvarėlis nedidelis, susigrūdę. Gūžiasi vienas už kito. Protarpiais apsidairo ištiesę kaklus.

Naiviai maniau, kad per tuos dešimt sparčios emigracijos metų į svečią šalį išvykusiųjų savimonė išaugo iš vaikiškų puskelnių, ir emigrantai tapo rimtesni, ėmė domėtis šalies, kurioje gyvena, įstatymais ir atsakingiau tvarkyti reikalus. Klydau. Tokių, kurie padarę pažeidimus dangstosi kalbos nemokėjimu ir nesusigaudymu, tuntai. Ir nebūtinai tai žmonės, kurie atvažiavo vakar. Visai neseniai buvau paprašyta pavertėjauti.